Civilinė byla Nr. 2A-721-413/2023

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00187-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Terminality“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje Nr. 2-1341-359/2023, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Treka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Integruotos centralizuotos sistemos“ dėl skolos už krovinio pervežimą priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Terminality“ ir draudimo bendrovė Marine Underwriting Services SIA.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas UAB „Treka“ (toliau – ir ieškovas, vežėjas)  teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ (tolia – ir atsakovas, užsakovas) 6 587,92 Eur skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino savo reikalavimus (DOK-80503/2022-06-15), galutinai prašydamas priteisti iš atsakovo 3 100,64 Eur skolą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas nurodė, kad su atsakovu laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2021 m. lapkričio 22d. buvo sudaręs krovinių pervežimo sutartis (užsakymus), pagal kurias ieškovas įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis pervežti atsakovo patikėtus krovinius, pristatyti juos į paskirties vietas ir atiduoti juos krovinio gavėjams, turintiems teisę tokius krovinius gauti. Atsakovas  įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Kadangi atsakovas nustatyta tvarka neatsiskaitė, ieškovas buvo priverstas dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą. Ieškinio reikalavimų sumažinimą lėmė tai, kad vieno krovinio pervežimo iš Italijos į Lietuvą metu krovinys (šaldymo aparatas) buvo apgadintas, t. y. krovinio mechaninio perkrovimo metu trečiojo asmens UAB „Terminality“ sandėlyje, kroviniui buvo padaryta žala. Todėl atsakovas savo patirtus nuostolius dėl krovinio sugadinimo skaitė į ieškovo reikalaujamą sumą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, t. y. atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovas su atliktu atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su 3 487,28 Eur atsakovo patirtų nuostolių dydžiu, todėl tokia suma sumažino ieškinio reikalavimus, o ginčijamą  3 100,64 Eur sumą (6 587,92 Eur – 3 487,28 Eur = 3 100,64 Eur) prašė priteisti teismine tvarka. 

4.       Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl krovinio apgadinimo jis patyrė tiesioginius 6 464,28 Eur dydžio nuostolius, todėl 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. E211/042 dėl 6 464,28 Eur kroviniui padarytos žalos kompensavimo ir įskaitė šiuos nuostolius į ieškovui grąžintiną skolą už krovinių pervežimą. Ieškovas, remdamasis savo draudimo bendrovės skaičiavimais, pagal kuriuos kroviniui buvo padaryta 3 487,28 Eur žala, su atsakovo patirtų  nuostolių ir įskaitymo suma nesutiko. Atsakovas informavo ieškovą apie atliekamą vienarūšių piniginių prievolių įskaitymą, įskaitymas buvo atliktas teisėtai.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Terminality“ prašė ieškovo ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Treka“ iš atsakovės UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ 600 Eur skolą už krovinio pervežimą ir 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (600,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio reikalavimo dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė atsakovui iš ieškovo 2 465,97 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui UAB „Terminality“ iš atsakovo UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ 341,34 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovo priteisė 12,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ – 3,15 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovo užsakymu ieškovas vykdė krovinių vežimą ir atliko kitas paslaugas (2021 m. liepos 16 d. užsakymas Nr. 368285, 2021 m. liepos 29 d. užsakymas Nr. E4326, 2021 m. rugpjūčio 13 d. užsakymas Nr. 367771, 2021 m. rugpjūčio 13 d. užsakymas 370207, 2021 m. rugpjūčio 13 d. užsakymas Nr. 369202, krovinio sandėliavimo paslaugos 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. spalio 26 d. užsakymas Nr. 373482, 2021 m. spalio 20 d. užsakymas Nr. 373383, 2021 m. lapkričio 22 d. užsakymas Nr. 377457, 2021 m. lapkričio 22 d. užsakymas Nr. 374173, 2021 m. lapkričio 22 d. užsakymas Nr. 375535, 2021 m. lapkričio 22 d.), už kurias atsakovas liko skolingas  6 464,28 Eur (b. l. 8–74, 75).

8.       Byloje nėra ginčo, kad vienas krovinys buvo apgadintas, kilo ginčas dėl atsakovo (užsakovo) patirtų nuostolių dydžio, kurie buvo patirti remontuojant sugadintą šaldymo įrenginį. Iš bylos įrodymų teismas nustatė, kad žala šaldymo įrenginiui buvo padaryta šakiniu krautuvu, atliekant įrenginio krovos darbus. Sugadintas įrenginys yra labai didelių gabaritų, paprastai iš vienos vietos į kitą nėra perkeliamas, pakrovimui ir iškrovimui iš transporto priemonės yra reikalingas kranas, krovinio svoris viršija 2 tonas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė remonto darbams atlikti pasirinko G. V., kuris tokiems darbams atlikti turi reikiamą kvalifikaciją (pateikė į bylą pažymėjimą, patvirtinantį, jog baigė 40 val. darbuotojų, dirbančių su OAM ir F-dujų turinčių šaldymo, oro kondicionavimo įranga ir šiluminiu siurbliu mokymo programą) ir kuriam už darbus atsakovas sumokėjo 1 695 Eur (2 t. b. l. 88).

9.       Nors ieškovas (vežėjas) nesutiko su atsakovo (užsakovo) nurodyta nuostolių dalimi, kurią jis patyrė už transporto paslaugas (280 Eur transporto paslaugos iš Vilniaus į Kauną įrenginio remontui ir 302 Eur transporto paslaugos iš (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad tiek 582,00 Eur išlaidos, kurios susijusios su daikto vežimo remontuoti į Kauno miestą ir atgal, tiek apgadinto įrenginio remonto išlaidos yra pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais, šios atsakovo išlaidos nėra hipotetinės, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis tarp netinkamai ieškovo vykdyto pervežimo ir atsakovo išlaidų, atsiradusių siekiant pašalinti padarytą žalą.

10.        Nors ieškovas nurodė, kad tokius darbus buvo galima atlikti Kaune perpus pigiau, teismas šiuos argumentus įvertino kritiškai. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti į bylą duomenys apie analogiškų remonto darbų kainas yra netikslūs, iš jų neaišku, kokie konkrečiai būtų atliekami remonto darbai, ir už kokius konkrečius remonto darbus būtų mokama ieškovo nurodoma 700 Eur suma. Anot teismo, priešingai ieškovo pateiktiems įrodymams, atsakovas pateikė paties G. V. rašytinį paaiškinimą apie atliktus darbus, darbų sąnaudas G. V. detalizavo teismo posėdžio metu, atlikti darbai yra kompleksiški, pakeisti pačią detalę, prieš tai neišardžius sveikų įrenginio detalių, neįmanoma, dėl to remonto darbų apimtis padidėja. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad už remonto darbus atsakovo nurodyta 1 695 Eur suma yra pagrįsta, protinga ir proporcinga remontuotino daikto vertei. 

11.       Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas pripažino nepagrįstomis ir neįrodytomis atsakovo nurodytas 600 Eur išlaidas, kaip nuostolius, patirtus už atsakovo darbuotojų darbo laiką, praleistą organizuojant apgadinto įrenginio remonto darbus.

12.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovo nuostolių suma turėtų būti mažintina sugadinto įrenginio likutine verte. Pasisakydamas dėl atsakovo galimybės realizuoti pakeistą detalę (šaldymo įrangos kondensatorių) atliekų supirktuvėje, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog būtent sugadintą šaldymo įrenginio kondensatorių galima pristatyti ir realizuoti antrinių žaliavų rinkoje. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokios specifinės atliekos, užpildomos freonu, būtų superkamos antrinėje žaliavų rinkoje. Be to, jei tokia galimybė ir egzistuotų, atsakovė neturi pareigos pati realizuoti sugadintą detalę ir taip sumažinti jos patirtų nuostolių dydį.

