Civilinė byla Nr. e2S-2442-577/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35553-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eurorita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurorita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu patenkino ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Eurorita“ ir ieškovui iš atsakovės priteisė 1 441 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur žyminio mokesčio ir 462 Eur dokumentų vertimo išlaidų. 2020 m. gruodžio 14 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo 798,60 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ieškovui. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi sprendimas (ir papildomas sprendimas) paliktas nepakeistas, ieškovui iš atsakovės priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Pareiškėja (atsakovė) UAB „Eurorita“ pateikė teismui prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą iki bus panaikintas lėšų suvaržymas, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-275/2020. Taip pat pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu sprendimo įvykdyti negali dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi visos jos lėšos yra laikinai suvaržytos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-275/2020, daugiau lėšų ir turto ji neturi. Panaikinus pareiškėjos lėšų suvaržymą, ji galės įvykdyti teismo sprendimą. Teigė, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, siekiant laikinai sureguliuoti teisinę padėtį.

                        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Eurorita“ prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas pažymėjo, jog 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėja neįrodė savo sunkios finansinės padėties – nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį; pareiškėja teismui pateikė tik Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį, iš kurios matyti, kad teismas areštavo UAB „Eurorita“ pinigines lėšas viename banke (255 411,50 Eur sumą). Daugiau jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį pareiškėja nepateikė.

5.       Pareiškėjai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę padėtį, teismas laikė, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą iki bus panaikintas lėšų suvaržymas, pritaikytas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-275/2020, yra nepagrįstas, todėl jo netenkino.

6.       Pareiškėjai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo ir nutarties vykdymo stabdymo būtinumą, teismas laikė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Pareiškėja (atsakovė) UAB „Eurorita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimti naują nutartį – atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą iki bus panaikintas apelianto lėšų suvaržymas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648- 275/2020? priimti naują nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties vykdymą iki teismo sprendimo dėl šio prašymo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Iš pareiškėjos negalima reikalauti, kad ji įrodytų, jog neturi daugiau jokio kito turto, nes tai reikštų reikalavimą įrodinėti neegzistuojančias aplinkybes. Teismas nepagrįstai perkėlė pareigą apeliantei įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, taip pažeidžiant rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12, 17 ir 178 straipsnių nuostatas. Vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, apeliantė nurodo, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Jei ieškovas mano, kad apeliantas turi turto, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

7.2.       Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes.

7.3.       Teismo sprendimas šiuo metu jis negali būti įvykdytas dėl ieškovo lėšoms taikomo laikino apribojimo, kuris nepriklauso nuo ieškovo valios.

7.4.       Ieškovės manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 0260003418 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1964-275/2019 taikomas laikinas ieškovo lėšų suvaržymas yra tokios aplinkybės, kurios leidžia taikyti CPK 284 straipsnyje nurodytas išimtis, sustabdant teismo sprendimo vykdymą iki bus panaikintas ieškovo lėšų suvaržymas. Reikalavimas, kad apeliantė įvykdytų teismo sprendimą, kai pati valstybė yra suvaržiusi jos turtines teises į apeliantei priklausančias lėšas, o už sprendimo nevykdymą grasina sankcijomis, reiškia, kad valstybė reikalauja iš ieškovės to, kas neįmanoma. Kai tik bus panaikintas apeliantės lėšų suvaržymas, ji galės įvykdyti teismo sprendimą.

7.5.       Pasak apeliantės, laikinąsias apsaugos priemones taip pat būtina taikyti, siekiant laikinai sureguliuoti teisinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9.       Pažymėtina, kad priimta tik pareiškėjos (atsakovės) atskirojo skundo dalis dėl reikalavimo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos (atsakovės) prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsiranda nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo. CPK 284 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

11.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą, nurodžiusi vienintelę priežastį - jos lėšų laikiną suvaržymą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1648-275/2020. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad minėta nutartis negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu įmonės sunkią finansinę padėtį, t. y. pakankama aplinkybe tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo nutarties vykdymo atidėjimo.

13.       Apeliantė atskirajame skunde klaidingai interpretuoja įrodinėjimo taisyklių taikymą. Šiuo atveju ne ieškovė, o atsakovė (pareiškėja) pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl akivaizdu, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent ji ir turėjo įrodyti prašymo pagrįstumą. Samprotavimai apie rungimosi principo pažeidimą, įrodinėjimo pareigos perkėlimą nagrinėjamoje situacijoje yra nelogiški ir nepagrįsti, todėl atmestini.

14.       Atskirajame skunde teigiama, kad šios kategorijos bylose pareiškėja turi pateikti įrodymus apie turimą turtą, tačiau teismas negali reikalauti iš pareiškėjos įrodymų apie turtą, kurio ji neturi. Pažymėtina, kad  CPK 284 straipsnio nuostatos galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą sieja su turtine šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis (priklausomai kurios nurodytos šalies prašyme). Akivaizdu, kad asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik turimas turtas, bet ir skolos, įsipareigojimai ir pan. Juridinio asmens turtinę padėtį atskleidžia duomenys iš registrų (Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“), taip pat banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys lėšų judėjimą, finansinės atskaitomybės duomenys ir kt. Taigi, pareiškėjos samprotavimai, kad teismas nepagrįstai perkėlė (nustatė) pareigą apeliantei įrodyti neegzistuojančias aplinkybes, nepagrįsti. Teismas vertino būtent pareiškėjos pateiktos nutarties dėl lėšų apribojimo pakankamumą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad vien šis dokumentas nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą.

15.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

16.       Šiuo atveju, apeliantė nepagrindė atskirojo skundo teiginio, kad kai bus panaikintas jos lėšų suvaržymas, ji galės įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog šiuo metu situacija yra pasikeitusi, apeliantės nurodyta nutartimi taikytos (pakeistos) laikinosios apsaugos priemonės Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-526-464/2021 yra pakeistos. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas neapibrėžtam terminui ir nesant duomenų, kad jis sukels pareiškėjos nurodomas pasekmes, juolab neįrodžius, kad nėra galimybės teismo sprendimą įvykdyti iš kito pareiškėjos turto, gali pažeisti išieškotojo teises bei suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui.

17.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič