Civ. b. Nr. e2A-1421-262/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08378-2018-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Namo Savanorių pr. 1, Vilniaus savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovui Namo Savanorių pr. 1, Vilniuje, savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė:  1) pripažinti negaliojančiu 2017 05 21 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą (2017 05 24 protokolo punktas Nr. 3.1) „Samdyti namo administratorių“; 2) pripažinti negaliojančiu 2017 05 21 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą (2017 05 24 protokolo punktas Nr. 3.2) bendrijos valdybą atrinkti administratorių ir pasirašyti sutartį“; 3) pripažinti negaliojančiu 2017 06 20 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos valdybos nutarimą (2017 06 23 protokolo punktas Nr. 2.1) „Sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia įmone UAB „Santermita“, įmonės kodas 236043660“; 4) pripažinti negaliojančiais 2017 12 17 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 12 18 protokolo punktas Nr. 4.1.) „Papildyti Bendrijos įstatus šiuo punktu: „10.9. Spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir/ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Pastato bendrojo naudojimo objektų ar išorinių Pastato konstrukcijų“; 5) pripažinti negaliojančiu 2017 12 17 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 12 18 protokolo punktas Nr. 4.2.) „Papildyti Bendrijos įstatus šiuo punktu: „45.3. Valdybos patvirtintos sutikimo įrengti išorinę reklamą ir/ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Pastato išdavimo ir atlyginimo už jos naudojimą nustatyta tvarka išduoti sutikimus įrengti išorinę reklamą ar išorės renginius ir pasirašyti su tuo susijusias sutartis“; 6) pripažinti negaliojančiu 2017 12 17 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 12 18 protokolo punktas Nr. 9.1.) „Patvirtinti bendro naudojimo objektų aprašą“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovui priklauso nekilnojamojo turto objekto, esančio Savanorių pr. 1, Vilnius, dalys. Pastate registruota Namo Savanorių pr. 1, Vilniuje savininkų bendrija (toliau – ir bendrija). Bendrijos posėdyje nutarta sudaryti sutartį dėl pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su UAB „Santermita“. Bendrijos narių susirinkimų sprendimai dėl UAB „Santermita“ išrinkimo namo administratoriumi priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat bendrija neatskleidė UAB „Santermita“ išrinkimo pastato administratoriumi fakto. Reikalaujamas užmokestis už UAB „Santermita“ paslaugas yra per didelis. Bendrijos narių susirinkimas priimdamas sprendimus viršijo kompetenciją. Taip pat bendrija nusprendė apmokestinti reklamines iškabas ant pastato fasado ir dėl to prastėja ieškovo patalpų nuomininkų patalpų nuomos sąlygos. Šis sprendimas priimtas pažeidus imperatyvias teisės aktų nuostatas.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimai priimti neviršijant kompetencijos, laikantis teisės aktų reikalavimų ir tinkamai paviešinti, ieškovas apie juos buvo tinkamai informuotas. Teigia, kad ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu:

priimtas ieškovo atsisakymas dėl šių ieškinio reikalavimų: pripažinti negaliojančiais 2017 12 17 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 12 18 protokolo punktas Nr. 4.1.) „Papildyti Bendrijos įstatus šiuo punktu: „10.9. Spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir/ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Pastato bendrojo naudojimo objektų ar išorinių Pastato konstrukcijų“; pripažinti negaliojančiu 2017 12 17 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 12 18 protokolo punktas Nr. 4.2.) „Papildyti Bendrijos įstatus šiuo punktu: „45.3. Valdybos patvirtintos sutikimo įrengti išorinę reklamą ir/ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Pastato išdavimo ir atlyginimo už jos naudojimą nustatyta tvarka išduoti sutikimus įrengti išorinę reklamą ar išorės renginius ir pasirašyti su tuo susijusias sutartis“ ir bylos dalis dėl šių reikalavimų nutraukta;