13.       Pasisakydamas dėl įskaitymo fakto, teismas konstatavo, jog nei ieškovas (vežėjas), nei atsakovas (užsakovas) šio fakto neginčijo, ieškovas sumažino savo reikalavimą remdamasis savo draudiko samdytos bendrovės UAB „Smart Claims“ nustatyta 3 487,28 Eur dydžio žala, tokiu būdu pripažindama įskaitymo pagrįstumą.

14.        Kadangi ieškovės pradinis reikalavimas buvo priteisti 6 464,28 Eur skolą už krovinio pervežimo paslaugą, o faktiški atsakovo patirti nuostoliai dėl šaldymo įrangos apgadinimo ir jos remonto sudaro 5 864,28 Eur (6 464,28 Eur – 600 Eur), todėl teismas padarė išvadą, jog šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas apėmė būtent 5 864,28 Eur, dėl to likusi nepadengta ieškovo reikalavimo dalis yra 600 Eur, kurią teismas ir priteisė ieškovui iš atsakovo.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15.       Apeliacinį skundą padavė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Terminality“ (toliau – apeliantas). Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.3.                                            Atsakovas į bylą pateikė inžinieriaus G. V. sąskaitą už sugadinto įrenginio  remonto paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą. Tačiau šalių ginčas kilo ne dėl paties sąskaitos apmokėjimo fakto, tačiau dėl šių išlaidų dydžio. Minėtų remonto išlaidų dydžio klausimas buvo ginčo objektu dar ikiteisminėje stadijoje, kai UAB „Smart Claims“, trečiojo asmens draudimo bendrovės Marine Underwriting pavedimu nustatinėjo žalos priežastį, jos dydį ir kreipėsi į atsakovą dėl duomenų, pagrindžiančių remonto išlaidas, pateikimo. Tačiau atsakovas tokių duomenų UAB „Smart Claims“ nepateikė.

15.4.                                            Atsakovas neteikė įrodymų, susijusių su žalos dydžiu, ir ginčo nagrinėjimo teisme metu. Tik apeliantui paprašius tokius duomenis išreikalauti, atsakovas pateikė G. V. laišką, surašytą jau bylos eigoje, dėl atliktų darbų detalizavimo, kuriame vis tiek nebuvo nurodyta, kiek valandų sugaišta darbų atlikimui, kokios medžiagos panaudotos, nenurodyta jokia darbų kalkuliacija. Atsakovas ginčijamai aplinkybei patvirtinti taip pat rėmėsi suinteresuotų asmenų – atsakovo vadovo E. N. paaiškinimais ir G. V. liudytojo parodymais, tačiau aptarti įrodymai yra subjektyvūs.

15.5.                                            Tuo tarpu ieškovas ir apeliantas remonto darbų kainos aspektu rėmėsi nešališko asmens UAB „Smart Claims“ pateikta išvada. Ši bendrovė  specializuojasi krovinių žalų įvertinimo paslaugų teikimu. UAB „Smart Claims“ atliko ne tik konkretaus įvykio aplinkybių tyrimą, bet ir kreipėsi į asmenis, nesusijusius su žalos padarymu, t. y. galimus paslaugų teikėjus, atliekų supirkėjus ir kt., ir jų pateiktos informacijos pagrindu parengė savo išvadą.

15.6.                                            Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl į atsakovo nuostolių dydį įskaityta 528 Eur suma už transporto paslaugas įrenginio remontui iš Kauno į Vilnių ir atgal. Byloje nėra ginčo, kad apgadinimai buvo pastebėti apelianto UAB „Terminality‘ sandėlyje, esančiame Vilniuje. Byloje taip pat nėra ginčo, kad krovinio sugadinimas buvo akivaizdus, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, kad galutinis krovinio gavėjas priims apgadintą krovinį. Dėl to išlaidos, susijusios krovinio nuvežimu į Vidaus reikalų ministerijos teritoriją, kur krovinys nebuvo priimtas ir paprašyta jį išgabenti, priežastiniu ryšiu su krovinio apgadinimu nėra susiję.

15.7.                                            Krovinys buvo gabenamas į jo remonto vietą Kaune, kur G. V. teikia paslaugas. Pastarasis krovinio vežimas yra atstatymo išlaidų dalis ir šiuo atveju pakankamai ženkliai padidino remonto paslaugų kainą, nes nebuvo ginčo dėl to, kad vežimai į Kauną ir atgal vykdyti būtent remonto darbų atlikimo tikslais. Todėl G. V. atliktų krovinio darbų kaina faktiškai buvo ne 1 695 Eur, kaip nurodyta inžinieriaus sąskaitoje, bet 1 695 Eur + 582 Eur = 2 277 Eur, kas yra tris kartus daugiau, nei UAB „Smart Claims“ apklaustų tokių paslaugų tiekėjų kaina. Tai reiškia, kad G. V. atlikto įrenginio remonto kaina yra nepagrįsta.

15.8.                                            Atsakovas niekuomet neneigė, kad sugadinta detalė yra būtent jo, o ne kitų asmenų dispozicijoje (G. V. šiuo atveju laikytinas atsakovo pasitelktu asmeniu), atsakovas reikalavo atlyginti išlaidas pakaitinės detalės įsigijimui, kurią iš gamintojo Clivet įsigijo savo vardu, taigi nėra abejonių, kad sugadinta detalė šiuo metu priklauso atsakovui. Todėl teismo išvada, kad atsakovas neprivalo realizuoti jam tenkančios prekės, kad sumažinti nuostolius, yra akivaizdžiai nepagrįsta.

15.9.                                            Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad sugadintą detalę galima realizuoti antrinių žaliavų rinkoje, nors tokie įrodymai byloje yra. UAB „Smart Claims“ žalos vertinimo išvadoje nurodyta, kad šis vertintojas domėjosi sugadinto kondensatoriaus realizavimu ir patikrino galimybę realizuoti tokią detalę ne tik EMP Recycling tinklapyje, bet susisiekė su atliekų supirktuve Kaune, kuri patvirtino analogišką supirkimo kainą (apie 700 Eur).

15.10.                                            Apeliantas pažymi, kad sudėjus minėtas ginčijamų nuostolių sumas, t. y. 1 095 + 582 + 700 Eur, gaunama 2 377 Eur nuostolių dalis, kurią teismas pripažino pagrįsta, todėl ją atėmus iš ieškovo reikalaujamos 3 100,64 Eur vežimo užmokesčio skolos, teismas turėjo priteisti ieškovui ne 600 Eur, bet 723,64 Eur. Todėl net atmetus visus aukščiau išdėstytus argumentus, papildomai ieškovui turėtų būti priteista mažiausiai dar 123,64 Eur skola už krovinio pervežimus.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1.                                            Teismas teisingai sprendė, kad nuostoliai už krovinio remontą yra pagrįsti, nes atsakovas pateikė į bylą tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Ieškovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nuostolius už krovinio remontą. Inžinieriaus G. V. paaiškinimai teismo posėdyje žodžiu ir į bylą pateikti jo rašytiniai paaiškinimai patvirtina atsakovo išlaidas už daikto remontą. Šis liudytojas atliko krovinio remonto darbus ir už tai atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą 1 695 Eur sumai, detalizavo, kokius darbus jis atliko.

16.2.                                            Teismas pagrįstai nurodė, kad iš žalos vertintojo UAB „Smart Claims“ pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti bendrovės darbo patirties su kroviniui analogiška įranga bei įsitikinti, ar išvis pasiūlymą pateikusi bendrovė sugebėtų pataisyti krovinį.

