Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.4.; 35.5.; 42.8.; 42.9; 50.1.; 50.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės
kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „METALMETA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7762-534/2010 pagal ieškovo Ribotos atsakomybės bendrovės RAB „Harsco Infrastructure Baltics“ (buvęs pavadinimas RAB „SGB Baltics“) ieškinį atsakovui UAB „METALMETA“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2010-02-23 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „METALMETA“ 13566,65 Lt įsiskolinimą, 2926,13 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 495 Lt žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 535,20 Lt. Nurodė, kad atsakovas UAB „METALMETA“ išsinuomojo iš ieškovo atitinkamą kiekį pastolių konstrukcijos detalių pagal tarp šalių 2008-09-02 sudarytą inventoriaus nuomos sutartį 08/09-02/E-01. Atsakovui už suteiktas statybinio inventoriaus nuomos, remonto, transporto ir kitas paslaugas bei negrąžintas detales buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, serija SGB09, kurios nėra apmokėtos iki ieškinio pateikimo dienos: 2009-05-20 Nr. 02272 (4698, 63 Lt), Nr. 02273 (966,20 Lt), 2009-05-29 Nr. 02319 (1062,31 Lt), 2009-06-15 Nr. 02383 (918,56 Lt), 2009-06-25 Nr. 02409 (973,90 Lt), 2009-06-30 Nr. 02440 (918,56), 2009-07-15 Nr. 02490 (183,63 Lt), 2009-07-17 Nr. 02493 (499,80 Lt), 2009-07-21 Nr. 02519 (565,49 Lt), Nr. 02520 (2463,30 Lt), 2009-08-03 Nr. 02537 (75,34 Lt), Nr. 02546 (241,93 Lt). Ieškovas jam priklausančią prievolę pateikti atitinkamą pastolių konstrukcijos kiekį įvykdė tinkamai. Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas ieškovui pretenzijų dėl netinkamo inventoriaus nuomos nėra pareiškęs. Atsakovas vengia atsiskaityti, nevykdo savo įsipareigojimų ir nesėmė jokių veiksmų, kad ginčas būtų išspręstas taikiu būdu. Atsakovas tiek žodžiu, teik raštu buvo raginamas susimokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau piktybiškai vengia įvykdyti jam priklausančią prievolę. Šalys sutartyje yra numačiusios netesybų mokėjimą už netinkamą prievolių įvykdymą. Atsakovas privalo sumokėti ieškovui 0,09 proc. nuo praleistos apmokėti sąskaitos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną (LR CK 1.137 str., 6.37 str., 6.210 str. 2 d., 6.249 str. 1 d., 4 d., 6.251 str. 1 d.).
Atsakovas UAB „METALMETA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atmesti jį dalyje dėl 317,27 Lt skolos, sumažinus ieškovo reikalaujamą įsiskolinimą iki 13246,38 Lt, dalyje dėl 2926,13 Lt delspinigių, taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ir šioje dalyje ieškinį atmesti, jei teismas spręstų, jog atsakovas privalo sumokėti ieškovui delspinigius. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 13566,65 Lt skolą yra nepagrįstas, kadangi UAB „METALMETA“ nėra priėmusi ir pasirašiusi PVM sąskaitą-faktūrą, serija SGB09 Nr. 02537 (75,34 Lt) ir PVM sąskaitą-faktūrą, serija SGB09 Nr. 02546 (241,93 Lt), viso už 317,27 Lt, nes pagal suderintą komercinį pasiūlymą Nr. G-0933 SGB ieškovas išnuomotus atsakovui pastolius transportavo iš/į objekto, montavo ir demontavo objekte pats, todėl UAB „METALMETA“ nesutinka su minėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kadangi jos išrašytos už pamestas detales, detalių remontą, už kuriuos faktiškai atsakingas ieškovas. Atsakovas teigia, jog jis skolingas ieškovui 13249,38 Lt sumą. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, todėl ieškovas gali reikalauti delspinigių ne daugiau kaip už 182 dienas. Vadovaujantis LR CK 1.125 str. 5 d. ir neapmokėtomis sąskaitomis, kurių pagrindu ieškovas skaičiuoja delspinigius, ieškovas galėtų reikalauti ir atsakovo delspinigių už 182 kalendorines dienas, kurie sudarytų 52,05 Lt, o ne 2926,13 Lt. Atsakovo skola ieškovui yra ne 13566,65 Lt, o 13249,38 Lt, todėl ieškovo priskaičiuoti delspinigiai taip pat nepagrįsti. Pagal LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti (LR CK 1.125 str. 5 d., 1 p., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Ieškovas pateikė dubliką, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „METALMETA“ 13566,65 Lt skolos, 2926,13 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 495 Lt žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 1035,20 Lt. Nurodė, kad atsakovo minimos PVM sąskaitos-faktūros yra nepasirašytos, tačiau įtrauktos į buhalterinę apskaitą, nes buvo pateiktos paštu. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų nesutikęs su minėtomis sąskaitomis, turėjo galimybę pareikšti savo nesutikimą ieškovui, tačiau atsakovas tokia galimybe nepasinaudojo. Tokiu elgesiu atsakovas patvirtino, kad sutinka su minėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Atsakovas neatsakingai elgiasi: nepasirašytas PVM sąskaitas-faktūras įtraukdamas į buhalterinę apskaitą, o pasirašytas neįtraukdamas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį visiškai neanalizuoja sutartinių santykių esmės. Pagal sutartį ieškovas atsakovui yra išrašęs PVM sąskaitą-faktūrą, serija SGB09 Nr.02537, serija SGB09 Nr.02546 už negrąžintas detales, detalių remontą, kaip šalys ir buvo sutarusios, pasirašydamos sutartį, todėl atsakovo teiginiai, kad pats ieškovas yra atsakingas už detalių dingimą, yra aiškiai nepagrįsti. Dėl delspinigių dydžio, nustatyto sutartimi, kuri neginčijama, yra išreikšta suderinta šalių valia. Sudarydamos sutartį, šalys žinojo ir įvertino savo poreikius, interesus ir galimybes, prognozavo pasekmes, nes taip elgiasi protingas ir apdairus asmuo. Vien abstraktus nurodymas, kad įprastas delspinigių dydis 0,02 proc. yra nepakankamas pagrindas pripažinti pažeidimą, dėl ko teismas turėtų pagrindą atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl 2926,13 Lt delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai yra tęstinio pobūdžio prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl jie skaičiuojami per visą prievolės neįvykdymo laikotarpį už kiekvieną praleistą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2001-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2001) pažymėjo, jog jeigu pažeidimas, už kurį sutarta mokėti delspinigius trunka ilgiau, tai ir delspinigiai gali būti priskaičiuoti iki pat prievolės įvykdymo (LR CK 1.137 str., 6.37 str., 6.210 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.).
Atsakovas UAB „METALMETA“ pateikė tripliką, prašydamas atmesti ieškinį dalyje dėl 317,27 Lt skolos, sumažinus ieškovo reikalaujamą įsiskolinimą iki 13246,38 Lt, dalyje dėl 2926,13 Lt delspinigių taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes ir šioje dalyje ieškinį atmesti, jei teismas spręstų, jog atsakovas privalo sumokėti ieškovui delspinigius. Nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie priežastis, kodėl atsakovas nepasirašo PVM sąskaitų-faktūrų 317 Lt sumai. Tiek ieškovo vadovas R. Budahs, tiek projektų vadovas G. P. sutiko, kad šios sąskaitos išrašytos neteisėtai, kadangi už surinkimą, išrinkimą bei transportavimą šių pastolių atsakingas pats ieškovo atstovas. Buvo nuspręsta, kad šios sąskaitos į abiejų šalių apskaitą nebus įtrauktos, o bus panaikintos, kaip klaidingai išrašytos. Atsakovas pareiškė, kad nevengė ir neketina vengti atsiskaityti su ieškovu. Dėl susidariusios krizės atsakovo atsiskaitymai ieškovui sutriko. Atsakovas bus priverstas prašyti teismo atidėti arba išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes ieškovo reikalaujamos sumos sumokėjimas iš karto gali privesti atsakovą prie bankroto (LR CPK 284 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-05 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies: išieškoti iš UAB „METLMETA“ Ribotos atsakomybės bendrovės „Harsco Infrastructure Baltics“ naudai 13566,65 Lt skolą, 585,23 Lt delspinigių sumą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos skolos ir delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-02-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 424,56 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 285,20 Lt kitas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog atmestini atsakovo atsikirtimai dėl PVM sąskaitų-faktūrų, serija SGB09 Nr.02537, serija SGB09 Nr.02546 (b.l. 33, 34) tikrumo, nes ieškovas dublike (b.l.83-87) nurodė, kad jos buvo siųstos atsakovui apmokėti paštu. Sąskaitose prašoma apmokėti už dingusias detales ir remontą pagal atsakovo sutartimi prisiimtus prievolinius įsipareigojimus. Ieškovo reikalavimas apmokėti už dingusias detales ir remonto darbus atitinka LR CK 6.489 str., 6.499 str. normų reikalavimus naudotis daiktu pagal paskirtį ir grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti daikto vertę. Atsakovo pareiga sumokėti už dingusius daiktus ir daikto remontą numatyta šalių sutartimi (b.l. 7-22) ir LR CK 6.489 str., 6.499 str. normose. Teismas atsakovo prašymą sumažinti delspinigių dydį tenkina, nes delspinigiai (b.l. 3) paskaičiuoti nesilaikant ieškinio senaties terminų, numatytų LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., daugiau nei už pusmetį ir yra aiškiai dideli. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.73 str. 2 d., delspinigių dydį sumažino iki 585,23 Lt. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenumatyta. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 str. 3 d. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vieningą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2005, LR CK 6.73 str. 2 d., 6.71 str., 6.477 str., 6.487 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „METALMETA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-05 sprendimą dalyje dėl 324,92 Lt atlyginimo už dingusias detales ir remonto darbus priteisimo ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį dalyje dėl 324,92 Lt atlyginimo už dingusias detales ir remonto darbus atmesti pilna apimtimi. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neįvertino aplinkybes, kad PVM sąskaitos-faktūros, serija SGB09 Nr.02537 ir serija SGB09 Nr. 02546 UAB “METALMETA” nepriėmė ir nepasirašė, nes jos išrašytos be pagrindo, neteisėtai. Ieškovo sąskaitose prašoma apmokėti už dingusias detales ir remontą pagal atsakovo sutartimi prisiimtus prievolinius įsipareigojimus, nes pats ieškovas vykdė pastolių surinkimą, išrinkimo bei transportavimo darbus ir tik pats ieškovas gali būti atsakingas už tokių darbų metu dingusias detales. Ieškovas nepateikė teismui jokio susitarimo su atsakovu, kuriame buvo nustatytas ieškovo atlyginimo dydis už pastolių surinkimo, išrinkimo, remonto bei transportavimo darbus. Ieškovas nepateikė teismui jokios su atsakovu sudarytos rašytinės rangos sutarties, jokio atsakovo užsakymo atlikti PVM sąskaitose-faktūrose, serija SGB09 Nr. 02537 ir serija SGB09 Nr. 02546 nurodytus remonto darbus, jokio atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto. Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Atliktų darbų priėmimas - perdavimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktas darbus. Užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą atsiranda po to, kai yra priimtas darbų rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007) praktikoje konstatuota, jog darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes, šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų priėmimo aktas yra atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlyga ar be jos. Ieškovas nepateikė teismui atliktų darbų priėmimo -perdavimo akto, iš kurio galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovas patvirtino, kad priėmė atliktus PVM sąskaitose-faktūrose, serija SGB09 Nr. 02537 ir serija SGB09 Nr. 02546 numatytus remonto darbus. Pagrindinė PVM sąskaitos-faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sąskaita-faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo, konkrečių prekių ar paslaugų PVM sąskaitos-faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui leidžia daryti tik prielaidą, kad PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos konkrečios prekės ar paslaugos jam buvo perduotos ar suteiktos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra nėra sutartis, ji vertinama tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad PVM sąskaitos-faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, mokėjimo terminai jose taip pat nustatyti vienašališkai, todėl negalima traktuoti, kad šalis turi prievolę atsiskaityti už prekės ar paslaugas jai išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad PVM sąskaita-faktūra negali atstoti pačios sutarties ar jos pakeisti. Atsakovas teigia, jog ieškovo vienašališkai 2009 m. liepos mėn. išrašytos atsakovo vardu PVM sąskaitos-faktūros, serija SGB09 Nr. 02546 ir serija SGB09 Nr. 02537 neįpareigoja kitos šalies mokėti joje nurodytų pinigų sumų ieškovui, nes remiantis jomis negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie abiejų šalių valios sutapimą dėl sąskaitose nurodytų remonto darbų įkainių, atsiskaitymo terminų ar kitų sutartinių santykių sąlygų (LR CK 6.489 str., 6.499 str., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 p., LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str.).
Ieškovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
Nagrinėjamoje byloje šalys buvo sudarę 2008-09-02 inventoriaus nuomos sutartį Nr.08/09-02/E-01 (b.l. 7-13), kurios:
6.6 punktas numatė, kad ieškovas pristato atsakovui sąskaitas už prarastas ir/arba sugadintas detales;
5.16 punktas nustatė, kad tuo atveju, jeigu inventoriaus detalės yra sugadintos pataisomai, atsakovas privalo atlyginti jų remonto išlaidas, bet ne mažiau kaip 50 procentų sugadintų detalių vertės;
5.17 punktas nustatė, kad inventoriaus dingimo, sugadinimo faktus gali nustatyti ir pats ieškovas inventoriaus grąžinimo ir/arba tikrinimo metu;
7.2 p. numatė, kad dėl nuostolių kaltoji šalis privalo juos padengti kitai šaliai;
7.7 punktas numatė, kad dingus inventoriui ar dėl kitokių priežasčių jo negrąžinant ieškovui, atsakovas sumoka visą inventoriaus vertę.
Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini. Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Tarp šalių sudaryta 2008-09-02 inventoriaus nuomos sutartis Nr.08/09-02/E-01 (b.l. 7-13) nėra nuginčyta ar pakeista įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, nes sutarties nuostatos yra aiškios ir suprantamos. Toks sutarties aiškinimas atitinka CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tokią pat sutarties prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims asmenys.
Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad atsakovas gavo ir disponuoja ieškovo paštu siųstomis ir atgal ieškovui negrąžintomis PVM sąskaitomis-faktūromis: serija SGB09 Nr. 02537 ir serija SGB09 Nr. 02546, nes atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pridėjo atsakovo patvirtintas šių dokumentų kopijas (b.l. 74, 76). Aplinkybės, kad atsakovas šių PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė, savaime nepanaikina atsakovo sutartinių prievolių ieškovui. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovo vienašališkai 2009 m. liepos mėn. išrašytos atsakovo vardu PVM sąskaitos-faktūros serija SGB09 Nr. 02546 ir serija SGB09 Nr. 02537 neįpareigoja kitos šalies mokėti joje nurodytų pinigų sumų ieškovui, nes šios PVM sąskaitos-faktūros serija SGB09 Nr. 02546 ir serija SGB09 Nr. 02537 nėra grąžintos ieškovui ir jos atitinka šalių sudarytos sutarties reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi, konstatuodama, kad šios PVM sąskaitos-faktūros yra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsakovo prievolę visiškai atsikaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas akceptavo minėtas PVM sąskaitas faktūras (CK 6.154 str. 1 d., 6.162 str. 1 d., CPK 177 str., 185 str.), nes neginčijo jų gavimo fakto ir šių PVM sąskaitų faktūrų negrąžino atgal ieškovui, tuo patvirtindamas pagal jas savo sutartines prievoles.
Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neapribojo atsakovo teisės teikti įrodymus, nes teismas tinkamai įgyvendino rungtyniškumo ir šalių dispozityvumo principus civiliniame procese.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, formaliais pagrindais nesutikdamas apmokėti pagal minėtą sutartį priklausančias sumas, parodo, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nes padėtis, kai nėra operatyviai apmokamos sutartimi prisiimtos prievolės, yra jo tikslas, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumą, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingas išvadas. Pats atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuris sukūrė teisines pasekmes, priimdamas sutartinius įsipareigojimus ir turi tinkamai vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu.
Tai, kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo taikymo CK normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinius santykius bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose, nes nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su statybos rangos teisiniais santykiais ir apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 išaiškinimai netaikytini, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės ir nagrinėjimo dalykai.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis turi pareigą atlyginti 5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 138) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „METALMETA“ valstybės naudai 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjos Zita Smirnovienė
Aldona Tilindienė