Administracinė byla Nr. A-2317-1062/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03096-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio bausmę atliko LAVL. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis LAVL kamerų tipo patalpose, kuriose vietoj lovos buvo gultas (medinė lenta, rakinama prie sienos), todėl jis negalėjo normaliai išsimiegoti, taip pat trūko inventoriaus, t. y. nebuvo spintelės daiktams susidėti. Pareiškėjas pažymėjo, jog kamerose gamtinius reikalus teko atlikti matant pareigūnams, kadangi tualetas buvo atskirtas netinkamai, be to, tualetas buvo ne sėdimas, o vonelės tipo, taip pat teigė, kad gyvenamosiose patalpose buvo labai drėgna, šalta. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo išduota higienos priemonių: tualetinio popieriaus, dantų pastos, dantų šepetuko, muilo, skutimosi peiliukų. Pareiškėjo nuomone, nuo 2016 m. sausio mėnesio jam nebuvo užtikrinta teisė į internetinę telefoniją, todėl labai susilpnėjo jo socialiniai ryšiai su artimaisiais.
3. Pareiškėjas akcentavo, jog dėl netinkamų sąlygų LAVL jis patyrė nepatogumų, pažeminimą, psichologinių kančių, dvasinių išgyvenimų, pablogėjo sveikata, savijauta, kilo emocinė depresija, todėl prašė skundą patenkinti ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
4. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas LAVL bausmę 3, 104 ir 109 kamerų tipo patalpose atliko nuo 2016 m. sausio 3 d. iki 2016 m. vasario 9 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose gultų jau nebebuvo, o spintelė pareiškėjui pagal teisinį reglamentavimą nepriklausė.
6. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad sanitarinis mazgas kamerų tipo patalpose įrengtas vadovaujantis teisės aktais bei šios patalpos nuolat remontuojamos.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjui gydantis ligoninėje buvo išduodamas tik muilas ir tualetinis popierius. Kadangi pareiškėjas buvo nuteistasis, todėl jam išduoti dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus nepriklausė.
8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad LAVL internetine telefonija galima naudotis tik nuo 2018 m. lapkričio 1 d., patalpų ventiliacija bei temperatūra atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau asmenų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai. Atsakovo atstovas teigė, kad, kadangi dėl skunde minimų aplinkybių pareiškėjas į LAVL administraciją nesikreipė, manytina, jog jis tuo metu jokių nepatogumų dėl skundžiamų aplinkybių nejautė. LAVL pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad LAVL savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus, be to, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Atsakovo atstovo nuomone, niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista.
10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl LAVL pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas šiais laikotarpiais: nuo 2016 m. sausio 3 d. iki 2016 m. sausio 15 d. – baudos izoliatoriuje, 3 kamerų tipo patalpoje, nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 18 d. – baudos izoliatoriuje (areštinėje), 104 kamerų tipo patalpoje, nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. vasario 9 d. – baudos izoliatoriuje, 109 kamerų tipo patalpoje.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo lovos ir teko gulėti ant gultų, nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nurodyta, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi būti įrengta viena metalinė lova. Nors Aprūpinimo normos nenumato, kokia turi būti lovos konstrukcija, tačiau iš į bylą pateiktos LAVL Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario 11 d. pažymos Nr. S-226 matyti, kad ginčo laikotarpiu baudos izoliatoriaus kamerose gultai buvo demontuoti, jų nebebuvo, o vietoje gultų buvo pastatytos lovos, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamų gultų atmetė.
13. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus trūkumo, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu
Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) reglamentuojamas spintos, spintelės ir drabužių kabyklos įrengimas (21 p.). Pareiškėjas savo nurodomos aplinkybės nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, nekonkretizuoja, kurioje konkrečiai kameroje jam trūko spintelės, neindividualizuoja dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių, neišskiria priežastinio ryšio tarp minėto galimo pažeidimo ir neturtinės žalos atsiradimo. Teismas, atsižvelgęs į LAVL pateiktą 2019 m. vasario 11 d. pažymą Nr. S-226, nustatė, kad LAVL baudos izoliatoriaus kameros ginčui aktualiu laikotarpiu buvo aprūpintos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl spintelės trūkumo būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu suteikti trūkstamą inventorių, o administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą patenkinti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu nekonstatavo.
14. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad kameroje buvo šalta ir drėgna, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į LAVL administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų byloje nėra, be to pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą, nepateikė medicininių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų kalinimo sąlygų. Teismas taip pat nurodė, jog LAVL atsiliepime pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL gyvenamosiose patalpose drėgmė ir temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus: šiltuoju metų periodu oro temperatūra buvo 18–28 °C, santykinė oro drėgmė 35–65 %; šaltuoju – temperatūra 18–22 °C, santykinė drėgmė 35–60 %, be to, asmenų prašymu buvo išduodamos papildomos antklodės bei elektriniai šildytuvai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl teismas juos atmetė.
15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, taip pat buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nurodė, kad sanitarinio mazgo atskyrimas sienele neįrengiant durų, nėra tinkamas minėtų reikalavimų laikymasis, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „Viešieji tualetai“ (toliau – ir HN 55:2001) (galiojo iki 2016 m. birželio 27 d.) 3.4 punkte unitazas apibrėžiamas kaip tualeto kriauklė išmatoms ir nešvariam vandeniui nutekėti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta, jog tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint, t. y. teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai LAVL įrengiamų tualetų konstrukcijai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas argumentus dėl to, jog LAVL sanitariniame mazge nebuvo įrengti sėdimi tualetai, atmetė.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad LAVL jam nebuvo išduotos higienos priemonės (muilas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, dantų šepetukas, dantų pasta), nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo nurodytus teiginius, kad pareiškėjas, gydydamasis LAVL, buvo nuteistasis ir jam įvardytos higienos priemonės neturėjo būti išduotos, be to, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo mokus, todėl pareiškėjo teiginius dėl dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų neišdavimo atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas patvirtino, jog pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu
Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas buvo išduotas muilas ir tualetinis popierius, atmetė ir šiuos pareiškėjo teiginius.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindė (be kita ko) tuo, kad jam ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio, nebuvo užtikrinta jo teisė į internetinę telefoniją. Atsižvelgęs į tai, kad tik nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje numatytas kalbėjimas internetine telefonija, pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo suteikta galimybė nuo 2016 m. sausio mėnesio pasinaudoti internetine telefonija, teismas atmetė.
18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį (pažeidimai truko trumpus laiko tarpus), nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, konstatavo, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių:
20.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo laikotarpį ir nurodo, kad bausmę LAVL atliko nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio.
20.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėjas bausmę atliko avarinės būklės pastate, kuris buvo uždarytas 2016 m. sausio 15 d.
20.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo galimybę pasinaudoti internetine telefonija tik 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais, nors pareiškėjas LAVL bausmę atliko iki 2016 m. rugpjūčio 12 d.
20.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad pareiškėjui 9 mėnesius (nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio) nebuvo išduodamos higienos priemonės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nereglamentavo, jog tuo atveju, jei nuteistasis yra mokus, jam higienos priemonės nėra išduodamos.
21. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
22. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus pagrįstas bei teisingas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.
24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas. Kitą pareiškėjo skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo laikotarpį, todėl netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio. Įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį (b. l. 3–4), teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio bausmę atliko LAVL ir jam atliekant bausmę LAVL buvo pažeistos jo teisės, bausmę teko atlikti kankinančiomis sąlygomis. Pareiškėjas jo nurodytus pažeidimus siejo su visu nurodytu laikotarpiu (nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio), išskyrus pažeidimą dėl pareiškėjo laikymo sąlygų kamerų tipo patalpoje, kadangi šioje patalpoje jis buvo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus pareiškėjo nurodytus pažeidimus vertino tik laikotarpyje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai nenustačius ginčo laikotarpio, pripažintina, kad priimant sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė, sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 86 str.), todėl panaikinamas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).
30. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė