Civilinė byla Nr. eB2-655-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00099-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUVLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant N. J.,

dalyvaujant  pareiškėjos atstovui nemokumo administratoriui E. R.,

suinteresuotam asmeniui M. S.,

suinteresuoto asmens AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amber gun“ nemokumo administratoriaus E. R. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Amber gun“ bankroto pripažinimo tyčiniu,  suinteresuoti asmenys VSDFV Kauno skyrius, AB „Giraitės ginkluotės gamykla“, UAB "Autofortas”, UAB "Sakurų sodas", M. S., S. R., UAB “Logada“, P. B. T..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjos nemokumo administratorius prašo pripažinti UAB „Amber gun“ bankrotą tyčiniu.

2. Pareiškime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Amber gun“. Nuo UAB „Amber gun“ įsteigimo 2016-09-08 iki 2016-09-13 įmonės direktoriumi buvo L. Č.. 2016-09-13 pardavus įmonę, vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu tapo M. S.. 2018-05-25 įmonės akcijas įsigijo UAB „Logada“, jos direktoriumi tą pačią dieną buvo paskirtas S. R.. 2018-06-28 įmonės akcijos buvo parduotos Nepalo piliečiui P. B. T., kuris pasiskyrė save direktoriumi. Iškėlus bankroto bylą P. B. T. įgaliojimai baigėsi 2019-03-19.

3. Tikrinant kreditorinių reikalavimų susidarymą nustatyta, kad įmonės vadovas M. S. sąmoningai blogino įmonės finansinę padėtį, neatsakingai valdė įmonę, įvairiais būdais siekė išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais, o pardavus akcijas UAB „Logada“ įmonė veiklos nevykdė. Pagal įmonės kreditorių pateiktus finansinius reikalavimus nustatyta, kad įmonė tapo nemokia 2018 m. sausio 19 d. Iš AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ gautos prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti apmokėtos 2018-01-19, tačiau įmonė šios sąskaitos neapmokėjo. 2018-03-08 AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ kreipėsi į teismą dėl 27 951 Eur skolos priteisimo. 2018-06-25 Kauno apylinkės teismas skolos išieškojimui išdavė vykdomąjį raštą. Suinteresuotas asmuo M. S. kartu su 2019-07-15 atsiliepimu pateikė finansinės apskaitos dokumentą – apyvartos žiniaraštį „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ (atsiliepimo 3 priedas). Pagal jį nustatyta, kad AB „Amber gun“ pradelstų mokėjimų suma kreditoriams 2018-01-19 dienai sudarė: 27 951 Eur skola AB Giraitės ginkluotės gamyklai (2017-12-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pradelsta apmokėti nuo 2018-01-19), 29 780,28 Eur skola P. A. SRL (2017-09-28 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pradelsta apmokėti nuo 2017-11-28). Bendra ir tik minimali pagal šiuos UAB „Amber gun“ dokumentus pradelstų skolų suma 2018-01-19 buvo 57 731,28 Eur, kai iš pareiškėjos UAB „Amber gun“ 2017 m. finansinės atskaitomybės balanso matyti, kad įmonės turto vertė sudarė 107 875 Eur, todėl pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas M. S. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant.

4. Iš apyvartos žiniaraščio „Skolos tiekėjams už prekes ir pastangas“ matyti, kad UAB „Amber gun” skolos tiekėjams nuo 2018-01-01 iki 2018-05 ne tik kad nemažėjo, bet ir išaugo. Šios finansinės Po įmonės nemokumo momento – 2018-01-19 bendrovės vadovas M. S. toliau blogino įmonės būklę. Pagal 2018-03-06 UAB „Autofortas“ PVM sąskaitą  faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2002,70 Eur buvo remontuojamas automobilis M. B. CLS (valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ir šiuo metu valdo M. S., apie tai paaiškinęs 2020-01-29 teismo posėdžio metu.

5. Iš į bylą pateiktų finansinės apskaitos dokumentų – 2018-05-18 Sandėlio apyvartos žurnalo matyti, kad nuo 2016-01-01 iki 2018-05-17 trumpalaikės atsargos sumažėjo nuo 65 566,02 Eur iki 6 251,35 Eur (daugiau nei 10 kartų). Tuo tarpu M. S. pateikė į bylą 2018-05-15 S. R. perduodamo turto aprašą, kuriame nurodoma, kad perduodama atsargos už 55 290 Eur. Tačiau 2020-01-29 teismo posėdyje jis išvardino tik kelis perduotus mažaverčius daiktus kaip liemenės, reklama ir pan. Akivaizdu, kad įmonės trumpalaikės atsargos buvo nuslėptos ir neperduotos S. R., o didžiąją dalį atsargų sudarė ginklai ir šaudmenys, kurie net negalėjo būti perduoti UAB „Logada“ direktoriui, tačiau jie neperduoti ir nemokumo administratoriui.

6. Įmonei būnant nemokiai M. S. neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, dar labiau pablogino nemokios įmonės turtinę padėtį, be to sąmoningais veiksmais sukūrė tokią padėtį, kai įmonės kreditoriai visiškai prarado galimybę ginti savo interesus ir atgauti skolas, t. y. tariamai perleido įmonės akcijas UAB „Logada“, kuri negalėjo užtikrinti atsiskaitymo su kreditoriais. Iš viešų duomenų Juridinių asmenų registre matyti, kad UAB „Logada“ nuo jos įsteigimo nėra nei karto pateikusi finansinių ataskaitų rinkinių ar kitų įmonės veiklą patvirtinančių dokumentų. Vėliau ši įmonė UAB „Amber gun“ akcijas perleido Nepalo piliečiui, kuris, pagal byloje pateiktus kompetentingų institucijų duomenis, nėra buvęs Lietuvoje. Akivaizdžiai sukurta piktybinė schema nemokios įmonės būklę pablogino taip, kad nebūtų galimybės kreditoriams nukreipti išieškojimo į įmonės turtą ar gauti bet kokios informacijos apie veiklą, sandorius, dokumentus ir pan.

7. Nemokumo administratoriaus vertinimu bendrovės vadovo M. S. veiksmai turi ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių, kadangi buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. M. S. ir UAB „Logada išskaidė UAB „Amber gun“ akcijų pardavimo sandorį į penkias atskiras sutartis (2018-05-09, 2018-05-10, 2018-05-11, 2018-05-14, 2018-05-15), iš kurių matyti, kad M. S. siekė perleisti visas 100 procentų įmonės akcijų ir dirbtinai (neteisėtai) išvengti šiam sandoriui taikomos privalomos notarinės formos. O notaras, būdamas oficialus pareigūnas ir teisės profesionalas būtų patikrinęs ne tik sandorio turinį ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams, bet ir įvertinęs trečiųjų šalių interesų apsaugą (jų teisės ir pareigas). Kitų duomenų apie UAB „Amber gun“ sandorius yra labai mažai, nes M. S. tikslingai nuslėpė (neišsaugojo) dokumentų.

8. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių administratorius nurodė, kad dalis turto atiteko tiesiogiai M. S.. M. S. 2020-01-29 teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį M. B. CLS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu valdo jis, nors šis turtas priklausė įmonei ir turėjo būti panaudotas tenkinat kreditorių interesus. Taip pat už šį turtą įmonė jau buvo sumokėjusi didelę dalį jo vertės. Tokiu būdu, užvaldydamas šį automobilį M. S. pasisavino ir dalį įmonės turto asmeniškai. Įmonei priklausęs šautuvas SDM M77COMMNDO (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo areštuotas 2018-09-08 aktu, tačiau tai nesutrukdė M. S. jį užvaldyti ir įregistruoti savo vardu. Todėl matyti, kad buvęs vadovas įmonės turtą valdė ir naudojo kaip savo asmeninį. Dėl tokių veiksmų buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams dėl negautų pajamų.

9. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių administratorius nurodė,

    kad įmonei priklausęs šautuvas SDM M77COMMNDO (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo areštuotas 2018-09-08 aktu, tačiau jį užvaldė M. S. ir įregistravo savo vardu; M. S. 2020-01-29 teismo posėdžio metu patvirtino, kad valdo automobilį M. B. CLS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors šis turtas priklausė įmonei ir turėjo būti panaudotas tenkinti kreditorių interesus, jis nebuvo perduotas nei S. R., nei nemokumo administratoriui;  iš Swedbank išrašo matyti, kad išimtų ir negrąžintų pinigų sumą yra 5835 Eur, o 2018-05-15 grynų pinigų perdavimo apraše nurodyta suma sudaro tik 4744 Eur. Todėl M. S. įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditoriai (įskaitant ir bankroto administratorių) negalėtų nukreipti išieškojimo į turtą ir kitas vertybes.

10. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių administratorius paaiškino, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, jog už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Jokiame perdavimo akte nėra nurodytas dokumentų sąrašas, kuriuos S. R. perdavė M. S. ir nėra tokių dokumentų perdavimo įrodymų. ĮBĮ 10 straipsnyje yra aiškus įpareigojimas iškėlus bankroto bylą teisme visus įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui, tačiau ši pareiga liko neįvykdyta.

11. Suinteresuiotas asmuo AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ prašė nemokumo administratoriaus pareiškimą tenkinti, nes byloje įrodyti visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto pagrindai, leidžiantys teismui UAB „Amber gun“ bankrotą pripažinti tyčiniu. AB Giraitės ginkluotės gamyklai pateikus ieškinį teismui dėl 28 465,30 Eur skolos (27 951,00 Eur skola ir 514,30 Eur netesybos) UAB „Amber gun“ vadovas piktybiškai vengė priimti procesinius bylos dokumentus, kas leido vilkinti bylos išnagrinėjimą ir, kaip paaiškėjo vėliau, fiktyviai atsikratyti įmonės akcijų, jas perleidžiant veiklos nevykdančiai įmonei, kuri neturėjo jokių realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo 2018 m. sausį gavo informaciją iš savo partnerių Italijoje – P. A. SRL, kad UAB „Amber gun“ taip pat neatsiskaito už pateiktas prekes ir prašė pagalbos išieškant pradelstą skolą.

12. Suinteresuotas asmuo UAB „Sakurų sodas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su UAB „A. G.“ buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu buhalterinės apskaitos paslaugos buvo teikiamos iki 2018-04-30, o minima buhalterinės apskaitos sutartis buvo nutraukta 2018-05-17 (Priedas Nr. 1). Nutraukiant sutartį tuometiniam UAB „A. G.“ direktoriui M. S. buvo grąžinti visi UAB „Sakurų sodas“ turimi buhalterinės apskaitos dokumentai, šalys jokių pretenzijų viena kitai neturėjo. Po sutarties nutraukimo jokių likusių UAB „A. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų UAB „Sakurų sodas“ neturi. Informacijos apie tai, kaip UAB „A. G.“ direktorius toliau elgėsi su atsiimtais buhalterinės apskaitos dokumentais – ar jie buvo perduoti kitiems direktoriams ar bankroto administratoriui – UAB „Sakurų sodas“ taip pat neturi. Todėl įmonė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nebeturi dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašo nemokumo administratoriaus 2020 m. vasario 20 d. pareiškimą dėl BUAB „Amber gun“ bankroto pripažinimo tyčiniu, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktų pagrindais, tenkinti.

14. Suinteresuotas asmuo M. S. prašė nemokumo administratoriaus pareiškimą atmesti. Atsiliepdamas į pareikimą nurodė, kad pirmiausia abejoja pareiškėjo statusu, nes JANĮ įsigaliojo nuo 2020-01-01, o pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paduotas šiam įstatymui dar negaliojant, tačiau pasirašytas nemokumo (ne bankroto) administratoriaus. 2020-02-25 patikslintame prašyme, skirtingose vietose, teigiama, kad B UAB „Amber gun“ skolos buvo: 2018-01-01 – 60 321,73 Eur (2 psl. apačioje), 2018-01-19 – 57 731,28 Eur (3 psl. viršuje). Pradiniame 2019-06-25 prašyme skolos suma nebuvo paskaičiuota, skaičiavimai nepateikti.

15. Suinteresuotas asmuo  pažymėjo, kad bendra Kauno apygardos teismo 2019-05-28 nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 52 201,3 Eur. Todėl nemokumo administratoriui  2020-02-25 patikslintame prašyme nurodant skirtingas įmonės skolų sumas darytina išvada, kad informacija apie skolas yra nepagrįsta, klaidinanti teismą ir proceso dalyvius, be to, keliamos abejonės dėl įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2019-05-25 nutarties teisingumo. Patikslintame prašyme teigiama, kad B UAB „Amber gun“ vadovas M. S. neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 2 straipsnio 8 dalies nuostatų, tačiau byloje nėra ginčo tik dėl to, kad 2017 m. pabaigoje UAB „Amber gun“ turto vertė buvo 107 875 Eur. Taip pat vienintelis neabejotinas, nenuginčytas ir neginčytinas įrodymas, patvirtinęs UAB „Amber gun“ skolos dydį – tai įsiteisėjusi 2019-05-28 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra  52 201,30 Eur, t. y, mažiau nei puse 107 875 Eur įmonės turto vertės.   

16. 2020-01-01 įsigaliojus LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, vadovaujantis 2 straipsnio 7 dalimi, juridinis asmuo laikytinas nemokiu kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nagrinėjamu atveju, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, įmonės skolos turėtų viršyti visą jos turtą (107 875 Eur). O pagal bet kokius bankroto/nemokumo administratoriaus paskaičiavimus tokio dydžio skola niekaip nebuvo susidariusi. Kadangi iki UAB „Amber gun“ perleidimo 2018-05-09 įmonės įsiskolinimai (52 201,30 Eur) nesiekė nei pusės, nei tuo labiau viso jos turto – 107 875 Eur, tai tuometinis įmonės vadovas M. S. neprivalėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. O M. S. nėra atsakingas už S. R. elgesį.

17.Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl akcijų perleidimo. Akcijų kaina neviršijo 14 500 Eur, be to, buvo parduodama po 20 proc. įmonės akcijų, neviršijant 25 proc. kriterijaus. Administratorius šių sandorių teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, todėl jie yra galiojantys. Patikslintame 2020-02-25 prašyme nurodyti argumentai, kad M. S. žinojo apie įmonės nemokumą, siekė išvengti atsakomybės, apsunkinti kreditorių galimybę išsiieškoti pinigus ir t. t. laikytini samprotavimais, nepagrįstais nei tinkamais įrodymais, nei teisės normomis. Taip pat klaidinantis yra teiginys, kad Nepalo pilietis, kuriam S. R. perleido įmonę, niekad nebuvo Lietuvoje, kadangi byloje tokį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikta. Byloje tik pateikta informacija apie tai, kad arba atsakingos institucijos jau kurį laiką nevykdo tokių asmenų (nepaliečių) judėjimo po šalis (įskaitant atvykimo į Lietuvą) stebėsenos, arba, kad jos neturi apie jį duomenų.

        Pareiškimas  dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas                     .

18. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjai UAB „Amber gun“ iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d.). Bankroto administratoriumi buvo paskirtas E. R.. Nuo UAB „Amber gun“ įsteigimo 2016-09-08 iki 2016-09-13 įmonės direktoriumi buvo L. Č.; nuo 2016-09-13 iki 2018-05-25 vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu buvo suinteresuotas asmuo M. S.; 2018-05-25 įmonės akcijas įsigijo UAB „Logada“ (įm. kodas 304410583) ir nuo 2018-05-25 iki 2018-06-28 įmonės direktoriumi buvo paskirtas S. R.. 2018-06-28 įmonės akcininku tapo Nepalo pilietis P. B. T., kuris nuo akcijų pirkimo dienos pasiskyrė save direktoriumi ir jo įgaliojimai baigėsi 2019-03-19 – įmonei iškėlus bankroto bylą.

19. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus prašymas dėl pareiškėjos UAB „Amber gun“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019 m. birželio 26 d., todėl procesas dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl klausimas dėl tyčinio bankroto turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne pagal JANĮ nuostatas. Sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Šios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai teikia pagrindą atmesti suinteresuoto asmens M. S. atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą argumentus, kurie grindžiami JANĮ nuostatomis.   

20. Suinteresuotas asmuo M. S. savo procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamas paaiškinimus teisme akcentavo savo kaltės dėl įmonės privedimo prie bankroto nebuvimą ir tai, kad jis nėra atsakingas už vėliau direktoriaus pareigas ėjusio suinteresuoto asmens S. R. veiksmus, valdant įmonę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad klausimą dėl pareiškėjos tyčinio bankroto sprendžiant pagal ĮBĮ, o ne pagal JANĮ nuostatas, šiuo atveju būtina atsižvelgti į ĮBĮ reglamentuoto tyčinio bankroto procedūros ypatumus, kurie nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Tyčinio įmonės bankroto byloje teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir / ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Todėl sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, nėra reikalaujama nustatyti dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).

21.ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

22. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

23.Pareišėjos administratorius BUAB „Amber gun“ bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais. Todėl patikslintame prašyme pareiškėjos bankroto administratoriaus nurodyti argumentai vertintini pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką ( 19 – 22 punktai).

        Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

24. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

25. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šiems nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

26.Iš paskutinio UAB „Amber gun“ VĮ „Registrų centras“ pateikto įmonės balanso, kuris buvo įregistruotas 2018-05-18, duomenų matyti, kad 2017 metų pabaigoje įmonė turto turėjo už 107 875 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas sudarė 89 752 Eur. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 101 607 Eur, iš kurių 92 253 Eur sudarė trumpalaikiai įsipareigojimai. Byloje pagal suinteresuoto asmens M. S. prie atsiliepimo pateiktą apyvartos žiniaraštį „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ (atsiliepimo 3 priedas) nustatyta, kad AB „Amber gun“ pradelstų mokėjimų suma kreditoriams 2018-01-19 dienai sudarė: 27 951 Eur skola AB Giraitės ginkluotės gamyklai pagal 2017-12-05 PVM sąskaitą  faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri turėjo būti 2018-01-19. 29 780,28 Eur skola P. A. SRL pagal 2017-09-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradelsta apmokėti jau nuo 2017-11-28. O suinteresuoto asmens M. S. akcentuojama aplinkybė, kad  pastarasis kreditorius nepareiškė pareiškėjai kreditorinio reikalavimo, nereiškia, kad pareiškėja aptariamu laikotarpiu neturėjo galiojančios prievolės šiam kreditoriui, ar prievolės įvykdymo terminą šis kreditorius buvo atidėjęs. Todėl bendra ir tik minimali pagal pareiškėjos administratoriaus turimus UAB „Amber gun“ dokumentus nustatyta pradelstų įsipareigojimų suma 2018-01-19 buvo 57 731,28 Eur, kai įmonė turto turėjo už 107 875 Eur, todėl įmonė jau 2018-01-19 buvo nemoki. Tuometinis vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas M. S., 2018-05-18 pateikęs Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 m., turėjo įvertinti, kad įmonė yra nemoki ir vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą.

27.Pagal 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė deklaravo gavusi 4791 Eur pelno, tačiau pardavimo savikainos nuostoliai išaugo nuo praėjusio ataskaitinio laikotarpio nuo 12 558 Eur iki 117 981 Eur, neigiamos pardavimo sąnaudos padidėjo nuo 832 Eur iki 12 808 Eur. Iš apyvartos žiniaraščio „Skolos tiekėjams už prekes ir pastangas“ matyti, kad UAB „Amber gun” skolos tiekėjams nuo 2018-01-01 iki 2018-05 ne tik kad nemažėjo, bet ir paaugo. Iš 2018-05-18 „Sandėlio apyvartos žurnalo“ matyti, kad nuo 2016-01-01 iki 2018-05-17 trumpalaikės atsargos sumažėjo nuo 65 566,02 Eur iki 6 251,35 Eur. Tai duoda pagrindo  nustatyti, kad po įmonės nemokumo momento – 2018-01-19 bendrovės vadovas M. S. toliau didino įmonės įsiskolinimą, taip blogindamas įmonės būklę. Pastebėtina, kad šis įmonės vadovas teismui nepaaiškino, kokių realių veiksmų ėmėsi, kad įmonės finansinė padėtis pagerėtų ir įmonė turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Todėl yra pagrindas BUAB „Amber gun“ bankrotą pripažinti  tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

        Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių

28. Pareiškėjos bankroto administratorius, remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4  punktuose numatytais tyčinio bankroto požymiais, nurodė, kad įmonėje buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įmonės turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis ir net perleistas neatlygintinai.

29. Pareiškėjos bankroto administratorius šiose teisės normose nurodytus tyčinio bankroto požymius sieja su M. S. veiksmais, kuomet jis įmonei  priklausiusį šautuvą SDM M77COMMNDO (Nr. (duomenys neskelbtini)) įsiregistravo savo vardu, t. y. įgijo šį įmonės turtą neatlygintinai. Šias aplinkybes suinteresuotas M. S. 2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje pripažino ir paaiškino, kad šautuvą persiregistravo savo vardu, bet dabar šis šautuvas jam nereikalingas, todėl siūlė administratoriui pasiimti, bet jis jo nepasiima. Pažymėtina, kad turtas jau perregistruotas suinteresuoto asmens vardu, todėl jis nėra įmonės turtas, kurį galėtų perimti bankroto administratorius.

30. Suinteresuotas asmuo M. S. 2020 m. sausio 29 d. ir gegužės 12 d.  teismo posėdžių metu patvirtino, kad valdo automobilį M. B. CLS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įmonės turtas, nėra duomenų, kad jis buvo perduotas vėlesniam pareiškėjos vadovui S. R., taip pat neperduotas ir bankroto administratoriui. Teismas nustatė, kad transporto priemonę – automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) - 2006 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonė 2017-07-20 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įmonės vardu sudarė M. S., įsigijo iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ už 14500,00 Eur, šio turto išpirkimo pabaiga – 2020-07-25. Už įmonės prievoles 2017-07-20 Laidavimo sutartimi laidavo M. S. asmeniškai.

31. Byloje yra 2018-05-15 pinigų perdavimo kvitas, iš kurio matyti, kad M. S. perdavė už automobilį M. B. CLS (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7500 Eur, o pinigus gavo S. R.. Šis asmuo tuo metu nebuvo pareiškėjos vadovu, o UAB “Logada” nebuvo jos akcininke, todėl pinigus už automobilį M. S. perdavė su įmone jokiais teisiniais santykiais nesusijusiam asmeniui.

32. VĮ „Regitra“ 2020-02-28 teismui pateikė 2019-03-20 transporto pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad įmonė pardavė M. S. automobilį M. B. (duomenys neskelbtini) - 2006 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1500 Eur. Sutartį pasirašė P. B. T., kuris pareiškėjos direktoriumi pagal Juridinių asmenų registro duomenis buvo iki 2019-03-19 (iki bankroto bylos iškėlimo). Šios aplinkybės duoda pagrindą pritarti pareiškėjai, kad šis sandoris buvo įmonei ekonomiškai nenaudingas, įmonė buvo valdoma taip, kad kreditoriai prarado galimybę iš šio turto patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. M. S. paaiškino, kad automobilis jam atiteko todėl, kad buvo laidavęs už įmonė, sumokėjo dalį piniginių lėšų lizingo bendrovei ir dar įmonei, todėl turtas jam perduotas teisėtai. Tokios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad šiuo pareiškėjos sudarytu sandoriu turtas suinteresuotam asmeniui M. S. galėjo būti perleistas mažesne negu rinkos kaina, bet to perleidus įmonės turtą, kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto sumažėjo arba buvo net panaikintos.   

33. Pažymėtinas, kad 2019-03-20 transporto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta jau po Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei priėmimo, o apie tai, kada M. S. savo vardu persirašė įmonei priklausiusį šautuvą SDM M77COMMNDO (Nr. (duomenys neskelbtini)), byloje nėra duomenų. Tačiau  pastarąjį  turtą  buvęs vadovas M. S. nurodė  2018-05-15 Perduodamo turto apraše Nr. 4, todėl abu sandoriai sudaryti jau įmonei esant nemokiai.

34. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 , 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019). Aptarti pareiškėjos sudaryti sandoriai dėl turto perleidimo teikia pagrindą išvadai,  kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba net panaikintos.

35. Teismas pažymi, kad pareiškėjos vienintelio akcininko ir vadovo M. S. ir UAB „Logada 2018-05-09, 2018-05-10, 2018-05-11, 2018-05-14, 2018-05-15 sudarytos penkios M. S. priklausančių UAB „Amber gun“ akcijų pardavimo sutartys, kuriomis buvo perleista 100 procentų pareiškėjos akcijų įmonei, kuri nuo jos įregistravimo neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ir byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo UAB „Logada“ realiai vykdė veiklą. Teismas įsitikinimu, sudarant šiuos sandorius, M. S. turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeis kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nes byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „Logada“, kaip akcininkas, turintis 100 procentų pareiškėjos akcijų, ėmėsi kokių nors veiksmų įmonės padėčiai pagerinti. Todėl pareiškėjos vadovo veiksmai, perleidžiant jau nemokios įmonės akcijas ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatitiko nemokios įmonės ir kreditorių interesų. Todėl konstatuoja, kad aptarti sandoriai ir pareiškėjos vadovų veiksmai teikia pagrindą BUAB „Amber gun“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais.  

Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo ir (arba) netinkamo tvarkymo

36. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. 

37. Teismų praktikoje pažymėta, kad netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1534-585/2019). Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

38. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. S., būdamas įmonės vadovu iki 2018-05-25, Juridinių asmenų registrui 2018-05-18 pateikė finansinių ataskaitų rinkinį už 2017 m.  Pareiškėjos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tad pareiškėjai bankroto bylą iškėlus 2019 m. kovo 7 d. nutartimi, finansinės ataskaitos už 2018 metus dar nebuvo pateiktos, todėl finansinės ataskaitos už 2017 m. yra paskutinės. Tačiau bankroto administratoriui nėra perduoti kiti pareiškėjos finansiniai dokumentai (pirminiai) ir todėl objektyviai neįmanoma įvertinti įmonės veiklos, nustatyti įmonės debitorius, sandorius ir kitus vadovų veiksmus, galimai privedusius įmonę prie bankroto. Klausimo dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo M. S. su 2019-07-15 atsiliepimu pateikė UAB “Logada” direktoriui S. R. 2018-05-15 Perduodamo turto aprašą Nr. 4 ir 2018-05-15 Perduodamo turto aprašą, priedas Nr. 3, tačiau įmonės apskaitos dokumentai šiais aktais naujam įmonės vadovui nebuvo perduoti. Todėl neperdavus bankroto administratoriui įmonės dokumentų be svarbių priežasčių, yra pagrindas pripažinti pareiškėjos bankrotą tyčiniu, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.  

39. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Teismas sprendžia, kad įmonė buvo privesta prie bankroto sąmoningai blogai ją valdant, sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis), todėl pareiškėjos administratoriaus prašymas dėl  BUAB „Amber gun“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.

                      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290–292 straipsniais, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktais,

n u t a r i a:

                        pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amber gun“ bankrotą tyčiniu.

                        Įsiteisėjus šiai nutarčiai apie uždarosios akcinės bendrovės „Amber gun“ bankroto pripažinimą tyčiniu pranešti Kauno apygardos prokuratūrai.

       Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos     apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                  Dalė Burdulienė