Civilinė byla Nr. e3K-3-17-943/2026

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00803-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.1.20.4

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, R. B. ir E. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, įrodymų vertinimo taisykles, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, aiškinimo ir taikymo. 

2.       Civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

3.       Ieškovas G. Ž. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės L. Ž. santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; 4) po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą 300 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų tėvą – ieškovą; 5) nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) atmesti atsakovės priešieškinio dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir pripažinti, kad santuokos metu buvo įgytas bendras 76 893 Eur vertės turtas, nurodytas ieškinyje; 7) po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytus sutuoktinių bendro turto objektus, kurių vertė 7743 Eur; 8) po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytus sutuoktinių bendro turto objektus, kurių vertė 69 150 Eur; 9) pripažinti, kad santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, šie po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovei; 10) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 65 928,32 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę bendro turto dalį; 11) pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas ir gyvenamasis namas) ir po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio žemės sklypo bei gyvenamojo namo arba priteisti ieškovui iš atsakovės 107 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo; 12) įpareigoti atsakovę per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui visus jo asmeninius daiktus, nurodytus ieškinyje; 13) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai.

4.       Atsakovė L. Ž. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių įregistruotą santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisiant atsakovės naudai 2500 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją; 2) palikti santuokines (duomenys neskelbtini) pavardes; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur kiekvienam vaikui; 5) nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo naudai išmokant 11 000 Eur kompensaciją; 7) priteisti ieškovui kaip asmeninę nuosavybę kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinyje; 8) priteisti atsakovei kaip asmeninę nuosavybę kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinyje; 9) atmesti ieškovo reikalavimus.

5.       Tretieji asmenys R. B. ir E. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė teismo priteisti iš ieškovo R. B. 1200 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, taip pat priteisti iš ieškovo E. M. 3300 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti (duomenys neskelbtini), atsakovei – (duomenys neskelbtini) pavardes; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 3) nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 4) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kepsninę „Kamado Bono“, žoliapjovę „Stihl“, stiprios srovės siurblį; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 7159,16 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą; 7) atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: automobilį „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), žoliapjovę robotą, siurblį-šluotą „Miele“, siurblį robotą „Romba“, šaldymo dėžę „Whirlpool“, džiovyklę, šaldytuvą „Samsung“, garintuvą „Karcher“, siuvimo mašiną, kompiuterį „HP“, indaplovę „Bosch“, telefoną „Apple“, valgomojo stalą, supamąjį krėslą, knygų spintą, koridoriaus drabužių spintą, lauko baldų komplektą, girliandas, šviestuvus ir elektronikos įrangą; 8) įpareigoti atsakovę per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui vartų koją „Giesse“, o atsakovei per nustatytą terminą negrąžinus šio daikto, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už negrąžintą daiktą; 9) kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti; 10) paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nusprendė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina pusę turto vertės atitinkanti kompensacija. Teismas, nustatydamas šio žemės sklypo vertę, atsižvelgė į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas pardavimui, į bylą pateiktus turto vertinimo duomenis bei pateiktus duomenis apie žemės sklypą, pagal teisės aktų reikalavimus mokėtinus gyventojų pajamų mokesčius (15 proc.) turto pardavimo atveju, todėl turto reali vertė yra 42 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2021 m. šio žemės sklypo pardavimo sandorį deklaravo abi šalys ir už savo parduotą žemės sklypą abi šalys sumokėjo gyventojų pajamų mokestį.

8.       Teismas taip pat padalijo kitą santuokos metu įgytą turtą ir konstatavo, kad ieškovui tenkančio turto vertė yra 50 304 Eur, o atsakovei tenkančio turto vertė yra 11 515 Eur. Todėl teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 38 789 Eur kompensaciją. Atsižvelgdamas į atsakovės ieškovui mokėtiną kompensaciją, teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 17 449,23 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

9.       Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumas buvo įregistruotas 2016 m. birželio 29 d. Šis namas pradėtas statyti atsakovės ir jos ankstesnio sutuoktinio santuokos metu, nutraukiant santuoką namas buvo priteistas atsakovei. Atsakovės pateiktos nuotraukos rodo, kad šalių santykių pradžioje namas buvo gyvenamas, apstatytas baldais. Žemės sklypas buvo sutvarkytas, jame pasėta veja, yra trinkelių danga, tvora ir vartai.

