Civilinė byla Nr. eB2-506-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant D. V.,

dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ atstovui advokatui S. J.,

suinteresuoto asmens P. S. atstovui advokatui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB „Open Banking LT“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas J. V.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, 2022 m. gegužės 26 d., 2022 m. birželio 3 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 31 d. ir 2023 m. sausio 25 d. nutartimis – patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

3.       UAB „Open Banking LT“ nemokumo administratorius 2023 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui prašymą į bankrutuojančios antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir patvirtinti jos 166 867,10 Eur finansinį reikalavimą. Prašyme nurodė, kad BUAB „Open Banking LT“ pateikė patikslintas pelno mokesčio deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Open Banking LT“ įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudaro 166 867,10 Eur pelno mokesčio nepriemoka. VMI prašė įtraukti ją į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 166 867,10 Eur finansinį reikalavimą. Paaiškino, kad BUAB „Open Banking LT“ iškėlus bankroto bylą buvęs direktorius P. S. per savo atstovus pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš pateiktos 2022 m. vasario 10 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog bendrove? 2021 m. turėjo 1148 Eur nuostolį. Per 2022 m. bendrove? nepatyrė jokio nuostolio, neturėjo veiklos išlaidų, kurias galima būtų priskirti nuostoliams. Nemokumo administratorius paaiškino, kad bendrovės kreditoriai P. S., T. T. ir UAB Kevin EU pateikė? atsisakymus nuo kreditorinių reikalavimų, kuriuos bankroto bylą nagrinėjantis teismas tenkino: - 2022 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė? P. S. atsisakymą nuo 461 032,21 Eur finansinio reikalavimo ir šį kreditorių pašalino iš? bendrovės kreditorių sąrašo; - 2022 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė? T. T. atsisakymą nuo 112 980,63 Eur finansinio reikalavimo ir šį kreditorių pašalino iš? bendrovės kreditorių sąrašo;- 2022 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė? UAB „Kevin EU“ atsisakymą nuo 545 486,93 Eur finansinio reikalavimo ir šį kreditorių pašalino iš? bendrovės kreditorių sąrašo. Viso minėti kreditoriai atsisakė? reikalavimų į bendrovę bendrai 1 119 499,77 Eur sumai. Visi atsisakyti finansiniai reikalavimai buvo atsiradę iš? minėtų kreditorių bendrovei suteiktų paskolų, todėl atsisakius šių paskolų laikytina, jog bendrove? buvo atleista nuo paskolinių prievolių vykdymo (CK 6.219 straipsnis) ir gavo 1 119 499,77 Eur pajamų, o deklaruojant jas suma buvo suapvalinta iki 1 119 500 Eur (Mokesčių administravimo įstatymo tvarka). Atitinkamai už 2022 m. buvo deklaruotas 1 119 500 Eur pelnas, 861 Eur nuostolių suma ir gautas 1 111 863 Eur apmokestinamasis pelnas, pagal kurio sumą Valstybinė mokesčių inspekcija paskaičiavo pelno mokestį, kurį prašoma patvirtinti kaip jos finansinį reikalavimą bankroto byloje.

4.       Suinteresuotas asmuo P. S. pateikė prieštaravimus dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Prieštaravimai išdėstyti suinteresuoto asmens 2023 m. rugsėjo 12 d. atskirajame skunde, 2023 m. gruodžio 23 d. prašyme dėl ekspertizės skyrimo, 2024 m. vasario 15 d. paaiškinimuose. P. S. paaiškino, kad jis buvo įmonės vadovas ir jam nėra žinoma apie bankrutuojančios įmonės UAB „Open Banking LT“ mokestines prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorius be pagrindo nurodo, kad pateikus trūkstamas arba patikslintas deklaracijas už laikotarpį iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo susidarė 166 867,10 Eur pelno mokesčio nepriemoka. Suinteresuotas asmuo prašo peržiūrėti pateiktas patikslintas deklaracijas ir įvertinti papildomai priskaičiuoto mokesčio pagrįstumą. Tuo tikslu prašė skirti ekspertizę. Pažymėjo, kad nemokumo administratorius tikslindamas bendrovės 2022 metų pelno mokesčio deklaraciją neatsižvelgė į tai, kad bendrovės veikla buvo susijusi su programinės įrangos kūrimu, bendrovė vykdydama veiklą patyrė sąnaudas programinės įrangos kūrimui (mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, nuomojo patalpas veiklai, įsigijo kompiuterinę ir programinę įrangą veiklai ir t.t.), tačiau nesukūrė jokios programinės įrangos, kuri buhalterinėje apskaitoje šiuo metu yra apskaityta kaip „nematerialusis turtas“. Nuo 2017 m. bendrovės veikla buvo finansuojama bendrovei priimant paskolas, o bendrovė pinigines lėšas naudojo bandydama sukurti programinę įrangą, kuri ateityje turėjo būti pardavinėjama ir/ar licencijuojama finansų įstaigoms. Tokiu būdu bendrovė siekė generuoti apmokestinamąsias pajamas. Tačiau jokio ilgalaikio nematerialaus turto (t. y. tinkamai funkcionuojančios programinės įrangos) bendrovei nepavyko sukurti, kadangi įmonė susidūrė su mokumo problemomis. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė taip ir nepagamino funkcionuojančios programinės įrangos, kuria galėtų disponuoti, ją kontroliuoti arba apriboti kitų teisę juo naudotis, nebuvo jokio pagrindo išlaidas, skirtas programinės įrangos kūrimui, buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip nematerialųjį turtą. Dėl to, kad šios išlaidos buvo apskaitytos kaip nematerialusis turtas buvo paskaičiuotas pelno mokestis, kuris kitu atveju nebūtų paskaičiuotas ir taip pat nebūtų kilusi mokestinė prievolė. Be to, sąnaudos, kuriant šią įrangą, turėjo būti įtrauktos į leidžiamus atskaitymus. Kadangi nebuvo sukurtas nematerialusis turtas (13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas“6 5 p.), visos bendrovės patirtos išlaidos turėtų būti priskirtos sąnaudoms, kurios yra leidžiami atskaitymai mokestine prasme (Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pelno mokesčio deklaracijas galima tikslinti ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus (Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d.), todėl tai reiškia, kad šiuo metu bendrovės nemokumo administratorius, kuris turi pareigą veikti maksimaliai bendrovės naudai, turi teisę ir pareigą atlikti 2020-2022 metų pelno mokesčio deklaracijos patikslinimus, t. y. į leidžiamus atskaitymus įtraukiant programinės įrangos kūrimo sąnaudas.

5.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo tenkinti prašymą ir tvirtinti kreditorinį reikalavimą ir taip pat prašo atnaujinti nežymiai praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. spalio 31 d. nutartimis buvo patvirtinti bendrovės kreditorių P. S., T. T. ir UAB „Kevin EU“ atsisakymai nuo kreditorinių reikalavimų bendrai 1119499,77 Eur sumai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši suma buvo kreditorių suteiktos paskolos bendrovei, todėl bendrovės kreditorinio įsiskolinimo suma yra priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Šią savo poziciją grindžia tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - ir PMĮ) 2 straipsnio 24 dalį, pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais. PMĮ 4 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. VMI nuomone, lėšas, gautas kaip paskolas, kurių grąžinimo kreditoriai atsisakė, nemokumo administratorius pagrįstai laikė bendrovės pajamomis, nuo kurių turi būti mokamas pelno mokestis. Kreditorė paaiškina, kad PMĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Bendrovės nemokumo administratorius 2022-11-28 VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė pirminę bendrovės pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) forma) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, kurioje deklaravo 1 119 500 Eur pajamų, įtrauktų į pelno mokesčio bazę sumą, deklaravo 1 118 639 Eur apmokestinamą pelną ir 167 796 Eur pelno mokestį (apmok. 15% tarifu). VMI prie FM vertinimu, nemokumo administratorius, teikdamas bendrovės 2022 m. pelno mokesčio deklaraciją, pagrįstai kreditoriaus nurodomų sąnaudų nepriskyrė leidžiamiems atskaitymams. Pažymi, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Pelno mokesčio įstatymas nenustato ko kita (PMĮ 17 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją (PMĮ 11 straipsnio 4 dalis). Be to, sąnaudos turi būti pagrindžiamos galiojančiais sandoriais, todėl vienetas, sudarydamas sandorį, turi būti įsitikinęs, kad šio sandorio antroji šalis nėra fiktyvus ūkio subjektas ir kad jis turi teisę vykdyti sandoriu sukurtas pareigas (vykdyti atitinkamą veiklą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ? LVAT) yra nurodęs, kad leidžiamais atskaitymais, išskyrus PMĮ numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tik tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: (1) vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (2) sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; (3) komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (4) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; (5) sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d.  nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015, 18 p.). Toje pačioje nutartyje (21 p.) nurodyta, kad sąnaudos PMĮ taikymo prasme ? visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Tačiau vien atitinkamų išlaidų pripažinimas sąnaudomis savaime nereiškia jų pripažinimo leidžiamiems atskaitymams. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, be kita ko, reikalauja, jog sąnaudos būtų patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę veiklą, kuria jis (vienetas) siekia pajamų ar kitos ekonominės naudos; norint konstatuoti šių sąlygų buvimą turint tikslą atitinkamas (konkrečias) sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams, būtina vertinti šių sąnaudų atsiradimą nulėmusius vieneto (mokesčio mokėtojo) veiksmus (veiklą). PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad iš pajamų negali būti atskaitomos kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį įstatymą. Remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, bendrovės UAB „Open Banking LT“ vykdoma veikla ? Kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla, taigi, galima teigti, kad bendrovės nurodomas programinės įrangos kūrimas yra susijęs su bendrovės gamybine veikla, tačiau nesutiktina, kad kreditoriaus nurodomos išlaidos šios įrangos kūrimui gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Visų pirma, pagal LVAT nustatytus kriterijus, vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos. Teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną, nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Be to, siekiant pagrįsti pelno mokestį mažinančių sąnaudų susidarymo faktą, būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga atitinkamais apskaitos dokumentais pagrįsti išlaidų, patirtų uždirbant pajamas, realumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1–355/2004; 2010-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1091/2010). Šiuo atveju kreditorius nepateikia jokių įrodymų (pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, sąskaitų faktūrų, sutarčių ar kitų dokumentų), kurie leistų neginčijamai teigti, jog bendrovė iš tiesų patyrė sąnaudų, kaip teigiama, programinės įrangos kūrimui, kada ir kokio dydžio. Kreditorė atkreipia dėmesį, kad pats bendrovės vadovas P. S., teikdamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui, nė viename iš bendrovės 2017-2020 metų balansų, taip pat ir 2021-10-21 teismui pateiktame balanse, ateinančių laikotarpių sąnaudų eilutėje nenurodė jokios sumos. Minėtų laikotarpių pelno (nuostolių) ataskaitose nė viena iš eilučių, kuriose turėtų būti nurodomos sąnaudų reikšmės, nėra užpildyta. Kreditorius remiasi tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-27 nutartyje teismo nustatyta aplinkybe, kad 2019 m. balanse nurodytas 1 823 533 Eur vertės trumpalaikis turtas iš tiesų yra bendrovės būsimųjų laikotarpių sąnaudos, t. y. ateinančių laikotarpių sąnaudos, susidarančios, kai įmonė per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius sumokėjo už būsimais laikotarpiais teiktinas tęstinio pobūdžio paslaugas, už kurias sumokėtos sumos bus tolygiai pripažįstamos sąnaudomis ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, kai bus patiriamos (2015-11-05 Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. VAS-41 patvirtino „2-asis Verslo apskaitos standartas „Balansas“ 32 punktas). Ši išvada padaryta remiantis į bylą pateiktu bendrovės aiškinamuoju raštu prie 2019 m. finansinės atskaitomybės. Tačiau šie duomenys Lietuvos apeliacinio teismo buvo vertinami siekiant nustatyti bendrovės turimo turto, kuris galėtų būti panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais, sudėtį bankroto bylos iškėlimo momentu, tačiau šios bylos kontekste nėra laikytini pakankamais, kadangi yra sprendžiamas klausimas dėl bendrovės patirtų sąnaudų programinės įrangos kūrimui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams PMĮ prasme. Abejones kreditoriaus dėstomos pozicijos pagrįstumu taip pat sustiprina tai, kad bendrovės nemokumo administratorius savo 2023-12-04 atsakyme kreditoriui yra aiškiai nurodęs, jog „jokios programinės įrangos ? nei kuriamos (t. y. ? nebaigtos), nei sukurtos bendrovės balanse nebuvo net iki bankroto bylos iškėlimo.<...> Yra daugybė požymių, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė apskaitą tvarkė aplaidžiai ir apgaulingai, todėl beveik neįmanoma atsekti ir numanyti, ką iš tikrųjų veikė bendrovė, ar netgi ? ką ji ketino veikti ? kūrė kažkokį vertingą intelektinės nuosavybės produktą, kurio jai nepavyko sukurti (ar šio produkto dalis ji be jokio atlygio ir be jokių pateisinamų dokumentų perleido tretiesiems asmenims?), ar tiesiog vykdė kažkokį tik jai vienai suprantamą procesą, kurio net ir visas sąnaudas priskyrė ateinantiems laikotarpiams, ar tik imitavo veiklą? Iš gautų dokumentų ir kai kurių ataskaitų tik tokius klausimus ar prielaidas ir galima kelti.“ Kreditorė taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrovės apskaita buvo vedama kaupimo principu . Kaupimo principas numato, kad sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti ar sumokėti pinigai. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sąnaudomis pripažįstama tik ta ataskaitinio ir ankstesnių laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Šiuo atveju bendrovė pajamų ar kitokios ekonominės naudos iš galbūt kurtos programinės įrangos negavo, todėl ir sąnaudos šios programinės įrangos kūrimui negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams PMĮ prasme. Kreditorė prašo atnaujinti nežymiai praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Paaiškina, kad pagal JANĮ 41 straipsnio nuostatas, teismas turi teisę priimti tiek iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, tiek ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kai jie atsiranda dėl nemokumo procedūrų vykdymo. Paaiškina, kad administratorius bendrovės 2022 m. pelno mokesčio deklaraciją, kurios pagrindu parengtas šioje byloje ginčijamas VMI prie FM finansinio reikalavimo patikslinimas, pateikė 2022-11-28. Siekiant įvertinti, ar teisingai užpildyta pelno mokesčio deklaracija ir tinkamai deklaruotos pelno mokesčio už 2022 m. prievolės, bendrovės atžvilgiu buvo inicijuota stebėsena, kuri baigta 2023-07-27, nenustačius pažeidimų, todėl VMI prie FM 2023-09-01 raštu Nr. RNA-25903 buvo pateiktas prašymas dėl bendrovės finansinio reikalavimo patikslinimas. Taigi JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo VMI prie FM atliktos stebėsenos pabaigos datos (2023 m. liepos 27 d.), kadangi tik tada tapo aišku, kad bendrovės atsiradusi pelno mokesčio mokestinė nepriemoka yra pagrįsta ir tvirtintina kaip VMI prie FM finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje. Nuo šios datos skaičiuojant 30 dienų, finansinį reikalavimą VMI turėjo pateikti administratoriui iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., tačiau inspekcijos paskirta atstovė bendrovės bankroto byloje Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė G. B. iki 2023-08-29 buvo kasmetinėse atostogose ir finansinio reikalavimo patikslinimą pateikė nedelsdama grįžusi iš atostogų. VMI vertinimu, terminas finansinio reikalavimo pateikimui yra praleistas nežymiai (tik 4 dienomis), dėl pateisinamų priežasčių ir todėl turėtų būti atnaujintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Byloje yra sprendžiama dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios bendrovės UAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.