likę ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai: nuspręsta pripažinti negaliojančiais: 2017 05 21 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą (2017 05 24 protokolo punktas Nr. 3.1) „Samdyti namo administratorių“; 2017 05 21 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą (2017 05 24 protokolo punktas Nr. 3.2) bendrijos valdybą atrinkti administratorių ir pasirašyti sutartį“; 2017 06 20 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos valdybos nutarimą (2017 06 23 protokolo punktas Nr. 2.1) „Sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia įmone UAB „Santermita“; 2017 12 17 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą (2017 12 18 protokolo punktas Nr. 9.1.) „Patvirtinti bendro naudojimo objektų aprašą“; ieškovui iš atsakovo priteista 2480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 5,18 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad ginčijamus 2017 05 21 ir 2017 12 17 susirinkimų sprendimus priėmė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos narių susirinkimas. Ieškovas ginčija atsakovo (bendrijos) narių susirinkimo sprendimus, susijusius su daugiabučio namo administratoriaus parinkimu ir sutarties su juo sudarymu (3.1., 3.2. 2017 05 24 protokolo punktai) ir 2017 12 18 protokolo punktą Nr. 9.1.) „Patvirtinti bendro naudojimo objektų aprašą“. Tokius sprendimus pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir – DNSBĮ) 12 str. nuostatas turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas (pastato administratoriaus parinkimas, bendro naudojimo objektų aprašas ir jų naudojimo tvarka aktuali visiems pastate esančių patalpų savininkams). Todėl bendrijos susirinkimų sprendimai šiais klausimais yra neteisėti  ir pripažintini negaliojančiais. Ieškovo ginčijamas 2017 06 20 Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos valdybos nutarimas (2017 06 23 protokolo punktas Nr. 2.1) „Sudaryti sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia įmone UAB „Santermita“ priimtas įgyvendinant 2017 05 21 susirinkimo sprendimą, kuris, kaip minėta, yra neteisėtas. Todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ir šį valdybos sprendimą, kadangi jis skirtas įgyvendinti neteisėtam bendrijos narių susirinkimo nutarimui (CK 2.82 str. 4 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.  

7.       Nurodė, kad teismo išvada, jog pastato administratoriaus parinkimas, bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimas nepriklauso Bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, prieštarauja teisės akto nuostatoms, t.y. expresis verbis DNSB įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. ir 10 str. 1 d. 10 p. nustatytoms Bendrijos visuotinio susirinkimo teisėms. Skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka priimtiems sprendimams, t.y. teismo precedentams tos pačios kategorijos bylose. Teismo sprendimas, kuriuo apeliantės sprendimai pripažinti netesėtais yra grindžiamas vienintele išvada, yra be motyvų ir nėra nurodyta, kokiais argumentais remiantis buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Teismas, spręsdamas dėl CK 4.85 str. 9 d. nustatyto 6 mėn. ieškinio senaties taikymo, nesivadovavo LAT Senato nutarime Nr. 39 pateiktais ieškinio senaties taikymo kriterijais ir nepasisakė dėl rašytinių byloje įrodymų, kurie patvirtina, kad apie 2017 m. gegužės 21 d. Bendrijos narių susirinkimą buvo paskelbta įstatuose ir DNSB 11 str. 2 d. nustatytu paskelbimo būdu, iškabinant skelbimus laiptinėse. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 94 str. 1 d., nors ieškovas atsisakė 1/3 ieškinio reikalavimų.

8.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai tenkino ieškinį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9.       CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

10.       Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

11.       DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne.

12.       Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti butų ir kitų patalpų savininkams įstatymas numato 3 alternatyvius būdus: 1) steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją; 2) sudaryti jungtinės veiklos sutartį; 3) CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

13.       Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, eksploataciją butų ir kitų patalpų savininkai vykdo vienu iš šių būdų: arba per savininkų bendriją, arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu, arba pasirinkdami administratorių.

14.       CK 4.84 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Taigi, CK 4.84 straipsnio pagrindu bendrojo naudojimo objektams administruoti administratorius gali būti pasirenkamas tik tuo atveju, kai nėra įsteigta savininkų bendrija ir nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Tuo atveju, kai yra įsteigta savininkų bendrija arba kai yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos tenka būtent atitinkamai bendrijos valdymo organams arba jungtinės veiklos sutarties partneriams. Tokiu atveju papildomai bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas/skyrimas nėra galimas. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo turi teisę priimti tik: butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nepasirenka. Kitų tokius sprendimus galinčių priimti subjektų įstatymas, konkrečiai CK 4.84 straipsnio 2 dalis, nenumato.

15.       Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo turi būti priimamas CK 4.84 straipsnio 3 dalyje, 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nei CK 4.84 straipsnis, nei CK 4.85 straipsnis nenumato, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priimtų ne butų ir kitų patalpų savininkai (jų susirinkimas) ir ne savivaldybės vykdomoji institucija, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl to. Tik įstatymų nustatyta tvarka kompetentingų priimti atitinkamus sprendimus asmenų priimti sprendimai gali būti laikomi teisėtais ir galioti visiems namo patalpų savininkams.

16.       Įsteigus Bendriją, būtent Bendrijai atsirado pareiga vykdyti Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo funkciją, taigi būtent ji tapo Pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Tokiai situacijai esant, CK 4.84, 4.85 straipsnių pagrindu apskritai tapo negalimas Administratoriaus pasirinkimas tiems patiems Pastato bendrojo naudojimo objektams administruoti. Be to, tokios administravimo funkcijos Administratoriui negalėjo būti suteikiamos Bendrijos valdybos 2017-06-23 sprendimu, nes pagal CK 4.84 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo turi teisę priimti tik butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.

17.       Bendrijos susirinkimas ir valdyba, priimdami sprendimus dėl UAB „Santermita“ išrinkimo Pastato administratoriumi, pažeidė DNSBĮ 11 straipsnį, 12 straipsnį, CK 4.84 straipsnį. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato, kuriame yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrų interesų tenkinimo, taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo priimami visų to daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato, kuriame yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.

18.       Nagrinėjamu atveju Bendrijos narių susirinkimas ir valdyba, priimdami sprendimus dėl UAB „Santermita“ išrinkimo Pastato administratoriumi, viršijo kompetenciją, tuo pažeisdami DNSBĮ ir CK reikalavimus bei ieškovo kaip Pastato patalpų savininko teises. Sprendimas dėl Pastato administratoriaus paskyrimo turėjo būti priimamas visų Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kuris turėjo būti sušauktas DNSBĮ 11 straipsnio nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2017-05-24 Bendrijos susirinkimo ir 2017-06-23 valdybos sprendimai dėl UAB „Santermita“ išrinkimo Pastato administratoriumi, priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo momento.

19.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sprendimus dėl pastato administratoriaus skyrimo ir bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo pagal DNSBĮ 12 str. nuostatas turi priimti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kadangi administratoriaus parinkimas aktualus visiems pastate esančių patalpų savininkams.

20.       Pažymėtina, kad su 2017-12-17 Bendrijos narių susirinkimo patvirtintu bendrojo naudojimo objektu aprašu ieškovas neturėjo galimybės susipažinti, nes šis Bendrijos narių susirinkimo priedas nebuvo paviešintas DNSBĮ ir Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (įteikiant ieškovui pasirašytinai arba išsiunčiant registruotu laišku, taip pat patalpinant jį skelbimo lentoje). Sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo tiesiogiai susijęs su UAB „Via sportas“ už bendrojo patalpų administravimą mokėtinomis išmokomis. Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo ir skelbimo tvarkos nesilaikymas pažeidžia UAB „Via sportas“ kaip Pastato butų ir patalpų savininko teises, todėl laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.

21.       Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

22.       Bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

23.       CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. CK 4.82 str. 3 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

24.       DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi, išanalizavus nurodytas materialinės teisės normas akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

25.       Apeliantas teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą atsakovo sprendimams skųsti, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.

26.       CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

27.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apie skundžiamų sprendimų priėmimą nebuvo informuotas DNSBĮ 11 str. nustatyta tvarka (UAB „Santermita“ neįregistravo pastato Savanorių pr. 1, Vilniuje administravimo fakto Nekilnojamojo turto registre, Bendrijos pirmininkas nevykdė ieškovo atstovės advokatės A. M. prašymo pateikti priimtų sprendimų patvirtintas kopijas). Nebuvo paneigti ieškovo teiginiai, kad jis su ginčijamais sprendimai susipažino Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2761-592/2018, kurioje 2018-01-08 nurodytus dokumentus pateikė atsakovas. Be to, Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui buvo žinoma apie šaukiamus bendrijos narių susirinkimus ir jų darbotvarkę, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad DNSBĮ 11 str. nustatyta tvarka informavo ieškovą apie priimtus sprendimus. Todėl Atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į jį neatsižvelgė, t. y. laikytina, jog ieškinys buvo pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

28.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Nors ieškovas ir atsisakė dalies reikalavimų, tačiau didesnė dalis reikalavimų buvo patenkinta, t. y. byla išspręsta ieškovo naudai. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 94 str. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

29.       Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė DNSBĮ ir CK normas, bei su jomis susijusią teismų praktiką, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

30.       Nors ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                Ona Gasiulytė

                                        Rita Kisielienė

                                        Danutė Kutrienė