Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-581/2021

Proceso Nr. 1-01-1-40356-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija

2.4.6.5.1.

                                                (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

        Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:

prokurorei Linai Lomonienei,

nuteistosios D. D. gynėjui advokatui Česlovui Petroniui (prokurorės ir gynėjo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis), 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Iš D. D. buvo priteista V. P. 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš D. D. nuspręsta išieškoti 150 Eur V. P. jo advokato paslaugoms bei 5,70 Eur valstybei už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

I.                      Bylos esmė        

1.       D. D. nuteista už tai, kad ji apgaule savo naudai įgijo V. P. turtą – pinigus (500 eurų), t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., tiksliai nenustatytose vietose, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašydama SMS žinutes V. P. į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė jam melagingą informaciją, kad ji yra pastojusi nuo jo ir nėštumo nutraukimui jai reikia 500 eurų; patikėjęs nurodyta melaginga informacija V. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d. paštu pervedė 500 eurų į D. D. banko sąskaitą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.        Apeliaciniu skundu nuteistoji D. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir ją išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pažymi, jog nuteistoji pripažinta kalta nesant nei vieno patikimo jos kaltės įrodymo, kadangi nei vienas baudžiamojoje byloje esantis informacijos šaltinis nepaneigia jos nekaltumo prezumpcijos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, juos vertino pasvarstymais, prielaidomis, jog ji sąmoningai pateikė melagingą informaciją dėl nėštumo. Teismas nuteistosios duotus parodymus interpretavo savaip juos iškreipdamas. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnei, buvo pasimetusi, pažeminta, negalėjo susikaupti ir logiškai mąstyti, nes ikiteisminis tyrimas sukėlė jai šoką;

2.2.                      Pabrėžia, jog su V. P. turėjo ilgalaikius lytinius santykius ir 2019 m. kovo mėnesį pajutusi nėštumo požymius, apie tai pasakė V. P. bei pasakė, kad lytinių santykių metu imtųsi apsisaugojimo priemonių. Nėštumas nepasitvirtino, nors jos organizmas sureagavo taip, jog ji yra nėščia. V. P. toliau jokių apsaugos priemonių nenaudojo, pažadėjo saugotis ir 2019 metų pabaigoje nuteistoji vėl pajuto nėštumo simptomus, kuriuos pajutusi buvo įsitikinusi, kad yra nėščia. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nuteistajai nebuvo jokio pagrindo galvoti, jog ji yra nėščia, kad turėjo gyvenimiškos ir profesinės patirties, laiku nesikreipė pas gydytoją ir panašiai, yra teismo prielaidos ir pasvarstymai. Keliamas retorinis klausimas, kokiais medicininiais kriterijais teismas vadovaudamasis nustatė jos fizinio kūno būklę, nes tik pats žmogus gali žinoti, ar jis buvo pajautęs nėštumo simptomus, ar nebuvo;

2.3.                      Pirmosios instancijos nuomone, kad nuteistoji neteisėtai siekė iš V. P. išgauti turtą – 500 Eur yra visiškai neteisingas vertinimas, nes ji su V. P. kartu buvo gan ilgą laiką ir jis jai duodavo bei dovanodavo „iš visos širdies“ pinigų, netgi didesnes sumas už aukščiau nurodytą, ir nekildavo jokių nesusipratimų. Nukentėjusysis, kerštaudamas nuteistajai, kad su juo nutraukė artimus santykius, iškėlė jai bylą, kurioje ji yra nepagrįstai nuteista;

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistoji sąmoningai ir tyčia pateikė nukentėjusiajam melagingą informaciją apie savo nėštumą taip suklaidindama V. P., tačiau teismas visiškai nemotyvavo apie apgaulę kaip objektyviosios tiesos iškraipymą, apie tikslą suklaidinti nuketėjusįjį tyčia. Nuteistoji buvo įsitikinusi, jog yra nėščia ir neturėjo jokių minčių apgaule išvilioti iš nukentėjusiojo V. P. 500 Eur dėl nesamo nėštumo nutraukimo, todėl nesant nuteistosios tyčios, pažeistas teises nukentėjusysis gali ginti civilinio proceso tvarka. Be to, tokia teisė jam nėra apsunkinta, kadangi nukentėjusysis buvo pas nuteistąją ne kartą namuose, žino kur ji dirba, juolab šie pinigai (500 Eur) atsispindi bankiniuose dokumentuose.

3.        Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistosios D. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl jos kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

6.       Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad D. D. apgaule savo naudai iš V. P. įgijo jo turtą – 500 Eur. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad D. D., turėdama pakankamai gyvenimiškos ir profesinės patirties, aiškiai suprato ir žinojo, jog nėra nėščia bei tai, jog nukentėjusysis jai pinigų kitiems tikslams neduos, todėl sąmoningai ir tyčia pateikė nukentėjusiajam melagingą informaciją apie nėštumą ir būtinybę jį nutraukti, dėl ko nukentėjusysis V. P. nuteistajai D. D. pervedė į jos banko sąskaitą 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas aukščiau įvardintus D. D. atliktus veiksmus pripažino atitinkančiais nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

7.       Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai D. D. pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei skyrė jai bausmę. Apeliacinį skundą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos nuomone padaryta išvada, jog D. D. nepagrįstas manymas esant nėščiai ir nebuvimas nėščia suponuoja nuteistosios apgaulę įgyti nukentėjusiojo V. P. turtą, padaryta neįvertinus D. D. psichinio santykio su atliktais veiksmais, apeliantės ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė D. D. kaltės klausimą, asmeninio pobūdžio santykius dirbtinai kriminalizavo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

8.       Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Aiškinant BK 182 straipsnio 1 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tik nustačius šiuos tyčios turinį sudarančius požymius.  

9.       Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, jog nukentėjusysis V. P. 2019 m. rugpjūčio 9 d. į nuteistosios D. D. banko sąskaitą pervedė 500 Eur todėl, jog nuteistoji tvirtino esanti nėščia, o pinigai jai buvo reikalingi nėštumo nutraukimui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo D. D. veiksmuose, nėra pagrįstos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuteistoji, prašydama pinigų iš nukentėjusiojo, žinojo, jog tuo metu nesilaukė, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 3.4. puntas) argumentais, jog apeliantė V. P. nurodė objektyvios tiesos neatitinkančią informaciją apie būtinybę nėštumą nutraukti ir tam tikslui reikalingus pinigus (500 Eur). Tačiau dar kartą įvertinus bylos įrodymus, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatytas aplinkybes ir nuteistosios veiksmus pripažino nusikalstamais, kadangi tinkamai neįvertino tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo susiklosčiusių asmeninių tarpusavio santykių, o juos dirbtinai kriminalizavo.

9.1.                      Iš nuteistosios D. D. ir nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, jog jų tarpusavio santykiai truko ilgiau nei vienerius metus (pagal nukentėjusiojo V. P. parodymus jie internetinių pažinčių puslapyje susipažino 2018 m. pavasario pabaigoje), santykiai nebuvo vienkartinio pobūdžio. Iš nukentėjusiojo V. P., apeliantės procese duotų parodymų matyti, jog santykių pradžioje apeliantė ir V. P. bendravo internete, po to telefonu, vėliau reguliariai susitikdavo kavinėse, išnuomotuose butuose, viešbučiuose, kartais pas nuteistąją bute, turėjo reguliarius lytinius santykius; nukentėjusysis mokėdavo už sąskaitas restoranuose, viešbučius bei apartamentus, kuriuose būdavo kartu su nuteistąja, dovanodavo jai gėles, dovanas, apmokėjo 2019 m. balandžio mėnesį kelionę į Turkiją. Taip pat nukentėjusysis nuteistajai padėdavo materialiai (pagal V. P. parodymus kelis kartus davė po 20 ar 50 Eur, taip pat gimimo dienos proga – 70-80 Eur, yra pervedęs 3200 Eur už nuteistosios žemės nuomą, nors žemės nesinuomavo (1 t., b. l. 28, 44; 2 t. b. l. 94)); pagal D. D. parodymus V. P. visuomet duodavo pinigų išlaidoms, jeigu ji paprašydavo, duodamos pinigų sumos svyruodavo nuo 100 iki 150 Eur, gimtadienio proga dovanojo 500 Eur, V. P. buvo labai dėmesingas, kartais priekaištaudavo, jei nuteistoji jam nerasdavo laiko (1 t., b. l. 188; 2 t., b. l. 93-94, 136-137). Nukentėjusysis nurodė, jog jis ieškojo gyvenimo draugės; jų draugystė buvo rimta; su D. D. jis planavo savo ateitį, išsakė D. D., jog jis nori turėti vaiką, kad vaiku rūpinsis (2 t., b. l. 94-95). Paminėtos aplinkybės rodo, jog jog tarp apeliantės ir nukentėjusiojo buvo artimi, ilgalaikiai santykiai. Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistoji D. D. santykius su nukentėjusiuoju V. P. pradėjo būtent su tikslu apgaule įgyti iš jo turtą, kadangi kaip jau minėta anksčiau, šių asmenų santykiai buvo ne vienkartinio pobūdžio, ilgalaikiai, o ir pati nuteistoji nuosekliai parodė, jog santykius su nukentėjusiuoju pradėjo ieškodama draugo gyvenimui (1 t., b. l. 188; 2 t., b. l. 136). Bylos įrodymai nurodo, jog nukentėjusiajam suabejojus apeliantės išsakomais argumentais dėl nėštumo, jo nutraukimo, tarp jų prasidėjo nesutarimai, kilo konfliktas, to pasekoje jų santykiai nutrūko, nors kaip nurodė nukentėjusysis po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis bandė bendrauti su D. D., tikėjosi santykių atnaujinimo, nenorėjo, kad santykiai iškiltų į viešumą (1 t., b. l. 45). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįstama, kad šiuo atveju nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti, nes bylos įrodymai nėra pakankami kategoriškai teigti, kad D. D., kurią su V. P. siejo ilgalaikiai artimi asmeniniai santykiai, atlikusi nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodomus veiksmus, suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Teisėjų kolegija įvertinusi D. D. atliktus veiksmus, jos ir V. P. artimų asmeninių santykių kontekste, daro išvadą, jog D. D. veikoje nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – tiesioginės tyčios pagal BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus šios kaltės rūšies požymius.

10.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. D. pripažinimo kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis – D. D. išteisintina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

11.       Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepaneigė galimybės nukentėjusiajam V. P. savo pažeistas teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Apeliantė nuo pat pirmosios apklausos neneigė iš nukentėjusiojo V. P. gavusi 500 Eur, neslėpė nuo nukentėjusiojo nei gyvenamosios, nei darbo vietos ir pan. V. P. teisė gintis civilinio proceso tvarka nebuvo ir nėra esmingai pasunkinta, jis turi galimybę kreiptis į teismą ir savo teises ginti naudodamasis civiliniu procesu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis). 

12.       Kadangi D. D. šiuo nuosprendžiu išteisinama, iš jos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neišieškomos, kadangi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje, kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti tik iš kaltinamojo, pripažinto kaltu (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Byloje taip pat yra pateiktas V. P. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, kuris paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

        D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

        Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, prašymą priteisti atstovavimo išlaidas atmesti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai         Valdas Ciesiūnas

        Donatas Jatužis

        Jolanta Raščiuvienė