Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-593-258-2013].doc
Bylos nr.: 2A-593-258/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
GATVIŲ STATYBA 122570826 atsakovas
"Lietuvos draudimas" 110051834 Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
Draudimas:
Draudimo rūšys:
Turto draudimas:
Transporto priemonių draudimas

Civilinė byla Nr

                                                                       Civilinė byla Nr.2A-593-258/2013

                                                                      Proceso  Nr. 2-02-3-06128-2011-8

                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8.; 73.2.5.5

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

              Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Andrutės Kalinauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gatvių statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Gatvių statyba“, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

 

n u s t a t ė:

                                                              I.Ginčo esmė

 

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ 12535,51 Lt nuostolių subrogacijos tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žyminį mokestį – 376,00 Lt, už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme – 1500,40 Lt). Nurodė, kad 2010-03-19 tamsiu paros metu, Vilniuje Žaliųjų ežerų g. važiuojant link Popieriaus g. D. R., vairuodamas ieškovo bendrovėje draustą automobilį LEXUS LS 460, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovo drausta transporto priemonė. Remiantis 2010-05-10 UAB „Tomo autoservisas“ remonto sąmata Nr. 20100323-2, 2010-05-06 PVM sąskaita-faktūra TAS Nr. 004294 žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta 12535,51 Lt draudimo išmoka. Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo sudaryta sutartimi atsakovui UAB „Gatvių statyba“ yra pavesta vykdyti kelių, dėl kurių trūkumų įvyko eismo įvykiai, priežiūrą ir remontą. Atsakovui 2010-09-10 buvo išsiųsta pretenzija Nr. R0001105197 dėl žalos atlyginimo, atsakovas padarytos žalos neatlygino.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neaišku, kaip buvo sugadintas automobilis. 2010-03-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte ir administracinio teisės pažeidimo protokolo papildyme nurodyta, kad automobiliui deformuotas priekinis dešinės pusės ratas. Tuo tarpu 2010-06-21 AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros akte (praėjus trims mėnesiams po eismo įvykio) nurodyta, kad pažeistas ne tik priekinis bei ir galinis ratlankis. Pateiktoje sąmatoje nurodyta 12535,51Lt neatitinka protingumo kriterijaus ir yra neproporcinga automobiliui padarytai žalai. Ieškovo patirti nuostoliai nėra susiję su atsakovo (ne)veikimu. Automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo didelio neatsargumo.

 

                             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

                Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad 2010-03-19 tamsiu paros metu (20val. 20 min) Žaliųjų ežerų gatvėje, Vilniuje, D. R. vairuodamas automobilį LEXUS LS 460, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Eismo įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas (draudikas) išmokėjo 12535, 51 Lt draudimo išmoką, ją pervesdamas į remontą atlikusią įmonę – UAB „Tomo autoservisas“, tuo pačiu ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ 2007-06-22 „Darbų sutarties pagrindu atsakovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti nuolatinę Vilniaus miesto šiaurinės dalies, kurioje yra Žaliųjų ežerų gatvė, gatvių remontą ir priežiūrą. Atsakovui perduotos nuolatinio pobūdžio funkcijos, susijusios su nuolatine gatvių priežiūra, todėl vertino atsakovo padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, šalinančių jo atsakomybę. Įvykio vietoje leistinas greitis buvo 70km/h. Vairuotojas faktiškai važiavo apie 40 km/h. Ginčo, kad nurodytoje gatvėje buvo duobė, byloje nekilo, teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl automobilio remonto sąmatoje nurodytų darbų apimties ir kainos. Pažymėjo, kad važiuojant nurodytu greičiu tiesiame kelyje, akivaizdu, jog į duobę turėjo įvažiuoti automobilio dešinės pusės tiek priekinis, tiek galinis ratas, dėl ko labiau tikėtina, kad vizualiai galėjo būti nematomas galinio rato sugadinimas, kuris buvo konstatuotas transporto priemonės techninės apžiūros 2010-06-21 aktu, kuriame nurodyta, kad pažeistas priekinis ir galinis ratlankis. UAB „Tomo autoservisas“ 2012 m. gegužės 10 d. sąmatoje įvardinta, kad pakeisti priekinio ir galinio rato ratlankiai, atlikti kiti susiję darbai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygas, žalą, atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių egzistavimą aplinkybių, atleidžiančių atsakovą nuo atsakomybės ar sudarančių pagrindą mažinti priteisiamos žalos dydį.

 

                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

             Atsakovas UAB „ Gatvių statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d.  sprendimą ir išnagrinėti klausimą dėl ieškinio senaties. Nurodė, kad jo nuomone pirmosios instancijos teismas, priimdamas UAB „Gatvių statyba“ nepalankų sprendimą, nuėjo lengviausiu keliu ir sprendimą priėmė, vadovaudamasis tik formaliomis įstatiminėmis nuostatomis, o nesiekė atskleisti visas įvykio aplinkybes ir tokiu būdu pasiekti teisingumą. Apelianto nuomone, iš byloje pateiktų dokumentų, yra sunku nustatyti, ar iš tiesų buvo padaryta tokia žala, kokios atlyginimo reikalauja Ieškovas. Kitas nenagrinėtas klausimas – kaip su sugadinta važiuokle vairuotojas galėjo tęsti apgadinto automobilio eksploataciją be remonto dar beveik du mėnesius. Per nurodytą beveik dviejų mėnesių laikotarpį automobilis galėjo patekti į dar vieną panašų autoįvykį. Dėl šių nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kokias realias išlaidas minimos transporto priemonės remontui patyrė UAB „Tomo servisas“. Byloje tik konstatuojama, kad automobilio ratų diskai yra originalūs. Byloje pateiktos sugadintų ratų diskų nuotraukos padarytos draudimo ekspertų – tačiau nėra jokių duomenų apie darytų nuotraukų datą, vietą. Ieškovo atstovo teigimu, likusieji minimos transporto priemonės pažeidimai buvo pastebėti tik servise, beveik po dviejų mėnesių. Yra abejonės ar transporto priemonės savininkas negalėjo per laikotarpį nuo įvykio iki pirmos rimtos transporto priemonės apžiūros servise, jos dar labiau neapgadinti.

Dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos priimto nutarimo nutraukti administracinės bylos teiseną nenustačius pažeidėjo (nukentėjusiojo) kaltės, pažymėjo, kad vadovaujantis galiojančiomis Kelių eismo taisyklėmis, vairuotojas privalo numatyti visas galimas kelyje esančias, ar galinčias rastis kliūtis. Todėl atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas patiria žalą, neįvykdęs šių KET reikalavimų, būtina spręsti klausimą dėl vairuotojo atsakomybės. Negalima motyvuojant tuo, kad vairuotojas negalėjo numatyti, jog ant kelio važiuojamosios dalies esanti bala slepia gilią duobę, nutraukti administracinės teisenos bylą.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal byloje esančius dokumentus, yra neaišku, kada ieškovas atliko apgadintos transporto priemonės apžiūrą, t. p. į tai, kad pavedimą UAB „Tomo servisas“ atliko 2010 m. birželio 16 d., tačiau sprendimą tokį pavedimą atlikti, priėmė tik 2010 m. birželio 21 d. Šie duomenys kelia abejonių dėl to, ar pats Ieškovas – AB „Lietuvos draudimas“ buvo suinteresuotas įvykio aplinkybių tyrimu.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl kelio ruožo valdymo pagal sutartį. Teismas, vadovaudamasis Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2044-02-11 nutarimu Nr. 155, 2 p., konstatavo, kad kelio valdytojas yra fizinis ar juridinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantis daiktą, o eismo įvykio metu atsakovas (jau kaip valdytojas) įsipareigojo atlikti nuolatinę Vilniaus miesto šiaurinės dalies, kurioje ir yra Žaliųjų ežerų gatvė, gatvių remontą ir priežiūrą. Todėl vadovaujantis LR CK 6.266 str. nurodytais pagrindais privalo nukentėjusiajam atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą. 2007 m. birželio 22 d. darbų atlikimo sutartyje Nr. A62-14-(16.30-ADM-10) kalbama apie Vilniaus savivaldybės administracijos perkamus remonto ir priežiūros darbus, t.y. perkamas paslaugas, tačiau nei konkurso sąlygose, nei pačioje sutartyje nėra nurodyta, kad paslaugos tiekėjui minėtas kelio ruožas yra perduodamas valdyti. Priešingai, visi sutartiniais pagrindais vykdomi remonto darbai ir priežiūros darbai, turi būti atliekami su Vilniaus savivaldybės atsakingų darbuotojų žinia.

Apeliantas taip pat nurodė, kad atsakovą atstovavę darbuotojai (neturėję aukštojo teisinio išsilavinimo) teismui nenurodė aplinkybės, kad ieškovas – AB „Lietuvos draudimas“, kuriam atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), su ieškiniu kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminus. Kadangi tiek ieškovas, trečiosios šalies atstovai, tiek teismas yra profesionalūs teisininkai, laikytina, kad ieškinio senaties terminai jiems žinomi, todėl šis faktas neturėtų būti vertinamas kaip nauja aplinkybė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Nurodė, vairuotojas transporto priemonę vairavo mažesniu nei leistina greičiu, taigi buvo apdairus ir rūpestingas. Iš Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos 2010 m. kovo 22 d. nutarimo matyti, kad vairuotojai negalėjo numatyti, jog kelio važiuojamoje dalyje bus gili duobė, todėl KET reikalavimų nepažeidė. Atsakovas būdamas atsakingas už kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, priežiūrą, turėjo pasirūpinti įspėjamaisiais ženklais arba apriboti eismą kelio ruože. Kelio ruože buvusi duobė tik įrodo faktą, kad atsakovas nevykdė savo pareigų prisiimtų sutarties su Vilniaus administracija pagrindu. Pagal vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Kad atsakovas laikytinas kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoju, akivaizdžiai patvirtina sutarties Nr. A62-14-(16.30-ADM-10) nuostatų: I d. 1 p. rangovas įsipareigojo atlikti Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą.

Apeliantas nepagrįstai prašo teismo taikyti CK 1.125 str. 7 d. numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika 2002 m. gruodžio 20 d. senato nutarimo Nr. 39 20.8 p., kuriame numatyta, kad prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Ieškovas su ieškiniu pateikė visus įrodymus dėl transporto priemonei padarytos žalos. Aplinkybė, kad remonto sąmata sudaryta vėliau po įvykio, nepaneigia, kad buvo patirta žala eismo įvykio metu.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atsižvelgti į jų išdėstytą poziciją ir ginčą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino Vilniaus miesto savivaldybės su atsakove sudarytos sutarties nuostatas, teisėtai ir pagrįstai laikydamas UAB „Gatvių statyba“ tinkama atsakove byloje. Pažymėjo tai, kad pagal CK 6.266 str. 1 d., pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Atkreipė dėmesį, kad tokios pozicijos vertinant valdytojo atsakomybės pagal CK 6.266 str. klausimą laikosi ir Lietuvos teismai, nagrinėdami analogiškas bylas.

 

               IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

 

        Pagal CK 6.266 str. 1 d. nuostatas, žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Kelio (gatvės) priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką, o kelius prižiūrintys asmenys  privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Apelianto teigimas, kad jis neturėjo valdymo teisės į objektus, kurie padarė žalos ieškovo klientams, ir tai lemia jo atsakomybės nebuvimą, nepagrįstas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ 2007-06-22 Darbų atlikimo sutarties (b. l. 60-133) matyti, kad įvykio metu atsakovas įsipareigojo atlikti nuolatinę Vilniaus miesto šiaurinės dalies, kurioje yra ir Žaliųjų ežerų gatvė, gatvių remontą ir priežiūrą, t.y. atsakovui perduota nuolatinio pobūdžio funkcijos, susijusios su nuolatine gatvių priežiūra, eksploatavimu ir tvarkymu (nuolatinių kelio darbų atlikimu), gatvės būklės kontrole ir pan. (CPK 185 str.). Todėl yra pagrindas vertinti atsakovo padėtį kaip asmens, turinčio pareigą be kaltės CK 6.266 str. pagrindu atlyginti bet kokią su šiuo objektu susijusią žalą.

               Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo matyti, kad tą pačią dieną nuo 20 val. 20 min. iki 21 val. toje pačioje vietoje dar dvi transporto priemonės: Seat Inca, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į neapšviesto kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, dėl ko buvo sugadinti automobilių ratai (b. l. 14-15). Nutarime konstatuota, kad visi vairuotojai (taip pat D. R.) savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus gili duobė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. R. nurodė, kad buvo tamsus paros metas, įvykio vietoje leistinas greitis buvo 70 km/h, faktiškai jis važiavo apie 40 km/h, nes priekyje matė, kad kažkas yra atsitikę, stovėjo daug automobilių su įjungtais avariniais signalais, todėl prilėtino greitį, tačiau staiga pajuto smūgį ir automobilio elektroninė sistema parodė perspėjimą, kad mažėja oro slėgis vienoje padangoje. Pavažiavęs dar kelis metrus, dėl geresnio matomumo, sustojęs pamatė, kad dešinė priekinė padanga yra nuleista. Galinio rato pažeidimai vizualiai nesimatė. Pasikeitęs priekinę padangą, nuvažiavo namo, o ryte, važiuojant į darbą automobilio kompiuterinė sistema parodė, kad oro slėgis galinėje padangoje yra sumažėjęs. Kreipėsi į techninį aptarnavimo centrą kreipėsi tik po kurio laiko. Automobilį tvarkė tik gegužės mėn., nes buvo užsakyti diskai, užsakymas dėl jam nežinomų priežasčių vėlavo iš Japonijos. Automobilį visą laiką eksploatavo, nes pradžioj sugadintą ratą pasikeitė į avarinį, sugadintus ratus pasikeitė į vasarines padangas su diskais. Galinės dešinės pusės padangos nereikėjo tvarkyti, ji tik po truputį leido orą, buvo sugadintas galinio rato diskas.

      AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.24) yra surašytas 2010-06-21, t.y. praėjus trims mėnesiams po 2010-03-19 Žaliųjų ežerų g. įvykusio eismo įvykio. Iš šiame akte nurodytų transporto priemonės sugadinimų nurodytos keičiamos dalys jų tarpe priekinė dešinės pusės stebulė. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl automobilio remonto sąmatoje nurodytų darbų apimties ir kainos, pagal byloje esančias nustatytas aplinkybes neturi pagrindo pripažinti, kad dėl nurodyto įvykio buvo būtinos papildomos transportavimo išlaidos, kurios remonto sąmatoje nurodytos 100Lt (be PVM) vertės, taip pat ašies guolio rėmo, stebulės nuėmimo ir jos keitimo išlaidos, kas  bendroje sumoje sudaro 2 376 Lt (su PVM) išlaidas.

Stebulė yra techninė rato dalis maunama ant ašies ar veleno, kai ji yra deformuota trukdo važiavimui, vairuotojas apie tokias problemas nekalbėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tai susiję su 2010-03-19 įvykiu.

              CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 321 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, t.y. tokius, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, kad argumentus, kuriais atsakovas ginasi nuo jam reiškiamo reikalavimo, atsakovas turi pareikšti pirmosios instancijos teismui, o to nepadaręs, praranda teisę pasinaudoti šia galimybe apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 20.8. p., numatantį, kad prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme, aplinkybę, kad prašymo taikyti ieškinio senatį atsakovas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagrindo nagrinėti šį apelianto prašymą nėra. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl atsakovą atstovavusių teisininkų kvalifikacijos nėra reikšminga, nes atstovus šalis pasirenka pati ir tik ji pati (o ne teismas ar kiti bylos dalyviai) atsakinga už tai, kaip pasirinktas atstovas ją atstovaus, kokius argumentus ir prašymus teismui pateiks. Juo labiau dėl netinkamo atstovavimo neigiamų pasekmių negali patirti priešinga šalis, nagrinėjamu atveju – ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, t.y. ieškinys negali būti atmestas dėl to, kad atsakovą atstovavo teisininkas, neturintis aukštojo teisinio išsilavinimo ir dėl to nepateikęs pirmos instancijos teismui prašymo taikyti ieškinio senatį. Taigi su atstovo pasirinkimu susijusių pasekmių rizika tenka atstovą pasirinkusiai šaliai.   

              Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 376 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5) ir patyrė 1 500 Lt atstovimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 7-8) bei 242 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jam iš atsakovo priteistina 304,56 Lt žyminio mokesčio ir 1 411,02 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 376 Lt žyminio mokesčio (b.l. 190), todėl jam iš ieškovo priteistina 71,44 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 644,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, kolegija,

 

nutarė:

 

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“ (juridinio asmens kodas 122570826) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 10 159,51 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 159,51 Lt sumą nuo 2011-07-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 644,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjų kolegija                                                                      Rita Kisielienė

 

                                                                                               Alma Urbanavičienė

                                                              

                                                                                                Andrutė Kalinauskienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK6 6.266 str. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK
  • CK6 6.270 str. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka