Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-581/2023

Proceso Nr. 1-01-1-30095-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.3; 2.14.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

asmens, kurio turtas konfiskuotas - F. P. atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas - F. P. atstovo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta arešto bausmė 30 parų, kuri vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 20 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinės bausmės laiką įskaitytas E. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, ir laikytis nustatytos dienotvarkės – būti gyvenamuose namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, valstybės nuosavybėn konfiskuota transporto priemonė „VW Transporter Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti F. P.. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       E. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d., apie 19.42 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km., tyčia vairavo automobilį „VW Transporter Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 2,163 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu prašoma Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1.       teismo baudžiamuoju įsakymu baigtame baudžiamajame procese F. P. procesinės teisės buvo ignoruotos, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju apie kito asmens (E. K.) padarytą nusikalstamą veiką. F. P. nebuvo įspėtas apie būsimą jo turto konfiskavimą, nebuvo informuotas apie prokuroro sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nebuvo supažindintas nei su prokuroro pareiškimu ir jo turiniu, todėl nei jis, nei jo atstovas nežinojo apie šio procesinio sprendimo sąlygas. Todėl F. P. ar jo atstovas negalėjo pateikti sprendimo dėl galimo turto konfiskavimo priėmimui itin reikšmingų duomenų, galėjusių nulemti tokio sprendimo esmę. Taip pat, F. P. nebuvo informuotas ir apie priimtą sprendimą dėl jo turto konfiskavimo, kadangi apie priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą sužinojo tik iš atstovo;

2.2.       priimant baudžiamąjį įsakymą nebuvo vertintas F. P. psichinis santykis su turto panaudojimu darant nusikalstamą veiką. F. P. yra psichikos ligonis, o pastaroji aplinkybė liko visiškai netirta ir nevertinta, todėl liko neišaiškinta ar asmuo, kurio turtas buvo konfiskuotas, yra kaltas dėl jo turto perdavimo naudoti nusikalstamos veikos darymui, nes tikėtinai toks asmuo gali nesuvokti savo veiksmų;

2.3.       teismo baudžiamasis įsakymas jau yra priimtas ir nebėra galimybių prokuroro sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl priimtas teismo baudžiamasis įsakymas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti teisme.

3.       Teismo posėdžio metu apelianto F. P. atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. K. gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir, pašalinus pažeidimus, kuriuos nurodo apeliantas, priimti sprendimą apeliacinėje instancijoje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliaciniu skundu yra prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kadangi nesutinkama su priimtu sprendimu konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę „VW Transporter Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią F. P.. Apeliaciniame skunde akcentuojami proceso įstatymo pažeidimai dėl F. P. kaip konfiskuotos transporto priemonės savininko procesinių teisių ignoravimo, taip pat keliamas klausimas dėl minėtos transporto priemonės savininko, t. y. F. P. gebėjimo suprasti savo veiksmus, kuomet jis perdavė nuteistajam E. K. vairuoti transporto priemonę. Nurodoma, jog F. P. dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai suvokti savo veiksmų esmės, jų atitikties įstatymams (neleistinumo) ir galinčių kilti padarinių, t. y. transporto priemonės konfiskavimo. 

5.       Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. BPK 420 straipsnis numato teisėjo sprendimus gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. Šių sprendimų sąrašas yra baigtinis. Tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, teisėjas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 423 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, nuo pat bylos perdavimo teismui baudžiamajam įsakymui surašyti matyti aiškūs proceso įstatymo pažeidimai, ignoruojant konfiskuotos transporto priemonės savininko F. P. ar jo atstovo procesines teises (šios nutarties 2.1 punktas) bei pagrįstos abejonės dėl F. P. valios, jog jam priklausanti transporto priemonė būtų panaudota kaip priemonė nusikalstamai veikai padaryti, išreiškimo. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes privalėjo reaguoti ir jas pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.

6.       Nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka, svarbu laikytis ne vien tik BPK XXXI skyriuje numatytų baudžiamojo proceso nuostatų, bet ir bendrųjų baudžiamojo proceso principų, šio proceso metu taip pat turi būti užtikrintos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas įtvirtintas tiek tarptautiniuose teisės aktuose – Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 3, 4, 5, 10 dalyse. Asmens teisė į teisminę gynybą suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės teisminiame procese buvo pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą šios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atskleisdamas šio principo esmę bei reikšmę teisinėje valstybėje, ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiais atžvilgiais negali būti pažeista Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Teisė į teismą yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga ir neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas, kuris suponuoja teisingą procesą. Todėl teisės į teisminę gynybą reikšmė ne kartą buvo pabrėžta ir Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Šis teismas yra nurodęs, kad teisę į teismą gali įgyvendinti bet kuris asmuo, kuris mano, kad jo naudojimasis teise buvo apribotas neteisėtai (EŽTT bylos Le Compte, Van Leuven and De Meyere v. Belgium, nos. 6878/75, 7238/75).

7.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad per turto konfiskavimo institutą į baudžiamosios teisės reguliavimo sferą įtraukiami asmenys, tarp kurių ir valstybės nesusiklosto baudžiamieji teisiniai santykiai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nepaisant to, kad tokie asmenys nėra kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, konfiskuojant turtą ribojama teisė į nuosavybę, todėl jiems turi būti suteikiamos tinkamos procesinės garantijos. Pagal galiojančias BPK nuostatas trečiasis asmuo, iš kurio gali būti konfiskuojamas turtas, iš esmės neturi aiškaus procesinio statuso ikiteisminio tyrimo stadijoje ir proceso pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą turi būti imamasi visų priemonių siekiant garantuoti tokio asmens teisių apsaugą: nustatomos reikšmingos aplinkybės, asmeniui suteikiama galimybė išdėstyti savo poziciją, pateikti atitinkamus argumentus ir pan.

8.       Sutinkamai su išdėstytu bei apeliacinio skundo argumentais, jog F. P. nebuvo informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, nebuvo supažindintas su prokuroro pareiškimu ir jo turiniu, todėl, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, negalėjo pateikti papildomų duomenų, ar priimtą sprendimą ginčyti, konstatuotina, jog nebuvo garantuota šio asmens teisių apsauga. F. P. nebuvo užtikrinta teisė žinoti apie atliekamo baudžiamojo proceso eigą bei galimą jam nepalankų sprendimą konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę valstybės naudai. Paties F. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 49-50), bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, nebuvo išsamiai įvertinti visų byloje surinktų duomenų kontekste, nors ikiteisminio tyrimo metu F. P. teikė duomenis apie įvykio aplinkybes, savo sveikatą, prašė ištirti jo pateiktus faktus ir spręsti automobilio grąžinimo klausimą (1 t., b. l. 96, 98-98). Vien šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tokių bylos aplinkybių. Priėmus Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamąjį įsakymą buvo iš esmės suvaržytos F. P. procesinės teisės, kadangi jis neteko galimybės ginti savo teises. Ši situacija yra nesuderinama su pirmiau aptarta konstitucine teise į teisminę gynybą ir šis pažeidimas negali būti pateisinamas vien tik tuo, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, kuomet šį supaprastintą procesą reglamentuojančios baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės tretiesiems asmenims, kurių teisės priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu yra suvaržytos, paduoti prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ar reikalauti pakeisti teismo baudžiamąjį įsakymą. Nors paprastai procesas teismo baudžiamuoju įsakymu užbaigiamas, kuomet kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, tačiau tai nereiškia, kad neturi būti renkami kiti bylai visapusiškai išnagrinėti reikalingi duomenys (įrodymai).

9.       Vadovaujantis išdėstytu, spręstina, jog Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamasis įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neįvertinus visų tokiam sprendimui priimti svarbių duomenų, nepašalinus kilusių abejonių bei pažeidžiant F. P. procesines teises. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas baudžiamasis įsakymas, o taip pat Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti F. P. atstovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme surengimo, naikinami, bylą perduodama nagrinėti tam pačiam teismui.

Dėl proceso išlaidų

10.       Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. K. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 93,33 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.

11.       Iš bylos matyti, kad apeliacinį skundą, kuris be kita ko yra tenkinamas, padavė asmens, kurio turtas konfiskuotas – F. P. atstovas advokatas. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Nagrinėjamu atveju byloje nuteistąjį atstovavo jo gynėjas A. Šukaitis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nuteistajam E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kuomet apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, padavė ne nuteistasis, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 423 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamąjį įsakymą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir šią baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams iš esmės.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo E. K. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai                                                    Valdas Ciesiūnas

          Valdas Petras Meidus

          Jolanta Raščiuvienė