Civilinė byla Nr. e2-634-454/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10569-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Ievai Aglinskienei, Juditai Šovaitei, Dainai Cikanavičienei, Karolinai Šuliokienei, Danguolei Muravjovienei, Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovo D. Z. atstovui advokatui Martynui Antanaičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oberstata“ ir trečiųjų asmenų E. V., uždarosios akcinės bendrovės „EKS projektai“ atstovei advokato padėjėjai Karolinai Rainytei-Andriukaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Oberstata“ “ dėl nuostolių, išlaidų ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys E. V., uždaroji akcinė bendrovė „EKS projektai.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas D. Z. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Oberstata) (toliau – atsakovė) 13 110,11 Eur patirtų nuostolių, 300,00 Eur išlaidų, 61,37 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sudarė 2021 m. kovo 21 d. rezervacijos sutartį Nr. SRA 2021-03-30/1 (toliau – sutartis). Sutartyje, kaip ateityje įsipareigosiantis kontrahentas, taip pat minimas vystytojas (statytojas) trečiasis asmuo UAB „EKS Projektai“. Sutartimi šalys sutarė, jog atsakovė įsipareigoja tarpininkauti statybos projekte tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „EKS projektai“ projekto vystytojo (statytojo) dėl vienbučio 114,6 kv. m. namo preliminarios pirkimo–paravimo sutarties sudarymo bei suteikti kitas paslaugas nurodytas sutartyje ar abiejų šalių pasirašytuose sutarties prieduose, o ieškovas informuoti atsakovę apie projekto eigą (sutarties 1.1. punktas). Ieškovui sutartyje nustatyta tvarka rezervuojama teisė atsakovės pasiūlytomis įprastinėmis ir su ieškovu suderintomis bei jam priimtinomis sąlygomis sudaryti preliminariąją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1094 ha, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir individualaus gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „EKS projektai“ įsipareigos įrengti inžinerinę infrastruktūrą, pastatyti namą bei iki sutarto baigtumo lygio įvykdžius statybos darbus, sudaryti su ieškovu notarinę žemės sklypo ir namo pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 1.2. punktas). Preliminari žemės sklypo ir namo pardavimo kaina 168 000,00 Eur (sutarties 1.3. punktas). Atsakovė įsipareigojo ieškovui suteikti visą informaciją, kuri reikalinga šio projekto įgyvendinimui, tarpininkauti derybose dėl 1.2 punkte išvardintų sutarčių sudarymo su trečiuoju asmeniu UAB „EKS projektai“, tarpininkauti gaunant finansavimą kredito įstaigose (bankuose, kredito unijose ir kt. finansinėse institucijose) (sutarties 2.2. punktas). Atsakovė įsipareigojo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „EKS projektai“ iki 2021 m. gegužės 15 d. pasirašytų preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 2.3. punktas). Pagal rezervacijos sutartį atsakovė išrašė 2021 m. kovo 30 d. išankstinę sąskaitą Serija ir Nr. OS 2103-30/1 dėl vienkartinės įmokos, kurią Ieškovas apmokėjo tą pačią dieną. 2021 m. gegužės 11 d., po 1,5 mėn. nuo sutarties sudarymo, atsakovė išsiuntė laišką ieškovui, kuriame nurodė sutarties kainos pabrangimą 198 428,48 Eur. Šalys taip pat 2021 m. gegužės 14 d. sutarė pratęsti sutartyje numatytą preliminarios namo pirkimo–pardavimo sutarties terminą iki 2021 m. gegužės 31 d. 2021 m. gegužės 31 d. ieškovas išsiuntė el. laišką dėl preliminariosios sutarties pagal rezervacijos sutartį sudarymo, kuriuo nurodė, jog pratęstas rezervacijos sutarties terminas baigiasi šią dieną, jis nėra sulaukęs jokio kvietimo su datos ir laiko pasiūlymu preliminariosios sutarties su trečiuoju asmeniu UAB „EKS projektai“ sudarymui, todėl prašė tą pačią dieną raštu informuoti apie atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „EKS projektai“ tinkamą laiką sudaryti preliminariąją sutartį, nustatant laiką sutarties sudarymui iki birželio 4 d. Pranešė, jog nesudarius preliminariosios sutarties iki 2021 m. birželio 4 d. turės pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti sutartį pagal jos 2.5 punktą. 2021 m. birželio 1 d. atsakovė išsiuntė el. laišką dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių ir sklypo savininko sprendimo neparduoti sklypo (duomenys neskelbtini), preliminari pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „EKS projektai” negali būti pasirašyta, todėl nutraukia šalių pasirašytą rezervacijos sutartį. Nurodė, jog kaip alternatyvų sprendimą iki birželio 10 d. pasiūlys kitą „M.“ kvartale esantį panašios vertės sklypą (kuris ieškovui pasiūlytas taip ir nebuvo). Tos pačios dienos laišku atsakovė nurodė, jog sutartis yra nutraukiama, grąžinama visa sumokėta suma – 7 000,00 Eur. 2021 m. birželio 3 d. ieškovas išsiuntė el. laišką dėl sutarties vienašališko nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir ieškovo nuostolių kompensavimo, kuriame nurodė nesutikimo su atsakovės rezervacijos sutarties nutraukimu motyvus, informavo apie sutarties nutraukimą pagal jos 2.5. punktą bei pareiškė reikalavimą atlyginti visus dėl atsakovės patirtus nuostolius, t. y., 14 000,00 Eur. 2021 m. birželio 14 d. atsakovės atstovas išsiuntė el. atsakymą į pretenziją dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, jog sutartis nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl kito subjekto veiksmų, t. y. savininko sprendimo neparduoti. Atsakovė neva siūlė ieškovui alternatyvų sklypą, dėjo maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti tarpusavio sutartiniai santykiai, tačiau ieškovas to atsisakė; atsakovė grąžino ne 6 000,00 Eur, kaip reikalaujama pagal sutarties 2.4. punktą, tačiau visas pagal sutartį investuotas lėšas, t. y. 7 000,00 Eur, geranoriškai paliko teises į namo autorinį projektą. Nurodė, jog nesutinka sumokėti 14 000,00 Eur ieškovo patirtų nuostolių. Ieškovo nuomone, dėl atsakovės kaltų veiksmų, nuo sutarties sudarymo iki nutraukimo, pabrango nekilnojamasis turtas, rangos, statybos darbai, statybinės medžiagos. Ieškovas už tokią pačią kainą nebegali įsigyti panašaus nekilnojamojo turto.

Ieškovo atstovas pateiktoje baigiamojoje kalboje nurodė, jog atsakovės atstovai 2021 m. gegužės 27 d. pasikvietė ieškovą į susitikimą, kuriame žadėjo pasirašyti preliminarią sutartį tarp ieškovo ir UAB „EKS projektai”, tačiau ieškovui atvykus sutartis nebuvo pateikta pasirašyti, o vietoje to atsakovės atstovai nurodė, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. V., o šalys negali pasirašyti preliminariosios sutarties, nes atsakovė negali įsigyti sklypo iš jo savininko pastarajam nesutinkant jo perleisti. Akcentuotina, jog sudarant sutartį tai, kad sutartimi sutartas parduoti žemės sklypas nuosavybės teise nepriklauso atsakovei ir / ar su juo susijusiems asmenims, ieškovui ne tik buvo neatskleista (nors sutarties 3.5. punkte nurodyta, kad apribojimų parduoti turtą nėra), tačiau ir sąmoningai nuo jo nuslėpta, nes jis apie šią informaciją teiravosi (2022 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:31:20; 00:32:10; 00:35:00; 00:37:00), o ši informacija buvo atskleista tik prieš pat sutarties nutraukimą, kaip tariama rezervacijos sutarties negalėjimo įvykdyti aplinkybė. Atstovas nurodė, jog 2021 m. birželio 1 d. laiško dėl sutarties nutraukimo išsiuntimo dieną rezervavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasibaigusi ir / ar nutrūkusi suėjus terminui. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog rezervavimo sutartis buvo nutraukta ne pasibaigus terminui, o dėl to, kad taip nusprendė atsakovė, UAB „EKS projektai“ ir E. V. (2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:27:30). Ieškovo įsitikinimu, jis buvo suklaidintas ir apgautas atsakovės, nes jam buvo užtikrinta, kad sklypas su namu jam bus parduotas, buvo sudarytas įspūdis, kad viskuo pasirūpins atsakovė (skelbime buvo rašoma: Namą planuokitės ir statykitės Jūs, o visus darbus atliksime mes“), jam nekils jokių problemų nei dėl kainos, kuri buvo sutarta kaip galutinė ir galima pakeisti tik šalių abipusiu rašytiniu susitarimu (sutarties 3.4. punktas) (o kaina preliminaria vadinta tik dėl to, kad kaina šalių sutarimu galėjo kilti ieškovui nusprendus padidinti kvadratūrą, pridėti daugiau trinkelių, klinkerio) (2022 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:34:10), nei dėl žemės sklypo, apie kurį buvo nurodyta, jog apribojimų parduoti jį nėra (sutarties 3.5. punktas) bei dėl kurio ieškovui teiraujantis nebuvo suteikta detali informacija: buvo tik nurodyta, kad su sklypu viskas yra gerai, jokių problemų nebus, jis nėra įkeistas; taip pat buvo griežtai nurodyta, kad tuo metu nebuvo laikas kalbėtis apie sklypą ir jokių sutarties punktų keisti negalima (2022 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:32:20; 00:35:00; 00:37:00). Ieškovas paaiškino, jog prieš pasirašant sutartį ir sutarties pasirašymo dieną jis nebuvo informuotas kas buvo sklypo savininkas, nors šios informacijos klausė (2022 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:35:10). teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. V. iš esmės pripažino, jog iš tiesų žemės sklypo ieškovui nepardavė dėl to, kad nurodomu metu pakilo nekilnojamojo turto, statybų, medžiagų ir kt. kainos, todėl pardavimas už rezervacijos sutartimi sutartą kainą jam būtų reiškę nuostolį (mažesnį pelną) (nurodė, kad 168 000,00 Eur suma buvo paskaičiuota 2020 metais, o šis sandoris buvo 2021 metais. 2021 m. kovo mėn. ženkliai pasikeitė įvairių medžiagų kainos, todėl UAB „EKS projektai” negalėjo statyti už tą kainą, už kurią statė 2020 metais, nes tai būtų nuostolis (2022 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:20:40). Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovė paaiškino, kad tarp atsakovės, E. V. ir UAB “EKS projektai” buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypų pardavimo su galimybe juose statyti gyvenamuosius metus. <...> E. V. ir UAB „EKS projektai” buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią buvo susitarę, kad būtent šituose žemės sklypuose bus projektuojami ir statomi namai, kuriuos statys UAB „EKS projektai” ir bus parduodami jie kaip vienas bendras projektas, t. y. nebus pardavinėjami nei atskirai žemės sklypai, nei atskirai projektuojami namai ar paslaugos statybos (2023 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:02:30 iki 00:04:20). Trečiasis asmuo E. V. yra glaudžiai susijęs su atsakove ir UAB „EKS projektai“, turintis įtaką. E. V. nurodė, kad ginčo sklypo nutarė neparduoti, nes ketina jame statyti šeimos nariui namą. Todėl galima pagrįstai teigti, kad tikroji atsisakymo su ieškovu sudaryti preliminarią namo pirkimo–pardavimo sutartį priežastis buvo ne tai, kad tariamai žemės sklype namą ketino statytis E. V. sūnus, o išimtinai E. V., UAB „EKS projektai” ir atsakovės ekonominiai interesai, siekiant gauti kuo daugiau finansinės naudos, šį interesą iškeliant tiek prieš ieškovo teisėtus interesus ir lūkesčius, tiek prieš sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas išankstinę sąskaitą apmokėjo. 2021 metų kovo 30 d. Mokėjimas jam buvo sugrąžintas 2021 m. birželio 1 d. Todėl atsakovė ieškovo pinigais neatlygintinai naudojosi 64 dienas. Atsakovė už naudojimąsi ieškovo pinigais privalo sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurios sudaro 61,37 Eur. Palūkanų skaičiavimas atliktas naudojant formulę 7 000,00 Eur dalinti iš 365 dienų, padauginant iš 64 dienų padauginant iš 0,05 palūkanų normos. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga arba buvo nesąžininga ir pateikė aptariamos apimties procesinį dokumentą sąmoningai siekdama veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apie atsakovės siekį vilkinti procesą ir veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą galima spręsti ir iš pastarojo atsisakymo priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus iki jie buvo išsiųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalies tvarka, prašymo pratęsti terminą procesinio dokumento pateikimui ir tinkamo dokumento iki šio termino pabaigos nepateikimo. Todėl ieškovas, vadovaudamasis CPK 7, 95 straipsnių nuostatomis, prašo atsakovei skirti 1 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (didelį nerūpestingumą arba nesąžiningumą, pasireiškusį sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), 50 procentų šios baudos skiriant ieškovo naudai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo skirta reglamentuoti ikisutartinius santykius. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau taip būna tik tada, kai šalys elgiasi sąžiningai. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos šalies veiksmų, tai šiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. kyla pareiga atlyginti sąžiningai šaliai padarytus nuostolius. Šiuo atveju šalių sutartis netgi nebuvo preliminarioji turto pirkimo sutartis ir neatitiko šios sutarties požymių. Priešingai – šalių sutarties dalykas buvo būsimos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo organizavimas. Sutartyje nebuvo aptariamos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, o taip pat ir norimo įsigyti turto kainos apskaičiavimas. Sutarties 1.3. punkte buvo aiškiai nurodyta, jog žemės sklypo ir būsimo gyvenamojo namo kaina 168 000,00 Eur yra tik preliminari. Iš sutarties aiškiai matyti, jog sutartimi konkrečiai nebuvo aptariamos ir preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Sprendžiant klausimą dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti įvertintas ir nukentėjusios šalies elgesys. Jeigu nuostolius prašanti atlyginti šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, tai kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo gali būti sumažinta arba ši šalis gali būti visiškai atleista nuo pareigos atlyginti nuostolius. turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Kartu turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.). Savo ruožtu reikalavimas dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti pagrįstas realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti. Atsakovei nėra suprantamas ieškovo nuostolių skaičiavimas dėl neva prarastos galimybės įsigyti žemės sklypą su pagal jo pageidaujamą projektą pastatytu gyvenamuoju namu už 168 000,00 Eur. Šalių sudarytoje sutartyje 168 000,00 Eur buvo nurodyta tik kaip preliminari turto kaina. Dar iki pirmojo sutarties pratęsimo atsakovė informavo ieškovą, jog kaina pagal jo preliminariai pasirinktą projektą yra perskaičiuota ir 2021 m. gegužės 11 d. informavo ieškovą, jog projekto kaina būtų 198 428,48 Eur, kas reiškia, jog reali galimybė sudaryti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį dar 2021 m. gegužės 11 d. t. y. dar galiojant šalių sudarytai sutarčiai, pagal kurią preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. gegužės 15 d., jau buvo 30 428,48 Eur didesnė, nei deklaruojama ieškinyje ir negu ta, nuo kurios skaičiuojama neva prarasta ieškovo galimybė. Be to svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovas siekė sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl dar nepastatyto gyvenamojo namo, kas iš esmės reiškė, jog net ir preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebūtinai turėjo būti nurodoma fiksuota turto kaina, tačiau taip pat galėjo būti nurodyta šios kainos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią ieškovas kaip pirkėjas įsipareigotų sumokėti būtent prieš pagrindinės sutarties sudarymą apskaičiuotą galutinę kainą, kas yra logiška ir įprasta dar nepastatytų statinių preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlyga. Ieškovo pateikiami skaičiavimai remiantis tuo, kas išdėstyta bei kasacinio teismo išaiškinimais nėra pagrindas nustatyti jo neva patirtos žalos dydį. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 300,00 Eur išlaidas pagal 2021 m. gegužės 3 d. gyvenamojo namo apšvietimo projekto parengimo sutartį. Šios išlaidos yra nepagrįstos dėl dviejų esminių aplinkybių. Pirma, atsakovas sudaręs sutartį su ieškovu nurodė jam architektą, su kuriuo jis gali bendrauti rinkdamasis iš gyvenamojo namo, kuris galėtų būti statomas ant žemės sklypo projektų ir juos derindamas. Šios išlaidos yra numatytos ir šalių sudarytoje sutartyje, kur 2.4. punkte numatyta, jog nesudarius preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties atsakovei iš ieškovo sumokėto rezervacijos mokesčio lieka 1 000,00 Eur projektavimo kaštų ir ieškovui grąžintina suma juos atskaičius. Šiuo atveju atsakovė grąžino visą ieškovo sumokėtą rezervacijos mokestį šios sumos neišskaitydamas ir netgi užtikrino teisę ieškovui naudoti suderintą autorinį gyvenamojo namo projektą. Antra, ieškovas sudaręs tik rezervacijos sutartį, dar nesudaręs preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, neaptaręs jos ir pagrindinės sutarties sąlygų neturėjo imtis papildomų veiksmų, sukuriančių papildomas išlaidas. Ieškovas buvo dėl to įspėtas ir neturėjo pagrindo tikėtis, jog tokios išlaidos jam bus atlyginamos. Tokios išlaidos turėtų būti vertinamos kaip atsiradusios dėl ieškovo kaltės ir neapdairumo. Kita vertus ieškovui buvo suteikta teisė naudoti namo projektą, todėl atitinkamai ir namo apšvietimo projektas, parengtas pagal jį, galės būti panaudojamas, kas reiškia, jog šios išlaidos negali būti priskiriamos nuostoliams. Atsakovė šioje situacijoje nepažeidė savo pareigos bendradarbiauti, bendravo su ieškovu, reagavo į jo laiškus, raštus, pateikė atsakymus, informavo apie negalėjimą sudaryti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir sutarties nutraukimą, nevengė ir nedelsė grąžinti ieškovui jo sumokėtą rezervacijos mokestį pagal sutartį, siūlė surasti kitą panašų projektą, tačiau gavus Ieškovo 2021 m. birželio 3 d. pranešimą suprato, jog bendradarbiauti ieškovas nebesiekia. Atsakovė elgėsi sąžiningai, savo įsipareigojimus vykdė, o sutartis buvo nutraukta ne dėl jos kaltės. Sutarties 2.7. punkte numatyta, jog nė viena šalis nėra atsakinga už pareigų nevykdymą dėl aplinkybių, kurių šalys negalėjo valdyti, įskaitant, bet neapsiribojant dėl kitų subjektų veikimo ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, jog preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne su atsakove, dėl kitų asmenų, su kuriais ji turėjo būti sudaryta atsisakymo atsakovė nėra atsakinga. Tokia sąlyga šalių buvo sutarta ir aptarta, todėl vadovaujantis sutarčių laisvės principu, dabar nebegali būti vienos iš jų kvestionuojama. Atsakovė neturi pagrindo atlyginti ieškovo reikalaujamos žalos, ji yra nepagrįsta, o jos skaičiavimas klaidingas. Dėl minėtų priežasčių ieškinys atmestinas.

Atsakovės atstovas pateikė baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, kad ginčas tarp šalių kilęs iš sutartinių santykių , pagal 2021 m. kovo 31 d. tarp šalių sudarytą rezervacijos sutartį Nr. SRA 2021-03-30/1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tarpininkauti statybos projekte tarp ieškovo ir statytojo dėl vienbučio 114,6 kv. m namo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, suteikti kitas paslaugas, nurodytas sutartyje, bei informuoti apie projekto eigą. Šalys aiškiai susitarė, kad ieškovui yra rezervuojama teisė atsakovės pasiūlytomis įprastinėmis ir su ieškovu suderintomis, jam priimtinomis sąlygomis sudaryti preliminariąją žemės sklypo, ir individualaus gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią statytojas įpareigotų įrengti inžinerinę infrastruktūrą, pastatyti namą bei iki sutarto baigtumo lygio įvykdžius statybos darbus, sudaryti su ieškovu pagrindinę žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje buvo nustatyta preliminari žemės sklypo ir gyvenamojo namo kaina – 168 000,00 Eur, numatytas preliminariosios sutarties pasirašymo terminas buvo 2021 m. gegužės 15 d. Pasirašydamas sutartį ieškovas sumokėjo atsakovei 7 000,00 Eur rezervacijos mokestį. Iš byloje pateiktų dokumentų, šalių paaiškinimų, bei ką patvirtino liudytojas A. R. Žemės sklypo savininkas buvo E. V., o statytojas – UAB „EKS projektai“. E. V. su UAB „EKS projektai“ veikė tarp jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kai E. V. žemės sklype UAB „EKS projektai“ pastačius gyvenamąjį namą jį ketino parduoti. Atsakovė pagal į bylą pateiktą 2020 m. sausio 2 d. pavedimo sutartį Nr. SB AR 2020-01-02/1 įsipareigojo surasti turto pirkėjus žemės sklypo su projektu namo statybai ir statybos darbais iki 80 proc.–86 proc. namo baigtumo lygio (pavedimo sutarties 1 punktas), kartu su klientais suderinti namo projektą, padėti savininkui tvarkyti pirkimo–pardavimo sutarčiai sudarytus reikalingus dokumentus (Pavedimo sutarties 4 punktas). Atsakovė buvo tik tarpininkas, kurios funkcijos buvo surasti pirkėją ir suderinti su juo žemės sklype galimo pastatyti gyvenamojo namo projektą. Ieškovas nesutiko su perskaičiuota 198 428,00 Eur kaina, pageidavo turtą pirkti tik už 168 000,00 Eur, o žemės sklypo savininkas ir statytojas tokia kaina pasirašyti preliminarios sutarties nenorėjo. Ieškovas paskutinę termino dieną, t. y. 2021 m. birželio 1 d., atsiuntė atsakovei raginimą nurodyti, kada galima pasirašyti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir pageidavo tai padaryti iki 2021 m. birželio 4 d. 17.00 val. Matant, jog tarp preliminariosios sutarties šalių nėra susitarimo dėl sąlygų ir statytojas su žemės sklypo savininku nepageidauja parduoti turto ieškovo reikalaujama kaina tą pačią 2021 m. birželio 1 d. atsakovė pateikė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, nors šio pranešimo turinys ir esmė rodo, jog tai labiau buvo pranešimas apie sutarties pasibaigimą nesudarius preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties sutartyje nustatytu terminu, todėl informavo apie grąžinamą visą 7 000,00 Eur rezervacijos mokestį bei galimybę ieškovui naudoti suderintą gyvenamojo namo projektą. Atsakovė nedelsiant grąžino ieškovui rezervacijos mokestį. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako. Atsakovė šiuo atveju elgėsi sąžiningai. Atsakovė prieš sudarydama sutartį suteikė galimybę ieškovui iš anksto susipažinti su sutarties sąlygomis, sutartyje aiškiai, paryškintai pažymėjo, jog nurodoma kaina yra tik preliminari, komunikavo su ieškovu, suteikė galimybę ieškovui neatlygintinai atsakovės lėšomis rinktis projektą, jį derinti ir bendrauti su nurodytu architektu, tarpininkavo derinant projektą, perskaičiuojant kainą, t. y, ir derinant preliminariosios sutarties sąlygas. Atsakovė atliko veiksmus ir dėjo pastangas, kad su ieškovu būtų sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, šios sutarties nesudarius per nustatytą terminą nedelsiant grąžino visą ieškovo sumokėtą rezervacijos mokestį. Atlikdama minėtus veiksmus, suteikdama ieškovui visą reikalingą informaciją ne vieno susitikimo metu, atsakovė siekė užtikrinti, jog tokių ginčų, koks šiuo metu