10.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo nurodyti namo pagerinimo darbai laikotarpiais nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo atlikti ieškovo darbu ir lėšomis, tačiau ne visos ieškovo nurodytos išlaidos namui pagerinti yra pagrįstos, kai kurios išlaidos yra priskaičiuotos kelis kartus. Taigi ieškovas į atsakovei priklausantį namą per 2013–2015 m. laikotarpį investavo 48 592,38 Lt (14 577,56 Eur) sumą, o nuo 2015 m. pradžios – 1661,59 Eur. Atsakovė 2016 m. spalio 2 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 11 000 Eur, paskirtyje nurodė „skolai“, tačiau, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į tai, kad 14 600 Eur mokėjimą pardavėjai UAB „Litectus“ už žemės sklypą atliko ieškovas iš savo sąskaitos, mokėjimus skiria kelių mėnesių laikotarpis, teismas neturėjo pagrindo šio mokėjimo vertinti kaip turto pagerinimo išlaidų padengimo.

11.       Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad dėl jo atliktų darbų ginčo namo vertė padidėjo net 59,60 proc., nes ieškovas turto vertės padidėjimą vertino lygindamas masinio vertinimo metu nustatytą turto vertę ankstesniais laikotarpiais su turto vertintojų nustatyta turto kaina šalių santykių pabaigoje. Turto vertė turto vertintojų nustatyta lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į tam tikras pataisas, iš kurių aktuali tik šildymo pataisa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad didelę dalį ginčo turto vertės sudaro ieškovo atlikti namo pagerinimo darbai. Vertinimo metu nebuvo vertinama energinė klasė ir nuo to turto kaina nepasikeitė. Teismas vertino, kad ieškovo atlikti namo remonto darbai nesudaro pagrindo ginčo turtą laikyti šalių jungtine nuosavybe. Žemės sklypo apželdinimo darbai ir nesudėtingų laikinų statinių pastatymas taip pat negali būti pagrindu žemės sklypą pripažinti bendru turtu.

12.       Teismas iš dalies tenkino ieškovo alternatyvų reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, priteisdamas ieškovui išlaidų, patirtų pagerinant atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kompensaciją, kurios dydis – 24 608,39 Eur. Įvertinęs šalių tarpusavyje mokėtinas kompensacijas ir atlikęs įskaitymą, teismas nusprendė, kad atsakovė privalo ieškovui išmokėti 7159,16 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą.

13.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 

14.       Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai padalijo šalių kilnojamuosius daiktus, įgytus santuokoje, todėl keisti šios sprendimo dalies nėra pagrindo.

15.       Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovo argumentai dėl gyvenamojo namo vertės padidėjimo yra nepagrįsti, nes jis turto vertės padidėjimą vertina lygindamas masinio vertinimo metu nustatytą turto vertę ankstesniais laikotarpiais su turto vertintojų nustatyta turto kaina šalių santykių pabaigoje.

16.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog turto vertė turto vertintojų nustatyta lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į tam tikras pataisas, iš kurių šiam ginčui aktuali tik šildymo pataisa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad didelę dalį ginčo turto vertės sudaro ieškovo atlikti namo pagerinimo darbai. Vertinimo metu nebuvo vertinama energinė klasė. Nepagrįstais laikytini ir ieškovo argumentai dėl išlaidų kelio nuovažai įrengti, keliui asfaltuoti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo šių išlaidų dydį ir įtraukė šias išlaidas į ieškovui mokėtinos kompensacijos sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovo alternatyvų reikalavimą ir priteisė ieškovui tinkamo dydžio – 24 608,39 Eur kompensaciją už atsakovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 27 d. nutarties dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo už padalytą turtą, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo už jį ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje, 3.118 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas materialiosios teisės normas, kadangi pirmosios instancijos teismas, sprendime apskaičiuodamas piniginės kompensacijos už priteistus daiktus dydį, nepadalijo ieškovui atitenkančios didesnės turto vertės, kuri sudarė 38 789 Eur, per pusę arba iš dviejų. Visą šią 38 789 Eur sumą pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovės naudai iš ieškovo, nors turėjo priteisti tik 19 394,50 Eur (38 789 Eur : 2 = 19 394,50 Eur). Padarius šią klaidą, sprendime toliau buvo klaidingai apskaičiuota galutinė subendrinta 7159,16 Eur piniginė kompensacija ir dėl šios priežasties netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo didelės, nes byla vyko intensyviai ir ilgą laiką. 

17.2.                      Šioje byloje, dalijant santuokos metu įgytą turtą, nebuvo sprendžiama dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs aritmetinę klaidą, nuo šios prezumpcijos nukrypo. 

17.3.                      Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą proceso teisės normą, kurioje nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvo dėl priteistos piniginės kompensacijos apskaičiavimo klaidos už padalytus ir priteistus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė tik dėl dalytinų daiktų verčių dydžio, tačiau ne dėl nurodytos aritmetinės klaidos apskaičiuojant piniginės kompensacijos dydį. 

17.4.                      Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais kriterijais, kada turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Teismai, pripažindami faktą, jog ieškovas atliko ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbus savo darbu ir asmeninėmis lėšomis, nevertino, kad atliktų darbų pobūdis atitiko nekilnojamojo turto kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir kitų pagerinimo darbų apimtis, taip pat neįkainojo paties ieškovo atlikto darbo, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovo atlikti pagerinimo darbai – neesminiai. Teismai faktą, kad ieškovo atlikti nekilnojamojo turto pagerinimo darbai neesminiai, vertino remdamiesi tik tuo, kad nėra duomenų, kiek nekilnojamojo turto vertė padidėjo atlikus turto pagerinimo darbus, tačiau nevertino pačių darbų masto, jų rūšies ir apimties, t. y. ar ieškovo atlikti turto pagerinimo darbai atitinka kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir kitų pagerinimo darbų sąvokas.

17.5.                      Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovo reikalavimo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismai dėl dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nepasisakė ir tokiu būdu pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, o tai lėmė mažesnio dydžio kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus apskaičiavimą ir priteisimą. Pirmosios instancijos teismas į kompensacijos sumą neįtraukė: žemės sklype pastatyto šiltnamio, neįskaitant ieškovo darbo už šiltnamio surinkimą ir pastatymą bei žemių įsigijimą; visų ieškovo patirtų išlaidų – gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) sumokėtų sumų už asfaltuotą kelią ir kitų inžinerinių struktūrų įrengimą (buvo neįvertinti ieškovo į bylą pateikti jo banko sąskaitų išrašai, iš kurių ir matyti sumokėtos sumos (duomenys neskelbtini)); ieškovo savo jėgomis atliktų darbų.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą šeimos bylose būti aktyviam (CPK 376 straipsnis), kadangi nesiūlė ieškovui pateikti papildomų įrodymų turto pagerinimų vertei nustatyti, t. y. netikslino šalių pareigos įrodinėti ir nesiūlė šalims rinkti papildomų įrodymų dėl ieškovo atliktų ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų vertinimo ar net prašyti teismo ekspertizės skyrimo ieškovo atliktų pagerinimo darbų mastui ir jų vertei nustatyti.

18.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas kompensacijos dydį apskaičiavo neteisingai, bet ne dėl ieškovo nurodomų argumentų, o atsakovės atžvilgiu. Dėl to atsakovė taip pat kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, tačiau tiek jos, tiek ieškovo apeliaciniai skundai buvo atmesti.

18.2.                      Nesutiktina, kad teismų procesiniai sprendimai buvo priimti be motyvų – teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną šalių teiginį, juo labiau šiuo atveju, kai santuokos nutraukimo byloje susidarė 41 tomas. Jei teismas būtų pateikęs motyvą dėl kiekvieno šalių pateikto dokumento, teiginio ir pan., jo procesinis sprendimas būtų nepagrįstai apsunkintas.

18.3.                      Nors ieškovas turto padalijimą, priteistas sumas vertina tik kaip aritmetinę klaidą, tačiau teismai, įvertinę bylos medžiagą, priėmė sprendimus, kuriais padalijo tarp šalių turtą ir priteisė pinigines kompensacijas, ir tai, kad ieškovui buvo priteista mažiau, nei jis prašė savo procesiniais dokumentais, negali būti traktuojama kaip aritmetinė klaida. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė „ištaisyti aritmetinę klaidą“.

18.4.                      Byloje pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą įgijo dar būdama santuokoje su pirmuoju vyru, gyvenamasis namas jau buvo pastatytas ir jame gyveno atsakovė, dar net nepažinusi savo antrojo vyro – ieškovo.

18.5.                      Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą šeimos bylose būti aktyviam, kadangi ieškovas nuo pat pradžių turėjo atstovę advokatę, teisininkę profesionalę, kuri rengė teismui procesinius dokumentus ir atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose. Be to, atsakovei pateikus į bylą statybų specialisto išvadą, ieškovo atstovė  neprašė skirti teismo ekspertizės, nors akivaizdu, kad civilinis procesas vyksta rungimosi principu.

18.6.                      Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas neteisingai pateikia savo apskaičiavimus, o pirmosios instancijos teismas pačius apskaičiavimus atliko teisingai. Atsakovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl turto verčių ir kito vertinimo. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad iš teismo priteistos iš atsakovės ieškovui 7159,16 Eur sumos reikia atimti 25 000 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypą, kuris po santuokos nutraukimo liko ieškovui, taip pat 2500 Eur ir 8500 Eur, todėl ne atsakovė turi mokėti ieškovui kompensaciją, o ieškovas turi mokėti atsakovei 28 840,84 Eur kompensaciją, o to ir buvo prašoma apeliacinės instancijos teismo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

19.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktu kasaciniu skundu kvestionuoja bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus dėl dalies klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo byloje dalijamo turto priskyrimu sutuoktiniams: 1) nustačius bendrą dalytiną sutuoktinių turto vertę, padalijus sutuoktinių turtą natūra, atsakovei priteista didesnė kompensacija, nei turėtų būti priteista, nors byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies, 3.118 straipsnio 4 dalies nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti teismo nutartį, kadangi nepasisakė dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo padarytomis klaidomis skaičiuojant kompensaciją; 2) bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.90 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią turtas gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu jis buvo iš esmės pagerintas. Spręsdami dėl šio ieškinio reikalavimo, ieškovo teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) – dėl dalies įrodymų nepasisakė, be to, pažeidė teismo pareigą šeimos bylose būti aktyviam (CPK 376 straipsnis) – nepatikslino šalių pareigos įrodinėti ir nepasiūlė šalims rinkti papildomų įrodymų, prašyti skirti ekspertizę.

21.       Nurodyti kasacinio skundo argumentai (iškelti teisės klausimai) suponuoja jų nagrinėjimo eilę, t. y. pirmiau teisėjų kolegija vertina, ar byloje gali būti konstatuotas absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ar byloje buvo netinkamai pritaikytos proceso teisės normos (CPK 185 ir 376 straipsniai) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tik įvertinus, ar byloje apeliacinės instancijos teismas padarė nurodytus proceso teisės pažeidimus, taip pat jų įtaką sprendžiant bylą, pasisakytina dėl kitų kasacinio skundo argumentų, siejamų su netinkamu materialiosios teisės normų taikymu ir aiškinimu.

22.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinės tų ieškovo kasacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės siekiama kitokio, nei bylą nagrinėjusių teismų buvo atliktas, konkrečių įrodymų turinio (kasacinio skundo 35 punktas) vertinimo, tačiau nėra keliamas konkretus teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Su įrodymų vertinimu susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija vertins tik tiek, kiek jais grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.

Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo nutartį

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, jog ginčijama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje turėjo būti įvertinti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, nustatant priteistos piniginės kompensacijos už padalytus ir priteistus daiktus dydį, yra visiškai be motyvų. Kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje turėjo būti vertinami ieškovo apeliacinio skundo argumentai ir pateikti įrodymai dėl jo atliktų ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų (ieškovui prisidedant savo darbu ir asmeninėmis lėšomis) bei pripažinimo, kad ieškovo atlikti pagerinimo darbai buvo esminiai, nepakankamai motyvuota. Bylą nagrinėję teismai įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus ir pažeidė teismo pareigą būti aktyviam šeimos teisinių santykių byloje. Šie kasacinio skundo argumentai iš dalies pripažįstami pagrįstais.

24.       Teismo sprendimui proceso įstatyme keliami pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

25.       Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

26.       Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką, be kitų apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, sudarė ir patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo atsakovei mokėtinos kompensacijos už santuokos nutraukimo byloje dalijamą bendrą turtą dydį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo atliktu piniginės kompensacijos apskaičiavimu, teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiavo bendrą piniginės kompensacijos sumą, priteistiną ieškovo naudai iš atsakovės, ir apeliaciniame skunde išdėstė detalius skaičiavimus, kaip ieškovo mokėtina atsakovei kompensacija turėtų būti apskaičiuota (apeliacinio skundo II dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje šių ieškovo argumentų nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl galimų konkrečių priteistos kompensacijos skaičiavimo klaidų, ši sprendimo dalis turėjo būti vertinama apeliacinės instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, nustatant, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas mokėtinos kompensacijos dydį, tinkamai ją apskaičiavo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovo apeliacinio skundo argumentų visiškai nepasisakė, nurodytų galimų kompensacijos skaičiavimo klaidų nepatikrino.

29.       Nors ir galima sutikti su atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą pateiktu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių teiginio, tačiau apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus, be to iš teismo pateikiamų motyvų turi būti aišku kokios išvados ir kokių duomenų pagrindu yra daromos byloje. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 39 punktas).

30.       Skundžiamos nutarties 104 punkte apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė apibendrinančią išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nutarties 105 punkte papildomai pažymėjo, jog kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, papildomai nurodydamas, kad teismų praktikoje nekeliamas reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir kad galimas pritarimas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar jų daliai.

31.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismo sutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ar jų dalimi netikrinant jų pagrįstumo yra galimas ne visais atvejais. Šiuo atveju pripažintina, kad toks sutikimas negalimas, kadangi apeliaciniame skunde dėstomais argumentais ir modeliuojamais skaičiavimais buvo siekiama įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo mokėtinos atsakovei kompensacijos dydį, padarė klaidą, t. y. netinkamai aritmetiškai apskaičiavo teismo priteistas sumas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, turėjo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas mokėtinos kompensacijos dydį, nepadarė aritmetinių klaidų, ir tokias išvadas pagrįsti teisiniais argumentais. Tačiau, kaip minėta, motyvų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu kompensacijos skaičiavimo vertinimu, sudarančiu dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyko, ginčijamoje nutartyje apskritai nėra.

32.       Papildomai pažymėtina, jog nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl mokėtinos kompensacijos ieškovas apeliaciniame skunde siejo ir su pirmosios instancijos teismo sprendime neaptartu nukrypimu nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nebuvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. 

33.       Taigi atsižvelgiant į nutarties 24-32 punktuose nurodytus teisėjų kolegijos argumentus, dėl šios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (teismo nutartis yra be motyvų, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

34.       Kita kasacinio skundo argumentų dalimi siekiama pagrįsti, jog byloje buvo netinkamai pritaikytos proceso teisės normos (CPK 185 ir 376 straipsniai), dėl to ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra be pakankamų motyvų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškovas byloje prašė pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo ir į 1/2 dalį gyvenamojo namo. Byloje taip pat buvo pareikštas alternatyvus reikalavimas – priteisti ieškovui iš atsakovės 107 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančias ieškovui priklausančias žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė ieškovui išlaidų, patirtų pagerinant atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kompensaciją (24 608,39 Eur). Įvertinęs šalių tarpusavyje mokėtinas kompensacijas ir atlikęs įskaitymą, teismas konstatavo, kad atsakovė privalo ieškovui sumokėti 7159,16 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Jo teigimu, teismas nepagrįstai nepripažino jo atliktų turto pagerinimo darbų esminiais, nesutiko su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neskaičiavo ieškovo darbo (jo neįkainojo), ieškovo atliktų darbų masto, nepagrįstai 2013–2015 metais atliktus namo pagerinimo darbus įvertino tik 16 239,15 Eur suma, neįtraukė į ją ieškovo patirtų išlaidų šiltnamiui pastatyti ir kompostinei žemei įgyti, jo padarytų įmokų (duomenys neskelbtini). Detalūs ieškovo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai buvo išdėstyti apeliacinio skundo IV dalyje ir turėjo būti patikrinti apeliacinės instancijos teismo.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš dalies tenkinant ieškovo alternatyvų reikalavimą (kompensacijos už ieškovo atliktus darbus ir patirtas išlaidas atsakovės turtui pagerinti priteisimo), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir šią nutarties dalį motyvavo nepakankamai išsamiai (CPK 331 straipsnio 4 dalis).

37.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

38.       CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta teismo pareiga argumentuoti sprendimą, jame nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo daromos išvados. Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, jog joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).

39.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, turėjo nustatyti ir įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo – kompensacijos už atsakovės turto pagerinimą priteisimo, tinkamai nustatė ieškovo atliktų darbų mastą, apimtis, nekilnojamojo turto būklę iki pagerinimų ir po jų, t. y. nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino jas patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, pašalino galimus jų tarpusavio prieštaravimus.

40.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentais keliant bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą, juo, kaip patenkančiu į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžiančiu ginčo esmę ir turinčiu reikšmės bylos teisiniam rezultatui, pasisakyti.

41.       Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, pasisakė tik dėl turto vertės padidėjimo nustatymo būdo ir kai kurių mokėjimų (duomenys neskelbtini), tačiau liko neįvertinti apeliacinio skundo argumentai ir įrodymai dėl ieškovo atliktų darbų masto bei apimties (darbų ir išlaidų) ir mokėjimų, atliktų (duomenys neskelbtini), nurodytų apeliaciniame skunde (su nuorodomis į bylos medžiagą). Todėl pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovo alternatyviu reikalavimu kompensuoti už atliktus atsakovės turto pagerinimus, ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra be išsamių motyvų. Padarytas proceso teisės pažeidimas lėmė, kad apeliacine tvarka nebuvo patikrintas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas, dėl to byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisingai.

43.       Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl proceso teisės normų pažeidimų, siejamų su netinkamu CPK 376 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos veikti aktyviai šeimos teisinių santykių bylose aiškinimu ir taikymu.

44.       CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktyvaus teismo vaidmens tikslas – maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais teismo būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

46.       Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl teismo aktyvumo stokos keliamas bylos dalyje, kurioje teismai sprendė turtinius buvusių sutuoktinių tarpusavio reikalavimus. Šie klausimai nesusiję su nepilnamečių vaikų interesais, todėl teismas neturėjo būti aktyvus ir savo inciatyva spręsti dėl ekspertizės skyrimo turto vertės dėl padarytų pagerinimų padidėjimui nustatyti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. 

47.       Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl CPK 376 straipsnio pažeidimo ir konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovui teko pareiga įrodinėti savo atliktus atsakovei priklausančio turto pagerinimus (darbų mastą ir patirtas išlaidas) ir jų įtaką turto vertės padidėjimui.

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Remdamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nebuvo iš esmės išnagrinėta ieškovo apeliacinio skundo dalis dėl piniginės kompensacijos priteisimo už padalytą turtą dydžio skaičiavimo, pripažintina esančia be motyvų. Todėl yra pagrindas konstatuoti absoliutų šios teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kita kasacine tvarka patikrinta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis (dėl kompensacijos už atsakovei priklausančio turto pagerinimą ieškovo lėšomis) pripažintina esančia be išsamių motyvų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo apeliacinio skundo dalį nepasisakė dėl apeliaciniame skunde ieškovo iškeltų klausimų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo (jų neįvertinimo) pažeidimų, dėl to taip pat konstatuotinas padarytas proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Konstatuoti proceso teisės pažeidimai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti. Šie pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Toks bylos išnagrinėjimo procesinis rezultatas lemia, jog kasaciniame teisme nebevertinami kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šie argumentai susiję su kasacine tvarka naikinamomis apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimis, t. y. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų, tačiau kasaciniam teismui nustačius nutartyje nurodytus proceso teisės pažeidimus, procesas apeliacinės instancijos teisme bus kartojamas ir iš naujo bylą nagrinėsiančiam teismui teks pareiga peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacinio skundo ribose, taigi pasisakyti ir dėl nurodytų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo.

49.       Remdamasis CPK 623 straipsnio 1 dalimi Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą, teismingą Klaipėdos apygardos teismui. Todėl panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, byla šioje dalyje pakartotiniam nagrinėjimui apeliacine tvarka siunčiama pagal teismingumą – Klaipėdos apygardos teismui.

50.       Teisėjų kolegijai nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

51.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 8,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalys dėl byloje priteistos atsakovei L. Ž. piniginės kompensacijos už padalytą turtą dydžio ir G. Ž. atliktų L. Ž. priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbų kompensacijos dydžio, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos         

        Egidija Tamošiūnienė

        Eglė Zemlytė