Civilinė byla Nr. 2-736-109/2010
Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
106.2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Birutė
Bobrel, sekretoriaujant Nomedai Sereikytei, dalyvaujant atsakovei J. G. ir atsakovo bankrutavusios Šarūno Gimbučio individualios
įmonės administratoriaus įgaliotam asmeniui Vaidai Puknytei, viešame teismo
posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ieškinį atsakovams J.
G. ir bankrutavusiai Šarūno Gimbučio individualiai įmonei dėl komisinio
mokesčio grąžinimo,
n u s t a t ė:
ieškovas
UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ieškiniu prašo priteisti jam solidariai
iš atsakovų J. G. ir bankrutuojančios Š.Gimbučio IĮ
1125,- Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas
bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė J. G.
2006 m. balandžio 6 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią
atsakovė įsipareigojo teikti draudimo tarpininkavimo paslaugas, o ieškovas
įsipareigojo atsakovei mokėti komisinį atlyginimą. Sutarties priedo Nr.5 2
punkte numatyta, kad jog tarpininkas, šiuo atveju atsakovė, privalo grąžinti
bendrovei, šiuo atveju ieškovui, pradinio komisinio atlyginimo dalį, kai yra
sustabdoma draudiminė apsauga dėl įmokų nemokėjimo, nutraukus draudimo sutartį
arba sumažinta draudimo įmoka, arba kai pilnai neapmokėti pirmieji draudimo
sutarties metai, atitinkamai įmokų sumai. Atsakovei tarpininkaujant buvo sudarytos
trys draudimo sutartys, už kurias ieškovas atsakovei sumokėjo 2100,- Lt
komisinį atlyginimą pagal tarpininkavimo sutarties priedo Nr. 5 1.1.1 papunktį.
Kadangi draudimo sutartys nebuvo vykdomos, atsakovė pagal tarpininkavimo
sutarties priedo Nr. 5 2 punktą privalo ieškovui grąžinti 1125,- Lt sumokėto
komisinio atlyginimo. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad nors tarpininkavimo
sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės J. G. ,
kaip fizinio asmens, tačiau atsakovė draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veiklą
vykdė per atsakovo Š.Gimbučio individualią įmonę, kurios dalyve yra pati J. G., todėl pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį ieškovo
reikalavimai dėl prievolių nevykdymo reiškiami solidariems atsakovams J. G. ir Š.Gimbučio individualiai įmonei.
Ieškinys atmestinas.
Prieš pasisakydamas dėl ieškovo
reikalavimų esmės, teismas akcentuoja, jog teismų praktikoje
pažymėta, kad kai bankroto byla iškeliama
individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės
juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi
pareikšti Įmonių
bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos
savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais
asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią
išvadą lemia individualios įmonės,
kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika,
o ji neprieštarauja Įmonių
bankroto įstatymo nuostatoms (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr.3K-7-162/2009).
Kauno apygardos teismo 2007 m.
spalio 30 d. nutartimi bankroto byla
iškelta Š.Gimbučio
individualiai įmonei (civ. byla Nr.B2-106-109/2010, T.I, 43-44 b.l.),
kuri dabar nagrinėjamoje byloje yra viena iš atsakovų.
Teismas toje pačioje nutartyje taip pat nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą
įsiteisėjimo dienos kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti.
Kauno
apygardos teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios Š.Gimbučio
individualios įmonės kreditorių reikalavimų sąrašą (civ. byla
Nr.B2-106-109/2010, T.I, 122,123 b.l.), kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas (civ. byla
Nr.B2-106-109/2010, T.I, 132,133 b.l.; 145 b.l.; T.II, 4,5 b.l.). Kauno
apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi buvo patikslinti galutiniai kreditorių reikalavimai, o Š.Gimbučio individuali įmonė pripažinta bankrutavusia ir
likviduojama dėl bankroto.
Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu,
patvirtina, kad dabar nagrinėjamoje byloje iš esmės yra sprendžiamas ieškovo UAB „PZU Lietuva gyvybės
draudimas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo Š.Gimbučio individualios
įmonės bankroto byloje klausimas, todėl nagrinėjant ieškovo reikalavimą
taikytinos LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos.
ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti
kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino
praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl
finansinių reikalavimų patvirtinimo paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki
teismo nutarties nutraukti bankroto
bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Kaip jau minėta Kauno
apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartimi Š.Gimbučio individualiai įmonei iškelta
bankroto byla. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą
įsiteisėjimo dienos, kreditorių reikalavimams pareikšti. Nutartis iškelti įmonei
bankroto bylą įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 10 d. (ĮBĮ 10 str. 13 d.), o teismo
nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti baigėsi 2007 m.
gruodžio 10 d.. 2008 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintas Š.Gimbučio individualios
įmonės kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis
nutartimis buvo tikslinami. Teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintas patikslintas
kreditorių reikalavimų sąrašas, o Š.Gimbučio individuali įmonė
pripažinta bankrutavusia bei paskelbta likviduojama dėl bankroto.
Pradinį reikalavimą dabar nagrinėjamoje byloje
ieškovas Vilniaus miesto I - ajame apylinkės teisme pareiškė 2008 m. rugsėjo 29
d. (T.I, 1 b.l.). Taigi, ieškovas savo turtinį reikalavimą teisme pareiškė
praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams nuo teismo nustatyto termino kreditoriniams
reikalavimas Š.Gimbučio individualios įmonės bankroto byloje pareikšti. Be to,
dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė J. G. jau
2008 m. spalio 27 prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio nurodė, kad Kauno
apygardos teismas 2007 m. spalio 30 d. nutartimi Š.Gimbučio individualiai
įmonei iškėlė bankroto bylą, o ieškovas per teismo nustatytą terminą
kreditorinių reikalavimų bankroto byloje nepareiškė. Ši prieštaravimą ieškovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
atstovas asmeniškai gavo 2008 m. lapkričio 14 d. (T.I, 44 b.l.). Ieškovas
turėjo visas galimybes sužinoti, kokia yra bankroto proceso, turinčio įtaką jo
teisėms bei turtiniams interesams, eiga ir ja aktyviai domėtis, taip pat įstatymo nustatyta tvarka realizuoti savo
teises dėl kreditorinio finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pažymėtina, kad
Vilniaus apygardos teismo c. b. skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 16
d. nutartyje (1 t. b. l. 160-163) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai priėmė ieškovo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ procesinius
dokumentus, kuriuose buvo keliami reikalavimai atsakovei J.
G. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. PVS(61-32)58-2006 pagrindu, o
sužinojęs, kad Kauno apygardos teismas nagrinėja Š. Gimbučio IĮ bankroto bylą,
neperdavė bylos nagrinėti šiam teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas,
327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą ir 2009 m. kovo 6 d. papildomą
sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Kauno
apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių
teismas konstatuoja, kad ieškovas, turtinį reikalavimą teisme pareiškęs praėjus
daugiau kaip 9 mėnesiams nuo teismo nustatyto termino kreditoriniams
reikalavimas Š.Gimbučio individualios įmonės bankroto byloje pareikšti, be to,
nuo 2008 m. lapkričio 14 d. sužinojęs apie Š.Gimbučio individualios įmonės
bankroto bylą, bet nesiėmęs jokių aktyvių veiksmų pareikšti joje kreditorinius
reikalavimus, yra be svarbių priežasčių praleidęs terminą pareikšti
kreditorinius reikalavimus.
Teismas taip pat pažymi, kad CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė atlikti procesinius veiksmus
išnyksta pasibaigus įstatymo
nustatytam terminui. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalimi, teismas turi teisę
priimti kreditorių reikalavimus, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus,
jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagrindinė
procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių
dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido (CPK 78 str.). Įstatymas nenumato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl
kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos
teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas
privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių
visetą ir įvertinti jų svarbą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas iš viso nenurodė
termino praleidimo priežasčių, be to, atsakovė J. G. prašė
atmesti ieškinį dėl termino kreditoriniams reikalavimas pareikšti praleidimo, todėl
ir dėl šių aplinkybių praleistas terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus
neatnaujintinas.
Pripažinęs, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovui
terminą jo kreditoriniams reikalavimams Š.Gimbučio individualios įmonės
bankroto byloje pareikšti, sprendžia, jog tai yra savarankiškas pagrindas
ieškovo reikalavimui bankroto byloje atmesti,
todėl dėl reikalavimų esmės teismas nepasisako.
Remdamasis
tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymo 26 straipsniu bei CPK 270-279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį
atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas
Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Birutė
Bobrel