vyksta, būtų išvengta. Sutartyje nebuvo numatyta nei gyvenamojo namo baigtumo, nei darbų, kurie turi būti atlikti, nepridedamas nei projektas, nes ieškovas buvo informuotas, jog projektas gali būti pasirenkamas, derinamas su architektu. Šios aplinkybės (be paryškinto išskirto žodžio „preliminari“ nurodant būsimą žemės sklypo ir būsimo namo kainą) papildomai patvirtina, jog ieškovas būdamas atidus, apdairus ir rūpestingas negalėjo ir neturėjo susikurti lūkesčio sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį būtent už 168 000,00 Eur. Ieškovas taip pat kėlė prielaidą apeiliuodamas į atsakovės sąžiningumą, neva ieškovas nežinojo, jog žemės sklypas nepriklauso atsakovei, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygą, įtvirtintą 2.2. punkte, suteikti visą informaciją, kad tikėjosi, jog preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašyta su atsakove ir pan. Visos šios prielaidos yra paneigtos byloje pateiktais įrodymais, o taip pat paties ieškovo paaiškinimais. Kiekvienas apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo galėjo suprasti, jog atsakovė nėra ir nebus nei statytojas, nei žemės sklypo savininkas, o yra tik tarpininkas. Tą buvo galima suprasti visų pirma iš pačios sutarties teksto. Sutartyje yra aiškiai nurodoma, jog atsakovė yra tik tarpininkas ir „įsipareigoja tarpininkauti statybos projekte tarp „Užsakovo“ [Ieškovo] ir projekto Vystytojo (statytojo) dėl vienbučio 114,6 m2 namo preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo...“. Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, jog sutarties sudarymo metu jam buvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie žemės sklypą. Todėl ieškovas neturėjo pagrindo susikurti lūkesčio įsigyti žemės sklypą iš atsakovės. Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Kartu turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. jo atidumas, rūpestingumas, galėjimas numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, ir kt. Be to, turi būti įvertinti ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai, t. y. šalyje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., nekilnojamojo turto rinkoje vykstanti kainų kaita, kurią gali lemti tiek šalies vidiniai, tiek regioniniai ar net pasauliniu mastu vykstantys procesai, kaip antai ekonominė krizė ir pan.). Savo ruožtu reikalavimas dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo turi būti pagrįstas realiomis, neišvengiamomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis ar išlaidomis. Tai reiškia, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami; asmuo, teigiantis patyręs tokių praradimų, turi juos įrodyti. Ieškovas siekė sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl dar nepastatyto gyvenamojo namo, kas iš esmės reiškė, jog net ir preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebūtinai turėjo būti nurodoma fiksuota turto kaina, tačiau taip pat galėjo būti nurodyta šios kainos apskaičiavimo metodiką, pagal kurią ieškovas kaip pirkėjas įsipareigotų sumokėti būtent prieš pagrindinės sutarties sudarymą apskaičiuotą galutinę kainą, kas yra logiška ir įprasta dar nepastatytų statinių preliminarių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlyga. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. R., nurodydamas, jog preliminariosiose pirkimo pardavimo sutartyse atsakovė derindama sąlygas paprastai numatydavo galimybę ir vėl perskaičiuoti kainas, jei šios padidėtų daugiau nei 10 procentų. Labai svarbu atkreipti, jog prarasta galimybė šiuo atveju negalėtų būti skaičiuojama ir objektyviai vertinama, nes į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad ieškovas būtų sudaręs kitą gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį už didesnę kainą, nei buvo paskaičiuota atsakovės. Ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, reikalavimai neįrodyti, todėl jis atmestinas atitinkamai atsakovei priteisiant patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl baudos skyrimo, pažymėtina, jog atsakovės veiksmai neužvilkino bylos nagrinėjimo, nebuvo kryptingi tyčiniai, neigiamai paveikiantys teisminį procesą, todėl mano, jog baudos skyrimas būtų neproporcinga priemonė atsakovės atžvilgiu.

Trečiųjų asmenų atstovė palaikė išdėstytas atsakovės aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškovas sudarė 2021 m. kovo 21 d. rezervacijos sutartį Nr. SRA 2021-03-30/1. Sutartyje taip pat minimas vystytojas (statytojas) trečiasis asmuo UAB „EKS Projektai“. Sutartimi šalys sutarė, jog atsakovė įsipareigoja tarpininkauti statybos projekte tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „EKS projektai“ projekto vystytojo (statytojo) dėl vienbučio 114,6 kv. m. namo preliminarios pirkimo–paravimo sutarties sudarymo bei suteikti kitas paslaugas nurodytas sutartyje ar abiejų šalių pasirašytuose sutarties prieduose, o ieškovas informuoti atsakovę apie projekto eigą (sutarties 1.1. punktas). Ieškovui sutartyje nustatyta tvarka rezervuojama teisė atsakovės pasiūlytomis įprastinėmis ir su ieškovu suderintomis bei jam priimtinomis sąlygomis sudaryti preliminariąją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1094 ha, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir individualaus gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „EKS projektai“ įsipareigos įrengti inžinerinę infrastruktūrą, pastatyti namą bei iki sutarto baigtumo lygio įvykdžius statybos darbus, sudaryti su ieškovu notarinę žemės sklypo ir namo pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 1.2. punktas). Preliminari žemės sklypo ir namo pardavimo kaina 168 000,00 Eur (sutarties 1.3. punktas). Ieškovo sumokėtas rezervavimo mokestis bus įskaitomas į žemės sklypo ir namo pardavimo kainą. Sutarties 2.1 punkte sutarta, kad ieškovas sumoka 7 000,00 Eur rezervavimo mokestį, t. y. vienkartinę įmoką, kuri užtikrina sklypo vietos rezervaciją.

2021 m. gegužės 31 d. ieškovas išsiuntė el. laišką dėl preliminariosios sutarties pagal rezervacijos sutartį sudarymo, kuriuo nurodė, jog pratęstas rezervacijos sutarties terminas baigiasi šią dieną, jis nėra sulaukęs jokio kvietimo su datos ir laiko pasiūlymu preliminariosios sutarties su projekto vystytoju sudarymui, todėl prašė tą pačią dieną raštu informuoti apie atsakovei ir vystytojui tinkamą laiką sudaryti preliminariąją sutartį, nustatant laiką sutarties sudarymui iki 2021 m. birželio 4 d. Pranešė, jog nesudarius preliminariosios sutarties iki 2021 m. birželio 4 d. turės pasinaudoti savo teise vienašališkai nutraukti sutartį pagal jos 2.5 punktą.2021 m. birželio 1 d. atsakovė išsiuntė el. laišką dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių ir sklypo savininko sprendimo neparduoti sklypo (duomenys neskelbtini), preliminari pirkimo–pardavimo sutartis su statytoju / vystytoju negali būti pasirašyta, todėl nutraukia šalių pasirašytą rezervacijos sutartį. Nurodė, jog kaip alternatyvų sprendimą iki birželio 10 d. pasiūlys kitą „M.“ kvartale esantį panašios vertės sklypą. Ieškovo teigimu kitas sklypas nebuvo pasiūlytas. Tos pačios dienos laišku atsakovė nurodė, jog sutartis yra nutraukiama, grąžinama visa sumokėta suma – 7 000,00 Eur. 2021 m. birželio 3 d. ieškovas išsiuntė el. laišką dėl sutarties vienašališko nutraukimo dėl firmos kaltės ir užsakovo nuostolių kompensavimo, kuriame nurodė nesutikimo su atsakovės rezervacijos sutarties nutraukimu motyvus, informavo apie sutarties nutraukimą pagal jos 2.5. punktą bei pareiškė reikalavimą atlyginti visus dėl atsakovės patirtus nuostolius – 14 000,00 Eur. 2021 m. birželio 14 d. atsakovės atstovas išsiuntė el. atsakymą į pretenziją dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, jog sutartis nutraukta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl kito subjekto veiksmų, t. y. savininko sprendimo neparduoti. Atsakovės teigimu ieškovui buvo siūlomas alternatyvus sklypas, dėjo maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti tarpusavio sutartiniai santykiai, tačiau ieškovas to atsisakė. Atsakovė grąžino ne 6 000,00 Eur, kaip reikalaujama pagal sutarties 2.4. punktą, tačiau visas pagal sutartį investuotas lėšas, t. y. 7 000,00 Eur, geranoriškai paliko teises į namo autorinį projektą. Nurodė, jog nesutinka sumokėti 14 000,00 Eur ieškovo patirtų nuostolių.

Kilęs klausimas yra nuostolių atlyginimo apimtis ikisutartinės atsakomybės atveju. Ieškovo teigimu, atsakovei atsisakius sudaryti preliminarią bei pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal rezervacijos sutartyje nustatytas sąlygas, jo nuostoliai. Tokiu būdu ieškovas prašo ginti nesudarytos pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesą jam priteisiant kainų skirtumą dėl padidėjusių turto kainų rinkoje. Plėtojamojoje kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009). Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovui sudarius rezervacijos sutartį, jam buvo suteikta galimybė derinti būsimo namo projektą pagal ieškovo poreikius. Kaip garantas, kad sklypas nebus siūlomas kitiems pirkėjams, ieškovas sumokėjo 7 000,00 Eur rezervavimo mokestį. Ieškovas pasinaudojo galimybe derinti projektą pagal jo poreikius. Derinant projektą, buvo pratęstas rezervacijos sutarties terminas šalims sutarus dėl to iki 2021 m. gegužės 31 d. Rezervacijos sutartyje buvo numatyta preliminari žemės sklypo ir būsimo namo kaina 168 000,00 Eur. Atsakovė nurodė, jog kaina buvo numatyta pagal pradinį projektą. Ieškovui keičiant projektą, padidėjo kvadratūra, trinkelių, klinkerio, cokolio, plotai, statybinių medžiagų ir darbų kaina, pasikeitus reglamentavimui, atsirado infrastruktūros mokestis. Atsakovė perskaičiavo sutarties kainos pabrangimą, nurodydama, kad bendra statybos kaina 198 428,48 Eur. Apie kainos pabrangimą ieškovas buvo informuotas 2021 m. gegužės 11 d. Ieškovo netenkino kainos pabrangimas, todėl jis 2021 m. birželio 1 d. kreipėsi dėl sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovas kreipėsi dėl rezervacijos sutarties nutraukimo jai pasibaigus, t. y. pratęsus rezervacijos sutarties terminą, buvo numatyta preliminarią sutartį sudaryti iki 2021 m. gegužės 31 d. Ieškovui buvo grąžintas visas rezervacijos mokestis bei geranoriškai paliko teises į namo autorinį projektą.

Ginčo rezervavimo sutartis nėra nei preliminarioji, nei būsimo buto pirkimo–pardavimo, nei pagrindinė namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Šalis siejo ikisutartiniai santykiai, jie pasibaigė suėjus rezervavimo sutartyje nustatytam terminui 2021 m. gegužės 31 d., nesudarius joje numatytu laikotarpiu preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Kaip matyti, šalių derybos dėl objekto pirkimo nutrūko dėl objektyvių priežasčių, t. y., ieškovo netenkino perskaičiuota kaina pagal koreguotą projektą, o atsakovė negalėjo tęsti derybų, pasikeitus žemės sklypo savininko (trečiojo asmens E. V.) poreikiams. Nenustatyta ikisutartiniuose šalių santykiuose nesąžiningas elgesys. Todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovas prašė atsakovės atlyginti 300,00 Eur išlaidas pagal 2021 m. gegužės 3 d. gyvenamojo namo apšvietimo projekto parengimo sutartį.

Tikėtina, jog ieškovas sudaręs rezervavimo sutartį tikėjosi, kad suderinus projektą bus pasirašyta preliminari sutartis. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas ėmėsi skubotų veiksmų rengdamas apšvietimo projekto rengimo sutartį. Tuo prisiimdamas savo rizika papildomas išlaidas, nesibaigus deryboms. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui ir šiuo metu palikta gauti namo projektą su teisėmis, o apšvietimo projektas yra derinamas būtent su šio namo projektu.

Ieškovas prašė skirti atsakovei 1 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (didelį nerūpestingumą arba nesąžiningumą, pasireiškusį sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), 50 procentų šios baudos skiriant ieškovo naudai.

Nenustatytas atsakovės nerūpestingumas ar nesąžiningumas, kuris būtų pasireiškęs kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl šis prašymas atmestinas kaip neįrodytas. 

Netenkinus šių ieškovo reikalavimų, teismas dėl kitų reikalavimų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė patyrė 3 666,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 14,54 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 14,54 Eur šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai bendrovei „Oberstata“, į. k. 304572350, 3 666,30 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,54 Eur (keturiolikos eurų 54 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                     Artūras Šafronas