Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [Ik-1337-171-2010].doc
Bylos nr.: Ik-1337-171/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. A442 - 1015/2011

                                        Procesinio sprendimo kategorija 9.3.1; 9.3.6 (S)                                                                                                                                                             

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-481 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 39 773 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 9 813,53 Lt PVM delspinigių ir skyrė pareiškėjui 3 977 Lt PVM baudą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 68-22 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-481. 

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 68-22 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-481.

Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriai nepagrįstai jam apskaičiavo papildomai mokėtiną PVM bei su juo susijusias sumas. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratoriai neteisingai taikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas dėl 100 000 Lt atlygio sumos, kurią viršijus atsiranda pareiga mokėti PVM, skaičiavimo. Taip pat mokesčių administratoriai nepagrįstai nustatė, kad jo gautos pajamos pagal autorines sutartis yra PVM objektas. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, nevykdė jokios ekonominės veiklos. Jo veikla atitiko darbo veiklos sąvoką, kaip ją apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo        2 straipsnis.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo 2005 m. sausio 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. gautos pajamos pagrįstai buvo apmokestintos PVM. Atsakovas nurodė, kad PVM objektas yra gautas (gautinas) atlyginimas už vykdant bet kokią ekonominę veiklą tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Fizinio asmens gautas autorinis atlyginimas už jo atliktus darbus priskirtinas PVM objektui. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jo gautos pajamos pagal 1998 m. birželio 12 d. ir 1999 m. sausio 4 d. autorines sutartis prilygintinos su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas iš Chemijos instituto bei UAB „Švytėjimas“ iš veiklos pagal autorines sutartis gavo 563 465,14 Lt pajamų. Pareiškėjo pajamos pagal šias sutartis 2006 m. sausio mėnesį viršijo 100 000 Lt sumą per paskutinius 12 mėnesių, todėl, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalimi ir 92 straipsnio         1 dalimi, jam atsirado prievolė mokėti PVM.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

 

II.

 

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

              Teismas nurodė, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį, PVM objektas yra prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ar paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Pareiškėjo gautos pajamos atitinka PVM objekto sąvoką. Pareiškėjas pagal autorines sutartis teikė atlygintinas paslaugas  Chemijos institutui ir UAB „Švytėjimas“. Paslaugos buvo teikiamos Lietuvos teritorijoje. Pareiškėjas, teikdamas paslaugas, vykdė ekonominę veiklą ir siekė ekonominės naudos, nes pajamos, gautos iš paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d., buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis, paslaugos buvo teikiamos sistemingai. Teismas nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas skaičiuoti ir mokėti PVM, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes arba suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 Lt; PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateiki prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo skaičiuoti ir mokėti PVM už prekes ar paslaugas, už kurias jis privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM, būdamas PVM mokėtoju. Pareiškėjas iš Chemijos instituto bei UAB „Švytėjimas“ iš veiklos pagal autorines sutartis gavo 563 465,14 Lt pajamų, kurias sudarė: 2005 metais – 98 397,21 Lt, 2006 metais – 115 405,82 Lt, 2007 metais – 110 168,81 Lt, 2008 metais – 174 927,40 Lt, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 64 565,90 Lt. Už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. pareiškėjas privalėjo deklaruoti atitinkamą PVM, tačiau jis deklaravo per mažą šio mokesčio sumą. Todėl jam pagrįstai buvo apskaičiuota trūkstama PVM suma bei su ja susijusios delspinigių ir baudos sumos.

 

III.

 

              Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą ir patenkinti jo skundo reikalavimus.

              Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas papildomą PVM, rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaro paaiškinimais, kurie prieštarauja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatoms. Pagal komentarą yra taikomas daugkartinis to paties mokestinio laikotarpio apmokestinimas PVM, nors įstatymas to nenumato. Mokesčių administratorius mano, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nurodyta, jog kiekvieną kartą 100 000 Lt riba pradedama skaičiuoti iš naujo, apmokestinamajam asmeniui pateikus deklaraciją. Tačiau tai turėtų būti savaime suprantama, nes, prieš mokant naują PVM, būtina iš naujo gauti ir pajamas, o ne dar kartą apmokestinti didžiąją dalį buvusių pajamų. Be to, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas tiktai PVM skaičiavimo pradžios momentas (t. y. numatyta, kad PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį atitinkama riba buvo viršyta), o tolesnis PVM skaičiavimo mechanizmas įstatyme nėra nustatytas. Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįsta išvada, kad jo pagal autorines sutartis gautos pajamos yra PVM objektas. Šios pajamos neatitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo        3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų sąlygų, apibrėžiančių PVM objektą. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, nevykdė jokios savarankiškos ekonominės veiklos. Savarankišką ekonominę veiklą vykdė Chemijos institutas, kuris naudodamas patentuotus pareiškėjo autorinius kūrinius, tiekė prekes ir teikė paslaugas, gaudamas už tai pajamas bei mokėdamas nuo jų PVM. Remiantis autorine sutartimi, pareiškėjui kas trys mėnesiai buvo išmokami autoriniai atlyginimai, kurie sudarė dalį Chemijos instituto gautų pajamų, nuo kurių institutas jau buvo sumokėjęs PVM į biudžetą.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Atsakovas nurodo, kad PVM objektas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo         3 straipsnį yra bet kokią ekonominę veiklą vykdančių apmokestinamųjų fizinių asmenų gautas (gautinas) atlyginimas už prekes ar paslaugas. Fizinio asmens gautas autorinis atlyginimas už suteiktus darbus taip pat priskirtinas PVM objektui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš Chemijos instituto bei UAB „Švytėjimas“ pagal autorines sutartis gavo 563 465,14 Lt pajamų. Šioms pajamoms 2006 m. sausio mėnesį viršijus 100 000 Lt sumą per paskutinius 12 mėnesių, pareiškėjui atsirado prievolė skaičiuoti PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 ir 92 straipsniai). Atsakovas nurodo, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo         71 straipsnį, prievolė skaičiuoti ir mokėti PVM atsiranda apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes arba suteiktas paslaugas suma per paskutinius 12 mėnesių viršija 100 000 Lt. Apskaičiuojant 100 000 Lt atlygio ribą, reikia atsižvelgti į gautiną atlyginimą už per 12 paskutiniųjų kalendorinių mėnesių patiektas prekes arba suteiktas paslaugas, t. y. kiekvieną einamąjį mėnesį turi būti įvertinamos 12 praėjusių mėnesių pajamos ir žiūrima, ar atsirado prievolė skaičiuoti PVM. Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nurodyta, kad kiekvieną kartą minėtą 100 000 Lt ribą reikia pradėti skaičiuoti iš naujo, apmokestinamajam asmeniui pateikus deklaraciją. Tokie paaiškinimai yra išdėstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentare ir jie neprieštarauja įstatymo nuostatoms.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

 

              Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

              Apeliacinis skundas atmestinas.

 

Nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui buvo apskaičiuotas papildomas PVM ir su juo susijusios sumos. Pareiškėjo argumentai, kuriais jis bando paneigti jam atsiradusią prievolę mokėti PVM, atmestini.

Taikytas pareiškėjo apmokestinimas atitinka Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šiuo atveju daugkartinio tų pačių mokestinių laikotarpių ar tų pačių pajamų apmokestinimo nebuvo. Tai, jog mokesčių administratorius, laikydamasis įstatymo nuostatų, sprendė dėl kiekvieno mėnesio, ar tą mėnesį buvo viršyta bendra 100 000 Lt atlygio už suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių), nereiškia, kad tos pačios pajamos buvo apmokestinamos kelis kartus. Paskutinių 12 mėnesių atlygio sumos skaičiavimą mokesčių administratorius naudojo tik tam, kad nustatytų, ar kiekvieną naują mėnesį atsirado prievolė mokėti PVM, tačiau pačių praėjusių mėnesių pajamų dar kartą neapmokestino. Nustačius, kad atitinkamą mėnesį paskutinių 12 mėnesių atlygio suma viršyta, buvo apmokestinamos tik tą naują, o ne praėjusiais mėnesiais gautos pajamos.

Pareiškėjo pagal autorines sutartis nagrinėjamu atveju teiktos paslaugos buvo PVM objektas. Pareiškėjo veikla pagal autorines sutartis atitiko ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ekonominės veiklos vykdymo sąlygą. Pareiškėjas pagal autorines sutartis vykdė veiklą kaip iš esmės savarankiškas tam tikrų paslaugų teikėjas – patentų autorius. Tokia veikla iš esmės atitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.) pateiktą ekonominės veiklos apibrėžimą. Pareiškėjas neveikė kaip darbo teisinių santykių dalyvis – darbuotojas, kuris atlieka tam tikrą darbinę funkciją, laikydamasis nustatytos darbo tvarkos, darbo drausmės ir darbdavio nurodymų. Todėl pareiškėjo veikla neatitiko Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d.) pateikto darbo veiklos apibrėžimo.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad subjektas, su kuriuo jis sudarė autorinę sutartį, taip pat vykdė ekonominę veiklą ir mokėjo PVM, šiuo atveju reikšmės neturi. Vieno ekonominę veiklą vykdančio subjekto naudojimasis kito ekonominę veiklą vykdančio subjekto paslaugomis nereiškia vieningos ekonominės veiklos vykdymo.

Taigi skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti šį sprendimą nėra pagrindo. 

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Nutartis neskundžiama.

 

 

           Teisėjai

     Stasys Gagys

 

 

 

     Dainius Raižys

 

    

 

     Skirgailė Žalimienė