16.3.                                            Atsakovas organizavo krovinio remontą ir krovinį buvo privaloma taisyti patalpoje, nes, kaip nurodė inžinierius G. V., lauko sąlygomis atlikti krovinio remonto darbus yra neįmanoma. Todėl atsakovas ir  atliko krovinio pervežimą iš Vilniaus į savo patalpas Kaune, kurios buvo tinkamos krovinio remonto darbams atlikti. Krovinį suremontavus, šis buvo nuvežtas galutiniam jo gavėjui Vilniuje. Todėl 582 Eur dydžio krovinio pervežimo išlaidos ir pagrįstos.

16.4.                                            Anot apelianto, realizavus sugadintą krovinio dalį (šaldymo įrangos kondensatoriaus kaloriferį) antrinių žaliavų supirktuvėse, buvo įmanoma sumažinti atsakovo nuostolių dydį. Kaip teisingai nurodė teismas, pakeistos krovinio detalės realizavimas yra neįmanomas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog tokios specifinės atliekos, kurios yra užpildytos freonu, galėtų būti superkamos antrinėje žaliavų rinkoje. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Inžinierius patvirtino, kad šaldymo įrangos kondensatoriaus kaloriferis negali būti realizuotas antrinių žaliavų supirktuvėse.

16.5.                                            Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad atmetus visus apeliacinio skundo argumentus, ieškovui turėtų būti papildomai priteista mažiausiai 123,64 Eur skola. Tokius teiginius apeliantas grindžia nepagrįstais atsakovo nuostolių skaičiavimais, kuriuos atlieka vadovaudamasis sumažintomis nuostolių sumomis (1095 Eur / 582 Eur / 700 Eur). Atsakovas pažymi, kad byloje buvo nustatyti tokie atsakovo patirti nuostoliai: 2 987,28 Eur už naują krovinio detalę; 726 Eur už naujos krovinio detalės transportavimą iš Italijos; 1 695 Eur už atliktus remonto darbus; 338,80 Eur už krovinio pervežimą iš Vilniaus į Kauną; 365,42 Eur už krovinio pervežimą iš Kauno į Vilnių. 

16.6.                                            Atsakovas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, liečiančių įskaitymą,  nes šis faktas byloje ieškovo ir atsakovo nebuvo ginčijamas. Atitinkamai trečiasis asmuo, nepareiškiantis byloje savarankiškų reikalavimų, negali reikšti atskirų reikalavimų klausimais, dėl kurių ginčo tarp ieškovo ir atsakovo nėra.

17.       Ieškovas UAB „Treka“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

19.       Minėta, kad apeliantas UAB „Terminality“, kurio sandėlyje buvo apgadintas krovinys, kaip byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo panaikinti sprendimo dalį dėl nepriteistos ieškovui 2 500,64 Eur skolos ir ieškovų ieškinį tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl yra pagrindas manyti, kad su teismo sprendimu sutiko.

20.       Apeliacinį procesą gali inicijuoti tik byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 305, 338 straipsniai). Tiek asmens teisė kreiptis į teismą, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

21.       Aptartas teisinis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinių teisių reglamentavimas, leidžia daryti išvadą, kad apribojus įstatymu tokio trečiojo asmens teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, toks asmuo negali prašyti teismo priteisti šaliai (ieškovui, atsakovui) daugiau, nei pati šalis reikalauja. Ši taisyklė, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti taikoma ir apeliaciniame procese, t. y. ieškovo ieškinį atmetus ar tenkinus iš dalies ir ieškovui tokio teismo sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neapskundus, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali prašyti to, ko neprašo pats ieškovas, t. y. tenkinti ieškovo materialinį reikalavimą pilnai ar jo dalį. Be to, byloje nebuvo ginčo, kad krovinį apgadino ieškovas (vežėjas), nei ieškovas, nei trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad teismo sprendimas turės įtakos trečiojo asmens (apelianto) teisėms ar pareigoms, kad trečiasis asmuo yra įgaliotas veikti ieškovo interesais, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad tenkinti apelianto skundą tokiu būdu, kaip jis suformuluotas apeliaciniame skunde (apeliacinio skundo dalykas), nėra teisinio pagrindo.

22.       Nepriklausomai nuo nutarties 18-21 punkte aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija nutaria pasisakyti ir dėl faktinio apeliacinio skundo pagrindo.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo (užsakovas) 2021 m. liepos 12 d. užsakymu ieškovas (vežėjas) vykdė tarptautinį krovinio vežimą iš Italijos į Lietuvą, kur užsakovo nurodymu krovinys turėjo būti perduotas jo gavėjui Vilniaus mieste. Trečiojo asmens UAB „Terminality“ sandėlyje, dar iki krovinio perdavimo jo gavėjui, krovinys buvo apgadintas, dėl to krovinio gavėjas, kuriam buvo įsipareigojęs atsakovas, 2021 m. rugpjūčio 24 d. atsisakė priimti sugadintą krovinį. Atsakovas krovinį sutaisė ir, anot jo, patyrė 6 712,50 Eur nuostolius, apimančius šaldymo įrenginio remontą ir kitas būtinas tam išlaidas. Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl 6 464,28 Eur skolos už suteiktas atsakovui krovinių vežimo paslaugas, atsakovas įskaitė įprašomos priteisti skolos dydį jo patirtus nuostolius ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

24.       Ieškovas, gavęs iš savo draudiko trečiojo asmens draudimo bendrovė Marine Underwriting Services SIA galimo atsakovui padarytos žalos įvertinimą, savo reikalavimus sumažino 3 487, 28 Eur apimtyje, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 100, 64 Eur skolą.  

25.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį ir priteisė ieškovui (vežėjui) ir atsakovo (užsakovo) už krovinių pervežimus 600 Eur dydžio skolą. 

26.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas vykdė tarptautinį krovinio pervežimą, todėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat atsakomybės klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).  

27.       Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte, arba jis atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu nustatomos 17 straipsnio 4 punkto a–f papunkčiuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju byloje nebuvo nustatyti paminėti pagrindai, šalinantys vežėjo (ieškovo) atsakomybę ir ginčo dėl to byloje nėra.

28.       Krovinio sugadinimo, atlyginimo klausimas yra reglamentuotas CMR konvencijos 25 straipsnyje. Pagal šio straipsnio pirmąjį punktą vežėjas krovinio sugadinimo atveju turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (25straipsnio 2 punkto b papunktis).

29.       Kaip teisingai nurodo apeliantas savo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju užsakovui (atsakovui) padaryta žala buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daikto atstatymo (atkūrimo) išlaidas ir toks būdas neprieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-734-934/2021).

30.       Atsakovas savo nuostolius įrodinėjo naujos detalės, kurios vertė 2 987,28 Eur, įsigijimo ir jos parvežimo (726 Eur) sąnaudomis; krovinio remonto darbais, kurių vertė 1 695 Eur; krovinio pervežimo remontuoti iš Vilniaus į Kauną ir atgal patirtomis 704,22 Eur (338,80+365,42) dydžio išlaidomis; be to, ieškovas į nuostolių dydį įskaičiavo 600 Eur krovinio žalos administravimo išlaidas, kurias skundžiamu sprendimu teismas atmetė kaip nepagrįstas; iš viso atsakovas nurodė, kad patyrė nuostolių už 6 712,50 Eur, tačiau įskaitymą atliko 6 464,28 Eur sumai, t. y. tiek, kiek ieškovas pradiniu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo skolos už atliktus krovinių pervežimu. Teismas pagrįstomis pripažino tokias atsakovo išlaidas (nuostolius): 1695 Eur už įrenginio remontą, 2 987,28 Eur už nujos įrenginio detalės įgijimą, 600 Eur šio detalės transportavimo (parvežimo) iš Italijos į Lietuvą išlaidas; 582 Eur krovinio transportavimo išlaidos remontuoti iš Vilniaus į Kauną ir atgal krovinio gavėjui, iš viso 5 864,28 Eur. Atsakovo reikalavimą dėl 600 Eur krovinio administravimo nuostolių (išlaidų) pripažino nepagrįstu.

31.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo teigia, kad 1 695 Eur nuostolių už daikto remonto darbus atsakovas tinkamai nepagrindė (G. V. remonto kaina neparemta skaičiavimais), ieškovas į reikalaujamų nuostolių dydį jau įskaičiavimo 600 Eur ir dėl to savo reikalavimus sumažino, be to, tokie remonto darbai pagal pateiktus įrodymus rinkoje galėtų kainuoti 700 Eur + PVM; 582 Eur krovinio transporto išlaidos nebuvo būtinos; sugedusią detalę buvo galima realizuoti antrinėje žaliavų rinkoje už 700 Eur, todėl nurodyta suma teismas turėjo sumažinti atsakovo deklaruojamus nuostolius.

32.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo.

33.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ar turėjo juos vertinti apelianto prašomu būdu. Visų pirma, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovo nurodytos krovinio išlaidos pagrįstos leistinais ir įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, liudytojo G. V. paaiškinimais teisme apie atliktus remonto darbus ir tokių darbų atlikimo būtinybę jo darbo vietoje. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad nei vieno iš G. V. paaiškinimuose nurodytų darbų (t. 2, b. l. 87 ) apeliantas neginčija, tačiau savo poziciją iš esmės grindžia UAB „Smart Claims“ išvada dėl krovinio sugadinimo (t. 1, b. l. 132-138), kurios 8 punkte nurodytas UAB „Staklyno servisas“ vertinimas. Tačiau pastebėtina, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog minėta bendrovė būtų apžiūrėjusi krovinį, įvertinusi jų apgadinimo pobūdį ir reikalingų tam remonto darbų vertę. Todėl nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo nurodyta remontų darbų kainą akivaizdžiai viršija tokių darbų rinkos kainą, yra aiškiai neproporcinga ir neprotinga. Antra, teisėjų kolegija su teismo išvadomis, kad sugadinto krovinio transportavimo išlaidos į remonto vietą gali būti pripažįstamos būtinomis įrenginio remonto išlaidomis, kurios patenka į atlygintinus nuostolius. Akivaizdu, kad remontuoti krovinį trečiojo asmens patalpose, kai minėtas asmuo nepateikė įrodymų apie būtinų tam sąlygų sudarymą, nebuvo galimybės. Kita vertus, remonto kaštai tokiu būdu galėjo ir padidėti, nes remonto darbus atliekantiems darbuotojams (-ui) turėtų būti sudarytos atitinkamos darbo ir poilsio sąlygos. Trečia, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad sugadintą krovinio dalį (šaldymo įrangos kondensatorių) atsakovas gali realizuoti antrinių žaliavų supirktuvėje ir taip sumažinti savo nuostolius, kadangi nepateiktą įrodymų, kad būtent ginčijamą įrenginio detalę galima priduoti į tokią supirktuvę, ir nepaneigti liko atsakovo liudytojo (specialisto) G. V. paaiškinimai, kad tokia detalė negali būti realizuojama supirktuvėje. Kita vertus, teismas nustatė, kad atsakovas siūlė ieškovui pasiimti pažeistą krovinio detalę, tačiau pastarasis to nepadarė. Todėl mažinti atsakovo patirtus nuostolius apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

35.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė, byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Todėl panaikinti ar pakeisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisė į savo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98straipsnis).

39.       Iš pateikto prašymo (2023-06-19 DOK Nr. 15910) matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas patyrė 1 812,98 Eur atstovavimo išlaidų. Minėtas išlaidų dydis neprieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintam maksimaliam jų dydžiui, todėl priteistinos atsakovui iš trečiojo asmens.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Integruotos centralizuotos sistemos“, juridinio asmens kodas 304091573, iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Terminality“, juridinio asmens kodas 305538326, 1812,98 Eur (vieną tūkstanti aštuonis šimtus dvylika eurų 98 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Gintautas Koriaginas

                                                                                       Algimantas Kukalis

                                                                                       Albina Rimdeikaitė