Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-02-12][nuasmenintas sprendimas byloje][2-1773-944-2016].docx
Bylos nr.: 2-1773-944/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija Vaiko teisių apsaugos tarnyba 188764867 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1773-944/2016

Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06127-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.2.6.1. (S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 4 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei I. N.-P., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovui V. P., jo atstovei advokatei Eglei Dargvainei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. N.-P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo  dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai po 202 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 3-6 b. l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria V. P. įsipareigojo dukrų R. P. ir U. P. išlaikymui mokėti kiekvienai po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymo suma neatitinka šiandieninių dukrų poreikių. Dukros yra mokyklinio amžiaus, todėl išlaidos jų išlaikymui yra didesnės. Išlaidos išlaikymui yra apie 416 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Šias išlaidas sudaro maisto produktai, apranga, higienos prekės, vaistai, vitaminai, žaislai. Jos materialinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos yra 237 Eur per mėnesį, todėl prie dukrų išlaikymo prisideda jos tėvai (I t., 3-6 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad teikiamo išlaikymo dydis atitinka ne tik jo galimybes, bet ir pačių vaikų poreikius, dukros yra sveikos, jokių specialių poreikių neturi, be to, jis visada prisideda prie atsiradusių naujų dukrų poreikių tenkinimo. Pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo atsižvelgta į tai, kad dukra R. P. nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti mokyklą, buvo nuspręsta skirti vienodo dydžio išlaikymo sumas, nors dukrų poreikiai ir skyrėsi. Atsakovas gauna minimalų atlyginimą, daugiau prisidėti prie dukrų išlaikymo neturi galimybės. Niekada neatsisako pasiimti dukras kas antrą mėnesio savaitgalį, dukroms būnant su juo taip pat patiria išlaidas ne tik dėl dukrų pramogų, bet ir dėl maisto, patalynės, higienos reikmenų, kelionių, drabužių, taip pat perka dovanas, žaislus. Atsiradus papildomų išlaidų ieškovei perveda pinigų. Visus pirkinius perka iš pinigų, kuriuos jam dovanoja tėvai ar artimieji. Jo išsilavinimas radioelektrikas, rasti darbą pagal specialybę nėra galimybių, todėl saugo darbo vietą tikėdamasis, kad ekonomikai pagerėjus darbdavys galės mokėti didesnį atlyginimą. Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu ieškovė turėjo pakankamai gerai apmokamą darbą (I t., 31-34 b. l.). Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka mokėti po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes nuo 2016 m. didėja minimalus darbo užmokestis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui atitinka vaiko interesus bei užtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteisto išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir negali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimo, todėl išlaikymo suma turėtų būti didinama, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius (I t., 23-30 b. l.). Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje nurodytus argumentus, prašė priimant sprendimą prioritetiškai atsižvelgti į vaiko interesus.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., 8, 9 b. l.). Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta V. P. ir I. N.-P. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. N.-P., V. P. įsipareigojo nepilnamečių vaikų R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (I t., 10-16 b. l.). I. N.-P. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris jai atiteko pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (I t., 18 b. l.), jos vardu registruota transporto priemonė Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., 20 b. l.). V. P. nekilnojamojo turto neturi (I t., 19 b. l.), savo vardu registruotą transporto priemonę Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 100 Eur (I t., 53, 165, 166 b. l.). V. P. pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atiteko VIP investicinis gyvybės draudimas, 2015-08-05 UAB „SEB gyvybės draudimas“ išmokėjo V. P. 8129,91 Eur, sukauptos lėšos 2012-12-31 buvo 9596,25 Eur, 2013-12-31 – 10023,15 Eur, 2014-12-31 – 11799,62 Eur, 2015-08-25 – 5098,38 Eur (I t., 89-100, 120, 163 b. l.). I. N.-P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadove, jos darbo užmokestis yra 258,51 Eur per mėnesį (I t., 52 b. l.). I. N.-P. yra viena iš bendrovės akcininkų (I t. 126-127 b. l.), dividentai už 2014 m. išmokėti nebuvo, pelnas panaudotas įmonės apyvartinėms lėšoms didinti (I t., 128 b. l.). Pagal ieškovės skaičiavimus, vienam vaikui mėnesio išlaidos yra 416 Eur (I t., 22 b. l.). V. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra 252,51 Eur per mėnesį (I t., 35 b. l.). Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad V. P. moka vaikams sutartą išlaikymą, yra pervedęs pinigų pratyboms, šokių bateliams, mokslo metų pradžiai (I t., 36-39, 164 b. l.). Pagal atsakovo skaičiavimus, vienam vaikui mėnesio išlaidos yra 188,28 Eur (I t., 101 b. l.). Iš VSDFV pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad I. N.-P. 2012-2014 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis buvo nuo 608,20 Eur (2100 Lt) iki 1563,38 Eur (5398,05 Lt) per mėnesį neatskaičius mokesčių (I t., 67-70 b. l.). Ieškovė pateikė pažymas apie P. N. mokamą 222,67 Eur senatvės pensiją (I t., 71-72 b. l.) ir darbo užmokestį (I t., 73-74 b. l.), N. N. mokamą 274,61 Eur senatvės pensiją (I t., 75-76 b. l.) ir darbo užmokestį (I t., 77-79 b. l.), duomenis apie mokesčių ir kredito mokėjimą (I t., 80-88 b. l.) ir įvairius kvitus už prekes ir paslaugas (I t., 129-154 b. l.). Atsakovas pateikė duomenis, kad jo žmona A. T.-P. yra neįgali, iš dalies darbinga, darbingumas – 35 proc. (I t., 104, 108 b. l.), pažymas apie jos darbo užmokestį (I t., 105 b. l.) ir jai mokamą 266,41 Eur netekto darbingumo pensiją bei 9,50 Eur transporto išlaidų kompensaciją (I t. 106-107 b. l.). A. T.-P. mėnesio išlaidos sudaro 1160,51 Eur (I t., 110-111 b. l.). V. P. ir A. T.-P. yra sudarę vedybų sutartį ir ją įregistravę vedybų sutarčių registre, visam turtui nustatytas asmeninės kiekvieno sutuoktinio nuosavybės teisinis režimas (I t., 112-114 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apklausta nepilnametė U. P. nurodė, kad mokyklai viską nupirko mama. Kai eina į draugių gimtadienius, dovanas nuperka mama, tėtis niekada neperka. Dažniausiai viską, ko reikia, nuperka mama, tėtis labai retai ką nors nuperka, yra nupirkęs suknelę ir palaidinę. Lanko dramos būrelį, kuris nemokamas, norėtų lankyti jogos ir pynimo iš šiaudų būrelius, bet jie mokami. Pas tėtį būna kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., vasarą tėtis pasiėmė tik vieną kartą. Kai tėtis pasiima, dažniausiai būna pas jį namuose, du kartus nusivedė į kino teatrą, kartais važiuoja į svečius. Tėtis pasveikina su gimtadieniu, ką nors padovanoja (I t., 123 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apklausta nepilnametė R. P. nurodė, kad mokyklai reikalingus daiktus nupirko mama. Dažniausiai viską, ko reikia, nuperka mama, tėtis mažai ką perka. Lanko dramos ir literatų būrelius, jie nemokami. Pas tėtį būna kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., vasarą tėtis pasiėmė tik vieną kartą. Kai būna pas tėtį, važiuoja į turgų pirkti maisto, kartais su tėčiu važiuoja į svečius pas tetą, du kartus nusivedė į kino teatrą (I t., 124 b. l.). Iš V. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis pervedė 2500 Eur V. M., 2500 Eur – V. L. P., 3000 Eur – A. P. (I t., 159 b. l.). Notaro patvirtintais V. M. parodymais nustatyta, kad ji paskolino V. P. 8500 Lt, kuriuos šis grąžino 2015-08-07 (I t., 160-161 b. l.). Notaro patvirtintais V. L. P. parodymais nustatyta, kad jis paskolino V. P. 8500 Lt, kuriuos šis grąžino 2015-08-13 (I t., 162 b. l.). Atsakovas pateikė bendravimo su vaikais ataskaitą už 2012-2015 m. (I t., 167-168 b. l.). Ieškovė pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., 169 b. l.).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą dukroms, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai, taip pat tuo, kad pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. priteisiant išlaikymą vienai dukrai nebuvo suėję penkeri, kitai dukrai nebuvo suėję septyneri. Šiuo metu mergaitės yra mokyklinio amžiaus, todėl reikia skirti daugiau lėšų jų ugdymui. Jos materialinė padėtis yra sunki, gaunamų pajamų vidurkis per mėnesį atskaičius mokesčius yra 237,49 Eur.

Pažymėtina, kad pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (LR CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu tokio dydžio, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Šiuo atveju teismo sprendimu buvo priteista suma kiekviena vaikui po 300 Lt (86,89 Eur). Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, priėmimo praėjo treji metai ir aštuoni mėnesiai – 2012 metais R. P. nebuvo suėję penkeri metai, U. P. nebuvo suėję septyneri metai, bylos nagrinėjimo teisme metu mergaitėms yra aštuoneri ir dešimt metų, jos yra moksleivės. Duomenų, kad santuokos nutraukimo byloje buvo sutarta dėl didesnio išlaikymo, nei jis buvo reikalingas nepilnamečiams vaikams tuo metu, nėra pateikta. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra per mažas, neatitinka vaikų poreikių. Darytina išvada, kad teismo priteistas išlaikymas šiuo metu yra per mažas ir nebeužtikrina nepilnamečių vaikų poreikių.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį vieno vaiko išlaikymui būtina skirti apie 416 Eur, prašo priteisti iš atsakovo kiekvienos dukters išlaikymui po 202 Eur. Teismui pateiktoje vieno mėnesio išlaikymo vienam vaikui skaičiuotėje ieškovė nurodė tokias išlaidas: valgymas mokykloje – 43 Eur, maistas – 81 Eur, rūbai – 81 Eur, kuras – 20 Eur, mokesčiai – 52 Eur, būreliai – 29 Eur, vitaminai, vaistai – 9 Eur, atostogos – 26 Eur, mokykla, kanceliarija – 23 Eur, uniforma – 6 Eur, pramogos – 20 Eur, katinas – 6 Eur, baldai, apstatymas, patalynės – 14 Eur, higiena – 4 Eur.  Ieškovė nurodo vaiko būreliams skiriamą sumą – 29 Eur per mėnesį, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šias išlaidas, nepateikė, mergaitės, apklaustos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nurodė, kad jų lankomi būreliai yra nemokami. Ieškovė nurodo, kad mokesčiams skiriama 52 Eur suma per mėnesį, tačiau iš ieškovės pateiktų sąskaitų už mokesčius matyti, kad vienam asmeniui mokesčiams skiriama suma sudaro apie 40 Eur (I t., 80-86 b. l.), posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad į šią sumą įtraukia įmokas, kurias turi mokėti už butą bei draudimą butui. Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai  prie komunalinių išlaidų prideda įmokas už būstą, nes būstas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovei, prievolė bankui taip pat yra jos asmeninė, todėl nesąžininga būtų iš dukroms skiriamo išlaikymo mokėti įmokas už asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo suma turi būti didesnė nei pagal LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas.

Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, ar jie gali teikti tokio dydžio išlaikymą koks šiuo atveju būtinas nepilnamečiams vaikams. Be to, pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Atsakovas, prieštaraudamas iš jo prašomam priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui, nurodė, kad sutiktų teikti dukroms išlaikymą po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teigė, jog būtent tokia suma, skiriama vienam vaikui vieno iš tėvų, yra pakankama nepilnamečiui vaikui, jo turtinė padėtis sunki, gaunamas atlyginimas minimalus, be to, dukroms skiria lėšų papildomai mokyklos prekėms ir pan., o dukroms laiką leidžiant su juo, taip pat patiria išlaidas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (I t., 19, 53, 165 b. l.), turi investicinį gyvybės draudimą (I t., 89 b. l.). Daugiau vertingo turto atsakovo vardu nėra. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra 252,51 Eur per mėnesį (I t., 35 b. l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas įmonėje gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau darbovietė kompensuoja transporto išlaidas, kanceliarines prekes ir pan. be to, atsakovas nurodė, kad šiuo metu dirbamas darbas yra ne pagal specialybę, t. y. jis yra įmonės vadovas, tačiau akcininkai didesnio darbo užmokesčio nesutinka mokėti. Be to paaiškino, kad jis ieško geriau apmokamo darbo, t. y. šiuo metu yra aktyvus jo gyvenimo aprašymas duomenų bazėje. Pažymi, kad geresnių darbo pasiūlymų negavo. Šiuo metu kitų išlaikomų asmenų ar įsipareigojimų neturi.

Tuo tarpui ieškovė šiuo metu yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė, jos gaunamos pajamos yra 258,51 Eur darbo užmokestis, t. y. minimalus, kuris nuo 2016-01-01 taip pat turėtų didėti (I t., 52, 126-127 b. l.), asmeninės nuosavybės teise jai priklauso butas, esantis Taikos pr. 82A-105, Kaune (I t., 18 b. l.), kurio vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 21039 EUR, ir transporto priemonė Mitsubishi Colt (I t., 20 b. l.). moka įmokas už būstą bankui apie 60 EUR kas mėnesį (I t., 87–88). Pagal bylos duomenis, iki 2014-09-01 ieškovė dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis sudarydavo apie 868,86 EUR (3000 Lt) (I t., 69–70 b. l.). teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad ji išėjo iš ankstesnio darbo, nes pradėjus mergaitėms lankyti mokyklą, joms reikia skirti daugiau laiko, t. y. nuvežti į mokyklą, pasiimti ir pan. Būdama įmonės savininkė ir direktorė gali paprasčiau derinti savo darbą ir pareigas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pati pablogino savo materialinę padėtį, nes, turėdama aukštąjį išsilavinimą, anksčiau turėjo gerai apmokamą darbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos ankstesnėje darbovietėje buvo ženkliai didesnės, tačiau, kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, ji tiki savo įmonės sėkme ir didesnėmis pajamomis ateityje. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu geriau apmokamo darbo neieško, jai prie vaikų išlaikymo prisideda tėvai.

Savo sunkią materialinę padėtį atsakovas argumentuoja tuo, kad pagal specialybę susirasti darbą sunku, todėl saugo esamą darbo vietą, tikėdamasis, kad darbdavys pakels atlyginimą. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad gaudama minimalų atlyginimą ji neieško geriau apmokamo darbo, nes tiki, kad įmonės finansinė padėtis pasikeis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra panaši, t. y. ieškovė turi nekilnojamojo turto, ir įsipareigojimus bankui dėl būsto paskolos, atsakovas VIP gyvybės draudimą, papildomų įsipareigojimų neturi, abu gauna minimalų darbo užmokestį. Byloje duomenų, kad šalių sveikatos būklė būtų sunki, turėtų įtakos darbo paieškomas, ar ribotų galimybę susirasti geriau apmokamą darbą nėra pateikta.

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes kelti kvalifikaciją, susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali imtis aktyvių veiksmų ieškant geriau apmokamo darbo. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kad dėl nepilnamečių vaikų interesų ji turėjo išeiti iš geriau apmokamo darbo, kad imasi kokių nors aktyvių veiksmų, kad gautų papildomai lėšų. Ta aplinkybė, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo išnaudotos visos galimybės susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti tiek lėšų, kad užtektų vaiko poreikių tenkinimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio vaikų poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši (ieškovė ir atsakovas gauna nedideles pajamas, santuokos nutraukimo metu šalių susitarimu ieškovei šalių susitarimu atiteko nekilnojamasis turtas – butas, atsakovui – investicinis gyvybės draudimas), spręstina, kad abu tėvai prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina, kad išlaikymas turi būti teikiamas dviem nepilnamečiams vaikams, todėl jis turi būti realus, t. y. negali priteisti tokio išlaikymo dydžio, kurio faktiškai asmuo nepajėgtų teikti, t. y. šiuo atveju priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui išlaikyti mažesnis nei vienas minimalus darbo užmokestis, nes išlaikomi yra du asmenys (nepilnamečiai vaikai). Šiuo atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodyti motyvai, kiek išleidžia atsakovo žmona tenkindama savo asmeninius poreikius, neturi teisinės reikšmės, nes yra sudaryta vedybų sutartis, kuri yra registruota, visam turtui nustatytas asmeninės kiekvieno sutuoktinio nuosavybės teisinis režimas. Sutarties sudarymo data ir motyvai nei patvirtina, nei paneigia asmens sąžiningumą, nes šiuo atveju sprendžiami sutuoktinių tarpusavio santykiai. Teismo vertinimu suaugęs asmuo turi pats save išlaikyti, ir jis pats sprendžia, kur panaudos gaunamas lėšas, todėl atsakovo žmonos gaunamas darbo užmokestis, turimos pajamos, neturi reikšmės atsakovo prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikui vykdymui.

Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad papildomai teikia išlaikymą, tuo metu, kai nepilnametės mergaitės yra su juo. pagal Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą atsakovas su savo dukromis bendrauja be apribojimų, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad bendrauja kas antrą savaitgalį, pastaruoju metu yra sumažėjęs bendravimas. Teismas nurodo, kad bendravimo intensyvumas turi įtakos priteistino išlaikymo dydžiui, t. y. esant kuo intensyvesniam bendravimui, kai vienas iš tėvų praleidžia ženklią dalį laiko su savo nepilnamečiais vaikais, ir tuo metu jais rūpinasi, pareiga išlaikyti gali būti mažintina. Šiuo atveju konkrečios bendravimo tvarkos tarp šalių nėra nustatyta, t. y. sprendimu sutarta, kad atsakovas bendraus be apribojimų, teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad įprastai atsakovas pasiima mergaites kas antrą savaitgalį, tačiau pastaruoju metu susitikimai retesni. Minėta, kad išlaikymas turi būti konkretus ir reguliarus. Kadangi nėra nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos, su nepilnamečiais vaikais atsakovas susitinka pagal pageidavimą (jo ir mergaičių), teismui nėra galimybės nustatyti, kokia konkrečia apimtimi atsakovas prisideda prie išlaikymo papildomai, t. y. drabužiais, pramogomis ar kt. Dėl šių aplinkybių atsakovo argumentai, kad jis prisideda papildomai prie dukrų išlaikymo atmestini kaip neįrodyti (LR CPK 178 str.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, tokius faktorius kaip vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), turėtų būti kiekvienai po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-27) iki vaikų pilnametystės (iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma padidintina 43,11 Eur) (CPK 178, 185, 197 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimas dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistina 19 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio padidinimą (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė už advokato teisinę pagalbą patyrė 436 Eur išlaidų. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (46 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistinų išlaidų už advokato pagalbą suma sudarytų 200,56 Eur.

Atsakovas už advokato teisinę pagalbą patyrė 300 Eur išlaidų. Pažymėtina, kad dar 200 Eur išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. teismas teiravosi šalių ar bus prašymų papildyti bylos duomenis teismo posėdžio metu 2015-11-24, tačiau tokių prašymų šalys nepateikė, sutiko, kad bylos nagrinėjimas iš esmės būtų baigtas ir posėdis atidėtas baigiamosioms kalboms. Vadovaujantis LR CPK 251 str. 1 d. užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės papildomai jokie duomenys nėra pateikiami, tai apima ir visus duomenis ir prašymus susijusius su bylinėjimosi išlaidomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimas atlyginti papildomai 200 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.  Proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (54 proc.) iš ieškovės atsakovui priteistinų išlaidų už advokato pagalbą suma sudarytų 162 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2015-03-27) iki vaiko pilnametystės bei 200,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. N.-P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. N.-P., a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 162 EUR už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 19 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                                                Aušra Barškietytė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • 3K-3-495/2009
  • 3K-3-331/2009
  • CK6 6.461 str. Pareiga išlaikyti iki gyvos galvos
  • CK3 3.198 str. Išlaikymo priteisimas, kai išlaikymas turi būti mokamas dviem ar daugiau vaikų
  • 3K-3-419/2010
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CK3 3.208 str. Išlaikymo indeksavimas
  • CK3 3.190 str. Uzufrukto teisė, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų
  • CPK 282 str. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 251 str. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga