Baudžiamoji byla Nr. 1-1578-929/2018

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00051-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.7.2.; 1.2.18.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,

sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,

dalyvaujant prokurorei Gelenai Zajankovskajai,

kaltinamiesiems V. G., N. Š.,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą ten pat, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 219 str. 2 d., 223 str. 1 d.,

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamą vietą ten pat, išsiskyrusi, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 219 str. 2 d., 223 str. 1 d.,-

n u s t a t ė :

V. G. ir N. Š., pateikę mokesčių administratoriui deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: V. G., laikotarpiu nuo 2014-07-19 iki 2016-11-24 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, direktorei būnant N. Š., o nuo 2016-11-24 būdamas oficialiu įmonės direktoriumi, turėdamas teisę valdyti įmonę, ir N. Š., laikotarpiu nuo 2014-07-19 iki 2016-11-24 būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, turėdama teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui ir veikdama juridinio asmens vardu, veikdami bendrininkų grupėje, žinodami,  kad UAB (duomenys neskelbtini)  laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2016-09-26 vykdė veiklą ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pelno, pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, aplinkos teršimo mokesčio deklaracijas, dėl ko įmonei kilo pareiga sumokėti 2578 eurų pelno mokesčio, 15229,65 eurų pridėtinės vertės mokesčio, 2568,59 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 17,38 eurų aplinkos teršimo mokesčio, iš viso už bendrą  20393,62 eurų sumą, žinodami, jog šių mokesčių nesumokėjo, pažeisdami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (redakcija 2004-04-13 d.) II skirsnio 40 str. 1 p. nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę”, III skirsnio 81 str. 1 p. nuostatą „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo akto nustatytu terminu“, po to, kai 2016-10-10 N. Š. per elektroninio deklaravimo sistemą (Mano VMI), bei 2016-10-14 pasirašytinai buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-10-10 priminimas Nr. (23.31-08) 464-1067 apie pareigą per 20 dienų nuo šio priminimo gavimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą  iš viso  20393,62 eurų mokesčių, tyčia, per priminime nustatytą terminą, t. y iki 2016-11-03, šios pareigos neįvykdė ir UAB (duomenys neskelbtini) priminime nurodytos 20393,62 eurų mokesčių sumos nesumokėjo.

Taip pat V. G. ir N. Š. laikotarpyje nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04 aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, o būtent: V. G., laikotarpiu nuo 2014-07-19 iki 2016-11-24 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, direktorei būnant N. Š., o nuo 2016-11-24 būdamas oficialiu įmonės direktoriumi, turėdamas teisę valdyti įmonę, ir N. Š., nuo 2014-07-19 iki 2016-11-24 būdama UAB (duomenys neskelbtini) formalia direktore, turėdama teisę valdyti įmonę, veikdami bendrininkų grupėje, N. Š. būnant atsakingai pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatą - ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 str. nuostatą - „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04 pažeisdami 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) Nr. IX-574: 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą, kad, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nuostatą, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. 1 d. 4, 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimų „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“, t. y. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04 vykdydami UAB (duomenys neskelbtini) veiklą -  krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugų teikimą - dalies gautų pajamų bei išlaidų neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius už bendrą 5547,43 eurų sumą, bei patvirtinančių dokumentų apie parduotas bei pirktas prekes ar paslaugas nepateikė įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), o tiksliau direktorei (buhalterei) J. R., kuri nežinojo apie paslaugų ar prekių pirkimą ir pardavimą be apskaitos dokumentų, bei gautų pajamų ir išlaidų neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą;

Be to, jie, laikotarpiu nuo 2015-01-01-01 iki 2016-11-04, siekdami nuslėpti UAB (duomenys neskelbtini) vykdomus sandorius susijusius su pirktomis ir parduotomis prekėmis ar paslaugomis, išmokėtu darbo užmokesčiu, už bendrą 124460,47 eurų sumą ir neapskaitytų grynųjų pinigų buvimą bendrovės kasoje bei jų panaudojimą, neįtraukiant į įmonės apskaitą, neteisingai vedė įmonės avansinės apyskaitos registrą, nefiksuodami visų ūkinių finansinių operacijų, t. y įmonės pajamas bei išlaidas pateisinančių dokumentų neįtraukdami į įmonės apskaitą, o tiksliau naudojosi įmonės kasoje buvusiais pinigais, neišrašydami kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir  gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto ir atsargų apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo registrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinių sąskaitų apskaitos registro, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už  laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04, taip nuslepiant realias įmonės gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Direktoriumi buvo nuo 2006 ar 2007 m. N. Š. direktore buvo nuo 2014 iki 2016 m. Mokesčių nesumokėjo, buvo banko lizingas, gautus pinigus nuskaičiuodavo bankas. Sutinka, kad nesumokėjo 20393 eurų. Jam buhalterė sakė, kad reikia sumokėti mokesčius, jie gavo priminimą iš VMI. Tuo metu mokėjo bankui už lizinginę mašiną, kad neatimtų mašinos, nes negalės dirbti. VMI, Sodrai mokėdavo, kai būdavo pinigų. Nuo 2014 iki 2016 m. įmonės padėtis jau buvo sunki, jie nespėdavo surinkti uždirbtų pinigų, laiku atsiskaityti. 2017 m. įmonei iškelta bankroto byla. Įmonei juridiškai ir faktiškai vadovavo jis, nuo 2014 m. N. Š. buvo tik juridinė vadovė, visus sprendimus priiminėjo jis. Jam buvo atimta teisės vairuoti metams laiko, todėl jis paprašė, kad N. Š. vadovautų įmonei, kad jie galėtų gauti licenciją, akcininkai tam pritarė. N. Š. tik pasirašinėjo dokumentus vairuotojams, kurie vykdavo į komandiruotes: kelialapius, CMR, komandiruotės dokumentus. Deklaracijas VMI teikdavo buhalterė, o ne N. Š.. N. Š. turėjo prisijungimus prie banko, nes jis kartais būdavo ilgai išvykęs į komandiruotes, ji viską darė jo pavedimu. Jis nuo 2014 m. buvo vairuotojas, bet faktiškai atliko ir vadovo funkcijas, eidavo į bankus. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. Jis gal ne laiku dokumentus paduodavo buhalterei, ji negalėjo jų apiforminti praėjus terminui. Buhalteriją tvarkė pagal sutartį įmonė, dokumentus jis paduodavo visus, bet ne visada laiku. Buvo krovinių apgadinimai, sumos buvo neuždeklaruotos, tai buhalterės kaltė, aktai jai buvo pristatyti, bet ne laiku. Jie pirkdavo dyzeliną be dokumentų, buhalterė sakė, kad tas sumas galima nurašyti. Kuro pirkimų neįtraukdavo į apskaitą. Civilinį ieškinį pripažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą, turi gal tris kreditorius. Iš įmonės turto VMI neturi galimybių išieškoti ieškinio, nes turto nėra. Yra areštuotas jo paukštynas nuo 2008 ar 2009 metų. Vairavimo egzaminus jis perlaikė, ketina pradėti dirbti.

Kaltinamoji N. Š., savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbo nuo 2014 iki 2016 m. Mokesčiai nebuvo sumokėti, nes ji buvo formalus direktorius, kad įmonė gautų licenciją. Ji norėjo padėti V. G., kad galėtų gauti licenciją. Viską darė, ką sakė V. G.. Kai kuriuos dokumentus pasirašinėjo, turėjo prisijungimus prie banko, yra padariusi kelis pavedimus, kai V. G. jai paskambindavo iš užsienio ir prašė padaryti pavedimus. Jai buhalterė pasakė, kad jie turi atsiskaityti su mokesčiais, ji apie tai informavo V. G.. Tuo metu jis buvo užsienyje, todėl buhalterė iš VMI gautą priminimą atsiuntė jai. Ji kalta kaip įmonės direktorė, kad jie nesumokėjo mokesčių, pervedimus darydavo V. G. nurodymu. Prisipažįsta, kad veikė kaip direktorė, kad mokesčių nesumokėjo. Įmonės sąskaitos jai buvo neįdomu, ji dirbo kitą darbą. Atlyginimo beveik visai negaudavo, buvo direktore apiforminta ne visai darbo dienai, gal 4 val. per savaitę ar per mėnesį. Buhalterinėje apskaitoje visai nesigaudo. Ji negavo kartą dokumentų iš vairuotojo, nenuvežė buhalterei. Ji supranta, kad dirbdama direktore, buvo atsakinga už buhalterinę apskaitą. Supratusi, kad kažkas vyksta, paprašė ją atleisti. VMI pateiktas ieškinys yra labai didelis, tokių pinigų neturi. Ieškinį pripažįsta iš dalies, buhalteriškai įmonei ji nėra skolinga.

Liudytoja D. Z., parodė, kad buvo iškeltas UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2017 m. birželio 1 d. bankroto administratorė yra ji. Su V. G. ji bendravo, jis atnešė kvitus dėl iš įmonės išimtų lėšų 2015-2016 m., tuos kvitus jie perdavė FNTT. Buvo perduoti įmonės dokumentai, bet jų trūko, paskui išaiškėjo, kad trūkstama dokumentų dalis buvo perduota FNTT, V. G. dėl to pateikė pažymas. Vengimo iš vadovų pateikti dokumentus nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) yra pateiktas VMI kreditorinis reikalavimas 30959,87 eurų, po išmokėjimo darbuotojams dar susidarė 513,91 eurų, kuriuos VMI perduos turto bankui. Pateikia kreditorinių reikalavimų sąrašą. VMI kreditorinis reikalavimas patvirtintas teismo. UAB (duomenys neskelbtini) skolos viršijo turtą. Jie neturi dar visų dokumentų, todėl bankroto priežasčių negali tiksliai įvardinti. „Luminor“ bankas po 1000 eurų atskaito iš V. G. asmeninės sąskaitos už lizinguojamas transporto priemones, nes jis buvo laiduotojas. VMI yra antros eilės kreditorius iš UAB (duomenys neskelbtini), o bankas „Luminor“ įmokas atskaito iš asmeninio V. G. turto. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tik menkavertį turtą, kuris buvo nurašytas, transporto priemonė buvo lizinguojama, ją pasiėmė bankas, todėl iš įmonės turto nėra galimybių padengti kreditorių reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolia – BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešime dėl UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių nemokėjimo nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), PVM mokėtoja įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrovės pagrindinė veikla – krovininis kelių transportas. Bendrovės vadovė nuo 2014-06-30 yra N. Š., bendrovės apskaitą tvarko UAB (duomenys neskelbtini). VMI prie FM 2016-11-28 duomenimis Bendrovė skolinga biudžetui 28900,67 Eur, iš jų 21059,17 Eur PVM ir 2120,97 PVM delspinigių, 2578,00 Eur pelno mokesčio ir 117,04 Eur PLN delspinigių, 2865,59 Eur GPM ir 141,47 Eur GPM delspinigių, 17,38 Euur mokesčio už alinkos teršimą ir 1,05 Eur delspinigių. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. 2016-10-14 – 2016-10-31 atliktas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-10-07, kurio metu nustatyta, kad Bendrovė per minėtą laikotarpį į kasą gavo 78640,94 Eur pajamų, pinigų likutis pas atskaitingą asmenį 2016-10-06 sudarė 145535,22 Eur, todėl Bendrovė galėjo atsiskaityti su biudžetu, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė yra moki, nes pagal 2016-08-31 preliminarų balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė tik 23,3% viso turto vertės. Bendrovė laiku nevykdė savo mokestinių prievolių, todėl 2016-10-10 surašytas priminimas Nr. (23.31-08) 464-1067 apie pareigą sumokėti 22207,68 Eur mokesčių, kuris 2016-10-14 įteiktas asmeniškai Bendrovės direktorei N. Š.. Po priminimo įteikimo (2016-10-14) Bendrovė pati nieko nesumokėjo, antstolis išieškojo ir 2016-10-21 pervedė 493,48 Eur (t. 1, b. l. 4-6).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016-10-10 priminimo                    Nr. (23.31-08) 464-1067 dėl  UAB (duomenys neskelbtini) 22207,68 Eur mokesčių nesumokėjimo kopijoje matyti direktorės N. Š. parašas, patvirtinantis priminimo gavimo datą – 2016-10-14 (t. 1, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 4 d. apklausta liudytoja J. R. nurodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose nuo 2006 m. birželio mėnesio. UAB (duomenys neskelbtini) darbo sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas įmonėms, organizacijoms, fiziniams asmenims, ūkininkams ir panašiai. Nuo 2007 m. gruodžio mėn. 4 d. J. R. asmeniškai pradėjo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) apskaitą ir ją nepertraukiamai tvarko iki šiol. 2007-12-04 tarp  UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 12/04-1. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sritis – krovinių pervežimas autotransportu. Įmonė vykdo automobilių pervežimą  iš/į Vakarų Europos šalis. Anksčiau įmonė veiklą vykdė turėdama du vilkikus su puspriekabėmis, skirtomis automobiliams vežti, tačiau paskutiniu metu veikla buvo vykdoma turint vieną transporto priemonę.  Šiuo metu įmonės veikla yra beveik sustojusi. Jokių krovinių pervežimų įmonė neatlieka, tačiau jokios bankroto ar restruktūrizacijos procedūros įmonės atžvilgiu nėra vykdomos. Šiuo metu įmonėje, J. R. žiniomis, dirba keturi darbuotojai. Šiuo metu yra teikiamos mokesčių deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI). J. R. pagrindinė funkcija  buvo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos vedimas, deklaracijų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI). Taip pat į jos pareigas įeina VĮ „Registrų centras“ metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų pateikimas. Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės deklaravimo sistemos „EDS“, prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODROS) sistemos ji turi prisijungimo teisę kaip įgaliotas asmuo. Įmonės banko sąskaitų valdytojai iš pradžių buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas ėjusi Ž. M., po to direktoriumi buvęs V. G.. Nuo 2014-07-09 iki 2016-11-24 įmonės direktorės pareigas ėjo N. Š.. Jos vadovavimo laikotarpiu banko sąskaitų valdytoja buvo jinai. Kiek J. R. yra žinoma, UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius turėjo banko sąskaitos generatorių ar prisijungimo kodus. J. R. asmeniškai per visą darbo laikotarpį nebuvo patikėtas jokios banko sąskaitos valdymas. PVM sąskaitų faktūrų pastaroji neišrašinėdavo, jokių piniginių operacijų neatlikinėjo. J. R. tik įtraukdavo į apskaitą pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos laikotarpiu nuo 2014-08-18 iki 2016-09-26 jai pateikdavo direktorės pareigas ėjusi N. Š. arba V. G.. Įmonė turėjo kasą – buvo vykdomos operacijos grynaisiais pinigais. Už kasą buvo atsakingas įmonės direktorius. Įmonė turi daug sąskaitų AB „SEB“ banke, AB „Swedbank“ banke, UAB „DNB NORD“ banke. Pagrindinė įmonės aktyvi sąskaita AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjimo kortelės sąskaita tame pačiame banke Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dauguma įmonės turimų banko sąskaitų yra nenaudojamos. Įmonės deklaracijas pildydavo ir pasirašinėdavo ji. Taip pat pateikinėdavo jas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Paskaičiuotus mokesčius pagal J. R. pateiktas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pervesdavo UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai. Taip pat pastaroji teikdavo ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI) apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį. Apie paskaičiuotus mokėtinus mokesčius J. R. įmonės vadovus informuodavo elektroniniu paštu. Darbuotojams atlyginimai įmonėje buvo mokami tik grynaisiais pinigais. Apie 2016-10-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos siųstą priminimą Nr. (23.31-08)464-1067 UAB (duomenys neskelbtini) dėl 22207,68 eurų paskaičiuotų privalomųjų mokesčių nepriemokos J. R. žinojo, nes „Priminimas“ buvo patalpintas VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). J. R. jį perskaitė ir su juo susipažino. Kada tiksliai, dabar pasakyti negali. Apie susidariusią mokestinę nepriemoką J. R. informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas tuo metu ėjusią N. Š.. Taip pat J. R. ir pati turėjo prieigą prie VMI EDS ir galėjo susipažinti su „Priminimu“ (1 t. b. l. 167-169).

2018 m. vasario 14 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-9-1778 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nustatytos šios faktinės aplinkybės: pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. balansą ir aiškinamąjį raštą prie jo bei balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį, bendrovė 2016-01-01 dienai buvo moki. Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. iki 2016 m. lapkričio mėn. 4 d. duomenys apie pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės vertinti tiriamojo laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) mokumą/nemokumą pagal 2001-03-20 Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 str. 8 d. nuostatas.   Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu - nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. iki  2016 m. lapkričio mėn. 4 d. - nepanaudotų pinigų likutis pas atskaitingus asmenis ir bendrovės banko sąskaitose bei kasoje visą laiką buvo didesnis už bendrovės turėtus įsipareigojimus valstybės biudžetui, tai bendrovė galėjo sumokėti privalomųjų mokesčių nepriemoką į valstybės biudžetą.

Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos „Kitos mokėtinos sumos apyvarta pagal klientus“ apyvartos žiniaraščius (12-13 priedai), atskaitingo asmens V. G. avansines apyskaitas nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu atskaitingas asmuo V. G. nuolat turėjo didelį nepanaudoto avanso likutį. Be to, jam neatsiskaičius už gautą avansą, būdavo išduodamas naujas.

Bendrovė nesilaikė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimų „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso apyskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“

 V. G. apklausoje nurodė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo neįtraukti dalis įmonės veiklos išlaidas patvirtinančių dokumentų: kuro įsigijimo, automobilio remonto ir kt. kurias jis apmokėjo grynais pinigais. Šie pinigai jam, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokėti iš bendrovės kasos avansu. Tyrimui pateikti 2015 ir 2016 metų grynų pinigų sumokėjimo dokumentai už automobilinį kurą ir kelius už 5 547,43 Eur (17 priedas). Mokėjimai buvo atlikti įvairiose vakarų Europos šalyse. Tyrimo metu nustatyta, kad šie dokumentai nebuvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. 

Dėl šių priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., kuris numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, to paties įstatymo 16 str. 1 d., kuri nurodo, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, 6 str. 2 d., pagal kurią “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. 4 d., kuri numato, „kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04 (2 t. b. l. 87-93).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Pagal BK 219 str. 2 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai.

Teismo posėdyje apklausti kaltinamieji V. G. ir N. Š. nurodė, kad už UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų teikimą VMI buvo atsakinga bendrovės buhalterė. Šiai minėtas deklaracijas pateikus, buvo gautas priminimas iš VMI apie pareigą sumokėti 20393,62 Eur apskaičiuotų mokesčių. Abu kaltinamieji patvirtino faktą, kad, gavusi priminimą, buhalterė informavo tuometinę bendrovės direktorę N. Š., kuri savo ruožtu informavo V. G., kuris faktiškai vadovavo įmonei. Abu kaltinamieji pripažino, kad turėjo pareigą sumokėti nurodytus mokesčius, tačiau po įteikimo priminimo, per jame nustatytą terminą (iki 2016-11-03) šių mokesčių nesumokėjo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaip būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. atsirasti laikytinas mokesčio mokėtojo mokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis byloje Nr. 2K-367-303/2017). Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) mokumas yra konstatuotas byloje esančia 2018 m. vasario 14 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-9-1778, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu - nuo 2016 m. sausio mėn. 1 d. iki  2016 m. lapkričio mėn. 4 d. - nepanaudotų pinigų likutis pas atskaitingus asmenis ir bendrovės banko sąskaitose bei kasoje visą laiką buvo didesnis už bendrovės turėtus įsipareigojimus valstybės biudžetui, todėl bendrovė galėjo sumokėti privalomųjų mokesčių nepriemoką į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų V. G. ir N. Š. atžvilgiu yra visos būtinosios sąlygos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. 2 d. atsirasti – abu kaltinamieji, N. Š. būnant UAB (duomenys neskelbtini) direktore, o V. G. – įmonės faktiniu vadovu, pateikus VMI deklaraciją ir gavus priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, UAB (duomenys neskelbtini) turint galimybę minėtus mokesčius sumokėti, šios pareigos per priminime nustatytą terminą (iki 2016-11-03) nevykdė. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Nesumokėtų mokesčių suma yra 20393,62 Eur, šios sumos kaltinamieji teismo posėdyje neginčijo, ši suma, skaičiuojant pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį viršija 500 MGL. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 219 str. 2 d.

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaltinamasis V. G., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, iš įmonės lėšų pirkdavo kurą bei kitas prekes be dokumentų, šių pirkimų į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukdavo. Kaltinamoji N. Š. savo ruožtu nurodė, kad ji, tuo metu būdama įmonės direktorė, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą. Šie pažeidimai detalizuoti 2018 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-9-1778, kurioje užfiksuota, kad V. G. apklausoje nurodė, kad į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo neįtraukti dalis įmonės veiklos išlaidas patvirtinančių dokumentų: kuro įsigijimo, automobilio remonto ir kt. kurias jis apmokėjo grynais pinigais. Šie pinigai jam, kaip atskaitingam asmeniui, buvo išmokėti iš bendrovės kasos avansu. Tyrimui pateikti 2015 ir 2016 metų grynų pinigų sumokėjimo dokumentai už automobilinį kurą ir kelius už 5 547,43 Eur (17 priedas). Mokėjimai buvo atlikti įvairiose vakarų Europos šalyse. Tyrimo metu nustatyta, kad šie dokumentai nebuvo apskaityti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 4 str., kuris numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, to paties įstatymo 16 str. 1 d., kuri nurodo, kad “ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, 6 str. 2 d., pagal kurią “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. 4 d., kuri numato, „kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti“.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 str. 1 d. kilti nepakanka konstatuoti, kad buvo padaryti buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai, kadangi už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus buvo nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1731 straipsnį (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Baudžiamajai atsakomybei už nurodytos veikos padarymą kilti būtini BK 223 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-21 nutartis byloje Nr. 2K-277-696/2017). Nagrinėjamu atveju, nurodyti padariniai yra konstatuoti 2018 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-9-1778, kurioje, be kita ko, nurodyta ir kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) nustatytų apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-04. Remdamasis išdėstytu, teismas vertina, kad šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 str. 1 d. atsirasti, kaltinamieji V. G. ir N. Š. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino, be jų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir kitų byloje esančių įrodymų visuma.

Kaltinamoji N. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji buvo tik formali įmonės vadovė, UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai vadovavo V. G., o ji tik vykdžiusi pastarojo nurodymus. Tačiau iš byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad N. Š. ne tik buvo įforminta UAB (duomenys neskelbtini) direktore, bet ir realiai atliko dalį šios bendrovės vadovės funkcijų, t. y. jai buvo suteikta teisė prisijungti prie įmonės turimų banko sąskaitų, patikėtas generatorius, ji pagal V. G. nurodymus, išrašinėdavo PVM sąskaitas faktūras bei siųsdavo paštu, arba nuveždavo įmonės klientams, pateikdavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus buhalterei, turėjo prieigą prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Atsižvelgiant į tai, ji yra tinkamas BK 219 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų subjektas. V. G. ir N. Š. nusikalstamas veikas, numatytas BK 219 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. padarė bendrininkaudami ir abu atliko vykdytojų (bendravykdytojų) vaidmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant faktines aplinkybes kai nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, kurioje kaltinamieji atliko bendravydytojų vaidmenis, kvalifikuojant nusikalstamas veikas nenurodoma BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. Minėtose normose apibrėžtos bendrininkų grupės ir vykdytojo sąvokos, ir tai neturi reikšmės nusikalstamų veikų, numatytų BK 219 str. 2 d., 223 str. 1 d. kvalifikavimui. Atsižvelgiant į tai, nuorodos į minėtus BK straipsnius ir kaltinimo šalintinos.

Bausmės skyrimas

V. G. ir N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, šių nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kaltinamieji padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, šie nusikaltimai tyčiniai, padaryti bendrininkaujant. Teismas taip pat įvertina bylos duomenis, apibūdinančius kaltinamųjų asmenybes - V. G. anksčiau neteistas, šiuo metu nedirbantis, baustas administracine tvarka, turintis galiojančią adminsitracinę nuobaudą. N. Š. anksčiau neteista, dirbanti, praeityje bausta administracine tvarka, taip pat ir su mokesčių mokėjimu susijusius pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų nuobaudų neturi.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamiesiems V. G. ir N. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos BK 219 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir šiems kaltinamiesiems paskirtos bausmės mažintinos trečdaliu.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo V. G. ir N. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji teisiami pirmą kartą, prisipažino padarę nusikalstamas veikas, galėjosi, kaltinamoji N. Š. dirba, kaltinamasis V. G. nurodė ketinantis artimiausiu metu įsidarbinti. Atsižvelgtina ir į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas ribotų kaltinamųjų galimybę dirbti, teisėtais būdais įgyti pajamų ir tokiu būdu stengtis atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamųjų V. G. ir N. Š. nuo visuomenės, todėl jiems taikytinas BK 75 str. numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant pareigas, kurių turinys padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamiesiems V. G. ir N. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės kaltinamiesiems panaikintinos.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pareiškė civilinį ieškinį 19496,14 Eur sumai (1 t., b. l. 152-154). Teismo posėdyje civilinio ieškovo VMI atstovė V. M. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėtų mokesčių suma, neskaičiuojant delspinigių. Ši žala nėra atlyginta. Bankroto administratoriui pareikštas VMI kreditorinis reikalavimas. Tačiau, kadangi ši žala padaryta dėl vadovo neteisėtų veiksmų, tai yra subsidiari įmonės ir vadovo atsakomybė.

BK 109 str. yra nustatyta, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalyku gali būti turtinė žala. Turtinės žalos samprata suformuluota Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad V. G., būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir N. Š., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino, kad bendrovė sumokėtų VMI 20393,62 eurų mokesčių. Teismo posėdyje kaltinamasis V. G. civilinį ieškinį pripažino, nurodė, kad iš įmonės turto VMI neturi galimybių išieškoti ieškinio, nes turto nėra, o N. Š. nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, ji įmonei buhalteriškai neskolinga. Nagrinėjamu atveju, svarstant civilinio ieškinio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra iškelta bankroto byla ir, kaip nurodė kaltinamasis V. G. bei bankroto administratorė D. Z., VMI neturi galimybių mokestinės nepriemokos išsieiškoti iš įmonės turto, kadangi įmonė turto neturi. Konstatuotina, kad būtent V. G. ir N. Š. padaryta nusikalstama veika tapo valstybės patirtos turtinės žalos priežastimi, kadangi kaltinamieji neatliko pareigos sumokėti mokesčius, ko pasėkoje valstybei buvo padaryta žala, lygi nesumokėtų mokesčių dydžiui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkintinas ir valstybės  naudai  iš kaltinamųjų priteistini 19496,14 Eur nusikaltimu, numatytu BK 219 str. 2 d., padarytai turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami, ši žala iš jų priteistina solidariai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM VAV NVTS patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvo skyriui adresu V. A. Graičiūno g. 20, Vilniuje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d., ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

N. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d., ir skirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jai subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti N. Š. galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. N. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

N. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį patenkinti ir priteisti valstybės naudai iš V. G. ir N. Š. solidariai 19496,14 Eur (devyniolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 14 cnt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, saugomi FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Archyvo skyriui adresu V. A. Graičiūno g. 20, Vilniuje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Rasa Paužaitė