Civilinė byla Nr. e2A-504-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00258-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 2.6.8.10; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovams T. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo:

1.1.                      priteisti solidariai iš atsakovų 124 500 Eur skolą, 162 900 Eur palūkanas ir 16 016 Eur delspinigius bei 5 proc. procesines palūkanas;

1.2.                      pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartį Nr. 2875, pagal kurią atsakovas T. S. neatlygintinai perleido butą (duomenys neskelbtini), atsakovei R. S.; taikyti restituciją – priteisti atsakovui iš atsakovės nurodytą butą;

1.3.                      priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovas sudarė keturias paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 124 500 Eur: 1) 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartimi – 24 500 Eur iki 2021 m. spalio 2 d.; 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartimi – 70 000 Eur iki 2021 m. vasario 20 d.; 3) 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartimi – 20 000 Eur iki 2021 m. rugsėjo 5 d.; 4) 2021 m. rugsėjo 5 d. – 10 000 Eur. Ieškovas įvykdė paskolos sutartis: pervedė dalį lėšų į atsakovo sąskaitą, kitą dalį perdavė grynaisiais pinigais. 

3.       Sutartyse šalys susitarė, kad atsakovas už naudojimąsi lėšomis mokės palūkanas. Pagal 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartį atsakovas turėjo sumokėti 5 proc. mėnesines palūkanas už pavedimais pervestus 18 000 Eur, t. y. 900 Eur/mėn. Ieškovas apskaičiavo 27 900 Eur palūkanas už 2020 m. spalio 2 d. – 2023 m. gegužės 2 d. laikotarpį (31 mėn. x 900 Eur/mėn. = 27 900 Eur). Šalys 2020 m. vasario 19 d. paskolos sutartyje susitarė, kad atsakovas mokės 5 000 Eur/mėn. palūkanas. Ieškovas apskaičiavo 135 000 Eur palūkanas už 2021 m. vasario 23 d. – 2023 m. gegužės 23 d. laikotarpį (27 mėn. x 5 000 Eur/mėn. = 162 900 Eur).

4.       Atsakovas 2020 m. spalio 2 d. ir 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartyse įsipareigojo mokėti 1 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Ieškovas sumažino juos iki 0,1 proc. ir apskaičiavo 16 016 Eur delspinigius: 1) 3 276 Eur – pagal 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., t. y. už 182 dienas (18 000 Eur x 0,1 proc. x 182 d.); 2) 12 740 Eur – pagal 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d., t. y. už 182 dienas (70 000 Eur x 0,1 proc. x 182 d.).

5.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutarties dalis, 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartys neatitinka teisės aktuose nustatytų formos reikalavimų (sudarytos raštu, bet ne notarine forma), todėl jis reikalauja grąžinti tik perduotus pinigus. 

6.       Atsakovas sudarė paskolos sutartis šeimos interesais, t. y. verslui, iš kurio gaunamų pajamų pragyveno visa atsakovų šeima, taip pat paskolintos lėšos panaudotos patenkinti kitiems šeimos poreikiams (sumokėti mokesčiai, kelionės, lėšos pervestos atsakovei R. S.). Atsakovė žinojo apie sudarytas sutartis ir su jomis sutiko.

7.       Ieškovas 2023 m. gegužės 29 d. sužinojo, kad atsakovas 2022 m. balandžio 1 d. padovanojo atsakovei butą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 41 200 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vertė – 6 640 Eur, ir sodo pastatas, kurio vertė – 7 580 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra areštuotas.

8.       Atsakovų 2022 m. balandžio 1 d. dovanojimo sandoris pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Ieškovas teigė, kad yra visos sąlygos dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu. Ieškovas taip pat prašė pripažinti sandorį negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnį. Ginčijamą sutartį sudarė šeimos nariai, t. y. tuo metu sutuoktiniai, turėdami tikslą perleisti atsakovo turimą vertingiausią turtą, kad iš jo nebūtų galimybės išieškoti skolos. Tai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies:

9.1.                      priteisė ieškovui iš atsakovo 88 000 Eur skolą, 70 800 Eur palūkanas, 16 016 Eur delspinigius ir 5 proc. procesines palūkanas;

9.2.                      pripažino niekine ir negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutarties dalį (dėl 6 500 Eur paskolos suteikimo), 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis bei taikė restituciją – priteisė ieškovui iš atsakovo 36 500 Eur skolą ir 5 proc. procesines palūkanas;

9.3.                      pripažino negaliojančia atsakovų 2022 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartį ir taikė restituciją – priteisti atsakovui iš atsakovės butą (duomenys neskelbtini);

9.4.                      atmetė kitą ieškinio dalį;

9.5.                      priteisė ieškovui iš atsakovo 3 787,26 Eur, iš atsakovės – 1 893,63 Eur bylinėjimosi išlaidas;

9.6.                      priteisė atsakovei iš ieškovo 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidas;

9.7.                      priteisė valstybei iš ieškovo 127,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą,11,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu;

9.8.                      priteisė valstybei iš atsakovo 28,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu; 

9.9.                      grąžino ieškovui iš teismo depozitinės sąskaitos 200 Eur sumokėtą užstatą.

10.       Teismas nustatė, kad šalys sudarė keturias paskolų sutartis, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 124 500 Eur. Ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 88 000 Eur, likusius 36 500 Eur perdavė grynaisiais pinigais.

11.       Šalys 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutarties 5.2 papunktyje nurodė, kad 6 500 Eur perduoti grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu ir ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas. Nurodytos nuostatos pakanka patvirtinti faktui, kad paskolos sutarties dalykas (6 500 Eur) 2020 m. spalio 2 d. perduotas atsakovui grynaisiais pinigais.

12.       Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartyse taip pat pasirašė „liudytojas G. B.“. Jis, apklaustas liudytoju, teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas perdavė grynaisiais pinigais atsakovui lėšas pagal 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolų sutartis. Atsakovas, užtikrindamas lėšų, gautų pagal 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolų sutartis, grąžinimą, išdavė ieškovui devynis vekselius, kurių bendra vertė yra 26 910 Eur (9 x 2 990 Eur), ir 2020 m. spalio 2 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui automobilį „Ford Fusion“, kaip garantą, už 10 000 Eur. 

13.       Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam perduotų lėšų grąžinimą. Atsakovo susirašinėjimas su G. B. apie skolos grąžinimą, pinigų perdavimą, nepatvirtina, kad atsakovas įvykdė prievolę ieškovui. Teismas nenustatė, kad ieškovas nurodė atsakovui perduoti paskolos dalyką (lėšas) tretiesiems asmenims (G. B.). Ieškovą ir atsakovą siejo ne tik paskolos santykiai, todėl pinigai galėjo būti perduoti ir kitais pagrindais.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2020 m. spalio 2 d. sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią dalį pinigų, t. y. 6 500 Eur, ieškovas perdavė grynaisiais. Taip pat ieškovas perdavė atsakovui 20 000 Eur grynaisiais pinigais pagal 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartį ir 10 000 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį. Paskolos sutartys sudarytos rašytine forma. Tai prieštaravo CK 6.871 straipsnio 4 daliai, kurioje įtvirtintas imperatyvusis notarinės formos reikalavimas. Dėl to teismas ex officio (savo iniciatyva) paskolos sutartis pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) ir pritaikė restituciją – ieškovui iš atsakovo priteisė pagal nurodytas paskolų sutartis perduotus 36 500 Eur (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 5 dalis).

15.       Restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims. Niekines sutartis sudarė ieškovas ir atsakovas. Atsakovė nebuvo sandorių šalimi, todėl solidarioji atsakomybė netaikoma. 

16.       Teismas nenustatė teisinio pagrindo palūkanoms sumažinti. Šalys 2020 m. spalio 2 d. ir 2021 m. vasario 19 d. paskolų sutartyse sutarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos. Atsakovas nesutiko su reikalaujamų priteisti palūkanų dydžiu, bet nereikalavo jų sumažinti (CK 6.223 ir 6.228 straipsniai).

17.       Kreditorius turi teisę reikalauti priteisti iš skolininko mokėjimo (pelno) palūkanas už naudojimąsi pinigais iki paskolos sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, bet ne iki faktinio paskolos grąžinimo. Paskola pagal 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartį turėjo būti grąžinta iki 2021 m. spalio 2 d., pagal 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartį – iki 2022 m. vasario 20 d. Dėl to teismas sumažino palūkanas iki 70 800 Eur (10 800 Eur palūkanos pagal 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartį (900 Eur x 12 mėn.) + 60 000 Eur (12 mėn. x 5 000 Eur) palūkanos pagal 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartį).

18.       Paskolų sutartyse nustatytas 1 proc. už pradelstą dieną delspinigių dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai. Ieškovas savo valia sumažino paskolų sutartyse nustatytą delspinigių dydį iki 0,1 proc. už pradelstą dieną. Nurodytas delspinigių dydis nėra akivaizdžiai neprotingas. Atsakovas neįvykdė nė dalies prievolės. Dėl to nėra kitos delspinigių mažinimo sąlygos (prievolės dalies įvykdymas).

19.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu nutraukė atsakovų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr. e2YT-4958-1172/2023). Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi atnaujino procesą nurodytoje byloje dėl reikalavimo kreditoriui padalijimo (civilinė byla Nr. eA2-2235-454/2024).

20.       Ieškovas ir atsakovas sudarė paskolų sandorius 2020 ir 2021 metais, t. y. atsakovams buvus santuokoje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatyme nereglamentuota, koks turi būti sutuoktinio sutikimas prievolei atsirasti, bet jis turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius. Byloje nepakanka duomenų (ieškovo, liudytojų paaiškinimų) nustatyti, kad paskolų suteikimo metu atsakovė buvo informuota apie paskolų sutartis bei davė sutikimą jas sudaryti ar vėliau jas patvirtino.

21.       Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie nuo 2020 metų nevedė bendro ūkio. Atsakovas pripažino, kad ieškovo perduotas lėšas panaudojo vykdytam verslui (transporto priemonėms pirkti ir baro „Nepyk“ reikmėms). Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovų šeima gyveno tik iš ieškovo lėšų. Atsakovai paskolų galiojimo laikotarpiu taip pat gavo kitų pajamų. Byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai pirko kelionę ir remontavo butą iš ieškovo gautų lėšų, kartu organizavo ir vykdė baro „Nepyk“ veiklą. Teismas padarė išvadą, kad paskolų sutarčių sudarymo metu atsakovas prisidėjo prie šeimos išlaikymo, bet tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų prievolės solidarumą.

22.       Teismas įvertino tai, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog sutuoktinis (atsakovas), sudaręs ginčo paskolų sandorius su ieškovu, elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų informavęs atsakovę apie sudarytas paskolų sutartis ir (ar) ketinimą jas sudaryti, derinęs paskolų sutarčių sudarymo sąlygas su ja, kad ji sutiko, jog būtų imama paskola naujam verslui – barui „Nepyk“ įkurti tokiomis sąlygomis. Ieškovas neįrodė, kad prievolė solidari, paskolos lėšas gavo ir jas įsipareigojo grąžinti ne tik atsakovas, bet ir atsakovė.

23.       Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Dovanojimo sandorio sudarymo metu (2022 m. balandžio 1 d.) ieškovas, kaip kreditorius, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, nes: 1) 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas buvo pasibaigęs 2021 m. spalio 2 d.; 2) 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartyje numatytas grąžinimo terminas buvo pasibaigęs 2022 m. vasario 20 d.

24.       Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas yra areštuotas. Turto vertė – apie 14 000 Eur. Atsakovas neturi kito turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą. Negrąžintų lėšų ieškovui dydis (be palūkanų ir delspinigių) yra 124 500 Eur. Po dovanojimo sandorio sudarymo iš esmės neliko atsakovui priklausančio turto, iš kurio būtų galima išieškoti negrąžintas lėšas, palūkanas ir delspinigius. Dovanojimo sandoriu užkirstas kelias kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo teisėtus interesus pagal neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises.

25.       Ginčo butas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo 2018 m. gegužės 16 d. Įstatymuose nenustatyta pareiga tėvui perleisti asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį turtą sutuoktinei, kad užtikrintų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Sudaryto sandorio privalomumo nėra pagrindo pateisinti santuokos nutraukimo procesu arba faktu, kad šalys pradėjo gyventi skyrium. Nutraukiant santuoką arba pradėjus gyventi skyrium gali būti padalytas turtas, kuris šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Butas priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, šalių turtas padalytas ne teismo sprendimu, bet sutuoktinių susitarimu. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovo pareiga perleisti butą dovanojimo sandoriu kilo iš įstatymo ar teismo sprendimo. Atsakovai neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarties.

26.       Buto dovanojimo sandorį sudarė sutuoktiniai, todėl preziumuojama, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos. Be to, atsakovai sudarė neatlygintinį sandorį.

27.       Teismas įvertino, kad ieškovas nepraleido vienerių metų senaties termino ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, nes apie dovanojimo sutartį sužinojo 2023 m. gegužės 29 d., kai advokatų kontoroje buvo patikrinti valstybės įmonės Registrų centro duomenys apie atsakovo turėtą ir turimą nekilnojamąjį turtą.

28.       Teismas nustatė actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, todėl dovanojimo sandorį pripažino negaliojančiu ir pritaikė restituciją natūra (CK 6.146 straipsnis).

29.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas vieninteliu tikslu – išvengti skolos išieškojimo. Teismas neatmetė tikimybės, kad šalys, sudarydamos dovanojimo sandorį, siekė užtikrinti ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Nurodytas tikslas neprieštarauja geros moralės normoms ar viešajai tvarka. Dėl to nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu.

30.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Dėl to teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus174 816 Eur (88 000 Eur negrąžinta paskola + 70 800 Eur palūkanos + 16 016 Eur delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31.       Apeliaciniame skunde atsakovas T. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; neatmetus ieškinio, sumažinti priteistas palūkanas iki 10 proc. metinių palūkanų ir delspinigius iki 0,02 proc. per dieną, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Atsakovas pasirašė sutartis ir vekselius dėl didelio pasitikėjimo, nepatyrimo, jų neskaitydamas, nesiaiškindamas sąlygų ir pasekmių. Ieškovas pervedė atsakovui 18 000 Eur ir 70 000 Eur, bet neperdavė lėšų grynaisiais pinigais. Visas paskolas organizavo G. B.. Jis buvo atsakovo verslo partneris, draugas. 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartys sudarytos G. B. prašymu. Atsakovas negavo pinigų pagal šias sutartis. Teismas neteisingai įvertino liudytojo G. B. paaiškinimus, kad jis atiduodavo ieškovui atsakovo perduotas lėšas skoloms grąžinti. Liudytojui nurodžius, kad tai buvo kitų skolų grąžinimas, teismas nesiaiškino šių aplinkybių. Atsakovas nebuvo sudaręs kitų paskolų sutarčių su ieškovu. Atsakovas grynaisiais pinigais grąžino ieškovui visas skolas su palūkanomis pagal paskolos sutartis.

31.2.                      Paskolos sutartyse nėra atsakovo patvirtinimų, kad jam perduotos lėšos. G. B. draugavo su ieškovu 10 metų, o su atsakovu buvo tik pažįstami. Liudytojas buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

31.3.                      Ieškovas, prašydamas priteisti delspinigius, tikslino reikalavimą ir juos prašė priteisti tik už banko pavedimais pervestas lėšas. Kitose sutartyse taip pat nustatyti delspinigiai, bet ieškovas neprašė priteisti juos už grynaisiais perduotus pinigus. Ieškovas pripažįsta, kad 6 500 Eur, 20 000 Eur, 10 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui neperduoti arba buvo grąžinti, nes neprašo netesybų už šias lėšas. Nesant įrodymų apie paskolos dalyko perdavimą, neatsiranda prievoliniai santykiai.

31.4.                      Neprotinga, kad ieškovas, negaudamas kiekvieną mėnesį sutartų palūkanų, į tai nereagavo, bet skolino dar didesnes pinigų sumas, sudarydamas naujas sutartis. Ieškovas skolino pinigus, nes atsakovas kiekvieną mėnesį sumokėdavo palūkanas ir grąžindavo dalį paskolos. Atsakovas įvykdė sutartis.

31.5.                      Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas, didesnes negu įstatyminės, palūkanas. Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams. Teismo teisė mažinti palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turėjo atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu bankų taikytas palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nebaigtinis. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis savo iniciatyva negali mažinti šalių susitarimu nustatytų palūkanų, nors konstatavo, jog paskolos sutarčių kaina per didelė ir neprotinga.

31.6.                      2020 m. spalio mėn. finansų įstaigų paskolų palūkanos euro zonos namų ūkiams vartojimui siekė 9,01 proc. per metus, 2021 m. vasario mėn. – 9,21 proc. per metus. Šalių 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartyje nustatytos 60 proc. metinės palūkanos, 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartyje – 5 000 Eur arba 7,143 proc. mėnesinės palūkanos, t. y. 85,716 proc. metinės palūkanos. Palūkanų dydis neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, yra aiškiai per didelis.

31.7.                      Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovo prašomi delspinigiai nėra per dideli. 0,1 proc. per dieną delspinigiai atitinka 36 proc. per metus. Ieškovo sumažintas netesybų dydis turėjo būti pripažintas akivaizdžiai per dideliu ir neprotingu. Ieškovas delspinigių reikalavo už 182 dienas, nes reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Trumpesnis delspinigių skaičiavimo laikotarpis, negu nustatytas sutartyje, susijęs tik su ieškinio senaties terminu, bet ne ieškovo gera valia. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, turėjo aiškintis aplinkybes, kokius iš tikrųjų nuostolius dėl laiku negrąžintų paskolų patyrė ieškovas, taip pat  ar delspinigiai nėra akivaizdžiai per dideli, palyginus su patirtais nuostoliais. Atsakovas prašo įvertinti tai, kad kai paskolų terminas buvo trumpas, paskolos grąžintos dalimis nustatytu laiku. Jei nebūtų grąžinta pirmoji paskola, ieškovas nebūtų sudaręs kitų sutarčių.

31.8.                      Atsakovas, sudarydamas dovanojimo sandorį, buvo grąžinęs ieškovui visas skolas grynaisiais pinigais per G. B.. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, sudaromas sandoris negali pažeisti kitų asmenų interesų. Paskolos sutartyse nustatyti paskolų grąžinimo terminai buvo pasibaigę, ieškovas nepareiškė pretenzijų dėl sutarčių nevykdymo. Dovanojimo sandoriu atsakovas siekė užtikrinti savo nepilnamečių vaikų, kurie po skyrybų liko gyventi su motina (atsakove), gyvenamąją vietą. Atsakovas ne visada tinkamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo, todėl butą atsakovei padovanojo kaip dalį vaikų išlaikymo, garantuodamas vaikams gyvenamąją vietą. Atsakovo motina, dovanodama jam butą, nurodė, kad skyrybų atveju butas turi likti vaikams. Nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja S. D.. 

32.       Atsakovė R. S. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prašė atsakovo T. S. apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovė nurodė, kad nežinojo apie ieškovo prisiimtus finansinius įsipareigojimus ieškovui, todėl ji neatsakinga už jų vykdymą. Atsakovė pritarė apeliacinio skundo argumentams, teigė, kad teismas neteisingai pripažino negaliojančia buto dovanojimo sutartį, prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinį atmesti.

33.       Atsiliepime į atsakovo T. S. apeliacinį skundą ieškovas M. G. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir atmesti apeliacinį skundą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

33.1.                      Ieškovas paskolino atsakovui lėšas, perdavė jam paskolos dalyką – 124 500 Eur, iš kurių 88 000 Eur pervedė banko pavedimais, o 36 500 Eur perdavė grynaisiais pinigais. Atsakovas teigia, kad liudytojas G. B. nurodė neteisingas aplinkybes, susijusias su grynųjų pinigų perdavimu, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, bet nepaaiškino jo suinteresuotumo. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo paskolų sutarčių originalus, kuriuos pateikė į bylą, patvirtina, kad grynieji pinigai buvo perduoti ieškovui ir šis jų negrąžino. Be to, atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad siekia taikiai išspręsti šalių ginčą, derina skolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sąlygas. Atsakovas – verslininkas, sudarė ne vieną sutartį, todėl nelogiška, kad jis pasirašė sutartis jų neskaitęs.

33.2.                      Atsakovas neįrodė, kad jis grąžino paskolintas lėšas. Jis teigia, kad skolą grąžino grynaisiais pinigais, bet nepaaiškino, kodėl bent dalies nesumokėjo mokėjimo pavedimais. Jei atsakovas būtų grąžinęs paskolas, jis būtų pareikalavęs grąžinti paskolų sutarčių ir vekselių originalus. Atsakovas neteisingai aiškina liudytojo G. B. paaiškinimus. Liudytojas paaiškino, kad atsakovas skolinosi lėšas iš ieškovo daug kartų, per liudytoją perduotos lėšos, bet grąžintos ne pagal paskolos sutartis. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad jį ir ieškovą siejo ir kiti santykiai, ieškovas jam skolino pinigus ir pagal kitas sutartis. Ieškovas teigia, kad nebuvo išreiškęs sutikimo, jog atsakovas grąžintų paskolas per liudytoją G. B.. Atsakovo ir liudytojo susirašinėjimas programėlėje „Messenger“ nepatvirtina lėšų grąžinimo aplinkybių.

33.3.                      Ieškovas suteikė paskolas atsakovui dar nepasibaigus pirmoje sutartyje nustatytam terminui paskolai grąžinti. Šalys buvo susitarę, kad atsakovas, grąžindamas paskolą, sumokės palūkanas. Atsakovas gabeno transporto priemones iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jas tvarkė ir pardavinėjo. Atsakovas taip pat plėtojo naują verslą – atidarė barą „Nepyk“. Ieškovas negalėjo numanyti, kad atsakovas neįvykdys prievolių.

33.4.                      Atsakovas neteisingai aiškina CK 6.37 straipsnį. Ieškovas reikalavo sumokėti pelno palūkanas, t. y. įvykdyti prievolę natūra, todėl netaikomos teisės normos, kuriose reglamentuotas netesybų mažinimas. Atsakovas nepareiškė reikalavimo pakeisti sutarties sąlygas, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisės spręsti dėl palūkanų dydžio. Atsakovas nebūtų gavęs paskolos banke, nes slėpė mokesčius, nerodė tikrųjų pajamų. Jam reikėjo greitai pinigų, jis sutiko mokėti dideles palūkanas, todėl ieškovas paskolino pinigus. Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, atsižvelgęs į tai, kad palūkanos ir delspinigiai negali būti priteisti pagal negaliojančias sutartis.

33.5.                      Teismas teisingai įvertino delspinigių dydį. Atsakovas neįvykdė nė dalies prievolės. Ieškovas geranoriškai sumažino delspinigius nuo 1 proc. iki 0,1 proc. Toks delspinigių dydis nelaikytinas per dideliu. Atsakovo reikalavimas sumažinti delspinigius iki 0,02 proc. nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, neatitinka kasacinio teismo praktikos.

33.6.                      Teismas teisingai nustatė, kad yra visos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti. Atsakovai sudarė dovanojimo sandorį, pasibaigus paskolos sutarčių įvykdymo terminui. Ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Dovanojimo sandoris pažeidė ieškovo teises, nes po sandorio sudarymo pablogėjo atsakovo finansinė padėtis ir galimybė grąžinti paskolas. Atsakovas perleido sutuoktinei turtą, nenurodydamas, kad jis skirtas vaikams ar jiems išlaikyti.

33.7.                      Atsakovai neteisingai nurodo, kad jie nuo 2020 metų kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Liudytojai G. B. ir J. S. (buvusi baro „Nepyk“ darbuotoja) patvirtino, kad iki baro veiklos pabaigos (2022 metų pabaigos) atsakovai kartu atvykdavo į barą, elgėsi kaip vyras ir žmona, atsakovas atsakovę pristatydavo kaip savo sutuoktinę. Antstolio M. P. 2024 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atsakovė bare „Nepyk“ švęsdavo šventes, 2022 metais rūpinosi baro veikla, klausinėjo apie darbuotojų grafikus ir kitus dalykus.

33.8.                      Atsakovai sudarė dovanojimo sandorį, nes žinojo, kad ieškovas gali kreiptis dėl skolos priteisimo. Liudytoja S. D. – atsakovo sesuo, todėl ji – suinteresuota padėti broliui. Jos paaiškinimai nepatvirtina dovanojimo sandorio tikslo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

35.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

36.       Šios bylos apeliacinio nagrinėjimo dalykas – tai patikra to, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti paskolos teisiniai santykiai, palūkanų ir delspinigių mažinimas bei Pauliano ieškinio institutas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

37.       Ieškovas ir apeliantas 2020 m. spalio 2 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė apeliantui 24 500 Eur paskolą (sutarties 1 punktas). Apeliantas (paskolos gavėjas) įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2021 m. spalio 2 d. (sutarties 1.4 papunktis). Paskolos gavėjas taip pat įsipareigojo mokėti 5 proc. mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma (sutarties 1.3 papunktis). Pagal paskolos sutarties 4.4 papunktį paskolos gavėjas, laiku nesumokėjęs palūkanų ar paskolos sumos paskolos davėjui, paskolos davėjui pareikalavus, privalo sumokėti 1 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo pradelstos sumos. Sutarties 5.2 papunktyje šalys susitarė, kad paskolos suma sumokama tokia tvarka: 18 000 Eur sumokami į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą; 6 500 Eur perduodami grynaisiais pinigais šios sutarties pasirašymo metu. Pagal Paskolos sutarties 5.3 papunktį paskolos gavėjas šio sutarties sudarymo metu paskolos davėjui išrašė dvylika paprastųjų neprotestuotinų vekselių po 2 990 Eur ir perleido paskolos davėjo nuosavybėn lengvąjį automobilį „Ford Fusion Titanium“, kaip užtikrinimą, jog paskolos gavėjas tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus pagal šią sutartį (1 t., b. l. 17, 18).

38.       Ieškovas 2020 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymu pervedė į apelianto asmeninę sąskaitą 18 000 Eur (1 t., b. l. 19).

39.       Apeliantas 2020 m. spalio 2 d. išdavė dvylika paprastųjų neprotestuotinų vekselių, po 2 990 Eur (1 t., b. l. 20–30, 68–79).

40.       Ieškovas ir apeliantas 2020 m. spalio 2 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantas pardavė ieškovui automobilį „Ford Fusion“ už 10 000 Eur (1 t., b. l. 31).

41.       Ieškovas ir apeliantas 2021 m. vasario 19 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė apeliantui 70 000 Eur paskolą iki 2022 m. vasario 20 d. (sutarties 1 punktas). Sutarties 1.3 papunktyje apeliantas įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma. 

42.       Atsakovas pateikė į bylą kitą ieškovo ir apelianto 2021 m. vasario 19 d. sudarytą sutarties variantą, kuriame nenumatytos palūkanos ir delspinigiai. Paskolos sutarties 4.2.1 papunktyje šalys susitarė, kad 70 000 Eur apeliantui sumokama tokia tvarka: 40 000 Eur pervedama šios sutarties pasirašymo metu iš paskolos davėjo asmeninės sąskaitos į paskolos gavėjo asmeninę sąskaitą; 30 000 Eur – 2021 m. vasario 22 d. (5 t., b. l. 71, 73).

43.       Ieškovas 2021 m. vasario 19 d. ir 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymais pervedė apeliantui 40 000 Eur ir 30 000 Eur (1 t., b. l. 34, 35).

44.       Ieškovas ir apeliantas 2021 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį. Ieškovas suteikė apeliantui 20 000 Eur paskolą iki 2021 m. rugsėjo 5 d. (sutarties 1.1, 1.4 papunkčiai). Paskolos gavėjas 1.3 papunktyje įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 5 proc., t. y. 1 000 Eur, mėnesines palūkanas. Šalys susitarė, kad paskola jos gavėjui išmokama grynaisiais pinigais (sutarties 5.2 papunktis). Paskolos sutartį taip pat pasirašė liudytojas G. B. (1 t., b. l. 38, 39).

45.       Apeliantas, užtikrindamas nurodytos paskolos sutarties įvykdymą, 2021 m. kovo 5 d. išdavė šešis paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 990 Eur (4 t., b. l. 132–137).

46.       Ieškovas ir apeliantas 2021 m. rugsėjo 16 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė apeliantui 10 000 Eur paskolą iki 2022 m. vasario 20 d. (sutarties 1 punktas). Apeliantas įsipareigojo mokėti 1 000 Eur mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola (sutarties 1.3 papunktis). Paskola išmokama grynaisiais pinigais (sutarties 5.2 papunktis). Paskolos sutartį taip pat pasirašė liudytojas G. B. (1 t., b. l. 36, 37).

47.       Apeliantas, užtikrindamas nurodytos paskolos sutarties įvykdymą, 2021 m. rugsėjo 16 d. išdavė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2 990 Eur (4 t., b. l. 138–140).

48.       Apeliantas 2022 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei butą, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43,44).

49.       Atsakovai 2023 m. balandžio 15 d. išsituokė (1 t., b. l. 40, 41).

50.       Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 6 640 Eur, sodo pastatas ((duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 7 580 Eur, ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 12 Eur, esantys (duomenys neskelbtini). Antstolė R. S. apribojo disponavimo teisę nurodytu turtu (1 t., b. l. 45–52).

51.       Antstolis M. P. 2024 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo G. B. ir J. S. telefonuose esančias nuotraukas ir susirašinėjimą su atsakovais (6 t., b. l. 26–37).

52.       Antstolė N. B. 2024 m. balandžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo atsakovės kompiuteryje „HP“ esančias ekrano nuotraukas, kuriose nufotografuotas susirašinėjimas programėle „Messenger“ ir trumposiomis žinutėmis (6 t., b. l. 113–132).

53.       Į bylą pateiktas apelianto susirašinėjimas su ieškovu ir G. B. programėle „Messenger“ (6 t., b. l.  53–177).

Dėl paskolos sutarčių aiškinimo ir pinigų pagal jas perdavimo fakto vertinimo

54.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

55.       Kasacinis teismas išaiškino, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad atsirastų šalių teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 14 punktas; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 14 punktas).

56.       Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra gausi ir išplėtota. Teismo ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reglamentavimo nulemtos taisyklės. Tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas). Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 25, 26 punktai).

57.       Apeliantas teigia, kad pasirašė keturias paskolos sutartis ir vekselius dėl didelio pasitikėjimo, nepatyrimo, jų neskaitė, nesiaiškino sąlygų ir sudarymo pasekmių. Jam buvo perduotos tik tos lėšos, kurios buvo pervestos į jo sąskaitą banke. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad paskolų lėšos perduotos apeliantui.

58.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas vertėsi dviem verslais. Jam priklausančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akutana“ veikla – transporto priemonių tvarkymas, iš Jungtinių Amerikos Valstijų atgabentų transporto priemonių pardavimas. UAB „Franita“ vertėsi kavinių veikla – baras „Nepyk“. Taigi, apeliantas – verslininkas, sudaręs ne vieną sandorį ar sutartį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas žinojo ir turėjo suvokti pirmiau nurodytų sandorių sudarymo ir jų neįvykdymo teisinius padarinius. Jis, kaip atsakingas verslininkas, turėjo elgtis apdariai ir rūpestingai, atidžiai perskaityti dokumentus, kuriuos pasirašė.

59.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas grynaisiais pinigais perdavė apeliantui 6 500 Eur pagal 2020 m. spalio 2 d., 20 000 Eur – pagal 2021 m. kovo 5 d. ir 10 000 Eur – pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis. Nurodytose paskolų sutartyse įrašyta, kad paskola grynaisiais pinigais perduodama apeliantui sutarčių sudarymo dieną (sutarčių 5.2 papunktis). Paskolų sudarymo dieną apeliantas taip pat išdavė vekselius. Toks apelianto elgesys pagrindžia, kad jam buvo perduotos paskolos lėšos.

60.       Tai, kad apeliantas pasitikėjo G. B., kuris taip pat dalyvavo sudarant paskolos sutartis, nepatvirtina, jog ieškovas neperdavė lėšų apeliantui, ir nepaneigia pastarojo pareigos susipažinti su dokumentais, kuriuos jis pasirašė. G. B. buvo ne tik ieškovo draugas, bet ir apelianto verslo partneris. Apeliantas teigia, kad G. B. buvo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl paliudijo ieškovo naudai, bet nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių tokį suinteresuotumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas G. B. nurodė, jog dalyvavo šalims sudarant paskolos sutartis, ir patvirtino, jog ieškovas perdavė apeliantui paskolos sumas grynaisiais pinigais, nurodė, kokiam tikslui apeliantas skolinosi lėšas, taip pat, kad, jo žiniomis, apeliantas negrąžino paskolų, nepatvirtina jo suinteresuotumo.

61.       Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 18 d. posėdyje paaiškino, kad ieškovas ir apeliantas 2020 m. spalio 2 d. ir 2021 m. kovo 5 d. paskolos sutartis sudarė ieškovo namuose. Šis perdavė apeliantui paskolos dalį grynaisiais pinigais, 100 Eur kupiūromis, nes to prašė apeliantas – jam reikėjo sumokėti transporto priemonių muito mokesčius ir darbuotojų atlyginimus. 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis sudaryta Ilgakiemyje arba bare. G. B. nurodė, kad dalyvavo sudarant paskolos sandorius. Patvirtino, kad ieškovas perdavė lėšas apeliantui, šis, prieš pasirašydamas vekselius, perskaičiuodavo pinigus.

62.       Apeliacinio skundo argumentą, kad apeliantui neperduoti grynieji pinigai, paneigia jo paties elgesys. Jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad siekia išspręsti šalių ginčą taikiai, derina su ieškovu skolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo sąlygas. Apeliantas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovas perdavė pinigus – 20 000 Eur ir 10 000 Eur – pagal 2021 m. kovo 5 d. 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis. Nurodytas lėšas apeliantas panaudojo baro „Nepyk“ reikmėms.

63.       Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti delspinigius, apskaičiuotus tik už į apelianto banko sąskaitą pervestas lėšas (už 18 000 Eur pagal 2020 m. spalio 2 d. sutartį ir 70 000 Eur pagal 2021 m. vasario 19 d. sutartį), nepaneigia fakto, jog grynieji pinigai perduoti. Ieškovas, sumažindamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsižvelgė į tai, jog paskolos sutartys neatitinka formos reikalavimo (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

64.       Apeliantas teigia, kad jis įvykdė paskolos sutartis, grąžino lėšas ieškovui, bet nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų pareikalavęs grąžinti vekselius, įrašyti paskolų sutartyse įrašus apie skolos ar jos dalies grąžinimą.

65.       Liudytojas G. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, jo žiniomis, apeliantas negrąžino paskolų pagal 2020 m. spalio 2 d., 2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 5 d. ir 2021  m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis. Buvo tokių atvejų, kad liudytojas veždavo apelianto perduotus grynuosius pinigus ieškovui, bet tai nebuvo paskolų grąžinimas pagal pirmiau nurodytas sutartis. Liudytojas paaiškino, kad ieškovą ir apeliantą siejo ne tik ginčo paskolos sutartys, nes apeliantas skolinosi iš ieškovo daugiau kartų. Kai apeliantas grąžindavo skolą, jam buvo grąžinami vekseliai. Apeliantas 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jį ir ieškovą sieja kiti piniginiai santykiai, ieškovas yra paskolinęs lėšų ne tik pagal ginčo sutartis. Tai pagrindžia ieškovo ir apelianto 2021 m. liepos 15 d. sudarytas grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį ieškovas perdavė apeliantui 49 500 Eur grynaisiais pinigais (6 t., b. l. 181). Kiti, nesusiję su ginčo sutartimis, ieškovą ir apeliantą sieję teisiniai santykiai, taip pat ir kitos paskolos sutartys, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo aiškintis nei jų sudarymo, nei įvykdymo aplinkybių.

66.       Pirmos trys paskolos sutartys sudarytos dar nepasibaigus ankstesnės sutarties įvykdymo terminui. Tik 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis, pagal kurią apeliantui perduota mažiausiai 10 000 Eur, sudaryta vienuolika dienų praleidus ankstesnės paskolos sutarties įvykdymo terminą (2021 m. rugsėjo 5 d.). Ieškovas teigė, kad palūkanų nemokėjimas nebuvo laikomas netinkamu sutarties vykdymu, nes šalys susitarė, jog palūkanos bus sumokėtos grąžinant paskolą. Be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad apeliantas mokėjo ieškovui palūkanas pagal pirmiau nurodytas paskolų sutartis.

67.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas perdavė apeliantui 6 500 Eur pagal 2020 m. spalio 2 d., 20 000 Eur pagal 2021 m. kovo 5 d. ir 10 000 Eur pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis.

Dėl palūkanų dydžio vertinimo (dėl CK 6.37 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo)

68.       Apeliantas teigia, kad: apskųstame sprendime neteisingai nurodyta, jog teismas savo iniciatyva negali mažinti mokėjimo (pelno) palūkanų, nors konstatavo, kad paskolos sutarčių kaina per didelė ir neprotinga; palūkanos už naudojimąsi paskolintais pinigais turėtų būti sumažintos, įvertinus paskolų sudarymo metu buvusias kredito įstaigų ir bankų palūkanų normas; 2020 m. spalio mėn. pinigų finansų įstaigų paskolų palūkanos euro zonos namų ūkiams vartojimui siekė 9,01 proc. per metus, 2021 m. vasario mėn. – 9,21 proc. per metus; 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartyje nustatytos 60 proc. metinės palūkanos, 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartyje – 5 000 Eur arba 7,143 proc. mėnesinės palūkanos, t. y. 85,716 proc. metinės palūkanos; palūkanų dydis neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, yra aiškiai per didelis. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino CK 6.37 straipsnį.

69.       Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

71.       Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 39 punktas). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46 punktas).

72.       Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pirmiau nurodyta taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

73.       Apeliantas 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutarties 1.3 papunktyje įsipareigojo mokėti ieškovui 5 proc. mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskolos lėšomis, 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutarties 1.3 papunktyje – 5 000 Eur mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskolos lėšomis.

74.       Taigi, šalys susitarė dėl didesnio, negu nustatyta įstatyme, palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas negalėjo derėtis dėl jų dydžio. Apeliantas yra verslininkas. Jis gautas paskolas panaudojo verslo tikslais: sumokėjo muito mokesčius už automobilius, panaudojo kavinės reikmėms. Apeliantas, sudarydamas sutartis, galėjo įvertinti palūkanų dydį, taip pat sutarčių nevykdymo padarinius.

75.       Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. spalio mėn. – 2021 m. vasario mėn. finansų įstaigų paskolų palūkanos euro zonos namų ūkiams vartojimui siekė 9,01–9,21 proc. per metus, nepagrindžia, jog šalys negalėjo susitarti dėl didesnių palūkanų. CK 6.228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalies teisė reikalauti teismo pakeisti sutarties sąlygas. Apeliantui tiko toks palūkanų dydis, jis neprašė ieškovo sumažinti palūkanų, nepareiškė ieškinio, kuriuo prašytų pakeisti sutarties sąlygas ir sumažinti palūkanų dydį. Šalys, pasinaudodamos sutarties laisvės principu, susitarė dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo mažinti šalių laisva valia susitartą palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

Dėl delspinigių dydžio ir galimybės jį sumažinti vertinimo

76.       Apeliantas nesutinka su priteistų delspinigių dydžiu, nes: 0,1 proc. delspinigiai atitinka 36 proc. per metus; paskolų sudarymo laikotarpiu kredito įstaigų taikoma palūkanų norma buvo 9,01–9,21 proc. per metus; dėl to ieškovo sumažintas delspinigių dydis nuo 1 proc. iki 0,1 proc. laikytinas per dideliu; apeliantas prašo sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc.

77.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). 

78.       Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

79.       Teismo teisė sumažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių ribos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pavyzdžiui, abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

80.       Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas; 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 22 punktas).

81.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas).

82.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir apeliantas 2020 m. spalio 2 d. ir 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutarčių 4.4 papunktyje susitarė, jog paskolos gavėjas, laiku nesumokėjęs palūkanų ar negrąžinęs paskolos, paskolos davėjui pareikalavus, privalo sumokėti 1 proc. delspinigius už kiekvieną dieną nuo pradelstos sumos. Ieškovas prašė priteisti sumažintus 0,1 proc. delspinigius už 182 dienas: 3 276 Eur (18 000 Eur x 0,1 proc. x 182 d. = 3 276 Eur) pagal 2020 m. spalio 2 d. paskolos sutartį ir 12 740 Eur (70 000 Eur x 0,1 proc. x 182 d. = 12 740 Eur) pagal 2021 m. vasario 19 d. paskolos sutartį.

83.       Apeliantas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė pareigą laiku grąžinti paskolas. Jis paskolos sutartis sudarė kaip verslininkas, nes didžioji paskolos dalis buvo skirta verslo plėtrai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas, sudarydamas paskolos sutartis, negalėjo derėtis su ieškovu dėl delspinigių dydžio. 

84.       Apeliantas nepagrindė, kad jis kiekvieną mėnesį per G. B. grąžino ieškovui paskolos dalį. Šios aplinkybės nepatvirtino nei ieškovas, nei liudytoju apklaustas G. B.. Priešingai – nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas grąžino ieškovui per nurodytą liudytoją lėšas pagal kitus sandorius. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, suteiktų paskolų dydį ir jų grąžinimo laikotarpį, aplinkybę, kad apeliantas neįvykdė nė dalies prievolės ieškovui, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 0,1 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigiai nelaikytini neprotingais ar per dideliais.

Dėl actio Pauliana instituto aiškinimo ir taikymo (CK 6.66 straipsnis)

85.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

86.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 16 punktas).

87.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintam institutui taikyti ir pripažino atsakovų 2022 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartį negaliojančia.

88.       Apeliantas teigia, kad buvo įsitikinęs, jog sandorio sudarymo metu buvo grąžinęs ieškovui visas skolas ir sumokėjęs visas palūkanas, todėl galėjo disponuoti turtu be jokių apribojimų. Ieškovas teigia, kad jis turėjo galiojančią reikalavimo teisę, nes apeliantas neįvykdė paskolų sutarčių.

89.       Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali naudoti actio Pauliana, kaip teisių gynimo būdą, per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 60 punktas). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).

90.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskola pagal 2020 m. spalio 2 d. sutartį turėjo būti grąžinta iki 2021 m. spalio2 d., pagal 2021 m. vasario 19 d. sutartį – iki 2022 m. vasario 20 d., pagal 2021 m. kovo 5 d. sutartį – iki 2021 m. rugsėjo 5 d., pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. sutartį – iki 2022 m. vasario 20 d. Apeliantas neįrodė, kad grąžino paskolas ir sumokėjo palūkanas pagal pirmiau nurodytas sutartis. Atsakovai dovanojimo sutartį sudarė 2022 m. balandžio 1 d. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas pirmiau nurodyto dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Ši teisė atsirado iki dovanojimo sandorio sudarymo.

91.       Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises, nes apeliantas perleido sutuoktinei jam priklausiusį vertingiausią turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantui taip pat priklauso kitas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir sodo namas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), bet jo vertės nepakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Be to, nurodytas turtas areštuotas.

92.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas padovanojo sutuoktinei butą, kaip vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos užtikrinimą; apeliantui ginčo butą padovanojo motina, kuri nurodė, jog skyrybų atveju butas turi likti vaikams. Nurodytas aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos S. D. ir K. C.. Nurodytos liudytojos yra artimos apelianto giminaitės, todėl jų paaiškinimai, nesant kitų byloje duomenų, nepatvirtina būtinybės sudaryti sandorį, taip pat ir aplinkybės, kad atsakovų skyrybų atveju butas turi priklausyti vaikams.

93.       Atsakovė teigia, kad atsakovai 2022 metų žiemą susitarė dėl santuokos nutraukimo sąlygų, nes šalys nebevedė bendro ūkio, apeliantas nepakankamai prisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl sudaryta buto dovanojimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nesprendžiami nei santuokos nutraukimo, nei vaikų išlaikymo klausimai. Aplinkybę, kad atsakovai nuo 2020 metų nebevedė bendro ūkio, paneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės: atsakovai 2021 metais kartu vyko į kelionę, atostogavo; atsakovai 2022 metais kartu atvykdavo į barą „Nepyk“, kuriame šventė šventes, atsakovė domėjosi baro veikla, darbo grafikais (liudytojų G. B. ir buvusios baro darbuotojos J. S. paaiškinimai; antstolio M. P. 2024 m. kovo 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

94.       Atsakovė teisingai nurodo, kad CK nėra įtvirtinto draudimo sutuoktiniams pakeisti sutuoktinių turto režimą. Akcentuotina tai, kad atsakovai sudarydami dovanojimo sandorį ir norėdami užtikrinti vaikų interesus, turėjo nepažeisti kitų kreditorių (ieškovo) teisių bei teisėtų interesų. Apeliantas, turėdamas neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, neinformavo ieškovo apie ketinimą perleisti sutuoktinei jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismas išvadai, kad byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog apeliantas privalėjo sudaryti buto dovanojimo sandorį. Sutuoktiniai sudarė dovanojimo sutartį laisva valia. Sudarytas sandoris pažeidžia ieškovo teises. Apeliantas neginčija kitų actio Pauliana sąlygų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

95.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti paskolos teisiniai santykiai, palūkanos, delspinigiai, Pauliano ieškinio institutas, ir proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teisingai vadovavosi teismų praktika byloje nagrinėtais klausimais. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

96.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

97.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

98.       Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

99.       Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

100.       Teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą, todėl jo, taip pat ir atsakovės R. S. apeliacinis instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

101.       Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

102.       Teisėjų kolegija atsižvelgia atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį ir turinį, ginčo sumos dydį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir konstatuoja, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas. Dėl to jam iš apelianto priteisiamos 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.