Civilinė byla Nr. 3K-3-536/2009
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. lapkričio 27
d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir
Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės banko
„Snoras“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės bankas „Snoras“ prašymą
dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka
iš įkeisto G. A. turto.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškimo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų,
reglamentuojančių skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, aiškinimo
ir taikymo.
Pagal 2006 m. kovo 23 d. paskolos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais
ir papildymais bankas suteikė skolininkui 3 450 000 Lt skolą su nurodymu
grąžinti ją iki 2011 m. kovo 22 d. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti
skolininkas ir jo sutuoktinė hipotekos lakštais įkeitė nekilnojamąjį turtą.
Skolininkas sutartyje nustatytais terminais negrąžino skolos, nesumokėjo
delspinigių ir palūkanų, todėl kreditorius, remdamasis paskolos sutarties
25.2.3 punktu, raštu įspėjo skolininką ir vienašališkai nutraukė paskolos
sutartį prieš terminą, pareikšdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos
skyriui prašymą areštuoti visą įkeistą skolininko turtą ir iš jo ne ginčo
tvarka išieškoti kreditoriaus naudai 3 105 600 Lt negrąžintos skolos, 74 709,16
Lt nesumokėtų palūkanų, 11 0121,18 Lt nesumokėtų delspinigių iš skolininko
G. A. įkeisto nekilnojamojo turto.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2009 m.
kovo 2 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo G. A. nuosavybės teise
priklausantį nekilnojamąjį turtą; įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininką
ir jo sutuoktinę, kad, negrąžinus 3 290 430,34 Lt skolos per vieną mėnesį,
įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius
vykdymo išlaidas, bus nukreiptos paskolai padengti kreditoriaus naudai.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal skolininko atskirąjį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi
sprendimu jį tenkino, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos
skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė
kreditoriaus AB banko „Snoras“ prašymą. Kolegija, ištyrusi bylos medžiagą,
nustatė, kad kreditorius su 2009 m. vasario 9 d. prašymu dėl priverstinio
skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo
Hipotekos skyrių suėjus įsipareigojimo įvykdymo terminui, t. y. CPK 558
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte
nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo,
hipotekos kreditorius gali kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl
priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą
suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos
skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines).
Kolegija nurodė, kad iš šalių sudaryto kredito sutarties papildomo susitarimo Nr.
2 3 punkto matyti, jog šalys susitarė pakeisti kredito sutarties 26 punktą, nustatydamos,
kad paskolos gavėjo prašymu bankas atsisako nuo hipotekos įkeisto turto dalies,
jei, atsisakius nuo įkeisto turto dalies hipotekos, paskolos gavėjo skolininko
įsipareigojimo suma neviršija 60 procentų likusio turto vertės ir lėšos,
gaunamos iš turto pardavimo, skiriamos šiai paskolai dengti. Tuo tarpu iš 2008
m. rugsėjo 26 d. rašto matyti, kad kreditorius davė sutikimą parduoti ar
įkeisti skolininko 2008 m. rugpjūčio 26 d. prašyme nurodytą turtą ir atsisakyti
įkeitimo teisės tuo atveju, jeigu banko suteiktos paskolos likutis neviršys 45 procentų
liekančio bankui įkeisto turto rinkos vertės. Kolegija pažymėjo, kad kreditorius
2008 m. rugsėjo 26 d. raštu negalėjo vienašališkai keisti papildomo susitarimo
nuostatų, o skolininkas pagrįstai, remdamasis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
sustabdė prievolės įvykdymą. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad paskolos likutis
buvo 3 105 600 Lt, įkeisto turto vertė – 7 019 000 Lt, pripažino, kad paskolos
gavėjo skolos įsipareigojimo suma neviršijo 60 procentų likusio įkeisto bankui
turto vertės, todėl kreditorius, vykdydamas kredito sutarties papildomo
susitarimo Nr. 2 3 punktą, turėjo atsisakyti nuo įkeisto turto dalies
hipotekos, o ne kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių,
prašydamas pradėti priverstinį skolininko skolos išieškojimą iš įkeisto turto,
suėjus įsipareigojimo įvykdymo terminui.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kreditorius prašo panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d.
nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo
2009 m. kovo 2 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1.
Apeliacinės instancijos teismas
netinkamai taikė CK 4.192 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos,
nepagrįstai, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 7 dalį, išsprendė ginčą iš esmės.
Kasatoriaus teigimu, ypatingąja teisena sprendžiant bylas pagal pareiškimus dėl
hipotekos išieškojimo, CPK 443 straipsnio 7 dalis aiškintina atsižvelgiant į
tai, kad hipoteka yra aksesorinė prievolė, o CPK 558 straipsnyje nustatytos
taisyklės skirtos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos
išieškojimo pateikimo ir tenkinimo procedūros sąlygoms reglamentuoti. CPK 558 straipsnyje
nenustatyta teismo teisės ar pareigos tikrinti su pagrindine prievole susijusių
aplinkybių (prievolės galiojimo, dydžio ir panašiai), todėl hipotekos teisėjas,
gavęs kreditoriaus pareiškimą, privalo patikrinti tik formalią kreditoriaus
pareiškimo atitiktį CPK reikalavimams, o ginčo dėl pagrindinės prievolės
buvimas neturi jokios įtakos kreditoriaus pareiškimo nagrinėjimui. Pagal teismų
praktiką dėl skundų nagrinėjimo bylose pagal hipotekos kreditorių pareiškimus
dėl hipotekos išieškojimo hipotekos teisėjui įstatymuose nenustatyta pareigos
aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, susijusių su pagrindine
prievole, tai nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija v. Lithun, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.
K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008
m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A.
U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).
2.
Apeliacinės instancijos teismas padarė
nepagrįstas išvadas, kad kasatorius turėjo vykdyti skolininko prašymą
atlaisvinti įkeistą turtą nuo hipotekos ir kad skolininkas pagrįstai buvo
sustabdęs piniginių prievolių kasatoriui vykdymą, o kasatorius, esant dėl jo
kaltės sustabdytam skolininko prievolių vykdymui, neturėjo pagrindo nutraukti
paskolos sutartį. Kasatoriaus teigimu, šios išvados padarytos netinkamai
ištyrus ir įvertinus įrodymus, neteisingai išaiškinus paskolos sutarties 26
punktą. Sistemiškai aiškinant paskolos sutarties 15.1, 23 ir 26 punktus,
darytina išvada, kad paskola buvo suteikta veiklai, susijusiai su
nekilnojamuoju turtu, finansuoti, kaip pagrindinis paskolos grąžinimo šaltinis
buvo lėšos, gautos iš įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo; sutartyje buvo
nurodyta būtinoji įkeitimo atsisakymo sąlyga – lėšos, gautos pardavus turtą,
turėjo būti skirtos paskolai padengti, t. y. skolininkas neturėjo teisės
reikalauti, kad, hipotekos skolinio įsipareigojimo sumai neviršijant 60
procentų likusio įkeisto turto vertės, kasatorius besąlygiškai atsisakytų
įkeitimo. Skolininko reikalavimai neatitiko ginčo šalių susitarimo pagal
paskolos sutartį. Iš paskolos sutarties turinio matyti, kad kasatorius galėjo
atsisakyti hipotekos tik tuo atveju, jei būtų įvykdytos paskolos sutarties 23
ir 26 punktuose nurodytos sąlygos, t. y. pardavus įkeistą turtą, kurį norima
atlaisvinti, ir gautas lėšas pervedus paskolai grąžinti. Kasatoriaus teigimu,
iš skolininko 2008 m. spalio 13 d. kreditoriui pateikto prašymo turinio matyti,
kad ginčo šalys vienodai suprato šią sutarties nuostatą, todėl vėlesni
skolininko teiginiai buvo nepagrįsti.
3.
Kasatoriaus teigimu, skolininko
piniginės prievolės ir kasatoriaus prievolė atsisakyti hipotekos paskolos
sutartyje nurodytomis sąlygomis nėra priešpriešinės, todėl skolininkas neturėjo
teisės sustabdyti prievolių vykdymo – pagal CK 6.46, 6.58 straipsnius teisę
sustabdyti prievolės vykdymą skolininkas turėtų tik tada, kai iš sutarties
sąlygų akivaizdžiai būtų matyti, kad abi šalys savo pareigas privalo įvykdyti
kartu. Paskolos sutartyje nenustatyta, kad palūkanų mokėjimas ir atsisakymas
nuo hipotekos turėjo būti vykdomi vienu metu, taigi, nebuvo priešpriešinės
pareigos.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK
351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto
Hipoteka – tai
įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų
patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra
užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų
dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo
įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo,
išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl
priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių
teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI
skyriuje. Taigi tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos
išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.
Dėl
ypatingajai teisenai priskirtų bylų įvairovės šios teisenos reguliavimo dalykas
apibrėžiamas labai abstrakčiai. Tai teismo veikla, skirta įstatymo jam pavestų
materialiųjų subjektinių teisių įgyvendinimui užtikrinti arba kitaip –
ypatingosios teisenos normų nustatyta tvarka įstatymo priskirtoms byloms
nagrinėti. Ypatingoji teisena materialiąja prasme apibūdinama remiantis
pagrindiniu šios teisenos tikslu – užtikrinti materialiosios teisės normų
įgyvendinimą. Taigi pagrindinis ypatingosios teisenos tikslas – sukurti sąlygas
tinkamai įgyvendinti materialiąją teisę. Ginčo dėl teisės nebuvimas, kaip
vienas iš ypatingosios teisenos bruožų, nėra paneigtas Civilinio proceso
kodekse, tačiau lemiamą reikšmę atribojant ieškinio teisena nagrinėtinas bylas
nuo ypatingosios teisenos bylų turi tikslingumo kriterijus. Tik įstatymų
leidėjas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, sprendžia, kokius klausimus tikslinga
nagrinėti supaprastinta – ypatingosios teisenos – tvarka. Faktai, kuriuos
nustato ir patvirtina teismas, nagrinėdamas šias bylas, yra ypač svarbūs, nes
jie lemia teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, t. y.
siekiama sukurti sąlygas materialiajai teisei tinkamai įgyvendinti. Tai ypač
aiškiai pasireiškia bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių.
Nekilnojamojo turto hipotekos registravimo procedūra, kurioje, be registrų
įstaigų, notarų, dalyvauja ir teismas, leidžia patikimai apsaugoti kreditorių
teises ir teisėtus interesus, kad be jų žinios nebūtų pakartotinai įkeistas
turtas arba prievolės įvykdymas nebūtų užtikrinta jau įkeistu kitam asmeniui
turtu.
Taigi vienas
iš ypatingosios teisenos bruožų – glaudus jos santykis su materialiąja teise,
nes šiose teisės normose nustatytos ypatingosios teisenos normų taikymo sąlygos.
Kita vertus, kai kurių civilinių teisinių santykių atsiradimas yra susietas su
tam tikrų veiksmų ypatingosios teisenos tvarka atlikimu, pavyzdžiui, pagal CK 4.187
straipsnį hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento,
o CK 4.185 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka registruojama hipotekos
registre hipotekos teisėjo sprendimu.
Hipoteka yra
viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje. Tokią
situaciją iš esmės lemia supaprastinta kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarka,
kuri reiškia, kad kreditorius, nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos
tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris, atsižvelgdamas
į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas,
areštuoja turtą ir įspėja skolininką apie priverstinį išieškojimo nukreipimą į
įkeistą turtą.
Taigi įstatymų
leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai
apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos
tvarka) užtikrina materialiųjų teisių įgyvendinimą. Hipoteka yra papildoma
prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo
praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus,
konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su
pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie
klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė
mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.
v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m.
sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A.
U., bylos Nr. 3K-3-103/2008).
Toks dėl
hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas pagrįstas
hipotekos paskirtimi bei tikslais. Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio
įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekinių procedūrų
atlikimas. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos
teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl
sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių,
juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose,
dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų
paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų
jam suteiktus įgaliojimus. Jau minėta, kad šios kategorijos bylų nagrinėjimo
tvarką nustato CPK V dalies XXXVI skyrius. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad
nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos
hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius
veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp
hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas
išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar
pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas
veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo
reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Taigi hipotekos
institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui
privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos
išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus
padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir
specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio
19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B.,
bylos Nr. 3K-3-12/2005).
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl
hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas
sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių
santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir
pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad hipotekos kreditorius vienašališkai nutraukė paskolos
sutartį prieš terminą, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo,
kuris nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka. Skolininko nesutikimo su pirmosios
instancijos teismo nutartimi, kuria buvo areštuotas turtas ir skolininkas
įspėtas dėl būsimo įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, motyvai grindžiami
sutarties nutraukimo neteisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas,
panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendė ginčą tiek dėl
pagrindinės prievolės esmės, tiek dėl aksesorinės prievolės apimties (t. y. dėl
skolininko teisės sustabdyti prievolės vykdymą, dėl kreditoriaus teisės atsisakyti
nuo dalies įkeisto turto hipotekos, dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir
pan.).
Kasacinio
teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti
kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju
sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas
laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Apeliacinės instancijos teismo
išspręsti klausimai nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos
ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė skolos hipotekos kreditoriaus naudai
išieškojimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė bylų dėl
hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias proceso teisės normas,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir
aiškinimo praktikos, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis
naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis(CPK 346
straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Ypatingosios teisenos bylose
išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika.
Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių
šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų
bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo
atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas
byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra
atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių
byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai
yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas
arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas
atmestas. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus bylinėjimosi išlaidos (žyminis
mokestis ir išlaidos advokato pagalbai surašant kasacinį skundą apmokėti) priteistinos
iš skolininko, kurio interesas bylos baigtimi yra priešingas kasatoriaus interesams
(skolininko G. A. atskirojo skundo pagrindu buvo peržiūrėta ir pakeista
pirmosios instancijos teismo nutartis).
Kasatoriaus prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme
apmokėti atlyginimo suma (3509 Lt) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.12
punkte nustatytą dydį, todėl šis kasatoriaus prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 2800 Lt.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 38,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus
kreditoriaus akcinės bendrovės banko „Snoras“ kasacinį skundą, šios išlaidos į
valstybės biudžetą priteistinos iš skolininko G. A. (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359
straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi ir 443 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26
d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių
miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. kovo 2 d. nutartį.
Priteisti kreditoriui
akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (juridinio asmens kodas (duomenys
neskelbtini), buveines adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji
sąskaita: Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko G. A. (asmens kodas (duomenys
neskelbtini) 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio,
sumokėto paduodant kasacinį skundą ir 2800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus
litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant kasacinį skundą.
Priteisti iš G.
A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,45 Lt (trisdešimt aštuonis litus 45 ct) į valstybės biudžetą
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Nutarties
nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Juozas Šerkšnas