DOK-539
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18743-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 10 d. paduotu ieškovo R. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, A. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį iš dalies tenkinti ir pripažinti negaliojančiais atsakovo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus ir panaikinti 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso komisijos protokolą Nr. EK-31-12; kitoje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti; teismas sprendimu išaiškino, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos organizuoto ir vykdyto 2023 m. lapkričio 23 d. konkurso Nr. 91565 į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas rezultatus pripažinus neteisėtais, konkurso pagrindu sudaryta darbo sutartis (įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje) taps prieštaraujančia įstatymo reikalavimams ir turės būti nutraukiama (Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba, darbuotojui sutinkant su kitomis nekonkursinėmis pareigomis, pakeičiama.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo R. G. ieškinį atmesti, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. sausio 27 d. nutartimi DOK-46 atsisakė priimti ieškovo pirmą kartą 2025 m. sausio 7 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Antrą kartą paduotas ieškovo kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5, 6 punktus, konkursas skelbiamas Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje ir konkursą organizuojančios įstaigos interneto svetainėje; konkurso skelbime nurodoma, be kita ko, pretendentų atrankos būdas. Bylos ginčo atveju, pretendentų atrankos būdas (viena privalomų konkurso sąlygų) konkurso sąlygose nebuvo nustatytas (nei Apraše, nei konkurso skelbime Valstybės tarnybos departamento bei Lietuvos nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino, kad tai neesminis pažeidimas, nelėmęs neteisėtų rezultatų, o konkursas yra skaidrus, jo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos pretendentams.
2. Pagal Aprašo 8.2, 8.3, 11 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, konkursą organizuojantis asmuo turi leisti konkurse dalyvauti tik tiems asmenims, kurie pateikė dokumentus, patvirtinančius atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Teismai pripažino, kad konkursui laimėtojos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad laimėtoja atitiko specialiuosius reikalavimus (Konkurso specialiųjų reikalavimų 6.3, 6.5, 6.6 punktai), t. y. kad žino su Lietuvos nacionalinės bibliotekos veikla susijusius teisės aktus ir geba juos taikyti praktiškai, išmano dokumentų valdymą, moka dirbti Microsoft Office programiniu paketu ir kt. Teismai nustatė, kad atskirai atitiktis keliamiems įgūdžiams (Konkurso specialiųjų reikalavimų 6.3, 6.5, 6.6 punktai) nebuvo vertintas. Vadinasi, tiek pirmoje (sprendžiant dėl leidimo pretendentams dalyvauti konkurse), tiek antroje konkurso dalyje (kai turėjo būti atliekamas konkurse keliamų įgūdžių patikrinimas) nebuvo patikrinta laimėtojos atitiktis minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams.
3. Pagal paskelbtas konkurso sąlygas pretendentams buvo paskelbta, kad bus vertinama: 1) pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės; 2) pareigybei užimti būtini įgūdžiai pagal pareigybės aprašymą (nebent pretendentai pateiks dokumentus, patvirtinančius atitinkamų įgūdžių įgijimą); 3) pretendentų pateikta veiklos programa; 4) praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Liudytojais apklausti komisijos nariai teismui teikė parodymus, pagal kuriuos 1) profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės atskirai nebuvo vertinama konkurso metu; 2) pareigybei užimti būtini įgūdžiai pagal pareigybės aprašymą atskirai nebuvo vertinami konkurso metu; 3) konkurso dieną gebėjimų įvertinimas raštu nebuvo vykdomas; 4) skelbime nurodytas reikalavimas pateikti veiklos programą su prašymu dalyvauti konkurse, o konkurse rezultatų protokole įrašyta, kad buvo vertinama veiklos programa; prieš konkursą pristatyta pretendentams žodžiu, kad komisija vertins veiklos programų pristatymą, tačiau liudiję teisme komisijos nariai parodė, kad jie vertino ir veiklos programas ir jų pristatymą, atsakymą į klausimus; 5) taip pat byloje nustatyta, kad komisijos nariai vertino tik atsakymą į savo klausimą ir nevertino pretendentų atsakymų į kitų komisijos narių klausimus. Tokiu būdu, oficialiai nepakeitus konkurso sąlygų, nustatytų Apraše ir skelbime Valstybės tarnybos departamento ir Lietuvos nacionalinės bibliotekos interneto svetainėse, faktiškai konkurso sąlygos (atrankos būdas bei vertinimo kriterijai) buvo pakeisti konkurso eigoje ir nebuvo aiškūs bei iš anksto žinomi pretendentams. Taigi, negali būti laikomas skaidriu ir teisėtu konkurso vykdymas, kai esminės konkurso sąlygos (vertinimo kriterijai bei atrankos būdas) keičiami konkurso eigoje, nepakeitus ir iš anksto nepaskelbus pakeistų konkurso sąlygų ta pačia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas. Kitaip įvertinęs ginčą apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią „skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Principinių nuostatų pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014, 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016); „konkurso komisija pakeitė konkurso sąlygas, nustatytas steigėjo patvirtintuose viešo konkurso sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatuose ir konkurso komisijos nuostatuose bei nurodytas skelbime dėl viešo konkurso paskelbimo. CK 6.948 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie konkurso sąlygų pakeitimą turi būti pranešama konkurso dalyviams ta pačia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas. Įstatymas suteikia sveikatos priežiūros įstaigos steigėjui teisę nustatyti konkurso įstaigos vadovo pareigoms eiti organizavimo sąlygas ir tvarką. Tačiau tai nereiškia, kad steigėjas atleidžiamas nuo pareigos organizuoti konkursą nepažeidžiant bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, todėl turi būti iš anksto nustatomi aiškūs konkurso dalyvių vertinimo kriterijai ir visiems taikomi tie patys reikalavimai, kad neatsirastų galimybės kuriam nors kandidatui be teisinio pagrindo įgyti pranašumą prieš kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė balų skaičiavimo taisyklę, kad konkurse esant 2 atrankos būdams (testas žodžiu ir testas raštu) skiriami du balai (vienas už testą raštu ir vienas už testą žodžiu) (Aprašo 5, 18 punktai). Tinkamai taikant balų skaičiavimą atranką būtų laimėjęs ieškovas: ieškovas iš testo žodžiu (pokalbis + praktinė užduotis) gavo 8 balus ((9 + 7)/2), o laimėtoja – 8,35 balus ((9,1+7,6)/2). Vadinasi, galutinis konkurso balų rezultatas buvo, kad ieškovas gavo 16 (8+8) balų, o laimėtoja paskelbta konkurso laimėtoja – 15,95 (7,6+8,35) balus, t. y. mažiau nei ieškovas.
Atrankos kolegija pažymi, kad nors antrą kartą ieškovo pateiktame kasaciniame skunde išdėstyti nauji ar papildyti teisiniai nesutikimo su teismų priimtais procesiniais sprendimais argumentai, tačiau jie nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl kasacinio skundo priimtinumo, nei jau buvo išspręsta atrankos kolegijos 2025 m. sausio 27 d. nutartimi. Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma, galima tik tais atvejais, kai yra vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasacijos pagrindas yra ne bet koks, o tik esminis teisės normų pažeidimas, dėl kurio priimtas sprendimas turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įvertinusi antrą kartą pateikto kasacinio skundo ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų argumentus, atrankos kolegija nusprendžia, jog ir šiame kasaciniame skunde nurodoma problematika dėl, ieškovo manymu, padarytų teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimui, nepatvirtina, kad kasacinio teismo išvados šioje byloje turės esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, t. y. kad kasacinis skundas yra aktualus formuojamai teismų praktikai. Dėl to atrankos kolegija nusprendžia, kad kasacinis skundas negali būti priimtas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Eglė Zemlytė