7.       Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

8.       Kreditorė savo reikalavimą apibrėžia kaip mokestinę nepriemoką - 167 796 Eur pelno mokestį.

9.       Byloje nustatyta, kad UAB „Open banking LT“ 2022-11-28 elektroninio deklaravimo sistemoje pateikė pirminę bendrovės pelno mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini) forma) už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, kurioje deklaravo 1 119 500 Eur pajamų, įtrauktų į pelno mokesčio bazę sumą, deklaravo 1 118 639 Eur apmokestinamą pelną ir 167 796 Eur pelno mokestį.

10.       Byloje nustatyta, kad bendrovės 1 119 500 Eur pajamas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro kreditorių atsisakyti reikalavimai grąžinti bendrovei suteiktas paskolas. Pajamų susidarymo aplinkybės paaiškinamos tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė? P. S. atsisakymą nuo 461 032,21 Eur finansinio reikalavimo ir šį kreditorių pašalino iš? bendrovės kreditorių sąrašo; - 2022 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė? T. T. atsisakymą nuo 112 980,63 Eur finansinio reikalavimo ir šį kreditorių pašalino iš? bendrovės kreditorių sąrašo; 2022 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė? UAB „Kevin EU“ atsisakymą nuo 545 486,93 Eur finansinio reikalavimo ir šį kreditorių pašalino iš? kreditorių sąrašo. Iš viso minėti kreditoriai atsisakė? reikalavimų į bendrovę bendrai 1 119 499,77 Eur sumai (suapvalinus – 1 119 500 Eur).

11.       Teismas sutinka su nemokumo administratoriaus ir kreditorės VMI vertinimu, kad bendrovės UAB „Open Banking LT“ gautos paskolos, kurių grąžinimo kreditoriai atsisakė ir toks atsisakymas teismo buvo patvirtintas, laikytinos bendrovės pajamomis, apmokestinamomis pelno mokesčiu. Šios pajamos nepatenka į Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą neapmokestinamų pajamų sąrašą. Ginčo šalys šios aplinkybės neneigė.

12.       Suinteresuotas asmuo P. S. tvirtina, kad apskaičiuojant pelno mokestį, iš gautų įmonės pajamų turėjo būti atskaityti leidžiami atskaitymai. P. S. nurodė, kad įmonės veikla buvo susijusi su kompiuterinės programos sukūrimu, kurios bendrovė nesukūrė, tačiau kuriant programą patyrė sąnaudų ir šios sąnaudos turi būti įtrauktos į leidžiamus atskaitymus.

13.       Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

14.       Siekiant įvertinti, ar bendrovė patyrė sąnaudų, būtinų ekonominei naudai gauti ir kurios dėl to galėtų būti įtrauktos į leidžiamus atskaitymus, byloje buvo paskirta buhalterinė ekspertizė.

15.       Ekspertė A. K. atsakydama į 1 kausimą „Ar įmonės sąnaudos, patirtos siekiant sukurti programinę įrangą, yra įprastos sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti?“, ekspertizės akte nurodė, kad pagal ekspertizei pateiktą informaciją ir dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar įmonės sąnaudos, patirtos siekiant sukurti programinę įrangą, yra įprastos sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti, kadangi pagal apskaitos duomenis tokio pobūdžio išlaidos nepriskirtos sąnaudoms. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertė nurodė, kad suinteresuoto asmens P. S. atstovas 2024-10-14 teismo posėdyje informavo bylos dalyvius, kad BUAB „Open Banking LT“ vykdant programinės įrangos kūrimo projektą nebuvo sudarytas detalus planuojamos sukurti/kuriamos programinės įrangos aprašymas ir nebuvo sudaryta darbų atlikimo sąmata, numatant programinės įrangos panaudojimo tikslą bei planuojamą programinės įrangos atsipirkimo laikotarpį; nebuvo priimtas vadovybės sprendimas dėl konkrečios programinės įrangos kūrimo ir sąmatos patvirtinimo; akcininkų susirinkime nebuvo priimtas sprendimas (akcininkų susirinkimo protokolas-patvirtinimas), kad pritaria konkrečios programinės įrangos kūrimui ir sudarytai sąmatai. Ekspertė konstatuoja, kad pagrindinės sąnaudos (Lentelė Nr. 3. BUAB „Open Banking LT“ Pajamų ir sąnaudų detalizacija 2017 -2022 m. laikotarpiu) yra suteiktų paslaugų savikaina, darbo užmokestis, ilgalaikio turto nusidėvėjimas/amortizacija, turto nuomos sąnaudos, teisininkų paslaugos. Tokiu būdu, pagal pateiktą apskaitos informaciją ir dokumentus nėra galimybės nustatyti, ar įmonės sąnaudos, patirtos siekiant sukurti programinę įrangą, yra įprastos sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar įmonės ekonominei naudai gauti, kadangi pagal apskaitos duomenis tokio pobūdžio išlaidos nepriskirtos sąnaudoms.

16.       Ekspertė atsakydama į 2 klausimą, „Kokio dydžio sąnaudas, patirtas siekiant sukurti programinę įrangą, patyrė bendrovė?, ekspertizės akte pateikė išvadą, kad pagal ekspertizei pateiktą informaciją ir dokumentus galima daryti tik prielaidą, kad 2022 metų pabaigai „buhalterinėje sąskaitoje Nr.2024 sukauptos būsimų laikotarpių sąnaudos“, 1 808 137 Eur susijusios su kuriama programine įranga, tiesioginių sąnaudų siekiant sukurti programinę įrangą pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2017-2022 m bendrovė nepriskyrė sąnaudoms. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje ekspertė nurodo, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, matyti, jog įmonė visu analizuojamu laikotarpiu, t. y. 2017 -2022 m. laikotarpiu veiklos pajamų neuždirbo. Bendrovės apskaita buvo vedama kaupimo principu. Kaupimo principas numato, kad sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į laiką, kada buvo gauti ar sumokėti pinigai. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, sąnaudomis pripažįstama tik ta ataskaitinio ir ankstesnių laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Šiuo atveju bendrovė pajamų ar kitokios ekonominės naudos iš galbūt kurtos programinės įrangos (arba BUAB „Open Banking LT“ projekto, kaip buvo konstatuota 2024-10-14 teismo posėdžio metu) negavo, todėl nėra pagrindo priskirti sąnaudas šios programinės įrangos kūrimui leidžiamiems atskaitymams Pelno mokesčio prasme. Ekspertė ekspertizės akto tiriamojoje dalyje taip pat nurodo, kad didžiausią sąnaudų dalį per 2017-2022 metus sudarė suteiktų paslaugų savikaina, darbo užmokestis, priskaitytos palūkanų sąnaudos, teisinių paslaugų sąnaudos ir amortizaciniai atskaitymai (ilgalaikio turto nusidėvėjimas). Tiesioginių sąnaudų, kuriomis buvo siekta gauti pajamų sukuriant programinę įrangą nėra užfiksuota. Ekspertė nurodė, kad BUAB „Open Banking LT“ teikė pelno mokesčio deklaracijas mokesčių inspekcijai 2017 - 2022 m, bet šiose deklaracijose nėra atspindėtos sąnaudos, kuriomis buvo siekta gauti pajamų sukuriant programinę įrangą.

17.       Ekspertė atsakydama į 3 klausimą „Kokio dydžio sąnaudas, patirtas siekiant sukurti programinę įrangą, patyrė bendrovė? Ekspertizės akte pateikė išvadą, kad pagal ekspertizei pateiktą informaciją ir dokumentus galima daryti tik prielaidą, kad 2022 metų pabaigai „buhalterinėje sąskaitoje Nr.2024 sukauptos būsimų laikotarpių sąnaudos“, 1 808 137 Eur susijusios su kuriama programine įranga; tiesioginių sąnaudų siekiant sukurti programinę įrangą pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2017-2022 m bendrovė nepriskyrė sąnaudoms. Tiriamojoje akto dalyje ekspertė nurodo, kad BUAB „Open Banking LT“ nesudarė ilgalaikio turto kaupinio, kaip numato Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas, ir joks kaupinys nebuvo apskaitytas ilgalaikio turto dalyje, „buhalterinėje sąskaitoje Nr.116 Sumokėti avansai už nematerialųjį turtą“ arba alternatyviai kitoje ilgalaikio turto sąskaitoje. Pagal pateiktas 2017 -2020 metų finansines ataskaitas daroma prielaida, kad visos įmonės patirtos sąnaudos buvo perkeltos į trumpalaikio turto „buhalterinę sąskaitą Nr.2024 Būsimųjų laikotarpių sąnaudos“. Todėl galima daryti tik prielaidą, kad 2022 metų pabaigai sukauptos būsimų laikotarpių sąnaudos 1 808 137 Eur yra susijusios su kuriama programine įranga.

18.       Ekspertė atsakydama į 4 klausimą „Kokia pelno mokesčio suma turi būti mokėtina už 2022 m. BUAB „Open Banking LT“ gautas pajamas?, ekspertizės akte pateikė išvadą, kad pagal pateiktas 2017-2022 metų darbines buhalterinės apskaitos lenteles, civilinėje byloje esančius duomenis ir 2017-2022 Pelno mokesčio deklaracijas užregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, BUAB „Open Banking LT“ tikėtina mokėtina pelno mokesčio suma už 2022 m. yra 167 796 Eur. Tiriamojoje dalyje ekspertė pažymėjo, kad išvada daroma įvertinus, kad lėšos, gautos kaip paskolos, kurių grąžinimo kreditoriai atsisakė, pripažįstamos 2022 m. įmonės pajamomis, nuo kurių turi būti mokamas pelno mokestis ir įvertinus Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas, numatančias, kad iš pajamų negali būti atskaitomos kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.

19.       Suinteresuoto asmens P. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė įvertinti tai, kad ekspertės išvados apie tai, jog įmonės veiklos sąnaudos negali būti laikomos leidžiamais atskaitymais, yra grindžiamos prielaidomis. Suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, kad ekspertė atsakydama į 3 klausimą lygiai taip pat daro prielaidą, kad 2022 metų pabaigai „buhalterinėje sąskaitoje Nr.2024 sukauptos būsimų laikotarpių sąnaudos“, 1 808 137 Eur sumai gali būti laikomos susijusiomis su kuriama programine įranga. Tačiau teismas vertina, kad šios suinteresuoto asmens pastabos dėl ekspertės išvadų nėra esminės ir neturi reikšmės jų įrodomajai vertei. Ekspertės išvados yra teikiamos dėl apskaičiuoto pelno mokesčio pagrįstumo, kuris yra apskaičiuojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymą, Pelno mokesčio įstatymą, administracinių teismų suformuotus precedentus mokestiniuose ginčuose ir tokiuose ginčuose taikomus įrodinėjimo standartus. Šiuo atveju ekspertės akte yra pažymėta, kad išvados yra teikiamos kaip „prielaida“ remiantis tuo, jog BUAB „Open Banking LT“ buhalterinė apskaita yra nepilna ir nepakankama ir kad dėl to pagal apskaitos duomenis nėra galimybės nustatyti, ar faktinės veikos sąnaudos iš tikrųjų yra susijusios su programinės įrangos kūrimu. Pagal Pelno mokesčių įstatymą mokesčio mokėtojas turi pareigą finansinę apskaitą tvarkyti taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti (PMĮ 57 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal PMĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Taip pat ir administracinių teismų praktikoje, yra pažymima, kad pareiga įrodyti leidžiamų atskaitymų pagrįstumą pagal Pelno mokesčio įstatymą tenka mokesčių mokėtojui (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1–355/2004; 2010-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1091/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-36-575/2022 22 pastraipa ir kt.). Todėl šioje byloje susiklosčiusi situacija, dėl ko pagal įmonės vestą finansinę apskaitą negalima nustatyti, ar faktinės įmonės veiklos sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, negali būti aiškinama kaip mokesčių mokėtojui palanki situacija, bet turi būti aiškinama priešingai, t. y. darant prielaidą, kad leistini atskaitymai neįrodyti. Būtent tokios išvados yra pateiktos ekspertizės akte ir tokiomis išvadomis teismas remiasi, konstatuodamas, kad pelno mokestis yra apskaičiuotas teisingai.

20.       Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju sąnaudos programinei įrangai sukurti ne tik nėra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir realiais sandoriais, bet byloje yra pakankamai duomenų, rodančių priešingai nei teigia P. S., t. y. kad bendrovės veikla ir patirtos sąnaudos nebuvo susijusios su bendrovės siekiu uždirbti pajamas iš kuriamos kompiuterinės programos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1208-432/2025, kurioje yra sprendžiama dėl UAB „Open Banking LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, yra pateikti įrodymai apie tai, kad bendrovė 2017-12-07 ir 2017-12-21 sudarė dvi lizingo sutartis dėl automobilių BMW X5 ir BMW X6, kurių bendra kaina buvo 144 300 Eur; bendrovė apmokėjo 52 730,04 Eur už advokatų paslaugas, kurios buvo teiktos kitiems juridiniams asmenims (Kevin EU ir Kevin Limited); bendrovė 2018-01-19 įsigijo jūrinį konteinerį už 3000 Eur ir ventiliatorius, kurių bendra kaina 9692,52 Eur. Teismas sutinka su nemokumo administratoriaus vertinimu, kad tokios veiklos sąnaudos akivaizdžiai nėra susijusios su P. S. nurodyta ekonomine veikla siekiant sukurti kompiuterinę programą ir negali būti įtrauktos į leidžiamus pelno mokesčio atskaitymus. Be to, iš tyčinio bankroto byloje pateiktų nemokumo administratoriaus paaiškinimų ir įrodymų matyti, kad UAB „Open Banking LT“ (ankstesnis pavadinimas - KEVIN LT) ir UAB „Kevin EU“ vykdė iš esmės tą pačią veiklą, susijusią su internetinės bankininkystės paslaugomis ir veikė tose pačiose patalpose (Vilnius, Konstitucijos pr. 21A), o dalis darbuotojų taip pat dirbo ir kitoje įmonėje UAB „Kevin EU“. Šios aplinkybės taip pat reiškia, kad nesant tiesioginių įrodymų, t. y. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, UAB „Open Banking LT“ administracinės išlaidos ir išlaidos darbo užmokesčiui taip pat negali būti prilygintos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio prasme. Nemokumo administratorius pagrįstai atkreipia dėmesį, kad įmonė ne tik neturėjo ekspertės nurodytos kuriamos programos dokumentacijos (detalaus planuojamos sukurti/kuriamos programinės įrangos aprašymo, darbų atlikimo sąmatos, numatant programinės įrangos panaudojimo tikslo), bet taip pat buvęs vadovas P. S. neperdavė nemokumo administratoriui ir įrodymų apie tai, kad programa buvo kuriama, neperdavė materialių įrodymų apie nebaigtą kurti programą.

21.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad VMI kreditorinio reikalavimo pagrindas yra įrodytas ir todėl šis reikalavimas gali būti tvirtinamas.

22.       Suinteresuotas asmuo prašė netvirtinti VMI kreditorinio reikalavimo dėl to, kad kreditorė praleido JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti.

23.       JANĮ 41 straipsnio 8 dalis nustato, kad kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nemokumo administratorius patikrina kreditorių reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda šiuos reikalavimus tvirtinti teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. JANĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

24.       Byloje nustatyta, kad kreditorė VMI 2023 m. rugsėjo 1 d. nemokumo administratoriui pateikė prašymą patikslinti kreditorinį reikalavimą į jį įtraukiant 166 867,10 Eur pelno mokesčio skolą. Kreditorė paaiškino, kad nemokumo administratorius 2022 m. pelno mokesčio deklaraciją, kurios pagrindu parengtas šioje byloje ginčijamas VMI reikalavimo patikslinimas, pateikė 2022-11-28, tačiau siekiant įvertinti, ar teisingai užpildyta pelno mokesčio deklaracija ir tinkamai deklaruotos pelno mokesčio už 2022 m. prievolės, bendrovės atžvilgiu buvo inicijuota stebėsena, kuri baigta 2023-07-27, nenustačius pažeidimų. Kreditorės vertinimu, JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatytas terminas yra praleistas nežymiai tik 4 dienomis, todėl prašo terminą atnaujinti.

25.       Teismas spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių atsižvelgia į tai, kad VMI jau buvo pareiškusi kreditorinį reikalavimą UAB „Open Banking LT“ bankroto byloje ir kreditorinis reikalavimas jau buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi (1328,00 Eur pagal vykdomąjį dokumentą). Teismų praktikoje vertinama, kad kreditorinio reikalavimo tikslinimui nėra būtina, jog kreditorius griežtai laikytųsi JANĮ numatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Be to, teismas sutinka su kreditore, kad šiuo atveju kreditorinio reikalavimo susiformavimo aplinkybės nebuvo aiškios ir todėl mokesčių administratorei buvo būtina atlikti papildomus patikrinimo veiksmus ir įsitikinti mokestinės nepriemokos pagrįstumu. VMI pateikti įrodymai patvirtina, kad inspekcija vykdė mokesčių mokėtojo UAB „Open Banking LT“ stebėsenos veiksmus laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. liepos 28 d. (DOK-14292, priedas Nr. 1). Teismas sutinka su kreditore, kad terminas yra praleistas nežymiai, o kadangi tinkamas mokestinių prievolių vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu, terminas kreditoriniam reikalavimui patikslinti atnaujinamas.

26.       Patvirtinus kreditorinį reikalavimą, nustatoma, kad bankroto procese jis tenkintinas antra eile (JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

27.       Suinteresuoto asmens P. S. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra jam palankus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28.       Kiti proceso dalyviai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Įtraukti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 166 867,10 Eur finansinį reikalavimą į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“, juridinio asmens kodas 304548602, kreditorių sąrašą. Nustatyti, kad reikalavimas bankroto procese tenkintinas antra eile.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                Andrius Verikas