KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant  Aistei Jungaitytei, dalyvaujant pareiškėjui J. V. ir jo adv. P. A.,   suinteresuoto asmens U. V. atstovams  adv. D. V., įstatyminiam atstovui R. V., suinteresuotam asmeniui  R. V., jo adv. P. A., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui U. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su   suinteresuotais asmenimis R. V. bei U. V. ir suinteresuoto  asmens U. V. pareiškimą   pareiškėjui J. V. dėl termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo su suinteresuotu asmeniu R. V., ir

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. po S. V. mirties 2012-11-07, faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė kaip palikimą visą jai priklausiusį turtą.

              Pareiškėjas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, paaiškino, kad  po sutuoktinės mirties dėl palikimo nesikreipė, bet priėmė jį faktiškai. Po žmonos mirties liko gyventi ir gyvena tuo pat adresu, kaip ir gyveno jo žmona, rūpinasi žeme, namu, perėmė visus jos asmeninius daiktus.  Po žmonos mirties palikimo nesusitvarkė pas  notarą, nes nežinojo įstatymų.  Kitų paveldėtojų nėra.   Apie žmonos testamentą U. V. tiksliai nežinojo. Terminas, U. V. palikimui priimti,  atnaujintinas, kadangi yra nepilnametė, teismo leidimas išduotinas.

Suinteresuotas asmuo R. V. su pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pareiškimu sutiko, patvirtino, kad tėvas priėmė palikimą, tvarkė, dirbo 6 a. žemės sklypą, tėvas su mama prieš keletą metų paaiškino, kad Ugnei palieka butą. Terminas, U. V. palikimui priimti,  atnaujintinas, kadangi yra nepilnametė, teismo leidimas išduotinas.

Suinteresuoto asmens U. V. atstovai su pareiškėjo pareiškimu sutiko, palaikė savo pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės S. V., mirusios 2012-11-07, mirties bei leisti  R. V., priimti palikimą pagal apyrašą, kuris liko po S. V. mirties 2012-11-07, nepilnametės dukters U. V. vardu.

Suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas paaiškino, kad nežinojo, jog paveldėjimo teisės atitenka ne tik R. V., bet ir jo atstovaujamai dukrai, o apie testamentą žinojo tik iš gandų, nurodė, jog palikimo nepriėmimo  praleidimo priežastys yra įstatymo nežinojimas.

              Pareiškimai tenkintini. Teismo leidimas išduotinas.

2012-11-07 mirė pareiškėjo J. V. žmona ir U. V. senelė S. V. (b.l.11,13,43-45). U. V. motina A. V. buvo S. V. ir J. V. dukra, kuri mirė 2005-07-09(45). S. V. vardu yra registruota 1/2 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamio ir žemės sklypo, kurio plotas 0,0588 ha ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių  (duomenys neskelbtini) (bl.l.8,9,17-19), santuokos metu pareiškėjas ir jo žmona įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini)(bl.l.20). S. V. 2008-11-14  sudarė testamentą, kuriuo jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko suinteresuotam asmeniui U. V. (4,27 b. l.). Paveldėjimo byla po S. V. mirties neužvesta (12 b. l.).

Dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo

Atsiradusio palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Šiuo sandoriu įpėdinis savo veiksmais susikuria teisines pasekmes. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo pratęsti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą, prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Suinteresuoto asmens atstovai  nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo nepilnametės atstovaujamosios vardu praleido dėl to, kad nežinojo įstatymų dėl paveldėjimo bei neturėjo duomenų dėl to ,kad testamentu paliktas turtas. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens atstovų  nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepilnametė paveldėtoja  elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo įstatyminių atstovų aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra ilgas. Suinteresuoto asmens įstatyminis atstovas apie S. V. valią  bei galimybę paveldėti turtą sužinojo tik teismo iniciatyva įtraukus U. V. į bylą, todėl akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo  dėl objektyvių priežasčių negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Kiti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo neišreiškė.  Suinteresuoto asmens U. V. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas (CK 5.50, 5.57 str., CPK 178, 576 str.2d., 578 str.).

Suinteresuotam asmeniui bei jo įstatyminiam atstovui  išaiškintina, kad per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos būtina  kreiptis dėl palikimo priėmimo į Kauno miesto 14-ąjį notarų biurą (Vasario 16-osios g.10-1, Kaunas).

Dėl teismo leidimo.

              Suinteresuoto asmens, U. V. įstatyminis atstovas teikia prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnametės dukters  U. V. vardu, pagal apyrašą,  išdavimo. Teismo leidimas – būtina nepilnamečio paveldėjimo sąlyga. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

              Vadovaujantis telekomunikacijų ryšiais iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos gautais duomenimis, R. V. šeima dėl vaikų nepriežiūros bei vaikų teisių pažeidimų Vaiko teisių apsaugos  tarnyboje nėra registruota. Kadangi U. V. yra nepilnametė,  palikimo priėmimui vaiko vardu yra reikalingas teismo leidimas (LR CK 2.14 str., 3.85 str.2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad palikimo priėmimas, nepilnametės U. V. vardu, pagal apyrašą, nepažeis  vaiko teisėtų interesų, todėl teismo leidimas išduotinas.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

              LR CK 5.51 straipsnio l dalis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti turto administratorių. Notarų biuras be teismo sprendimo  pateikimo, t.y. pats teisinio vertinimo apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, neatlieka.

              Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad  pareiškėjas po savo žmonos S. V., mirusios 2012-11-07 mirties, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai priėmė visą jam priklausančią palikimo dalį, atsiradusią  po   žmonos mirties, pradėdamas ją valdyti. Pareiškėjas  gyvena ir naudojasi mirusiajai  priklausančio namo, žemės, šiltnamio  dalimi, moka mokesčius(bl.l.5-8). Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad ginčo dėl pareiškimo dalyko nėra, pareiškimas įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis  faktas, kad J. V., po  savo žmonos S. V., mirusios  2012-11-07, mirties, priėmė visą jam priklausančią palikimo dalį, pradėdamas ją faktiškai valdyti(LR CPK 444 str.8 p.). Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, atsižvelgtina į tai, kad  yra atnaujintas terminas suinteresuotam asmeniui U. V. palikimui, atsiradusiam po  senelės S. V., mirusios  2012-11-07, mirties, priimti. Konkrečios pareiškėjo ir suinteresuoto asmens U. V. paveldimo turto dalys bus nustatytos paveldėjimo byloje.

Vadovaudamasis LR CPK 263,265,268, 269,270,582 straipsniais ,teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Pareiškimai tenkintini. Teismo leidimas išduotinas.

Pratęsti suinteresuotam asmeniui U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po  senelės S. V.,  a.k  (duomenys neskelbtini) mirusios  2012-11-07, mirties.

Išduoti R. V., a.k.  (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters U. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po S. V., a.k (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-11-07 mirties, pagal apyrašą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po  savo žmonos S. V.,  a.k.  (duomenys neskelbtini) mirusios  2012-11-07 mirties, priėmė visą jam priklausančią palikimo dalį, pradėdamas ją faktiškai valdyti.

              Šis juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.