Civiline byla Nr. e2-171-569/2019m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00053-2015-4

                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, Irenai Dominauskienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams I. P., V. D., advokatui K. Ž.,

atsakovės atstovams A. K., advokatui L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos parkas‘‘ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, trečiajam asmeniui Neo Power Sp.Z.o.o. dėl nuostolių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė RUAB ,,Energijos parkas‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro  1 416 695,00 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovas advokatas K. Ž. nurodė, kad atsakovė, siekdama įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir šilumos energijos gamybai projektą, 2008 m. kovo 8 d. paskelbė investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama. Investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis.

3.       Konkurso sąlygų 2 d. „Pirkimo objektas“ nurodyta, jog investicinio konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai. Vienas iš jų – Lenkijos bendrovės ENERG-G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita. Kaip nurodyta tyrimo ataskaitos įvadinėje dalyje, ENERG-G Polska atliko išsamų Kairių sąvartyno dujų tyrimą 2006 – 2007 m., kad nustatytų susidarančių dujų kiekį šiame sąvartyne ir pateiktų rekomendacijas dėl jų įsisavinimo. Tyrimo ataskaitos 4 p. nurodyta, jog ENERG-G Polska nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2007 m. balandžio 29 d., t. y. 2 mėn. ir 22 d. vykdė nuolatinį dujų monitoringą ir patvirtino, kad tai yra pakankamas laiko tarpas nustatyti tiksliai Kairių sąvartyne esančius ir būsimus sąvartyno dujų kiekius.

4.       Tyrimo ataskaitos 5 p. ENERG-G Polska konstatavo, kad, atlikus dujų išteklių matavimus, buvo sulyginti gauti duomenys su teoriniu Kairių sąvartyno dujų susidarymo modeliu ir, atlikus atitinkamas korekcijas, buvo gautas prognostinis sąvartyno dujų susidarymo 20 metų modelis. Tyrimo ataskaitoje ENERG-G Polska pateikė įvykdyto dujų išteklių tyrimo rezultatus, o konkrečiai tyrimo ataskaitos 6.2 p. nurodė šiuos duomenis apie dujų išgavimą esamomis sąlygomis: bendras dujų kiekis (su 50 proc. metano), kuris bus pagamintas iki 2030 m. Kairių sąvartyne, turėtų siekti 82,8 mln. m 3 ; per metus dujų (su 50 proc. metano) kiekis bus lygus: 2007 m. – 7,73 mln. m 3, 2017 m. – 3,08 mln. m 3, 2027 m. – 1,3 mln. m 3; išgavimo efektyvumas, t. y. dujų kiekis, kurį galima išgauti ir panaudoti lyginant su bendru išsiskiriančiu dujų kiekiu, yra lygus 50 proc.

5.       Tyrimo ataskaitoje ENERG-G Polska taip pat pateikė rekomendacijas dėl galimo Kairių sąvartyno dujų panaudojimo, be kita ko, nurodydama, kad: atliktas dujų tyrimas yra reprezentatyvus ir leidžiantis tiksliai prognozuoti būsimus dujų kiekius ir sudėtį; Kairių sąvartyno dujų kiekio pakanka vykdyti ekonomiškai pagrįstą dujų utilizavimą, verčiant dujas į elektros ir šilumos energiją. Prie tyrimo ataskaitos ENERG-G Polska pridėjo keletą priedų, tarp jų 2 lentelę – maksimaliai įmanomi jėgainės pajėgumai, kW per valandą, 3 lentelę – maksimaliai įmanoma sąvartyno dujų ir energijos gamyba, 5 lentelę – prognozuojama dujų ir energijos gamyba , 1 grafiką – maksimaliai įmanoma energijos gamyba Kairių sąvartyne, 2 grafiką – prognozuojama energijos gamyba Kairių sąvartyne ir 3 grafiką – per metus pagaminamos elektros energijos kiekis, kW.

6.       UAB „Naujoji šiluma“, susipažinusi su Konkurso sąlygomis, tyrimo ataskaita, susidomėjo galimybe sudalyvauti investiciniame konkurse. Atlikusi nuodugnią investicinio projekto įgyvendinimo galimybių ir perspektyvų analizę, paskaičiavusi reikalingas investicijas ir tikėtiną investicijų grąžą, UAB „Naujoji šiluma“ nusprendė pateikti pasiūlymą investiciniam konkursui. 2018 m. balandžio 24 d. UAB „Naujoji šiluma“ pateikė pasiūlymą investiciniam konkursui, kuriame nurodė, jog investuotojo investicijų gavėjui mokėtina dalis nuo visų investuotojo pajamų, gautų Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu, išreikšta procentais nuo investuotojo metinių pajamų, neatmetus PVM, yra 23 proc.

7.       Kadangi UAB „Naujoji šiluma“ pasiūlė didžiausią investicinio konkurso dalyko kainą, ji buvo pripažinta konkurso laimėtoja. Laimėjusi investicinį konkursą, UAB „Naujoji šiluma“ projektui vykdyti įsteigė tikslinę įmonę – ieškovę. 2009 m. kovo 17 d. šalys sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą (sutarties 1.1 p.). Sutartis buvo sudaryta 15 m. laikotarpiui su galimybe pratęsti ją dar 5 m. (sutarties 9.1 p.). 2010 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 1 ir 2011 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 2 šalys pakeitė ir papildė atitinkamas sutarties sąlygas.

8.       Ieškovė, vykdydama sutarties 3.1.1 p. numatytą įsipareigojimą, savo lėšomis instaliavo dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, t. y. įrengė sąvartyno nudujinimo sistemą, dujotiekio liniją – dujų trasą, pastatė kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių ir kt. Į projektą ieškovė investavo daugiau kaip 2 mln. Eur. Nedidelė dalis šių lėšų buvo nuosavos, didžioji dalis – skolintos ir gautos kaip ES parama. Šios aplinkybės nustatytos 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-981(14).

9.       2011 m. birželio mėn. ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad Kairių sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose, įskaitant jų sudėtine dalimi esančią tyrimo ataskaitą. Nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje. Vertindama Kairių sąvartyne ketinamų surinkti ir utilizuoti dujų kiekį ir jo pokytį (mažėjimą) sulig kiekvienais metais, ieškovė buvo pakankamai konservatyvi (lentelės „Gamybos apimtys verslo projektui“ ir „Galimas pagaminti elektros kiekis – verslo projektui“).

10.       Pagal kiekių lentelę ginčui aktualiu laikotarpiu (2011 – 2017 m.) ieškovės numatytas išgauti ir panaudoti dujų kiekis yra žymiai mažesnis, nei pagal tyrimo ataskaitos 3 lentelę maksimalus įmanomas dujų kiekis ir gana panašus į pagal tyrimo ataskaitos 5 lentelę prognozuotą kiekį. Ieškovės numatyto išgauti dujų kiekio bei pagal tyrimo ataskaitos 3 lentelę maksimalaus įmanomo dujų kiekio santykis yra nurodytas kiekių lentelių 8 stulpelyje (2011 m. – 54,09 proc., 2012 m. – 51,98 proc., 2013 m. – 49,85 proc., kt.). Ieškovės numatyto išgauti dujų kiekio bei pagal tyrimo ataskaitos 5 lentelę prognozuoto kiekio santykis yra nurodytas kiekių lentelių 9 stulpelyje (2011 m. – 108,17 proc., 2012 m. – 103,95 proc., 2013 m. – 99,70 proc., kt.).

11.       Kiekių lentelėse nurodytas pačios ieškovės planuotas išgauti ir panaudoti dujų kiekis buvo apskaičiuotas netgi neatsižvelgiant į keletą reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir (ar) neegzistavo ENERG-G Polska 2006 – 2007 m. atliekant Kairių sąvartyno dujų tyrimą. Pirma, ieškovas įvertino tai, kad, įrengus nudujinimo sistemą, sąvartynas bus uždengtas ir tokiu atveju bus galima surinkti žymiai didesnį, artimą maksimaliam, jame susidarančių dujų kiekį, nes dujos fiziškai neturės galimybės pasklisti į aplinką (atmosferą). Antra - į sąvartyną papildomai suvežtos atliekos. Per tuos kelis metus nuo sąvartyno dujų tyrimo atlikimo iki nudujinimo sistemos įrengimo į sąvartyną buvo papildomai suvežta 100 000 – 150 000 t atliekų ir išplėstas jo plotas. Kuo didesnis atliekų kiekis sąvartyne, tuo daugiau susidaro (išsiskiria) dujų ir tuo daugiau galima jų surinkti. Apskaičiuojant išgaunamą dujų kiekį ieškovė to net nevertino.

12.       Kadangi nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais išgavo mažiau dujų, nei pagrįstai numatė ir tikėjosi išgauti, tai atitinkamai pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, dėl ko kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių. 2018 m. pradžioje ieškovė perskaičiavo tiek tiesioginius nuostolius, tiek netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kuriuos detalizavo suvestinėse – lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2. 2018 m. kovo mėn. ieškovė kreipėsi į UAB „Ekonominė nauda“ audito įmonę, prašydamas atsakyti į užduotus klausimus ir pateikti išvadas.

13.       Ginčo atveju yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, nes atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Remiantis CK 6.246 str. 1 d., neteisėtais veiksmais laikoma įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Atsakovės neteisėti veiksmai ginčo atveju pasireiškė tuo, kad investicinio konkurso dokumentuose, konkrečiai jų sudėtine dalimi esančioje tyrimo ataskaitoje, atsakovė pateikė neteisingą (klaidingą) informaciją apie Kairių sąvartyne išgautinų dujų kiekį, turėjusią esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo investiciniame konkurse.

14.       CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė iki 2017 m. gruodžio 31 d. patyrė 1 416 695 Eur nuostolių.

15.       Ieškovė patyrė 656 923 Eur tiesioginių nuostolių (lentelė Nr. 2 – eilutė „Sukauptas pelnas“), specialisto išvados patvirtina, jog ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai (jų dydis) yra apskaičiuoti pagrįstai ir teisingai .UAB „Ekonominė nauda“ specialisto išvadose visų pirma pažymėjo, jog ieškovė pagrinde vykdė tik tą veiklą, kuri yra susijusi su investicinio projekto įgyvendinimu. Kitos veiklos, jeigu ji ir buvo vykdoma, rezultatai į lentelę Nr. 2 neįtraukti. UAB „Ekonominė nauda“ patikrino apskaitos duomenų atitikimą lentelėje Nr. 2 pateikiamiems duomenims pagal pateiktus apskaitos registrus ir juose užfiksuotas ūkines operacijas pirminių buhalterinių dokumentų pagrindu, įvertino atitinkamų metų finansinių ataskaitų duomenis ir nepastebėjo jokių reikšmingų nukrypimų lentelėje Nr. 2 pateikiamuose duomenyse, parengtuose taikant metodiką, kuri aprašyta šios konsultacinės išvados dalyje „Situacijos analizė ir taikytos metodikos apibūdinimas“. Audito įmonė konstatavo, kad lentelėje Nr. 2 nurodyta 506 119 eurų pajamų suma ir 1 163 042 eurų sąnaudų suma atitinka apskaitos registrų duomenis, yra apskaičiuota pagrįstai ir teisingai, o sąnaudų suma viršija pajamų sumą, todėl įmonės veiklos rezultatas – - 656 923 eurai nuostolių. Lentelėje Nr. 2 nurodyti ieškovo 2011 – 2012 m. veiklos rezultatai (uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gautas nuostolis) iš esmės sutampa su Ekspertizės akte išanalizuotais, įvertintais ir nustatytais to paties laikotarpio investicinio projekto veiklos rezultatais.

16.       Kaip matyti iš lentelės Nr. 1, ieškovė dėl sutarties pagrindu įgyvendinamo investicinio projekto iki 2017 m. gruodžio 31 d. patyrė iš viso 759 772 Eur netiesioginių nuostolių, t. y. negavo tiek pajamų (grynojo pelno). Specialisto išvados patvirtina, jog ieškovės realiai planuotas gauti, tačiau negautas grynasis pelnas yra apskaičiuotas pagrįstai ir teisingai.

17.       UAB „Ekonominė nauda“ Specialisto išvadose pažymėjo, jog nepastebėjo jokių reikšmingų nukrypimų lentelėje Nr. 1 pateikiamuose duomenyse apie gautinas pajamas ar neatitikimo su taikyta metodika, kuri aprašyta šios konsultacinės išvados dalyje „Situacijos analizė ir taikytos metodikos apibūdinimas“. Todėl audito įmonė konstatavo, jog tuo atveju, jei planiniai gamybiniai pajėgumai, atlikus perskaičiavimus ir įvertinus galimą riziką, būtų realizuoti, įmonės pajamos laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2017-12-31 būtų 2 884,184 eurų. Darydama išvadą dėl sąnaudų, skirtų pajamoms uždirbti, sumos UAB „Ekonominė nauda“ taip pat nenustatė nei požymių, kad sąnaudos galėjo būti nepakankamai įvertintos tiek vertine išraiška, tiek pagal atskirus būtinųjų išlaidų straipsnius, nei neatitikimų su taikyta metodika, kuri aprašyta šios konsultacinės išvados dalyje „Situacijos analizė ir taikytos metodikos apibūdinimas“. Todėl audito įmonė nustatė, jog 2 046 675 eurų dydžio sąnaudų suma yra apskaičiuota pagrįstai ir teisingai.

18.       UAB „Ekonominė nauda“ konstatavo, kad nepastebėjo jokių reikšmingų nukrypimų lentelėje Nr. 1 pateikiamuose duomenyse nustatant grynojo pelno sumą. Visa tai nulėmė galutinę audito įmonės išvadą, kad: atsižvelgiant į nurodytus dalykus, galima teigti, kad pelnas prieš apmokestinimą – 837,509 eurai. Apmokestinamasis pelnas yra mažintinas pelno mokesčio suma, kuri yra 77 737 eurai (darant prielaidą, kad neleidžiamų atskaitymų pelno mokesčio požiūriu nėra, įmonė taiko pelno mokesčio lengvatą investicijoms). Pelnas po apmokestinimo arba grynasis pelnas yra 759 772 eurai. 

19.       Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovės veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Ieškovės iš sutarties pagrindu įgyvendinamo investicinio projekto laikotarpyje nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. negautos pajamos yra apskaičiuotos vadovaujantis kasacinio teismo suformuluotomis ir aukščiau pacituotomis taisyklėmis (t. y. iš pajamų išskaičiavus sąnaudas ir pelno mokestį), o jų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą yra patvirtinusi audito įmonė.  

20.       CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ginčo atveju ieškovės patirti nuostoliai neabejotinai yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas.

21.       Konkurso sąlygose atsakovės nurodyta informacija apie Kairių sąvartyne esantį dujų kiekį ir prognozuojamas dujų gavybos apimtis turėjo esminę (lemiamą) reikšmę ieškovei apsprendžiant pateikti pasiūlymą investiciniam konkursui ir jį laimėjus sudaryti sutartį. Tačiau paaiškėjo, kad pirmiau paminėta informacija yra absoliučiai neteisinga – sąvartyne buvo žymiai mažiau dujų, lyginant su tyrimo ataskaitos 5 lentelėje prognozuota jų gavyba. Šie atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo tai, kad ieškovė neišgavo tiek dujų, kiek pagrįstai planavo išgauti, atitinkamai nepagamino ir nepardavė tiek elektros ir šilumos energijos, kiek pagrįstai planavo pagaminti ir parduoti. Dėl šių priežasčių ieškovė negavo tiek pajamų, kiek pagrįstai tikėjosi, gautos pajamos iš investicinio projekto nepadengė visų sąnaudų, dėl to patyrė nuostolius.

22.       CK 6.248 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Remiantis CK 6.256 str. 4 d., kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Kadangi atsakovė yra įmonė, ji apskritai atsako be kaltės.

23.       Atsakovas neabejotinai suprato (žinojo), kokią reikšmę ieškovei turi investicinio konkurso dalyko charakteristikos. Būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas galėjo numatyti ir tai, jog klaidingų duomenų apie išgautinų dujų kiekį pateikimas ieškovei laimėjus konkursą ir vykdant sutartį sukels reikšmingus neigiamus padarinius. Atsakovas galėjo ir turėjo numatyti nuostolių ieškovei atsiradimą.

24.       CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

25.       Ieškovės atstovai I. P., V. D. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

26.        Atsakovės atstovas advokatas L. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė iki šiol išgavo mažiau dujų, nei konkurso sąlygose nurodyti prognozuojami išgautinų dujų kiekiai. Tačiau ši aplinkybė savaime neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę - tam būtina nustatyti, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir prognozuojamos dujų gavybos apimtys buvo neteisingos jų paskelbimo momentu.

27.       Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl skirtumo tarp konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamo dujų kiekio susidarymo priežasčių, svarbu įvertinti ne tik atsakovės konkurso sąlygose nurodytų duomenų apie dujų kiekį ir prognozuojamų dujų gavybos apimčių teisingumą, bet ir tai, ar ieškovė, teikdama Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugas, veikė pagal konkurso sąlygų reikalavimus ir sutarties nuostatas.

28.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė vėlavo pateikti atsakovei techninį projektą, darbų grafiką, įrangos instaliavimo darbai nevyko sklandžiai, buvo įrengta ne 18 dujų surinkimo gręžinių (kaip buvo nurodyta UAB „Naujoji šiluma" konkurso pasiūlyme), bet 50, įrengta galingesnė ir brangesnė įranga (kompresorinės maksimalus našumas nuo 400 m3/h padidintas iki 500 m3/h, vietoj kogeneracinės jėgainės, kurios elektros gamybos maksimalus našumas - 600 kW/h, o šilumos gamybos našumas - 77 kW/h, įrengtos dvi elektros gamybos jėgainės, kurių bendras našumas - 800 kW/h, ir dvi šilumos gamybos jėgainės, kurių bendras našumas - 806 kW/h), šių pakeitimų nesuderinant su atsakove. Dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, technika iki sutarties 3.1.1. punkte nurodytos datos (2010-12-31) nebuvo instaliuota; 2011-01-07 šalių susitarimu investuotojos įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęstas iki 2011-04-30; darbai užbaigti ir priimti 2011-04-22.

29.       Todėl yra pagrindo manyti, kad pirmiau nurodytos aplinkybės galėjo daryti įtaką priežastims, dėl kuriu egzistuoja skirtumas tarp konkurso sąlygose nurodytos prognozuojamos duju gavybos ir ieškovės realiai išgaunamu duju kiekio.

30.       Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė aplinkybės, kad apie faktą, jog dujų kiekiai sąvartyne galimai neatitinka prognozuotinų kiekių, ji vėliausiai žinojo jau 2011 metų birželio mėnesį, kai pradėjo faktiškai vykdyti veiklą sąvartyne. Tačiau ieškinį ieškovė pateikė tik 2015-03-05, t. y. praleidusi 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Kadangi ieškovei, kaip verslininkui, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, nėra pagrindo ieškovei atnaujinti ieškinio senaties terminą.

31.       CK 1.131 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas, pakankamas ir vienintelis pagrindas ieškinį atmesti. Tokiais atvejais teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kitų ieškinyje nurodomų argumentų ir neturi pareigos jų analizuoti. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad šioje byloje nėra nustatyti ir įrodyti akivaizdūs pagrindai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui, ieškinys atmestinas visa apimtimi.

32.       Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t.y., neteisėti veiksmai (teisės pažeidimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių. Šiuo atveju kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d., 182 str. 4 p.), tačiau kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti Ieškovas. Ieškovė konstatuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau jų neįrodinėja. Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta prezumpcija, kad ENER - G Polska ataskaitoje nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

33.       Priešingai nei nurodo ieškovė, joks rinkoje veikiantis ekspertas, prognozuodamas potencialų gamtinių išteklių kiekį į ateitį, negali garantuoti šimtaprocentinio prognozės išpildymo, kadangi pastarasis neturi įtakos išorinių veiksmų įtakai ateityje ir negali objektyviai prognozuoti jų įtakos.

34.       Mažesnis nei planuota dujų kiekis sąvartyne susidarė dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Patį sąvartyną galima traktuoti kaip milžinišką, natūralų biodujų generatorių, kuriame, veikiant mikroorganizmams, skaidomos organinės atliekos ir rezultate susidaro biodujos, kurios dažniausiai vadinamos sąvartynų dujomis. Dujų susidarymo procesas sąvartyne yra labai sudėtingas ir priklauso nuo daugelio faktorių. Todėl, norint žinoti tikslią dujų sudėtį ir kiekį, reikalingi vietos sąvartyno tyrimai. Lietuvoje nėra apibendrintų statistinių duomenų apie metano dujų formavimąsi sąvartynuose. Atliekas atvežus į sąvartyną, dujos prasideda formuotis tik po kurio laiko, didesni kiekiai išsiskiria maždaug po vienerių metų, o dujų formavimosi pikas pasiekiamas tik 5-7 metais. Po 20 metų beveik visos dujos būna susigeneravusios, tačiau maži jų kiekai gali išsiskirti po 50 ir daugiau metų.

35.       Moksliniai ir praktiniai pastebėjimai leidžia daryti išvadą, kad biodujų kiekis sąvartynuose gali kisti nuo daugelio aplinkybių. Dujų kiekis sąvartynuose yra tik prognozuotinas ir gali būti nustatomas naudojant abu metodus - teorinį ir eksperimentinį. Bendrovės ENER-G Polska Kairių sąvartyno tyrimą atliko 2007 metų kovo-balandžio mėnesiais. Šis faktas yra esminis vertinant tą aplinkybę, kad ieškovė investicinę veiklą pradėjo tik 2011 metais, tai yra praėjus 4 metams po atlikto tyrimo.

36.       Ieškovei yra žinomi sąvartyno statuso pokyčio faktai, kurie objektyviai galėjo padaryti realią įtaką dujų kiekiui sąvartyne: 2006-2007 metais vykusio Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo metu sąvartynas nebuvo uždarytas ir atliko savo funkcijas, jis  galutinai sąvartynas uždarytas tik 2010-08-03. Ieškovė vėlavo įrengti dujų surinkimo ir utilizavimo įrangą numatytais terminais, todėl 2011-01-07 susitarimu Nr. 2 prie 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas buvo pratęstas iki 2011-04-30. Ieškovė savo nuožiūra, nesilaikydama komercinio pasiūlymo nuostatų (buvo numatyti įrengti 18 gręžinių), nesuderinusi to su atsakove, įrengė 50 gręžinių ir įrengė didesnės galios kogeneracinės elektros jėgainę.

37.       Ieškovė veikė savo rizika projektui finansuoti, pasirinkdama skolintas bei iš paramos gautas lėšas. 2006-2007 metų tyrimų išvadoje pabrėžiama, jog atliktas dujų tyrimas apėmė vieną trečiąją sąvartyno. Per laikotarpį nuo sąvartyno dujų tyrimo atlikimo iki nudujinimo sistemos įrengimo į sąvartyną buvo papildomai suvežta 100 000 -150 000 tonų atliekų.  Ieškovė, naudodama teorinį dujų kiekio apskaičiavimo modelį, pati taip pat skaičiavo galimus kiekius ir tuo pačiu prisiėmė verslo riziką.

38.       Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja objektyvios priežastys, kurios lemia biodujų kiekį uždarytame Kairių sąvartyne ir tos aplinkybės nepriklauso nuo atsakovės valios, jo nėra įtakojamos. Byloje taip pat egzistuoja visos teisinės ir faktinės prielaidos pripažinti, kad ieškovės reikalaujamas žalos dydis visiškai priklauso nuo paties nukentėjusiojo veiksmų (CK 6.247 str., CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str. 1 d.). CK 6.253 str. 5 d. numato, kad nukentėjusiojo veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai - gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės.

39.       Ieškovė, sudarydama sutartį ir prieš pradėdama vykdyti veiklą, aiškiai suvokė, kad ENER - G Polska parengtoje ataskaitoje nurodyti duomenys buvo ne garantuotini, o galimi (prognozė). Ieškovė neginčija, kad prieš pradedant vykdyti sutartyje nurodytą veiklą, ji analizavo ENER - G Polska parengtą ataskaitą ir jam prieinamomis priemonėmis patikrino jos teisingumą bei skaičiavimus. Ieškovė 2009-12-15 raštu Nr.80 atsakovei nurodė, kad,  naudodama sąvartyno dujų susidarymo modeliavimo programą, pati sumodeliavo Kairių sąvartyno biodujų kiekio dinamiką. Ieškovė pripažino, kad UAB „Naujoji šiluma" pasiūlymą atsakovei nusprendė pateikti atlikusi nuodugnią investicinio projekto įgyvendinimo galimybių ir perspektyvų analizę (studiją). Ieškovė pripažįsta, kad net ir pagal savo atliktus skaičiavimus ir prognozes ginčo laikotarpiu išgavo mažiau dujų nei pati objektyviai tikėjosi. Pačios ieškovės skaičiavimai nerodė jokių esminių galimų ateities nuostolių.

40.       Ieškovės įrodinėjamas žalos dydis yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas (CK 6.249 str.). Įrodinėdama žalos dydį ieškovė neįvertino visų aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės nustatant patirtą žalos dydį byloje. Ieškovė iš esmės nukrypo nuo atsakovės parengto konkurso įgyvendinimo projekto šių veiksmų nesuderinusi su atsakove. Tokiu būdu Ieškovė prisiėmė verslo riziką ir iš to kylančius nuostolius. Šis ir visi kiti aukščiau nurodyti faktai turi esminės reikšmės vertinant pateiktą UAB „Ekonominė nauda" rašytinį tekstą, kuriame apskaičiuojamas tariamai ieškovės patirtas nuostolių dydis. Jis paskaičiuotas vertinant tik ieškovės pateiktus duomenis ir skaičius bei neanalizuoja byloje nustatytų aplinkybių turinčių esminės reikšmės žalos nustatymui byloje.

41.       Ieškovės pateiktas rašytinis tekstas yra parengtas pagal specialų užsakymą ir selektyviai atrenkant duomenis šio rašytinio teksto parengimui. Dar didesnį išvados nepatikimumą atskleidžia išvadoje nurodomos konstatuojamojo pobūdžio išvados dėl ENERG-G Polska ataskaitos neatitikties tikrovei. Vien faktas, kad šias išvadas daro finansinį/ekonominį išsilavinimą turintis asmuo rodo išankstinį nusistatymą ir sutartiniu pagrindu parengto rašytinio įrodymo tendencingumą. Išvadoje visiškai ignoruojamas faktas, kad analogišką „klaidą" ir „neatitiktį tikrovei" dėl ENERG-G Polska ataskaitos prieš pradėdama vykdyti projektą nustatė ir pati ieškovė, savo tyrimo pagrindu patvirtinusi ENERG-G Polska ataskaitos išvadų teisingumą.

42.       Atsakovės atstovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

43.        Trečiojo asmens Neo Power Sp.Z.o.o. atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai įteikti CPK 805 straipsnio numatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

44.       Iš bylos duomenų matyti atsakovė, siekdama įgyvendinti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir šilumos energijos gamybai projektą, 2008 m. kovo 8 d. paskelbė investicinį konkursą investuotojui parinkti. Investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama.

45.       Investicinis konkursas buvo vykdomas vadovaujantis atsakovės parengtomis konkurso sąlygomis. Konkurso sąlygų 2 d. „Pirkimo objektas“ nurodyta, jog investicinio konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti investicinio konkurso dalyko charakteristikoje, prie kurios buvo pridėti keli priedai. Vienas iš jų – Lenkijos bendrovės ENERG-G Polska 2007 m. parengta Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita. Kaip nurodyta tyrimo ataskaitos įvadinėje dalyje, ji parengta atlikus išsamų Kairių sąvartyno dujų tyrimą 2006 – 2007 m., kad nustatytų susidarančių dujų kiekį šiame sąvartyne ir pateiktų rekomendacijas dėl jų įsisavinimo. Tyrimo ataskaitos 4 p. nurodyta, jog ENERG-G Polska nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2007 m. balandžio 29 d., t. y. 2 mėn. ir 22 d. vykdė nuolatinį dujų monitoringą ir patvirtino, kad tai yra pakankamas laiko tarpas nustatyti tiksliai Kairių sąvartyne esančius ir būsimus sąvartyno dujų kiekius.

46.        Tyrimo ataskaitos 5 p. ENERG-G Polska konstatavo, kad, atlikus dujų išteklių matavimus, buvo sulyginti gauti duomenys su teoriniu Kairių sąvartyno dujų susidarymo modeliu ir, atlikus atitinkamas korekcijas, buvo gautas prognostinis sąvartyno dujų susidarymo 20 metų modelis. Tyrimo ataskaitoje ENERG-G Polska taip pat buvo pateiktos rekomendacijos dėl galimo Kairių sąvartyno dujų panaudojimo, nurodyta, kad atliktas dujų tyrimas yra reprezentatyvus ir leidžiantis tiksliai prognozuoti būsimus dujų kiekius ir sudėtį; Kairių sąvartyno dujų kiekio pakanka vykdyti ekonomiškai pagrįstą dujų utilizavimą, verčiant dujas į elektros ir šilumos energiją.

47.       UAB „Naujoji šiluma“ 2008 m. balandžio 24 d. pateikė pasiūlymą investiciniam konkursui, kuriame nurodė, jog investuotojo investicijų gavėjui mokėtina dalis nuo visų investuotojo pajamų, gautų Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo metu, išreikšta procentais nuo investuotojo metinių pajamų, neatmetus PVM, yra 23 proc.

48.        Kadangi UAB „Naujoji šiluma“ pasiūlė didžiausią investicinio konkurso dalyko kainą, ji buvo pripažinta konkurso laimėtoja. UAB „Naujoji šiluma“ projektui vykdyti įsteigė tikslinę įmonę – ieškovę. 2009 m. kovo 17 d. šalys sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą (sutarties 1.1 p.). Sutartis buvo sudaryta 15 m. laikotarpiui su galimybe pratęsti ją dar 5 m. (sutarties 9.1 p.). 2010 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 1 ir 2011 m. sausio 7 d. susitarimu Nr. 2 šalys pakeitė ir papildė atitinkamas sutarties sąlygas.

49.        Ieškovė, vykdydama sutarties 3.1.1 p. numatytą įsipareigojimą, savo lėšomis instaliavo dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, techniką, t. y. įrengė sąvartyno nudujinimo sistemą, dujotiekio liniją – dujų trasą, pastatė kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių ir kt.

50.       2011 m. birželio mėn. ieškovė pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, tačiau paaiškėjo, kad Kairių sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose, įskaitant jų sudėtine dalimi esančią tyrimo ataskaitą. Nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais faktiškai išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje.

51.       Pagal kiekių lentelę ginčui aktualiu laikotarpiu (2011 – 2017 m.) ieškovės numatytas išgauti ir panaudoti dujų kiekis yra žymiai mažesnis, nei pagal tyrimo ataskaitos 3 lentelę maksimalus įmanomas dujų kiekis, ir gana panašus į pagal tyrimo ataskaitos 5 lentelę prognozuotą kiekį. Kadangi nuo 2011 m. vidurio iki 2018 m. ieškovė kiekvienais metais išgavo mažiau dujų, nei pagrįstai numatė ir tikėjosi išgauti, tai atitinkamai pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, dėl ko kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių. 2018 m. pradžioje ieškovė perskaičiavo tiek tiesioginius nuostolius, tiek netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), kuriuos detalizavo suvestinėse – lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2. 2018 m. kovo mėn. ieškovė kreipėsi į UAB „Ekonominė nauda“ audito įmonę, prašydamas atsakyti į užduotus klausimus ir pateikti išvadas.

52.       Kadangi ieškovė, dalyvaudama konkurse, sudarydama ir vykdydama viešojo pirkimo sutartį, neišgavo prognozuojamo dujų kiekio, kuris buvo numatytas ENERG-G Polska tyrimo ataskaitoje ir kuri yra pirkimo dokumentų sudedamoji dalis, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.  

Dėl ieškinio senaties termino 

53.       Atsakovė yra pareiškusi prašymą taikyti ieškovės reikalavimui priteisti nuostolius ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė apie tai, jog dujų kiekiai sąvartyne galimai neatitinka prognozuotinų kiekių, ji vėliausiai žinojo jau 2011 metų birželio mėnesį, kai pradėjo faktiškai vykdyti veiklą sąvartyne. Tačiau ieškinį ieškovė pateikė tik 2015-03-05, t. y. praleidusi 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

54.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

55.       CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos nuostolių) atlyginimo.

56.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t.y. kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

57.       Ieškovės atstovas nurodė, kad apie pažeistą teisę ieškovo sužinojo 2012 m. birželio –lapkričio mėnesiais. 2012 m. birželio mėnesį ieškovė sužinojo, kad konkurse taip pat dalyvavo tyrimo ataskaitą rengusi ENERG-G Polska. Iš atsakovės darbuotojų ieškovė sužinojo, kad tyrimą atlikusi bendrovė realiai jokio tyrimo sąvartyne neatliko. 2012 m. spalio mėnesį ieškovei tapo žinoma apie ,,MS Umveltprojekt Baltic‘‘ tyrimo ataskaitą. 2012 m. lapkričio mėn. ją gavus ir susipažinus ieškovė pamatė, jog pagal ją išgaunamų prognozuojamų dujų kiekiai Kairių sąvartyne buvo ženkliai mažesni. Nuo šio momento  ieškovei tapo žinoma, kad nuostolius ji patyrė dėl to, kad ENERG-G Polska tyrimo ataskaitoje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Todėl teismas daro išvadą, kad nuo 2012 m. lapkričio mėnesio ieškovei tapo žinoma apie tai, kad atsakovės paskelbto viešojo pirkimo dokumentų turinys gali neatitikti tikrovės.

58.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra savo srities profesionalas, reikiamo dujų kiekio jai nepavyko išgauti jau nuo 2011m. birželio mėnesio, pradėjus veiklą, todėl jau tada ji turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Tačiau teismas pažymi, kad tokių objektų, kaip sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo elektros ir šilumos energijos gamybai projektai, Lietuvoje apskritai nėra daug, kaip ir šios srities specialistų. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kandidatūros teismo ekspertizei atlikti procesą, kai siekiant nustatyti kompetentingą ekspertą buvo daromi užklausimai įvairioms institucijoms. Todėl nuo 2011 m. birželio ieškovei pradėjus veiklą Kairių sąvartyne, ieškovė objektyviai negalėjo žinoti, kad jos teisės buvo pažiestos, nes nežinojo priežasčių, dėl ko neišgaunamas prognozuojamas dujų kiekis. Teismas pažymi, kad nuo pat veiklos pradžios ieškovė aktyviai siekė išsiaiškinti priežastį, kodėl dujų išgaunama mažiau, nei buvo prognozuota, kadangi nuostolinga veikla jai buvo ekonomiškai nenaudinga.    

59.       Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

60.       Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2012 m. lapkričio mėnesį, ieškovei sužinojus apie savo pažeistas teises, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl kiti su ieškinio senatimi susiję klausimai yra neaktualūs.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

61.       CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartine ir deliktinė. Šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartine atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Sutarčių teisė gina lūkesčių interesą, ji skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t.y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusiojo nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, kai sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta.

62.       Šioje byloje 2017 m. lapkričio 22 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-396-969/2017 kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių susiklostė viešo konkurso teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.947–6.952 straipsniuose. Ginčo šalims taip pat taikytinos CK 6.163 straipsnyje, nustatančiame šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, įtvirtintos taisyklės, be kita ko, pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.

63.       Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis CK 6.947 straipsnio 2 dalimi, paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos. Taigi įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta viešą konkursą skelbiančio asmens prievolė nurodyti konkrečias sąlygas, susijusias su konkurso dalyko charakteristikomis. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nedraudžiama asmeniui to padaryti savanoriškai – t. y. konkurso sąlygose nurodyti (asmens nuomone) reikalingas konkurso dalyko charakteristikas. Tokiu atveju, jeigu asmuo savanoriškai prisiima ikisutartinę prievolę atskleisti kitai šaliai tam tikrą informaciją, kurios atskleidimas, remiantis įstatymu, nėra privalomas, tai asmuo tokią prievolę turi vykdyti tinkamai – suteikti teisingą, tikrovę atitinkančią informaciją, kad, jos pagrindu priimdama sprendimą dalyvauti konkurse ir prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas, kita būsimo sandorio šalis tai galėtų daryti pamatuotai. Toks konkurso rengėjo prievolės turinys išplaukia iš potencialių konkurso dalyvių teisinių lūkesčių dėl šios informacijos tikrumo.

64.       Kasacinis teismas šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis).

65.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, skelbdama viešą konkursą, vadovavosi įmonės ENERG-G Polska Kairių sąvartyno išsamaus dujų išteklių įvertinimo tyrimo ataskaita, kuri numatė prognozuojamus iš sąvartyno išgauti dujų kiekius. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ataskaitos duomenys apie prognozuojamas išgauti dujas neteisingi. Ieškovė, investavusi į bendrovės veiklą sąvartyne negavo pelno, kurį turėjo gauti pagal ataskaitoje pateiktus duomenis, dirbo ir šiuo metu dirba nuostolingai, dėl ko patyrė žalą.

66.       Byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko ekspertas prof. S. V.. Ekspertizės atlikimu metu nustatyta, kad bendrai priimtos metodikos vertinant sąvartyne susidarančias biodujas nėra. Iš tyrimo akto ekspertas nustatė, kad ENERG –G Polska Kairių sąvartyne įrengė 5 gręžinius, vykdė biodujų monitoringą 2007-03-07-2007-04-29 dienomis. Matavimų trukmė – du mėnesiai. Atliktoje ataskaitoje tyrimo metodikos poskyrio nėra, ataskaitoje jis įvardintas ,,išsamus dujų išteklių įvertinimas‘‘, tačiau jis nėra pilnas. Neišvardinti visi matuoti parametrai bei tam naudota įranga/metodai, neįvardinti naudoti modeliai bei visi matuoti parametrai, neparašyta, kokie ir iš kur paimti pradiniai įvesties duomenys naudojami teoriniam įvertinimui. Ataskaitoje rašoma, kad lentelėje Nr. 1 pateikti visi tyrimo duomenys, tačiau joje pateikti tik duomenys apie biodujų sudėtį, nėra duomenų apie biodujų kiekį, nors ataskaitoje parašyta, kad ,,dujų tėkmės‘‘ matavimai buvo atliekami. Todėl nėra aišku, koks kiekis buvo matuotas ar nustatytas teoriškai, pagal pateiktus teorinius biodujų kiekio įvertinimo rezultatus negalima įvertinti pateiktų duomenų patikimumo (2 klausimas).

67.       Atsakydamas į klausimą, kokios buvo esminės priežastys, dėl kurių pakito prognozuojami išgaunamų dujų kiekių duomenys, nurodyti ataskaitoje viešojo konkurso metu, ir realiai išgaunamų dujų kiekiai (13 klausimas), ekspertas nurodė, kad viena iš lemiamų priežasčių buvo netikslūs pradiniai duomenys, kurie naudojami teoriniam ataskaitos rezultatų paskaičiavimui. Pasisakydamas teismo posėdyje ekspertas šią priežastį įvardijo kaip pagrindinę. Iš tyrimo ataskaitos matyti, kad tyrimui buvo naudoti pasenę Baltijos konsultacinės grupės 1999 metais atlikto tyrimo duomenys. Ekspertas nurodė, kad ataskaitą rengiant 2007 metais, savivaldybės jau kaupdavo duomenis apie atliekų kiekius ir rengiantis ataskaitas subjektas turėjo galimybę juos gauti, nes nuo 2003 metų tokie duomenys turi būti kaupiami. Jei duomenys atliekant tyrimą butų naudojami ne pasenę, prognozuojamų  išgauti dujų kiekį galima apskaičiuoti pakankamai tiksliai.

68.       Pasisakydamas apie ,,MS Umweltprojekt‘‘ atliktą 2004 metais Kairių sąvartyno tyrimo aktą, ekspertas nurodė, kad šioje ataskaitoje aiškiai aprašyta atlikto tyrimo metodika, o skaičiavimams buvo panaudoti realesni, naujesni pirminiai duomenys.

69.       Atžvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ENERG – G Polska parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekiai neatitiko tikrovės, nes atliekant tyrimą buvo naudoti 1999 metų duomenys apie atvežamų šiukšlių kiekius bei sudėtį, nenurodyta atlikto tyrimo metodika, todėl ENERG – G Polska tyrimo ataskaita negalėjo būti naudojama vykdant pirkimą.

70.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra šios srities profesionalė, susipažino su pirkimo dokumentais, atliko savo paskaičiavimus, matė tyrimo ataskaitą, todėl pati turėjo įvertinti ataskaitos duomenis bei apsispręsti, dalyvauti konkurse, ar ne.

71.       Tačiau šioje byloje kasacinis teismas priimtoje nutartyje yra pasisakęs, kad tyrimo ataskaitos prieduose nurodyti duomenys patvirtina, jog atsakovės konkurso sąlygose pateikta informacija apie konkurso dalyko charakteristikas (dujų kiekį ir prognozuojamas gavybos apimtis) buvo suformuluota pakankamai aiškiai ir tiksliai; konkurso sąlygos suponuoja išvadą apie jų patikimumą, neteikia pagrindo konkurso dalyviams abejoti ja ar joje nurodytomis konkurso dalyko charakteristikomis, savo kaštais tikrinti tyrimo išvadų atitiktį tikrovei; konkurso sąlygose pateikta informacija laikytina esmine potencialiems konkurso dalyviams (ir ieškovei) apsisprendžiant dėl konkurso pasiūlymo pateikimo ir dėl jo turinio (taip pat ir siūlomos kainos) nustatymo.

72.       Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė, savo iniciatyva nuspręsdama į konkurso sąlygas įtraukti konkurso dalyko charakteristikas, prisiėmė atsakomybę dėl tokios informacijos galimos neatitikties objektyviai tikrovei; šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsakovė rėmėsi kito asmens – bendrovės „ENER-G Polska“ – parengta informacija – tyrimo ataskaita. Dėl to, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės nurodytos konkurso dalyko charakteristikos buvo neteisingos, tai sudarytų pagrindą konstatuoti jos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, kurie pasireikštų klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams ( ir ieškovei).

73.       Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovė, vykdant viešąjį konkursą, vadovaudamasi ENERG – G Polska tyrimo atskaita, kurioje duomenys apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius buvo neteisingi, suteikė tiekėjams klaidingą informaciją, kuri turėjo ieškovei esminę reikmę apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir sutarties pasirašymo. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti.

74.       Atlikus ekspertizę, ekspertas S. V. įvardijo ir kitą esminę (lemiamą) priežastį, dėl ko pakito prognozuojami išgauti dujų kiekiai nuo konkurso paskelbimo iki sąvartyno eksploatacijos. Ekspertizės akte (3 klausimas) nurodyta, kad ENERG – G Polska tyrimai Kairių sąvartyne atlikti 2007 metais. Tik 2010 metais sąvartynas buvo pilnai uždarytas, per šį laikotarpį biodujos galėjo intensyviai neorganizuotai išsiskirti į aplinką, o tuo pačiu mažėjo sąvartyno kaupe esančių atliekų biodujų potencialas. Ieškovės biodujų jėgainė pradėjo veikti tik 2011 metais. Per šį ketverių metų laikotarpį sąvartyne susidarančių biodujų kiekis sumažėjo.

75.        Atsakovė nurodė, kad šią esminę priežastį įtakojo ir ieškovės veiksmai. Ieškovė vėlavo įrengti dujų surinkimo ir utilizavimo įrangą numatytais terminais, todėl 2011-01-07 susitarimu Nr. 2 prie 2009-03-17 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas buvo pratęstas iki 2011-04-30. Tačiau visų pirmą teismas pažymi, kad šalys sudarė sutartį dėl Kairių sąvartyno dujų utilizavimo veiklos vykdymo 2009 m. kovo 17 d., pagal sutartį dujų surinkimo ir utilizavimo technika turėjo būti instaliuota sąvartyne iki 2010 m. gruodžio  31 d. Šis terminas šalių susitarimu (susitarimas Nr. 2) buvo pratęstas iki 2011 n. balandžio 30d. Atsakovė, sudarydama susitarimą, patvirtino, kad termino pratęsimui neprieštaravo. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamu atveju dujų išgavimo kiekiai sumažėjo dėl ieškovės kaltės.

76.       Pagal šioje byloje priimtą kasacinio teismo nutartį jei išgaunamų dujų kiekis yra mažesnis nei prognozuotas, dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – tokiu atveju spręstina dėl atsakovės kaltės, tačiau kitu pagrindu - dėl sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimo iki sutarties įgyvendinimo pradžios.

77.       Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės neteisėtais veiksmai pasireiškė klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams ( ir ieškovei), taip pat sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimu iki jo eksploatacijos pradžios.  

78.       Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad dėl mažesnio, nei buvo prognozuotas, išgaunamo dujų kiekio yra kalta pati ieškovė. Ieškovė savo nuožiūra, nesilaikydama komercinio pasiūlymo nuostatų (buvo numatyti įrengti 18 gręžinių), nesuderinusi to su atsakove, įrengė 50 gręžinių ir įrengė didesnės galios kogeneracinės elektros jėgainę.

79.       Ekspertas S. V., apklaustas bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad didesnis kiekis gręžinių galėjo įtakoti išgaunamų dujų kiekį, tačiau labai nežymiai. Iš į bylą pateikto 2019 m. spalio 27 d. ekspertizės akto, kuris laikytinas rašytiniu įrodymu, atlikto D. L., matyti, kad aplinkybė, jog ieškovė Kairių sąvartyne įrengė ne 18, o 50 dujų surinkimo gręžinių, negali turėti įtakos dėl esminio susidarančių sąvartyno dujų kiekio sumažėjimo, metano sudarymo greitis ir galimas metano susidarymo tūris negali kritiškai sumažėti, ir priešingai, tinkamai įrengiant ir eksploatuojant tokią sistemą, galima pasiekti optimalų susidarančių dujų išsiurbimą (iki 98 proc.). Šiame akte taip pat duodama išvada, kad Kairių sąvartyne instaliavus geresnių techninių parametrų dujų surinkimo ir utilizavimo techniką (kogeneracinę jėgainę, dujų siurbimo stotį, kompresorių, kt.),  šios aplinkybės sąvartyno dujų susidarymo neįtakoja. Ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) gyvenimo aprašymas patvirtina, kad jis kompetentingas įvertinti tokias aplinkybes.

80.        Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad prezumpcija, jog atsakovė, vykdydama konkursą, paskelbė tiekėjams klaidingą informaciją, gali būti paneigta atsakovei, be kita ko, įrodžius, kad ieškovės išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių arba dėl sąvartyno dujų kiekio (lyginant su nurodytu konkurso sąlygose) sumažėjimo dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Atsakovė jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais nepaneigė aukščiau paminėtos prezumpcijos. Atsakovė taip pat neįrodė, kad prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl ieškovės vėlavimo pradėti veiklą. Todėl teismas daro išvadą, kad prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

81.        CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovė, įvertinusi atsakovės paskelbto viešo konkurso medžiagą, kurios dalis – ataskaita apie prognozuojamus išgauti dujų kiekius – buvo klaidinga, apsisprendė dalyvauti konkurse, teikė pasiūlymą ir investavo pinigines lėšas į Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą. Tačiau, įvykdžiusi įsipareigojimus, vykdydama veiklą patyrė nuostolius ir negavo prognozuojamo pelno, todėl patyrė žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249str.). Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovei atsiradusi žala yra atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas.

Dėl žalos dydžio

82.       Ieškovė nurodė, kad patyrė 656 923,00 Eur tiesioginių nuostolių (lentelė Nr. 2 – eilutė „Sukauptas pelnas“) ir dėl sutarties pagrindu įgyvendinamo investicinio projekto iki 2017 m. gruodžio 31 d. patyrė iš viso 759 772,00 Eur netiesioginių nuostolių, t. y. negavo tiek pajamų (grynojo pelno) (lentelė Nr. 1).

83.       Iš ieškovės pateiktos lentelės Nr. 1 matyti, kad ieškovė paskaičiavo negautas pajamas, t.y. tokias pajamas, kurias tikėjosi gauti, jei prognozuojamo dujų gamybos kiekiai būtų atitikę realius. Ieškovė dėl sutarties pagrindu įgyvendinamo investicinio projekto iki 2017 m. gruodžio 31 d. patyrė iš viso 759 772,00 Eur netiesioginių nuostolių. Jei planiniai gamybiniai pajėgumai, atlikus perskaičiavimus ir įvertinus galimą riziką, būtų realizuoti, įmonės pajamos laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2017-12-31 būtų 2 884,184 eurų. Ieškovės pelnas prieš apmokestinimą sudarytų 837,509 eurus. Apmokestinamasis pelnas yra mažintinas pelno mokesčio suma, kuri yra 77 737,00 eurai, pelnas po apmokestinimo arba grynasis pelnas yra 759 772,00 eurai. Teismas pažymi, kad ieškovė, skaičiuodama negautą pelną, turėjo įvertinti biodujų mokestį atsakovei 23 proc. Šis mokestis yra įvertintas prie įmonės sąnaudų. Jei įmonė būtų gavusi prognozuojamus dujų kiekius, būtų šį mokestį mokėjusi, todėl šia suma būtų mažėjęs pelnas.

84.       Iš ieškovės pateiktos lentelės Nr. 2 matyti, kad ieškovė įvertino visas savo veiklos sąnaudas, sąnaudų suma viršija pajamų sumą, todėl įmonės veiklos rezultatas – - 656 923 eurai, t.y. ieškovės patirtas tiesioginis nuostolis. Biodujų mokestis atsakovei 23 proc. ieškovės buvo įvertintas prie sąnaudų, atkreiptinas dėmesys, kad jis skaičiuotas už 2011- 2014 metus, o ne už visą laikotarpį iki 2017 m. pabaigos. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl pareigos mokėti šį mokestį vėliau buvo kilę teisminiai ginčai.

85.       Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – UAB ,,Ekonominė nauda‘‘ pateiktą specialisto išvadą dėl ieškovės atliktų nuostolių paskaičiavimų. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovės nuostolių dydžio paskaičiavimus atlikusi auditorė konstatavo, kad nuostolių paskaičiavimai atlikti teisėtai ir pagrįstai.

86.       Atsakovė nurodė, kad pats nuostolių paskaičiavimas yra atliktas tik pagal ieškovės turimus dokumentus, tik ieškovės dokumentai ir buvo pateikti UAB ,,Ekonominė nauda‘‘, todėl mano kad tiek nuostolių paskaičiavimas, tiek auditorės išvados yra abejotinos. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ieškovės patirtų nuostolių dydžio klausimas, todėl kitų subjektų pateikti dokumentai negali turėti reikšmės skaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį. Taip atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir nereiškė teismui prašymo dėl ekspertizės skyrimo ieškovės nuostoliams nustatyti.

87.       Kadangi byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytas nuostolių dydis, ieškovės civilinis ieškinys priteisti iš atsakovės 1 416 695,00 Eur nuostolių atlyginimo yra tenkintinas.

88.        CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-03-09-  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

89.       Ieškovė pradinį ieškinį buvo pareiškusi 4529 287,01 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo procese ieškovė savo ieškinį patikslino ir ieškinio sumą sumažino iki 1 416 695,00 Eur sumos. Ieškovė, sumažindama ieškinį, dalies ieškinio sumos atsisakė. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ( CPK 42str. 2d., 293str. 4p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

90.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

91.       Ieškovė nagrinėjant bylą patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1252,95 Eur už advokato pagalbą nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, 900,00 Eur už rašytinį įrodymą (už eksperto (duomenys neskelbtini) tyrimo aktą), 3025,00 Eur už UAB ,,Ekonominė nauda‘‘ pateiktas išvadas. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos. Todėl ieškovei iš atsakovės viso priteistina 5177,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

92.       Byloje patirtos 42,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, taip pat 569,54, 54 Eur išlaidų už vertimus į užsienio kalbą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai. Išnagrinėjus bylą, atsakovei grąžintina 114,97 Eur suma, jos įnešta į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą ir likusi ekspertui S. V. apmokėjus kelionės į teismą išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos parkas‘‘, juridinio asmens kodas 300531616, iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 145787276, 1 416 695,00 Eur (vieną milijoną keturis šimtus šešiolika tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos - 2015-03 - 09 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5177,95 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 145787276, 42,37 Eur (keturiasdešimt du eurus 37 ct) pašto išlaidų ir 569,54 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 54 ct) vertimo į užsienio kalbą išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5660.

Grąžinti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, juridinio asmens kodas 145787276, 114,97 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 97 ct) iš Šiaulių apygardos teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė