Administracinė byla Nr. A-315-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01792-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą       pagal atsakovo Prienų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos  apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai dėl atsisakymo nagrinėti skundą panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–7) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Prienų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, apeliantas) 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (1.25)-AGKD-2015/003 ,,Dėl atsisakymo priimti nagrinėti skundą“; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą ,,Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus“ iš esmės.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. Komisijai pateikė skundą, kurį ši 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (1.25)-AGKD-2015/003 (skundo priimtinumas išspręstas Komisijos pirmininko rezoliucija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės          4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.3, 18.2 papunkčiais, nutarė atsisakyti priimti, motyvuodama tuo, kad šiuo metu tas pats administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas Peticijų komisijoje prie Prienų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Peticijų komisija). Pareiškėjo nuomone, atsisakymas nagrinėti skundą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Komisijai pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymą (5 str. 1 d.), Viešojo administravimo įstatymą (23 str.) pavesta nagrinėti asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo,    todėl atsisakyti nagrinėti skundą nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjas pažymėjo, jog Prienų   rajono savivaldybės tarybai 2015 m. liepos 22 d. pateikė kreipimąsi „Dėl piliečių peticijose     iškeltų reikalavimų bei jų pagrindu priimtų Prienų rajono savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimo“, kuris Peticijų komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. posėdyje buvo pripažintas peticija ir nagrinėjama šioje komisijoje. Tačiau, pareiškėjo nuomone, Peticijų komisija nėra ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, peticijos nagrinėjimas apskritai negali būti laikomas administraciniu ginču pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) prasmę (ABTĮ 2 str.            17 d.), nes peticija yra „rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija“ (Peticijų įstatymo 2 str. 4 d.), o peticijų komisijos kompetencija apibrėžta Peticijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje: tai – „nuolatinės komisijos, kurios sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jos nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo“. Be to, peticija yra adresuota savivaldybės atstovaujamai institucijai – Prienų rajono savivaldybės tarybai (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.), o Komisijai skundžiami savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 2 p.) veiksmai (neveikimas). Savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami (Peticijų įstatymo 16 str.), o Komisija, nagrinėdama skundą, turi sprendžiamojo  balso teisę (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 str. 1 d.), Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 1 d.). Pareiškėjo nuomone, atsisakymu priimti nagrinėti skundą buvo pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą. 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundo Komisijai ir 2015 m. liepos 22 d. pateiktos peticijos teisiniai pagrindai nėra tapatūs, todėl skundžiamas Komisijos sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 18–21) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas tiek į Peticijų komisiją, tiek į Komisiją kreipėsi su tapačiu reikalavimu, t. y. prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių E. V. organizuoti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-64 „Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-315 „Dėl draudimo rūkyti Prienų rajono savivaldybės viešose vietose“ pakeitimo“ 1.5, 1.6, 1.7, 1.8 papunkčiuose nurodytų teritorijų ir (ar) objektų ženklinimą, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti šiose vietose. Vadovaujantis Nuostatų 16.3 papunkčiu, nustačius, kad ginčai tapataus pobūdžio, skundas, adresuotas Komisijai, buvo atsisakytas priimti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neteisingai vertina Peticijų įstatymo nuostatas, praleisdamas šio įstatymo 10 straipsnį, kuris numato ikiteisminę apskundimo tvarką.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 57–61) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Prienų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (1.25)-AGKD-2015/003 ,,Dėl atsisakymo priimti nagrinėti skundą“ ir įpareigojo pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą (reg. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (1.25)-AGKD-2015/002) išnagrinėti iš naujo.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje keliamas ginčas dėl Komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (1.25)-AGKD-2015/003, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas taip pat nustatė, kad Komisijoje 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundas, kuriuo jis prašė Komisiją įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių E. V. organizuoti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-64 „Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-315 „Dėl draudimo rūkyti Prienų rajono savivaldybės viešose vietose“ pakeitimo“ 1.5, 1.6, 1.7, 1.8 papunkčiuose nurodytų teritorijų ir (ar) objektų ženklinimą, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti šiose vietose. Komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. (1.25)-AGKD-2015/003 buvo atsisakyta priimti nagrinėti skundą, remiantis Nuostatų 16.3 punktu, motyvuojant, kad tapataus pobūdžio ginčas nagrinėjamas Peticijų komisijoje. Pareiškėjo nuomone, atsisakant nagrinėti jo skundą, buvo apribota jo teisė kreiptis į teismą.

Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens    teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencija apibrėžta Administracinių ginčų komisijų įstatymu (2 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Administracinių ginčų komisijų darbo tvarką reglamentuoja Nuostatai. Nuostatų II skyrius reglamentuoja skundo (prašymo) padavimo, priėmimo ir pasirengimo jį nagrinėti tvarką (10, 16.3 p.). Nurodė, kad konkrečiu atveju pareiškėjo skundas buvo atsisakytas priimti Nuostatų II skyriaus 16.3 punkte nurodytu pagrindu dėl to, jog tas pats administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjamas Peticijų komisijoje. Taigi Peticijų komisija vertinta kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo kreipimosi į Komisiją metu Peticijų komisijoje 2015 m. liepos 27 d. buvo įregistruotas ir priimtas nagrinėti pareiškėjo kreipimasis, kuris 2015 m. rugpjūčio 13 d. Peticijų komisijos buvo pripažintas peticija. Jame, be kitų reikalavimų, buvo reiškiamas ir prašymas dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-64 „Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-315 „Dėl draudimo rūkyti Prienų rajono savivaldybės viešose vietose“ pakeitimo“ 1.5, 1.6, 1.7, 1.8 papunkčių įgyvendinimo.

Teismas pažymėjo, jog piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas (Konstitucijos 33 str. 3 d.). Teismas vadovavosi Peticijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 2 straipsnio 1, 4 dalimis, 3 straipsniu, ABTĮ 2 straipsnio 17 dalimi, 25, 26, 27 straipsniais, Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 3 punktu. Remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teismas padarė išvadą, jog peticijos teisė ir teisė kreiptis į teismą (ar į ikiteisminę administracinio ginčo nagrinėjimo instituciją) yra skirtingo pobūdžio institutai, reguliuojami skirtingo pobūdžio teisės normų, turintys skirtingą reglamentavimo dalyką, skirtingus realizavimo būdus, tikslus, paskirtį, todėl peticijos nagrinėjimas negali būti tapatinamas su administraciniu ginču pagal ABTĮ 2 straipsnio 17 dalies prasmę ir jo išnagrinėjimo teisinėmis pasekmėmis.

Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog Komisija nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą Nuostatų 16.3 punkte nurodytu pagrindu, apribodama pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl ikiteismine tvarka išnagrinėto administracinio ginčo peržiūrėjimo, todėl pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Komisijos 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą                            Nr. (1.25)-AGKD-2015/003 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 89 str. 2 d.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 64–67) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų faktinių aplinkybių bei pažeidžiant teisės normas. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurios suponuoja aiškią išvadą, kad pareiškėjas tiek į Peticijų komisiją, tiek į Komisiją kreipėsi su tapačiu reikalavimu, t. y. įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių E. V. organizuoti Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-64 „Dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-315 „Dėl draudimo rūkyti Prienų rajono savivaldybės viešose vietose“ pakeitimo“ 1.5, 1.6, 1.7, 1.8 papunkčiuose nurodytų teritorijų ir (ar) objektų ženklinimą, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti šiose vietose. Taigi buvo nustatyta, kad tuo pačiu metu tas pats administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo nagrinėjamas ir Peticijų komisijoje, ir dėl to paties buvo paduotas skundas Komisijai. Komisijos pirmininkas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal Nuostatų 16.3, 18.2 papunkčius. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde teismui nenurodė tinkamų argumentų, skundas nepagrįstas teisės aktų normomis. Teismas netinkamai įvertino Peticijų įstatymo nuostatas ir visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kiek tai susiję su Peticijų įstatymo 10 straipsnio nuostata. Teismas taip pat neišsakė jokios pozicijos dėl atsakovo argumentų, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. sausio 26 d. nutarimu pripažinta, jog Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 ir 3 dalims. Nagrinėjant ginčus dėl peticijų taip pat yra numatyta ikiteisminė apskundimo tvarka. Teismas tik nurodė Peticijų įstatymo 3 straipsnio ir ABTĮ 2 straipsnio 17 dalies nuostatas, tačiau nenurodė jokių pagrįstų jų atribojimo pagrindų. Pabrėžia, kad tiek peticijoje, tiek skunde pareiškėjas prašė įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių atlikti tokius pačius veiksmus. Prieš kreipdamasis į teismą pareiškėjas turėtų pasinaudoti Peticijų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-91/2014).

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71–74) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl          jį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės tik atkartojo Komisijos sprendimo motyvus, išsakytus pirmosios instancijos teismui paduotame atsiliepime į skundą, naujų argumentų ar įrodymų nepateikė. Teigia, jog apeliantas, priimdamas Komisijos sprendimą, neįvertino tos aplinkybės, kad Peticijų komisija nėra ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, peticijos nagrinėjimas apskritai negali būti laikomas administraciniu ginču pagal ABTĮ nuostatų prasmę (ABTĮ 2 str. 17 d.). Tiek Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tiek   šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo nuostatas, reguliuoja tik tokius teisinius santykius, kai peticijų komisija priima sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakyti priimti peticiją nagrinėti, tada toks peticijų komisijos sprendimas (dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar atsisakymo priimti peticiją nagrinėti) gali būti skundžiamas savivaldybės tarybai, o savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti gali būti skundžiamas teismui, nors tokia teisminė kontrolė peticijų komisijos veiksmų atžvilgiu kol kas ir nėra numatyta teisės aktuose, dėl to vertintina kaip itin ribota ir sietina tik su esminiais konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais. Šiuo aspektu Peticijų įstatymo 10 straipsnio nuostatų turinio prasme jokio pareiškėjo ginčo (ginčo dėl kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijos priėmimo nagrinėti) dėl Peticijų komisijos sprendimų nebuvo ir nėra. Faktinės paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nagrinėjamoms ir analogija šiuo atveju negali būti taikoma. Jokiu pagrindu niekas negali nuginčyti ar paneigti pareiškėjo konstitucinės teisės dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Teisė reikalauti priimti norminį teisės aktą nelaikytina individualia ir tiesiogiai gintina teisme teise. Teismas sprendime konstatavo, jog peticijos teisė ir teisė kreiptis į teismą (ar į ikiteisminę administracinio ginčo nagrinėjimo instituciją) yra skirtingo pobūdžio institutai. Taigi Komisija nepagrįstai atsisakė priimti skundą Nuostatų 16.3 papunktyje nurodytu pagrindu ir apribojo jo teisę kreiptis į teismą dėl ikiteismine tvarka išnagrinėto administracinio ginčo peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad:

1) pareiškėjas, siekdamas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T3-64 įgyvendinimo, 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių per 2 mėnesius įvykdyti šio sprendimo 2 punkto reikalavimus, t. y. organizuoti sprendimo 1 punkto papunkčiuose 1.5, 1.6, 1.7, 1.8 nurodytų teritorijų ir (ar) objektų ženklinimą, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji ženklai apie draudimą rūkyti šiose vietose;

2) jo prieš tai, 2015 m. liepos 22 d., paduotas kreipimasis į Prienų rajono savivaldybės tarybą (jo 2 dalis) su siūlymu savivaldybės tarybai priimti naują sprendimą arba pakeisti paminėtą tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. T3-64 su tokiu pačiu įpareigojimu Peticijų komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo pripažintas peticija, kuri buvo paskirta nagrinėti 2015 m. spalio 15 d.;

3) atsakovas (Komisijos pirmininkė) pareiškėjo šioje byloje skundžiamu 2015 m. rugsėjo    2 d. sprendimu atsisakė priimti paminėtą pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundą Nuostatų     16.3 ir 18.2 punktų pagrindu. Šiame atsakovo sprendime nurodyta, kad paminėtas pareiškėjo kreipimasis (peticija) laikytinas administracinio ginčo iškėlimu, todėl jo skundas Komisijai negali būti priimtas nagrinėti Nuostatų 16.3 punkto pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad tas pats administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko yra nagrinėjamas Peticijų komisijoje.

Atsižvelgdama į išvardytas faktines bylos aplinkybes (kurių ginčo šalys nekvestionuoja) kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra spręstinas Nuostatų 16.3 punkto taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad, kreipdamasis į Komisiją su paminėtu 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundu, pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą su Prienų rajono savivaldybės administracija dėl pastarosios neveikimo pareiškėjo šiame skunde nurodytomis aplinkybėmis. Toks administracinis ginčas gali, o, pareiškėjo pasirinkimu, turi būti Komisijos nagrinėjamas iš esmės, jeigu jo priėmimo stadijoje nėra nustatyta Nuostatų 16 punkte numatytų pagrindų (kliūčių) jį priimti. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad Komisijos atsisakymas priimti paminėtą pareiškėjo skundą (jo šioje byloje skundžiamas atsakovo sprendimas) ABTĮ taikymo požiūriu nėra administracinis sprendimas, nes Komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Tačiau pareiškėjui siekiant, kad šis jo iškeltas administracinis ginčas, t. y. ginčas su Prienų rajono savivaldybės administracija, pirmiausia būtų išspręstas būtent išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje (kaip tai yra numatyta ABTĮ 25 str. 1 d., 27 str. 1 d. ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 str.), byloje skundžiamas atsakovo atsisakymas priimti skundą laikytinas administraciniam teismui skundžiamu Komisijos sprendimu (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 18 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl nagrinėjamo ginčo esmės, kolegija pažymi, kad Komisijos veikla yra reglamentuojama specialiaisiais teisės aktais - Administracinių ginčų komisijų įstatymu bei šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalies pagrindu patvirtintais Nuostatais. Kalbant apie atsakovo šiais teisės aktais nustatytą kompetenciją, pasakytina, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 str.). Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo iškeltas administracinis ginčas su Prienų rajono savivaldybės administracija pagal savo esmę nepatenka į paminėtą Administracinių ginčų komisijų įstatymo           5 straipsnyje (jo 2 dalyje) numatytą išimtį. Tai, be kita ko, reiškia, kad Peticijų įstatymo nuostatos nėra kokiu nors būdu siejamos su pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą (prieš tai - į Komisiją) ribojimu. Pareiškėjo teisė kreiptis į administracinį teismą ABTĮ 25 straipsnio numatyta tvarka (prieš tai kreipiantis į Komisiją) pripažintina Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir saugoma asmens teise kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo. Todėl šios teisės ribojimas Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nenumatytu pagrindu yra neleistinas ir Konstitucijos tiesioginio taikymo prasme (Konstitucijos 6 str.). 

Atskirai pasisakydama dėl Nuostatų 16.3 punkto taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad, pagal šią teisės normą (ją taikant kartu su Nuostatų 18.2 punktu), Komisijos pirmininkas nusprendžia atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu nustato, kad yra nagrinėjamas (ar yra išnagrinėtas) administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme. Peticijų komisijos pripažintas peticija asmens kreipimasis į ją, pagal savo prigimtį (atskleistą Peticijų įstatyme pateiktuose „peticijos teisės“ ir „peticijos“ sampratų apibūdinimuose), negali būti pripažintas administraciniu skundu, o Peticijos komisija negali būti pripažinta ikiteismine ginčus nagrinėjančia institucija ABTĮ taikymo prasme. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiais klausimais pateiktais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo išvadai, kad peticijos teisė ir teisė kreiptis į teismą yra skirtingo pobūdžio institutai. Kartu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Nuostatų 16.3 punktas (kartu su 18.2 p.) nagrinėjamoje situacijoje Komisijos pritaikytas neteisingai ir nepagrįstai. 

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą       ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Prienų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos  apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Anatolijus Baranovas

                                                                                                Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė