MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 12 d.

Mažeikiai

              Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio pagrindu išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį,

n u s t a t ė :

J. R. vengė išlaikyti savo vaiką, o būtent: jis pagal 2004-04-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymą  civilinėje byloje Nr. L2-1301-03/2004 m., vengė pareigos išlaikyti dukrą G. V., gimusią  (duomenys neskelbtini) ir nuo 2004-04-14 mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 135 litų lėšas vaiko išlaikymui ieškovės S. V. naudai iki dukters G. V. pilnametystės, bei neteikė G. V. kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko alimentų įsiskolinimas S. V. 2014-03-01 sudaro 7922,33 litų.

Baudžiamoji atsakomybė už šią J. R. padarytą veiką yra numatyta BK 164 straipsnyje.

              Kaltinimai J. R. grindžiami šiais duomenimis:

• kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš 13 metų, bendravo su S. V., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo močiute, su ja kartu negyveno, tik būdavo, kad susitikdavo ir po kiek laiko jų draugystės, gimė  dukra, kuriai pasak jo, šiuo metu galėtų būti apie 13 metų, bet tiksliai nei kada gimė, nei kiek jai šiuo metu yra metų, nežino. Kai gimė dukra, jai S. davė G. vardą, savo pavardę, nes jo pavardės neprašė, kad dukrai duotų, bet, kad dukra yra jo,  pripažino. Gimus dukrai, jis apie 3 mėn. dar bendravo, lankydavo dukrą, atnešdavo jai rūbelių, maisto, o vėliau jis nebebendravo nei su dukra, nei su S., nes dar jo mama, kuri šiuo metu yra jau mirusi, sakė, kad nebebendrautų, tai jis ir paklausė savo mamos. Kad jis privalo mokėti alimentus dukros išlaikymui žinojo, nes kiek jis pamena, tvarkėsi su S. dokumentus, kad G. tikrai yra jo dukra ir iš Mažeikių r. apylinkės teismo gavo pranešimą, kad jis  privalės mokėti alimentus po 135 litus kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės. Pasak jo, jis nėra mokėjęs alimentų dukros išlaikymui, nes labai mažai laiko oficialiai dirbo „Vičiūnuose“ ir kai išėjo iš „Vičiūnų“, niekur nebuvo įsidarbinęs, tik dirbo pavienius darbus, kad save išlaikytų, ir kodėl jis neieškojo darbo, kad būtų įdarbintas oficialiai, paaiškinti negali, niekur darbo nerado, pradėjo sirgti plaučių ligomis, dar apstojo įvairios ligos, tai pradėjo padėti žmonėms, ūkininkams. Kodėl jis nesiregistravo darbo biržoje, savo tokio poelgio paaiškinti šiuo metu negali, nes kai dirbdavo pavienius darbus, jam buvo gerai ir nepagalvojo, kad reikia užsiregistruoti į darbo biržą. Kad jis privalo išlaikyti savo dukrą, visiškai suvokia, bet, kad niekur nedirbo ir neturėjo iš ko mokėti alimentus, nes gaudavo iš ūkininkų tik kelis litus maistui, kažkiek sau pragyventi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine E. M., kuri yra senyvo amžiaus moteris, ir niekur nesislapstė. Dėl savo šitokio poelgio jis nuoširdžiai gailisi, kad nesirūpino savo dukra, nes tik dėl savo kaltės jos nelankydavo ir nutraukė visus ryšius su S. V.. Pasak jo, jis užsiregistruos darbo biržoje, stengsis susirasti darbą, kad galėtų toliau mokėti alimentus. Kur šiuo metu gali gyventi S., jis maždaug žino, nuvažiuos ją aplankyti, aplankys ir savo dukrą, jei tik dukra norės su juo bendrauti, tikrai bendraus ir padės kuo galės, ir alimentus, tai yra po 135 litų kas mėnesį stengsis mokėti (98, 102 b. l.);
• nukentėjusiosios S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su J. R. susipažino prieš 10 metų, gal truputį ir daugiau, tiksliai pasakyti negali, nes tai buvo senai ir nelabai ką pamena. Ji su Jonu tik draugavo, su juo kartu negyveno. (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuriai davė G. vardą ir savo V. pavardę, tačiau J. nuo pat dukros gimimo ja nesirūpino, jokios materialinės paramos neteikė, jokių dovanų, pinigų nedavė. 2004 metų balandžio mėnesį, kada tiksliai nepamena, vyko teismas, dėl alimentų priteisimo iš J. R., ir paskyrė mokėti kas mėnesį po 135 litus iki dukros G. pilnametystės, tačiau J. alimentų nemokėjo ir nemoka. 2008 metais, kada tiksliai nepamena, S. V. kreipėsi Vaikų išlaikymo fondą ir gauna kas mėnesį po 135 litus pašalpą. Iš gaunamos pašalpos ir pragyvena kartu su dukra G., taip pat gauna ir invalidumą.  J. R. kokią porą kartų, kai dukra gimė yra buvęs atėjęs pažiūrėti į savo dukrą, bet tikrai daugiau nebėra buvęs ir jokios kitos paramos nėra teikęs (16 b. l.);
• 2012-01-27 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciniame pranešime nurodyta, kad 2008-01-10 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi S. V. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta nuo 2008-01-10 G. V. kiekvieną mėnesį mokėti 135 litų dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą (12-14 b. l.);
• Gimimo liudijime AA Nr. 270573 nurodyta, jog J. R. yra G. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (19 b. l.);
• 2004-04-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-1301-03/2004 m., J. R. priteista išlaikyti nepilnametę dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir mokėti kas mėnesį po 135 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2004 m. balandžio 14 d. (27 b. l.);
• 2014-03-03 antstolės E. M. pranešime Nr. 0009/04/02647/S3d-11026 nurodyta, kad pagal vykdomosios bylos duomenis skolininko J. R. išlaikymo vaikui G. V., gim. (duomenys neskelbtini), skola 2014-03-01 yra 7922,33 Lt (37 b. l.);
• 2014 m. sausio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymoje Nr. (7.41) Si-1678 nurodyta J. R. darbinė veikla nuo 2004-04-14 iki 2014-01-30, iš kurios matyti, jog J. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006-09-01 iki 2017-01-23 ir nuo 2007-09-25 iki 2007-10-11 (50-51 b. l.);
• 2014 m. sausio 31 d. Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje Nr. SD-310 nurodyta, jog J. R. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo (57 b. l.).

Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. R. nemokėdamas 2004-04-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-1301-03/2004 nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

              Atsižvelgiant į tai, jog BK 164 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. kovo 6 d. apie tai buvo surašytas protokolas (110 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis J. R. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Sutiko su prokurorės siūloma bausme.

          Skiriant bausmę J. R., vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę.

          J. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, išsituokęs (87 b. l.), anksčiau neteistas (92 b. l.), administracine tvarka nebaustas (91 b. l.), nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas (93 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (89 b. l.).

              Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 164 straipsnyje numatytą veiką paskiriant švelniausią minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. R. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. R. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. R. paliktinos nepakeistos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (106, 107, 108 b. l.).        

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti J. R. galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti J. R., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti J. R., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti J. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. R. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.       

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam J. R..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per  keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Andželika Butkuvienė