Civilinė byla Nr. 3K-3-171-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01906-2012-4

    Procesinio sprendimo kategorijos:

30.5; 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 13 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams ŽŪB ,,Minaičiai”, R. S., G. V., R. N., A. M., T. N. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl bendraturčio reikalavimo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypo dalį, kai tą dalį vykdymo procese nusipirko pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą asmuo, iki tol nebuvęs žemės sklypo bendraturčiu.

Ieškovas P. M. teismo prašė: 1) perkelti ieškovui pirkėjo atsakovo ŽŪB „Minaičiai“ teises ir pareigas pagal 2012 m. spalio 25 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pagal 2012 m. spalio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal 2012 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ 18 643,66 Lt (5399,58 Eur) ir 2322,71 Lt (672,70 Eur) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovas nuo 1999 m. rugpjūčio 6 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1128/1805 dalis 18,05 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iki 2012 m. spalio 25 d. žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdė A. M. (226/1805 sklypo dalis), R. N. (75/1805 sklypo dalis), G. V. (76/1805 sklypo dalis), R. S. (225/1805 sklypo dalis) bei T. N. (75/1805 sklypo dalis). Ieškovas nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. atsakovas A. M. žodžiu informavo ieškovą, kad A. M., R. N., G. V. bei R. S. jiems priklausiusias žemės sklypo dalis pardavė atsakovui ŽŪB „Minaičiai”. 2012 m. spalio 25 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu atsakovas R. S. pardavė ŽŪB „Minaičiai“ 225/1805 žemės sklypo dalis. 2012 m. spalio 30 d. A. M., R. N. ir G. V. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jiems priklausiusias 377/1805 žemės sklypo dalis ŽŪB „Minaičiai“. 2013 m. spalio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo bendraturčiai yra tik ŽŪB „Minaičiai“ ir ieškovas P. M. Išraše nurodyta, kad atsakovas ŽŪB „Minaičiai“ sudarė ir 2012 m. lapkričio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir iš atsakovo T. N. įsigijo šio turėtą žemės sklypo dalį. Ieškovas teigė, kad nurodyti žemės sklypo dalių perleidimo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant jo, kaip bendraturčio, pirmenybės teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė nupirkti kito bendraturčio parduodamą turto dalį, tačiau ši norma netaikytina realizuojant skolininko turtą priverstine tvarka vykdymo procese pagal CPK VI dalies imperatyviosiomis normomis (CPK 700 straipsnis) reglamentuojamas procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Medelian IĮ „Etma“ savininko J. M. skundą, bylos Nr. 3K-3-44/2006). Ginčo sklypo dalis, priklausiusi atsakovui R. S., parduota atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ pagal 2012 m. spalio 25 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą vykdymo procese, t. y. ne atsakovas R. S. priėmė sprendimą parduoti turtą. Taip atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ tapus žemės sklypo bendraturčiu, kiti atsakovai A. M., G. V., R. N., T. N. pardavė jiems priklausančias žemės sklypo dalis atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ kaip bendraturčiui. Ieškovo, kaip vieno iš bendraturčių, pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemę nebuvo pažeistos, nes jis, kaip bendraturtis, neturėjo pirmumo teisės kito bendraturčio atsakovo ŽŪB „Minaičiai“ atžvilgiu įsigyti tos žemės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė ieškovo P. M. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį dėl turto dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka.

Ginčo sklypo dalis, priklausiusi atsakovui R. S., buvo parduodama priverstinai vykdant areštuoto skolininko turto realizavimą. CPK 704 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui galimybė, kaip varžytynių procedūros dalis. Todėl į nurodyta tvarka parduotą žemės sklypo dalį kitas bendraturtis (ieškovas) pirmumo teisių neturėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nebuvo vienintelis žemės sklypo bendraturtis ir neturėjo prioritetinių teisių prieš kitu bendraturčiu tapusį atsakovą ŽŪB „Minaičiai“ įsigyti likusias žemės sklypo dalis. Dėl to bendraturčiu tapusio ŽŪB „Minaičiai“ sudarytų sandorių su kitais ginčo sklypo bendraturčiais atžvilgiu, ieškovui siekiant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas P. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 2 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              Turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui ir varžytynės – savarankiškos turto realizavimo formos. Tačiau teismai jas nepagrįstai sutapatino, vertindami turto pardavimą skolininko nurodytam pirkėjui kaip bendraturčio pirmumo teisės pirkti iš kito bendraturčio turto dalį pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį išimtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgos (toliau – Apžvalga) struktūra ir joje pateikti išaiškinimai patvirtina, kad turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui yra savarankiška ir varžytynėms netapati turto realizavimo forma. Apžvalgoje nurodoma, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto realizavimo forma, kuria skolininkas gali pasinaudoti iki varžytynių pradžios. CPK 704 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Taigi CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendraturčio pirmumo teisė netaikoma iš varžytynių parduodamam turtui, neapima turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui atvejų, nes turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui vyksta iki varžytynių procedūros. Apžvalgoje nurodoma, kad varžytynių pradžios laikas yra antstolio skelbime nurodytas laikas. Kasatoriaus teigimu, atsakovas R. S. sklypo dalį pardavė ne varžytynėse, o jo, kaip skolininko, pasiūlytam pirkėjui ŽŪB „Minaičiai“, kuris tuo metu dar nebuvo bendraturtis, o pirmumo teisę pirkti R. S. ir kitų bendraturčių sklypo dalis turėjo ieškovas kaip bendraturtis. Šią išvadą kasatorius grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje T. R. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2003, 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal antstolės Dalios Kaniauskienės teikimą, bylos Nr. 3K-3-464/2007, kuriose konstatuota, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio pirmumo teisės pirkti turto dalį išimtis yra to turto pardavimas iš varžytynių ir nėra turto pardavimo be varžytynių atvejai. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendraturčio pirmumo teisė pripažįstama ir skolininko turto dalies pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. V. v. antstolis D. Bliznikas ir kt., bylos Nr. 3K-3-144/2007.

              Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bendraturčio teisės pirkti kito bendraturčio parduodamą turto dalį, kai ši turto dalis parduodama vykdymo procese

Įstatymuose įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio parduodamą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią daikto dalį. Ši vieno bendraturčio teisė atitinka kito bendraturčio, parduodančio daikto dalį, pareigą pasiūlyti pirkti parduodamą daikto dalį. Toks daikto savininko bendrosios dalinės nuosavybės suvaržymas, reiškiantis pareigą pasiūlyti pirkti daikto dalį kitam bendraturčiui, turi tikslą – sujungti daikto dalis, sumažinti bendraturčių skaičių, taip užtikrinti racionalų to daikto naudojimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendraturčio pirmenybės teise pirkti kito bendraturčio parduodamo daikto dalį siekiama efektyvaus nuosavybės valdymo: sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra pasunkėjusi, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įgijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005, 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. L. v. A. N., bylos Nr. 3K-3-417/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. P. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2014).

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 4.79 straipsnį bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (aptariamo straipsnio 1–3 dalys). Nurodytame CK 4.79 straipsnyje reglamentuojamas nuosavybės teisių bendro pobūdžio suvaržymas, taikomas visiems turintiems bendrą dalinę nuosavybę asmenims. Šioje normoje išdėstyta bendraturčio pirmenybės teisės pirkti daiktą išlyga, kai jis parduodamas iš viešųjų varžytynių. Taigi įstatymuose įtvirtintas bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamo daikto dalį, kai pardavimas vyksta šalims laisvai išreiškiant valią sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ir derinant jos sąlygas. Vykstant skolininko, kuris yra kartu ir bendraturtis, turto pardavimo procedūrai vykdymo procese, sudaromo turto pardavimo akto šalys saistomos vykdymo proceso tvarkos ir šiuo procesu siekiamo tikslo – kreditoriaus vykdytino reikalavimo patenkinimo iš skolininko turto. Su tuo susiję CPK VI dalyje reglamentuojami vykdymo proceso ypatumai, kad išieškojimas iš skolininko, kaip bendraturčio, turto vyksta CPK normų nustatyta tvarka, o jose nenustatyta kitų bendraturčių pirmenybės teisės į skolininko parduodamą turtą. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-45/2010, išaiškinimai, juose konstatuota, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalies bendraturčio pirmenybės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį išlyga, kai daiktas parduodamas viešosiose varžytynėse, reiškia tai, kad bendraturtis neturi pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis vykdymo procese. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad daikto pardavimas vykdymo procese skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vykdymo proceso dalis, turinti priverstinę vykdymo paskirtį, kai bendraturtis nepaisant jo valios priverstinai turi atsisakyti nuosavybės teisių į daiktą, jis neturi sandorio sudarymo pasirinkimo laisvės, o pradinėje vykdymo proceso stadijoje jis dar turi teisę pasirinkti savo parduodamo turto pirkėją. Išieškojimo iš skolininko (bendraturčio) turto metu kiti bendraturčiai turi galimybę dalyvauti šiame viešame vykdymo procese ir įgyti priverstiniu būdu parduodamo daikto dalį. Kitam bendraturčiui turint galimybę netrukdomai dalyvauti vykdymo procese ir šia galimybe pasinaudojant nusipirkus daikto dalį, taip pasiekiami nusipirkusio daikto dalį bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės tikslai – daikto nuosavybės dalių sujungimas vienam savininkui ir jo valdymo efektyvumo, naudojimo racionalumo užtikrinimas.

Reglamentuojančio CPK ir kitų įstatymų normų kolizijų išsprendimą CPK 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Tai reiškia, kad kitų įstatymų materialiosios teisės normos CPK reglamentuojamam vykdymo procesui taikomos tiek, kiek jo nereglamentuoja CPK normos.

Remiantis CPK VI dalies vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teismų praktika vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JAASTRA-WAM“ skundą, bylos Nr. 3K-3-712/2013). Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą. Vykdymo procesas vykdomojoje byloje laikomas baigtu visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prasidėjus priverstinio vykdymo procesui į skolininko turtą pagal kreditoriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškojimas iš skolininko turto vyksta CPK normų nustatyta tvarka. Išieškojimo veiksmams atlikti yra nurodyti CPK terminai, jų atlikimo tvarka, tai reiškia, kad skolininkas privalo laikytis vykdymo proceso teisės normų. Skolininko, kaip bendraturčio, pareiga pasiūlyti kitiems bendraturčiams pirkti parduodamą daiktą vykdymo procese negali būti įgyvendinama, nes ši pareiga neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose normose, o dėl šios pareigos įgyvendinimui nustatytų kitokių terminų ir laisvo, šalių susitarimu, pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo vykdymo procesas negalėtų vykti proceso normų nustatyta tvarka ir taip nebūtų užtikrintas šio proceso tikslas. Skolininko siūlymas vykdymo procese kitiems bendraturčiams daikto, iš kurio vykdomas išieškojimas, ir jų tarpusavio siūlomų galimo pirkimo–pardavimo sandorio sąlygų derinimas, sandorio sudarymas užtęstų vykdymo laiką, tačiau tokių veiksmų atlikimas ir terminai jiems nenurodyti vykdymo procesą reglamentuojančiose proceso normose. Toks bendraturčių galimo sandorio sąlygų derinimas užtęstų vykdymo procesą, antstolis negalėtų imtis tolesnių išieškojimo veiksmų, padidėtų vykdymo sąnaudos, o dalyvaujančio vykdymo procese kreditoriaus (išieškotojo) teisės gauti reikalavimo patenkinimą būtų neįgyvendinamos per CPK vykdymo proceso konkrečių veiksmų atlikimo laiką, tai nebūtų suderinama su proceso operatyvumu ir efektyvumu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vieno bendraturčio pirmenybės teisė pirkti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį, išskyrus tuos atvejus, kai ji parduodama viešosiose varžytynėse, reiškia, jog bendraturtis (skolininkas) turi pareigą siūlyti kitiems bendraturčiams pirkti daikto dalį iki vykdymo pradžios, t. y. iki tada, kai antstolis pradeda vykdymo veiksmus pagal išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojimą nukreipdamas į skolininko turto dalį, jam priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdant priverstinį areštuoto skolininko turto realizavimą ginčo sklypo dalis buvo parduota atsakovui pagal 2012 m. spalio 25 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Todėl į vykdymo procesą reglamentuojančių proceso normų nustatyta tvarka parduodamą žemės sklypo dalį kitas bendraturtis (ieškovas) neturėjo pirmenybės teisių. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendraturčio pirmumo teisė pripažįstama ir skolininko turto dalies pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. V. v. antstolis D. Bliznikas ir kt., bylos Nr. 3K-3-144/2007. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuotas vieno iš bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisių pasibaigimas, jam perleidus teises, dėl to jis neteko ir pirmenybės teisių į kito bendraturčio parduodamą daikto dalį.

Konstatavus, kad ieškovas neturėjo pirmenybės teisių pirkti, jo reikalavimas jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas teisiškai nepagrįstas. Dėl to sutiktina su bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties išvada atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis). Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir kasacinio skundo netenkinus, pasibaigė laikinosios apsaugos priemonės galiojimo poreikis (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Dėl to panaikintina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl UAB „Ūkininko žemelė“ nuosavybės teisės į 667/1805 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas turėjo 14,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. kovo 13 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl UAB „Ūkininko žemelė“ (j. a. k. 302856366) nuosavybės teisės į 667/1805 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo.

Priteisti iš ieškovo P. M. valstybei 14,80 Eur (keturiolika Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                                              Janina Januškienė

                                                                                                                              Janina Stripeikienė