Civilinė byla Nr. e2A-817-661/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05020-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.18.3; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TECHNOTERMA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ dėl skolos priteisimo, trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Autoverslas“, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TECHNOTERMA“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „TECHNOTERMA“ dokumentinio proceso tvarka prašė iš atsakovės UAB „Šebsta“ priteisti 2 299 Eur skolą, 266,03 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis 2022.05.12/I-LN/ŠV (toliau – rangos sutartis) dėl sutarties 2.1 punkte numatytų darbų atlikimo. 2022 m. spalio 21 d. pažymos apie atliktų statybos darbų vertę Nr. 6 (toliau – Pažyma) ir statybos darbų atlikimo akto Nr. 6 (toliau – Aktas) pagrindu ieškovė perdavė, o atsakovė, pasirašydama Pažymą ir Aktą, priėmė ieškovės pagal rangos sutartį 2022 m. spalio mėnesį atliktus darbus, kurių vertė 37 700 Eur be PVM. Statybos darbų atlikimo akto pagrindu atsakovei 2022 m. spalio 31 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija vav Nr. 005957 bendrai 37 700 Eur sumai, kurią atsakovė priėmė ir pasirašė. Remiantis Pažyma, atsakovė už ieškovės 2022 m. spalio mėnesį pagal rangos sutartį atliktus darbus įsipareigojo sumokėti ne 37 700 Eur, o 25 815 Eur, kadangi 10 000 Eur suma buvo padengta iš atsakovės sumokėto avanso, o 1 885 Eur – rangos sutartyje numatytas 5 proc. dydžio sulaikymas. Todėl, kaip nurodoma ir Pažymoje, viso atsakovės mokėtina suma ieškovei - 25 815 Eur (37 700 Eur – 10 000 Eur – 1 885 Eur). Atsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. atliko 20 516 Eur mokėjimą (žr. priedą Nr. 4), o 2023 m. vasario 8 d. - 3 000 Eur mokėjimą. Tokiu būdu, atsakovė liko neapmokėjusi ieškovei 2 299 Eur (25 815 Eur – 20 516 Eur – 3 000 Eur).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovės UAB „TECHNOTERMA“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Šebsta“ 2 299 Eur skolos, 266,03 Eur delspinigius.
4. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo, prašė panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, jog ieškovė netvarkė ir neišvežė statybinių atliekų, be to, apteršė ir sugadino prieš tai atliktus grindų įrengimo darbus, dėl to Atsakovas patyrė išlaidas (dėl atliekų išvežimo ir grindų išvalymo), paskirstydamas jas visiems objekte dirbusiems rangovams. Todėl ieškovei tenkanti dalis viso sudaro 2 299 EUR sumą, t. y. 1 600 EUR + PVM (viso 1 936 Eur) už atliekų išvežimą ir 300 Eur + PVM (viso 363 Eur) už grindų išvalymą.
5. Atsakovė UAB „TECHNOTERMA“ po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės 2 299 Eur skolos pagal ieškovei pateiktą ir nepamokėtą sąskaitą faktūrą Nr.0001172 už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą, 155,18 Eur delspinigius, 100 Eur baudą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Atsakovė UAB „TECHNOTERMA“ priešieškinyje nurodė, kad priešieškiniu ji siekia įskaityti ieškovės pradinio ieškinio reikalavimą. Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, negalėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo. Atsakovė pažymėjo, kad tiek jos priešieškinis, tiek ieškovės ieškinys yra grindžiami sutartiniais įsipareigojimais, kylančiais iš tų pačių statybos rangos sutarčių. Atsakovės priešieškinyje pareikštas reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos jos prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo. Reikalavimai dėl delspinigių ir baudos iš ieškovės priteisimo grindžiami šalių rangos sutarties 11.2, 11.3 ir 11.5 nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo2024 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, o priešieškinį atmestas; ieškovei UAB „TECHNOTERMA“ iš atsakovės UAB „Šebsta“ priteista 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės UAB „Šebsta“ valstybei priteista 27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. Pažymos apie atliktų statybos darbų vertę Nr. 6 ir Statybos darbų atlikimo akto Nr. 6 pagrindu perdavė, o atsakovė pasirašytinai priėmė pagal rangos sutartį 2022 m. spalio mėnesį atliktus darbus, kaip tai numato sutarties 15 punktas. Pažymą ir Aktą pasirašė UAB „Šebsta“ direktorius A. R. ir UAB „TECHNOTERMA“ projektų vadovas M. R.. Atsakovei nustatyta tvarka priėmus ieškovės atitinkamą atliktų darbų dalį, ieškovė išrašė ir apmokėjimui atsakovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serija vav Nr. 005957 – 37 700 Eur sumai (be PVM). Atsakovė sąskaitą priėmė, tai patvirtina sąskaitoje esantis UAB „Šebsta“ direktoriaus parašas. Kaip matyti iš Pažymos apie atliktų statybos darbų vertę Nr. 6 duomenų, iš bendros 37 700 Eur sumos buvo išskaičiuotas atsakovės sumokėtas 10 000 Eur avansas, taip pat sulaikoma 5 proc. 1 885 Eur suma, todėl atsakovės mokėtina suma už spalio mėnesį atliktus darbus sudaro 25 815 Eur (be PVM). Byloje esantys atsakovės UAB „Šebsta“ mokėjimai patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymais atsakovė sumokėjo ieškovei 23 516 Eur. Atsakovė pilnai neapmokėjo jai 2022 m. spalio 31 d. išrašytos ir priimtos sąskaitos, likdama skolinga ieškovei 2299 Eur, todėl šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo ieškovei nesumokėtos sumos (2 299 Eur) dydžio ir įsiskolinimo kilmės, tačiau laikėsi pozicijos, kad sumokėjo ieškovei visą sumą išskaičiuodama iš mokėtinos sumos jai (atsakovei) mokėtiną 2 299 Eur sumą pagal 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0001172 už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą. Atsakovės teigimu, ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti likusios sumos, kurios ji neginčija, už atliktus darbus iki tol, kol pati neįvykdys prievolės atsiskaityti su atsakove pagal jai išrašytą sąskaitą už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir nurodė, kad rangos sutartimi neįsipareigojo papildomai mokėti už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą, todėl atsakovės reikalavimas sumokėti jai 2 299 Eur laikytinas nepagrįstu.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad 2022 m. gegužės 12 d. rangos sutartimi ieškovė, kaip subrangovė, įsipareigojo po darbų atlikimo išvežti šiukšles bei išvalyti grindų dangą (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija nebuvo nuosekli. Laikydamasi pozicijos, kad ieškovė rangos sutarties pagrindu turėjo išvežti šiukšles ir išvalyti grindų dangą, tuo pačiu atsakovė įrodinėjo, kad susitarimas dėl šiukšlių išvežimo buvo priimtas gamybiniuose susirinkimuose. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas laikėsi jau kitos pozicijos ir aiškino, kad yra įprasta praktika, kad atliekų utilizavimą bei išvežimą organizuoja generalinis rangovas, paskirstydamas išlaidas rangovams, ir dėl to šiuo atveju buvo sutarta (aptarta) sutarties pasirašymo metu bei kalbama gamybinių pasitarimų metu.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Rangos sutarties 6 straipsnyje „Subrangovo teisės ir pareigos“, nėra numatyta subrangovo pareigos perduoti rangovui sutvarkytą objektą ir/ar išvežti šiukšles po darbų atlikimo. Tuo tarpu rangos sutarties 7 straipsnyje „Rangovo teisės ir pareigos“ numatytos rangovo pareigos, susijusios su statybvietės perdavimu, elektros aprūpinimu, buitinių atliekų išvežimo konteinerių pastatymu. Sistemiškai aiškinant rangos sutarties nuostatas, susijusias su pagrindinėmis šalių pareigomis, labiau tikėtina, kad už einamuosius darbus, susijusius su statybų vykdymo sąlygų sudarymu, buvo atsakingas rangovas (atsakovė). Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad būtent rangovui sutartyje buvo numatyta pareiga pastatyti objekte buitinių atliekų išvežimo konteinerį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, kad atliekų tvarkymas priskirtinas prie esminių darbų, todėl subrangovas (ieškovė) privalėjo juos atlikti rangos sutarties 5.2 punkto pagrindu. Tokią atsakovės poziciją teismas vertino kritiškai. Visų pirma, jeigu atsakovė atliekų tvarkymą laikė esminiais darbais pagal rangos sutartį, kodėl šie darbai ir jų atlikimas nebuvo numatyti pačioje sutartyje. Antra, bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo siūloma pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius aplinkybes, jog gamybinių susitarimų metu buvo nuspręsta dėl šiukšlių išvežimo ir ieškovė šiam sprendimui neprieštaravo, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti (CPK 179 straipsnis). Iš esmės buvo pateiktas tik vienintelis 2022 m. rugpjūčio 31 d. Gamybinio pasitarimo protokolas, kuriame užfiksuota pastaba visiems rangovams dėl tvarkos objekte. Minėtame protokole nėra užfiksuotas joks sprendimas dėl esminių, kaip teigia atsakovė, šiukšlių išvežimo darbų ir/ar grindų dangos valymo darbų objekte ir/ar išlaidų paskirstymo rangovams. Teismo vertinimu, vien tai, kad gamybinių susirinkimų metu buvo keliamas klausimas dėl tvarkos objekte nepatvirtina aplinkybių, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečių valymo/tvarkymo darbų atlikimo po darbų atlikimo. Gamybinių susirinkimų protokolų su tokiais susitarimais byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai M. R. ir A. K., kurie dalyvavo gamybiniuose pasitarimuose, parodė, jog pasitarimų metu buvo keliamas klausimas dėl tvarkos objekte, tačiau nei vienas iš jų neparodė, kad buvo priimtas sprendimas dėl šiukšlių išvežimo ir/ar grindų dangos valymo. Kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad šalys rangos sutartimi buvo susitarę dėl šiukšlių išvežimo ir grindų dangos valymo ieškovės sąskaita byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).
11. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad išlaidos už šiukšlių išvežimą įeina į statybos darbų kainos sudėtį. Teismas sprendė, kad pačioje rangos sutartyje šalys susitarė, kad rangos sutarties kaina – 160 000 Eur be PVM (Rangos sutartis 2 priedas). Į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro susitarimo (Rangos sutarties 9.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad rangos sutarties vykdymo metu buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties kainos padidinimo. Antra, atsakovės pateikiamas statybos kainos detalizavimas yra pavyzdinis, galintis kisti priklausomai nuo kiekvienos konkrečios situacijos, todėl nagrinėjamu individualiu atveju negali būti taikomas. Be to, remiantis minėtu detalizavimu, prie tiesioginių išlaidų priskiriamos ir kitos išlaidos, tokios kaip elektros energijos, ryšių, vandens, šildymo, nuotekų ir t.t. Vadovaujantis tokia atsakovės logika, ieškovė turėtų atsakovei atlyginti ir šias išlaidas, už kurias pagal rangos sutartį atsakinga pati atsakovė.
12. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad ginčo rangos sutarties pasirašymo metu ar jos vykdymo metu būtų buvę sutarta dėl šiukšlių išvežimo ir grindų dangos valymo ar išlaidų už šias paslaugas atlyginimo, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovės kompensuoti jai šias išlaidas rangos sutarties pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovė nepagrįstai atsisakė visiškai atsiskaityti su ieškove pagal 2022 m. spalio 31 d. jai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kol ieškovė neatsiskaitys su ja už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantė (atsakovė) UAB „Šebsta“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
14. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
14.1. Šalys neprivalėjo sutarties tekste papildomai tartis dėl statybinių atliekų utilizavimo, išvežimo ar kitokio pašalinimo iš statybos objekto, nes toks įpareigojimas normatyvinių dokumentų pagrindu yra privalomas visiems statybos dalyviams. Statybos darbų sutartis nenumato šios privalomos funkcijos pakeitimo, šalys nesusitarė, kad viena šalis neatlygintinai perims kitos šalies privalomų atlikti darbų funkciją. Šalys tik susitarė ir tai įteisino sutarties punktu 7.1.8. pastatyti Objekte buitinių atliekų išvežimo konteinerius, nurodyti vandens pasijungimo vietą.
14.2. Ieškovė žinojo apie privalomą jam, kaip statybos proceso dalyviui, normatyviniais dokumentais nustatytą pareigą savo atliekamų darbų srityje tinkamai tvarkyti atliekas, jas išvežti ir utilizuoti.
14.3. Šias sąnaudas privalėjo įsitraukti į statybos darbų kainos skaičiavimą ir jas buvo įsitraukęs.
14.4. Šalys neprivalėjo papildomai akcentuoti ir statybos sutartyje pakartoti privalomas vykdyti statybos normatyvinės bazės nustatomas privalomas statybos dalyviams funkcijas.
14.5. Ieškovo statybos darbų vadovas, būdamas kvalifikuotas ir atestuotas specialistas, privalėjo žinoti ir žinojo statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus atliekų tvarkymo srityje.
14.6. Šalys tarpusavio sutartyje susitarė tik ekonomiškumo pagrindais, įvertinant, kad objekte dirba keletas rangovų, iš ieškovo perimti tik konteinerio atliekoms pastatymo funkciją, likusios privalomos funkcijos nekeičiamos ir lieka vykdytinos pagal normatyvinės dokumentų bazės reikalavimus.
14.7. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, sutarties punktu Nr. 5.2 patvirtino, kad jeigu ir neaprašyti kažkokie kiti vykdytini darbai, bet jie yra privalomi, tai tokius darbus subrangovas (ieškovė) privalo įvykdyti.
14.8. Ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad pati būtų savarankiškai vykdžiusi statybinių atliekų šalinimą iš statybos objekto, nepateikė jokių dokumentų apie pristatymą atliekų tvarkytojui, nepateikė jokių dokumentų apie atliekų apskaitą, liudininkas M. R., kad neišvežinėjo savarankiškai jokių atliekų iš statybos objekto, visas atliekas krovė į objekte atsakovo pastatytus atliekų konteinerius.
14.9. Šalys nesusitarė, kad atsakovė už ieškovę neatlygintinai atliks ieškovei privalomus atlikti darbus, ieškovė privalėjo statybos sutarties kainos rėmuose vykdyti jam privalomas įstatymo nuostatomis taikomas funkcijas. Ieškovė netinkamai vykdė pasirašytos sutarties nuostatas (6.1.5 punktas) sugadino prieš tai kitų rangovų atlikto darbo rezultatą, todėl privalėjo savo sąskaita pašalinti trūkumus, toks susitarimas tarp dalyvių buvo ir tai sutarties pagrindu privaloma vykdyti ieškovui, sutartis nenumato, kad tai turi būtinai būti įforminta rašytiniu būdu, defekto atsiradimo priežastis buvo aptarta bendro susirinkimo metu, tai patvirtino liudytojas.
15. Ieškovė UAB „TECHNOTERMA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė šiuos argumentus:
15.1. Atsakovė prieštaravimais ginčija ieškovės reikalavimą dėl 2 299 EUR sumos priteisimo, o priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės tą pačią 2 299 EUR sumą. Tokiu būdu, atsakovės prašymai yra sudubliuojami: Atsakovė negali ir prašyti atmesti ieškovės reikalavimą dėl 2299 Eur sumos priteisimo, ir tuo pačiu prašyti priteisti iš ieškovės tą pačią 2 299 Eur sumą, nes, tokiu atveju, susidarytų situacija, jog atsakovė nepagrįstai praturtėja 2 299 Eur suma.
15.2. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija dėl ieškovės turimos / turėtos prievolės sumokėti Atsakovei 1 936 EUR už atliekų išvežimą. Atkreiptinas dėmesys į Atsakovės pozicijos nenuoseklumą, atsakovei byloje iš esmės pateikiant tris viena kitai prieštaraujančias versijas. Pasak atsakovės: ieškovė turėjo išvežti atliekas pagal Sutartį, tačiau to nepadarė, dėl to ieškovės atliekų išvežimą buvo priversta organizuoti atsakovė; susitarimas dėl atliekų išvežimo buvo priimtas gamybinių pasitarimų metu; yra įprasta praktika genrangovui (šiuo atveju –atsakovei) organizuoti atliekų išvežimą, o išlaidas paskirstyti visiems rangovams (įskaitant ir Ieškovą). Toks atsakovės nenuoseklumas patvirtina, jog pati atsakovė nelabai supranta, kokiu faktiniu pagrindu ji grindžia savo reikalavimą, o tai tik papildomai parodo jo nepagrįstumą. Kaip bebūtų, nė viena iš nurodytų versijų nepatvirtina atsakovės reikalavimo teisės pagrįstumo.
15.3. Aiškinant Sutarties nuostatas logiškai ir sistemiškai, pažymėtina, jog pagal Sutarties 7.1.8. p. Atsakovė įsipareigojo pastatyti objekte atliekų išvežimo konteinerius. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Tuo pačiu, Sutartis nenumato, jog Ieškovė už atliekų išvežimą turės sumokėti atsakovei.
15.4. Dėl priešieškinio ieškovė nurodė, kad atsakovė prieštaravimais ginčijo ieškovės reikalavimą dėl 2 299 EUR sumos priteisimo, o Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovės tą pačią 2 299 EUR sumą. Šiuo atveju atsakovė turėjo arba laikytis Prieštaravimuose išdėstytos pozicijos dėl atliktos išskaitos iš ieškovei mokėtinų sumų ir Priešieškinio nereikšti (jo atsisakyti), arba pripažinti Ieškovės teisę į 2 299 EUR sumą, tačiau Priešieškiniu reikalauti šią sumą sudengti / įskaityti su Priešieškiniu prašoma priteisti 2 299 Eur atsakovės patirtų nuostolių suma.
15.5. Reikalavimas padengti / kompensuoti išlaidas už atliekų išvežimą iš esmės reiškia šalių Sutartimi sutartos kainos sumažinimą. Tuo tarpu Sutarties 9.3. p. aiškiai numato, jog „<...>Rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių Sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro susitarimo<...>“. Atsakovė neįrodė tokio susitarimo egzistavimo, o tai tik papildomai patvirtina Atsakovės pozicijos nepagrįstumą.
15.6. Atsakovės ketinimas pasidengti atliekų išvežimo išlaidas rangovų sąskaita buvo pagarsintas tik 2022-11-09 dienos gamybinio pasitarimo metu, iki tol jokios kalbos apie tai net nebuvo. Pažymėtina, jog Ieškovės atstovas minėto pasitarimo metu iš karto išreiškė savo nesutikimą. Ieškovės atstovas po minėto pasitarimo padarė objekte esančių atliekų konteinerių turinių nuotraukas, iš kurių matyti, jog konteineriai iš esmės užpildyti būtent paties atsakovės statybinėmis atliekomis.
15.7. Atsakovė nepaminėjo, jog, esant situacijai, kai ketinama tokio ar panašaus pobūdžio išlaidas (pvz., už atliekų išvežimą, sunaudotą vandenį ir/ar elektros energiją, subrangovų darbų koordinavimą ir pan.) paskirstyti rangovams (subrangovams), sutartyse nurodomas taip vadinamasis genrangos mokestis, paprastai išreiškiamas tam tikra procentine išraiška, skaičiuojama nuo konkretaus rangovo (subrangovo) atliktų darbų vertės.
15.8. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovė, vykdydama darbus objekte, būtų sugadinusi (apteršusi) grindis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
20. Dėl atliekų išvežimo. Rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad 2022 m. gegužės 12 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis 2022.05.12/I-LN/ŠV, pagal kurią subrangovas UAB „TECHNOTERMA“ įsipareigojo atlikti Gamybos, pramonės paskirties pastato (remonto dirbtuvių), esančio Ežerėlio g. 13, Alesninkų k., Vievio sen., Elektrėnų sav., darbo projekto parengimo ir sutarties priede Nr. 2 nurodytų vidaus inžinerinių sistemų įrengimo darbus, savo medžiagomis ir savo rizika sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei laikydamasis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (rangos sutarties 2.1 punktas). Atsakovė rangos sutartimi įsipareigojo organizuoti darbų priėmimą, priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir sumokėti ieškovei už darbų atlikimą sutartyje sulygtomis ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka, vykdyti visus kitus įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, numatytus įstatymo (sutarties 7.1.1 punktas). Rangos sutarties kaina – 160 000 Eur be PVM (Rangos sutartis 2 priedas). Į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro susitarimo (Rangos sutarties 9.3 punktas). Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. Pažymos apie atliktų statybos darbų vertę Nr. 6 ir Statybos darbų atlikimo akto Nr. 6 pagrindu perdavė, o atsakovė pasirašytinai priėmė pagal rangos sutartį 2022 m. spalio mėnesį atliktus darbus, kaip tai numato sutarties 15 punktas. Pažymą ir Aktą pasirašė UAB „Šebsta“ direktorius A. R. ir UAB „TECHNOTERMA“ projektų vadovas M. R.. Atsakovei nustatyta tvarka priėmus ieškovės atitinkamą atliktų darbų dalį, ieškovė išrašė ir apmokėjimui atsakovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serija vav Nr. 005957 – 37 700 Eur sumai (be PVM). Atsakovė sąskaitą priėmė, ką patvirtina sąskaitoje esantis UAB „Šebsta“ direktoriaus parašas. Kaip matyti iš Pažymos apie atliktų statybos darbų vertę Nr. 6 duomenų, iš bendros 37 700 Eur sumos buvo išskaičiuotas atsakovės sumokėtas 10 000 Eur avansas, taip pat sulaikoma 5 proc. 1 885 Eur suma, todėl atsakovės mokėtina suma už spalio mėnesį atliktus darbus sudaro 25 815 Eur (be PVM). Byloje esantys atsakovės UAB „Šebsta“ mokėjimai patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymais atsakovė sumokėjo ieškovei 23 516 Eur. Atsakovė pilnai neapmokėjo jai 2022 m. spalio 31 d. išrašytos ir priimtos sąskaitos, likdama skolinga ieškovei 2 299 Eur, todėl šią sumą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.
21. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo ieškovei nesumokėtos sumos (2 299 Eur) dydžio ir įsiskolinimo kilmės, tačiau laikėsi pozicijos, kad sumokėjo ieškovei visą sumą išskaičiuodama iš mokėtinos sumos jai (atsakovei) mokėtiną 2 299 Eur sumą pagal 2022 m. lapkričio 29 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 0001172 už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą. Atsakovės manymu ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti likusios sumos, kurios ji neginčija, už atliktus darbus iki tol, kol pati neįvykdys prievolės atsiskaityti su atsakove pagal jai išrašytą sąskaitą už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą. Kaip minėta, ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir įrodinėjo, kad rangos sutartimi neįsipareigojo papildomai mokėti už šiukšlių išvežimą ir grindų dangos valymą, todėl atsakovės reikalavimas sumokėti jai 2 299 Eur laikytinas nepagrįstu.
22. Tarp šalių nėra ginčo, kad šalis siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai. Šalys pareikštame ieškinyje ir priešieškinyje, savo reikalavimus kildino išimtinai iš šalių 2022 m. gegužės 12 d. sudarytos Rangos sutarties.
23. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nagrinėjamojoje byloje sprendžiant šalių ginčą svarbu, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, atsižvelgus į subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą ir teksto lingvistinį aiškinimą, nustatyti tikrąją ginčo sutarčių šalių valią, tikruosius ketinimus, tikslą ir sutarties esmę, įvertinti jų sąlygų tarpusavio ryšį, sutarčių sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarčių sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
25. Kolegija taip pat pažymi, kad Statybos rangos šalių teisių ir pareigų rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose, poreikį įgyvendinimo ypatumus lemia griežti statybos rangos darbų kainos keitimo ribojimai, įtvirtinti statybos rangos santykių teisiniu reglamentavimu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti – išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse.
26. Kaip matyti iš Rangos sutarties 6 straipsnio „Subrangovo teisės ir pareigos“, jame nėra numatyta subrangovo pareigos perduoti rangovui sutvarkytą objektą ir/ar išvežti šiukšles po darbų atlikimo. Rangos sutarties 7 straipsnyje „Rangovo teisės ir pareigos“ numatytos rangovo pareigos, susijusios su statybvietės perdavimu, elektros aprūpinimu, buitinių atliekų išvežimo konteinerio pastatymu.
27. Sistemiškai aiškinant rangos sutarties nuostatas, susijusias su pagrindinėmis šalių pareigomis, labiau tikėtina, kad už einamuosius darbus, susijusius su statybų vykdymo sąlygų sudarymu, buvo atsakingas rangovas (atsakovė). Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad būtent rangovui sutartyje buvo numatyta pareiga pastatyti objekte buitinių atliekų išvežimo konteinerį.
28. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, kad atliekų tvarkymas priskirtinas prie esminių darbų, todėl subrangovas (ieškovė) privalėjo juos atlikti rangos sutarties 5.2 punkto pagrindu. Tokia atsakovės pozicija nepagrįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jeigu atsakovė atliekų tvarkymą laikė esminiais darbais pagal rangos sutartį, šie darbai ir jų atlikimas turėjo būti numatyti pačioje sutartyje.
29. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei buvo siūloma pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius aplinkybes, jog gamybinių susitarimų metu buvo nuspręsta dėl šiukšlių išvežimo ir ieškovė šiam sprendimui neprieštaravo, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta (CPK 179 straipsnis). Iš esmės buvo pateiktas tik vienintelis 2022 m. rugpjūčio 31 d. Gamybinio pasitarimo protokolas, kuriame užfiksuota pastaba visiems rangovams dėl tvarkos objekte. Minėtame protokole nėra užfiksuotas joks sprendimas dėl esminių, kaip teigia atsakovė, šiukšlių išvežimo darbų ir/ar grindų dangos valymo darbų objekte ir/ar išlaidų paskirstymo rangovams. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien tai, jog gamybinių susirinkimų metu buvo keliamas klausimas dėl tvarkos objekte, nepatvirtina aplinkybių, jog šalys buvo susitarusios dėl konkrečių valymo/tvarkymo darbų atlikimo po darbų atlikimo. Gamybinių susirinkimų protokolų su tokiais susitarimais byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
30. Pažymėtina, kad pačioje rangos sutartyje šalys susitarė, kad rangos sutarties kaina – 160 000 Eur be PVM (Rangos sutartis 2 priedas). Į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių sutarties kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro susitarimo (Rangos sutarties 9.3 punktas). Kaip matyti iš Sutarties turinio, jos šalys nei dėl jokio genrangos, nei dėl jokių kitų ieškovės atsakovei mokėtinų mokesčių (sumų) nesitarė. Byloje nėra duomenų, kad rangos sutarties vykdymo metu buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties kainos padidinimo.
31. Kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas bei ieškovė pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pozicija nebuvo nuosekli. Laikydamasi pozicijos, kad ieškovė rangos sutarties pagrindu turėjo išvežti šiukšles ir išvalyti grindų dangą, tuo pačiu atsakovė įrodinėjo, kad susitarimas dėl šiukšlių išvežimo buvo priimtas gamybiniuose susirinkimuose. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas laikėsi jau kitos pozicijos ir aiškino, jog yra įprasta praktika, kad atliekų utilizavimą bei išvežimą organizuoja generalinis rangovas, paskirstydamas išlaidas rangovams, ir dėl to šiuo konkrečiu atveju buvo sutarta sutarties pasirašymo metu bei kalbama gamybinių pasitarimų metu.
32. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti skolą už atliekų išvežimą.
33. Dėl grindų išvalymo. Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad ieškovė, atlikdama statybos darbus objekte, apteršė ir sugadino prieš tai atliktus grindų įrengimo darbus ir dėl to atsakovė pasamdė valymo įmonę grindims išvalyti. Atsakovės teigimu, ji šias savo išlaidas taip pat paskirstė visiems rangovams, vykdžiusiems darbus objekte, atitinkamai ieškovei tenkančią dalį sudaro 300 Eur (be PVM). Tačiau atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, vykdydama darbus objekte, būtų sugadinusi (apteršusi) grindis. Taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė dėl grindų sugadinimo (apteršimo) būtų teikusi ieškovei kokias nors pretenzijas ir/ar reikalavusi jas išvalyti pačiai ieškovei. Byloje nėra taip pat įrodymų, kad gamybinių pasitarimų metu ieškovė būtų sutikusi kompensuoti atsakovei išlaidas už grindų valymą, šių aplinkybių nenurodė ir apklausti liudytojai. Be to, atsakovės deklaruojamas grindų sugadinimas (apteršimas) nebuvo užfiksuotas nei defektiniame akte, nei jokiame kitame dokumente, kuris būtų buvęs pateiktas ieškovei. Taigi šioje dalyje priešieškinis taip pat pagrįstai atmestas.
34. Dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė rangos sutartyje nustatyta tvarka perdavė, o atsakovė priėmė atitinkamą dalį atliktų statybos darbų, jų neginčijo. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įformintas ieškovei ir atsakovei pasirašant 2022 m. spalio mėnesio statybos darbų atlikimo aktą Nr. 6. (sutarties 15.1 punktas). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės atlikti statybų darbai priimti be pastabų (sutarties 15.1.2 punktas.). Rangos 9.4 sutarties punkte šalys susitarė, kad rangovas (atsakovė) sumoka subrangovui (ieškovei) už atliktus darbus po to, kai jis akceptuoja subrangovo pateiktą atliktų darbų aktą. Po šio akto akcepto subrangovas (ieškovė) įgyja teisę pateikti rangovui (atsakovei) sąskaitą už atliktus darbus. Ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serija vav Nr. 005957, kuri turėjo būti apmokėta 2022 m. lapkričio 30 d. Atsakovė nesilaikydama nustatytos tvarkos ir terminų PVM sąskaitą – faktūrą serija vav Nr. 005957 apmokėjo tik iš dalies. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi likusią 2 299 Eur sumą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 299 Eur skolą yra pagrįstas, todėl pagrįstai patenkintas (CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis).
35. Rangos sutarties 11.3 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei rangovas (atsakovė) uždels sumokėti subrangovui (ieškovei) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, subrangovas turi teisę reikalauti iš rangovo 0,05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles pagal rangos sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 266,03 Eur delspinigius taip pat laikytinas pagrįstu, todėl pagrįstai patenkintas.
Dėl bylos baigties
36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Atmetus apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš atsakovės priteisia ieškovei (CPK 93, 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šebsta“ (į. k. 259968070) ieškovei UAB„TECHNOTERMA“ (į. k. 124574766)720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina