Skundo Nr. II-161-908/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02827-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,
sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. D.,
skundą padavusiam asmeniui P. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjo M. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir P. R. skundus dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28706-2018.
Teismas
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimu M. D. administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28706-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur dydžio bauda dėl to, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai paliko kelyje betoninius blokelius, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus.
M. D. pateikė skundą, kuriuo prašo 2018 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas į prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, neatsižvelgė, nenurodė, kokių buvo imtasi veiksmų siekiant nustatyti, kas ir kada paliko betoninius blokelius. Apie eismo įvykį, įvykusį 2018-02-06, sužinojo 2018-02-14, kai atvyko Vilniaus apskr. VPK KPV Kelių patrulių rinktinės pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad ties jo namu ((duomenys neskelbtini)) gulintys betoniniai blokai priklauso ne jam, o kas juos paliko, nežino. Ne kartą betoninius blokelius norėjo patraukti, tačiau užsimiršdavo. M. D. teigimu, jis niekada jokių blokų nepirko, neatsivežė ir savavališkai už savo sklypo ribos nepaliko. Kada jie atsirado, tiksliai nežino, galbūt 2017 m., kai buvo tiesiami laidai ar kai buvo tvarkoma aplinka sodų bendrijoje. Kadangi automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nei anksčiau, nei po eismo įvykio nesiėmė veiksmų pašalinti blokelius, M. D., kaip sodininkų bendrijos narys, pats ėmėsi iniciatyvos ir 2018-02-19 minėtus blokelius išvežė. Vilniaus apygardos teismas 2018-08-17 priimtoje nutartyje nurodė, kad administracinės bylos teisena yra negalima, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 567 straipsnis, 591 straipsnis. 569 straipsnis). Aukštesnės instancijos teismas sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad pateiktame skunde yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skundas ir prie jo pateikti duomenys sudaro pakankamą vadą administracinei teisenai pradėti, atlikti tyrimo veiksmus patikrinti skunde nurodytas aplinkybes, užfiksuoti bylai reikšmingus laktus ir tik tada juos įvertinus priimti sprendimą. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju neatlikus aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2018-02-06, 11 val. 55 min., jis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) nebuvo ir savavališkai kelyje jokių betoninių blokelių nepaliko. 2018-02-06, 11 val. 55 min., buvo išvažiavęs į Panevėžį, Radviliškį, Šiaulius ir jokio Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat gautas iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos persiųstas P. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, papildomai M. D. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį ir jį nubausti laikantis ANK 38 straipsnio reikalavimų. Priteisti iš M. D. 105 Eur turtinei žalai atlyginti bei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteisti proceso išlaidas pagal pateiktus paskaičiavimus.
P. R. nurodo, kad pagal jo pareikšimą buvo pradėta administracinė teisena. Bylos nagrinėjimo rezultatas tiesiogiai priklausė nuo nukentėjusio asmens pozicijos. Dėl to mano, jog šioje byloje turėjo būti įtrauktas kaip nukentėjusysis. ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo pateikti penki procesiniai dokumentai (pareiškimas dėl avarijos, bei keturi skundai dėl tyrimo eigos). 2018 m. birželio 20 d. VMAT nutartyje Nr. Nr. 11-284-827/2018 nurodoma, jog iš teismui pateiktų vaizdo įrašų, kur matosi, kad sklypo savininkas M. D., prie kurio tvoros gulėjo minėti betoniniai borteliai, jais rūpinosi, pataisė bortelio padėtį po eismo įvykio, bei prieš atvykstant pareigūnams juos susikrovęs nusivežė į savo sklypą, todėl galima daryti išvadą, kad būtent M. D. yra atsakingas dėl minėtų betoninių bortelių kelio dalyje, kurie trukdė eismui. Dar daugiau, iš patiekto vaizdo įrašo matyti, kad po to, kai pareiškėjas automobiliu kliudė vieną iš strypų ir automobiliu pastūmė jį iš vietos, galimai M. D. grąžino šį strypą į anksčiau buvusią padėtį, t. y. atstatė vertikaliai į važiuojamąją dalį, kad leidžia daryti prielaidą, kad jeigu M. D. strypų ne padėjo prie savo sklypo tvoros, tai galimai nevykdė KET numatytos pareigos pašalinti kliūtis, trukdančias eismui, ar netgi galimai šiuos strypus prižiūrėjo, t. y. galimai ėmėsi veiksmų, kad jų padėtis būtų būtent tokia, kokia sudaro didžiausius nepatogumus kitiems eismo dalyviams ir kelia didžiausią pavojų eismui. Šias aplinkybės Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje patvirtino palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeista. 2018-10-24 VPK Kelių Policijos valdybos pareigūnas priėmė nutarimą administracinėje nusižengimo byloje Nr. 10-ANRN-28706-2018, kuriame pažeidėjas M. D. buvo nubaustas piniginė bauda vien tik už ANK 417 str. 8 d. pažeidimą. P. R. mano, kad M. D. veika turėjo būti papildomai kvalifikuojama pagal kitus ANK straipsnius. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtu atveju M. D. savavališkai reguliuoja kelio plotį ir eismą, nukreipdamas jį kaip galima atokiau nuo jam nuosavybės teisėmis priklausančios tvoros ir įvažiavimo. Įvažiavimas yra išdėstytas specialiai įrengtame griovyje. Tam tikslui papildomai įkastas betoninis blokas, kuris irgi randasi kelio dalyje ir trukdo eismui, nes siaurina kelią 1.50 m. Šis blokas ir M. D. įrengta kliūtis nėra pašalinta iki šiol. Minėti betoniai blokai neatsirado atsitiktinai. Jie buvo padėti M. D. specialiai, laikantis tam tikro atstumo ir tvarkos. Akivaizdu, jog betoniniai blokai nėra atsitiktinai išmėtyti, ar pašalinio asmens (pvz. statybininko) išmesti. Asmeniškai kelis kartus jas šalindavo, patraukdamas į šoną, tačiau M. D. jas sugražindavo į pradinę padėtį. Kelis kartus M. D. jį mokė neliesti jo bordiūrų. M. D. puikiai žino, kokie padariniai gali kilti, jeigu kas nors kliudys minėtus betoninius blokus arba pateks į įvažiavimą. M. D. išdirbo 20 m. kelių policijoje, todėl jam turi būti žinomas tokių veiksmų pavojingumas. Taip pat jis puikiai žino, jog tokių betoninių blokų išdėstymas pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus, bei kelio saugos reikalavimus dėl kelio dangos įrengimo viename lygmenyje.
P. R. taip pat nurodo, kad 2018-02-06 jo vairuojamas automobilis Opel Insignia (duomenys neskelbtini) susidūrė su betoniniu bordiūru, kuris buvo M. D. savavališkai padėtas kelyje. Susidūrimo metu buvo pradurta automobilio priekinė padanga kairės pusėje. Tyrimo eigoje buvo nustatyta, jog jis kaip vairuotojas negalėjo pastebėti apsnigto bordiūro, taip pat jokių kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Įvykio metu jam padaryta materialinė žala. M. D. nėra atlyginęs minėtos žalos. Demonstratyviai vengia jos atlyginti. Žalos dydis yra 105 Eurų. Neturtinės žalos reikalavimas grindžiamas tuo, jog dėl M. D. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, liko įžeistas jo veiksmais ir ypač neigimu. Ypač nemalonu žinot, jog M. D. išdėstydamas betoninius blokus mokina naudotis keliu. 2018-02-06 buvo suplanuota. Dėl įvykio turėjo keisti planus, patyrė stresą. Tokiais veiksmais pažeidėjas stipriai jį įžeidė, sukėlė emocinį stresą ir nepatogumus. Neturtinės žalos dydį vertina 500 Eurų. Turtinės ir neturtinės žalos neatliginimas turėtų būti vertinamas teismo kaip sunkinančia aplinkybė. Šioje administracinėje byloje apskaičiuoja proceso išlaidas pagal įprastinio darbo apmokėjimą. Nukentėjusysis dirba advokatu. Teikdamas procesinius dokumentus šioje byloje buvo atitrauktas nuo įprastinės veiklos. Atlikdamas paskaičiavimus rėmėsi tokiais teisės aktais – 2016-04-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“; 2016-11-05 VGTPT direktoriaus įsakymas Nr. T-35-15 „Dėl kelionei skirto laiko normatyvo”. Vienos valandos įkainis yra 13 Eurų. Viso prašo už 20.50 val. priteisti 266,50 Eur. Kitos išlaidos (pasiruošimas teismo posėdžiui VMAT ir dalyvavimas jame) bus pateiktos teismo posėdžio metu. Įvertinus nukentėjusio asmens teiktus procesinius dokumentus ir jų reikšmingumą adm. nusižengimui tirti prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui apie skundo nagrinėjimą pranešta, į skundo nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į M. D. skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad M. D. nesutikdamas su nutarimu, pateikė skundą, kuriame aprašo, ką turėjo daryti automobilio vairuotojas prieš ir po eismo įvykio, tačiau bylos nagrinėjimo metu, jam buvo paaiškinta, kad byla nagrinėjama ne dėl eismo įvykio, o dėl paliktų blokelių. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-20 nutartyje konstatavo, kad iš teismui pateiktų vaizdo įrašų matosi, jog sklypo savininkas, prie kurio tvoros gulėjo minėti betoniniai borteliai, jais rūpinasi, pataisė padėtį po eismo įvykio, bei prieš atvykstant pareigūnams juos susikrovęs nusivežė į savo sklypą, todėl galima daryti išvadą, kad būtent M. D. yra atsakingas dėl minėtų betoninių bortelių kelio dalyje, kurie trukdė eismui.
Teismo posėdyje M. D. nurodė, kad skundą palaiko jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškintino, kad konfliktuoja su kaimynu. Betono blokeliai buvo šalia jo tvoros. Kai kaimynas automobiliu atsitrenkė į juos, viskas ir prasidėjo. Blokeliai guli nuo 2016 m. vykusių statybų. Juos paliko statybininkai, kai vedė elektros kabelius. Blokeliai yra ant keliuko sodų bendrijoje. Jis blokeliais žemės sklypo ribų nežymėjo. Pati žemės sklypo teritorija yra aptverta tvora. Kaimynas jo patraukti blokelių neprašė. Kelias yra 570 m pločio, t. y. siauras, tačiau jame prasilenkia dvi mašinos. Blokeliai niekam netrukdo. Kaimynas, automobiliu atsitrenkęs į blokelius, reikalauja, kad jis atlygintų žalą, nes buvo apgadintas automobilio ratas ir padanga. Blokeliai stovi ant savivaldybės žemės. Savivaldybėje sakė, kad perduota sodų bendrijai. Policijos pareigūnas pasakė, kad nenori tos situacijos aiškintis ir liepė kreiptis į teismą. Jis asmeniškai jokių blokelių nedėjo. Kai atvažiavusi policija paaiškino, kad turi pašalinti blokelius, tada juos ir pašalino. Šiuo metu jie pašalinti. Kaimynas gyvena kelio kitoje pusėje. Kai kaimynas automobiliu atsitrenkė į blokelius, apie įvykį policijai pranešė po kelių dienų. Įvykio metu buvo sniego. Policija kaimynui jokios baudos neskyrė. Kaimynas atsitrenkė automobilio kairės pusės ratu. Tą dieną, kai įvykio įvykis, jis dirbo (b. l. 119-121).
Teismo posėdyje P. R. paaiškino, kad su M. D. pažįstami nuo 1990 m. Santykiai dalykiški, nieko asmeniško. Sodų bendrijoje jis negyvena, tik atvažiuoja tvarkyti sodo. M. D. gyvena ten nuolat. Vasario 6 d. važiavo per pietus į savo sodą pažiūrėti, kaip veikia šildymas, kaip vyksta statybos. Buvo prisnigta. Važiavo kelio centru. Jis žinojo, kad ten yra tie blokeliai, todėl važiavo atitinkamu atstumu nuo kelkraščio, bet vienas blokas buvo paliktas horizontaliai, todėl kliudė tą blokelį, sprogo padanga. Tai buvo nufotografuota ir nufilmuota. Skambino policijai įvykio dieną, bet jam pasakė, kad nereikia kviesti policijos. Išsikvietė meistrą, kuris atvažiavo 30 min. bėgyje. Meistras išmontavo padangą. Reikėjo išmontuoti vieną padangą, po to perdėti kitą padangą. Padangos montavimas truko apie 30 min., taisė netoli tos vietos. Kai sumontavo padangą, išvažiavo. M. D. pasirodė labai vėlai. Jis apie įvykį žinojo. Matė, kad iš M. D. namo kamino rūko dūmai. Kažkas buvo namuose. Tuo metu į duris nesibeldė. Mano, kad čia yra M. D. žmonos užsispyrimas turėti tą privažiavimą. Kai patraukia blokelius, M. D. su savo žmona vėl atstato. Pareiškime policijai nenurodė žalos, bet dokumentai apie žalą buvo pateikti ankščiau nuo pat pradžios. Pareigūnas S. K. tikrai dokumentus apie išlaidas turėjo. Buvo siųsta el. paštu sąskaita ir mokėjimo kvitas. Jo niekas neinformavo, kad gali rašyti prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju.
P. R. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad betoninius blokus M. D. padėjo 2016 m. Turi vaizdo medžiagą, kurioje matosi kaip M. D. deda bardiūrus. Kai kilo ginčas, M. D. pašalino bardiūrus. Kai paskambino Kelių policijai, M. D. pašalino bardiūrus, po to suprato, kad yra filmuojama. Dabar M. D. bardiūrus yra pašalinęs (b. l. 160-162).
Teismo posėdyje liudytojas V. M. paaiškino, kad nutarimą priėmė, gavęs teismo nutartį. Jam paskyrė bylą, grįžusią po teismų. Buvo paskirta data, atvyko M. D.. Kitos pusės jis nekvietė. Pranešusį apie įvykį asmenį mato šiandien pirmą kartą. M. D. parašė prašymą atidėti nagrinėjimą, jis ir pats dar nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga. Po kurio laiko susipažino su teismo nutartimi, ir priėmė nutarimą. Neatrodė tikslinga kviesti kitą pusę, nežinojo, ar buvo pateiktas raštas dėl žalos. Byloje suformuotas kaltinimas dėl veiksmų. Nagrinėjo dėl veiksmų, kuriuos padarė M. D.. Tyrimas atliekamas tada, kai kas nors neaišku. Šiuo atveju eismo įvykio nenagrinėjo, nagrinėjo medžiagą dėl M. D. veiksmų. Nagrinėjimo metu neiškilo klausimas dėl pažeidimo datos, padarytos žalos.
Liudytojas V. M. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad eismo įvykio netyrė. Data, turbūt, buvo nurodyta kaltinime, nepažiūrėjo į datą. Vaizdo įraše matosi blokeliai. Nežino, kokiu metu darytas vaizdo įrašas (b. l. 177-180).
Teismo posėdyje liudytojas A. S. paaiškino, kad vieną pusę pažįsta, M. D. ankščiau dirbo pas juos. Bylą iš dalies prisimena. Gavo nurodymą iš tyrėjo S. K. surašyti protokolą. Nuvykus į vietą surašyti protokolo, atvyko S. K.. Vietoje surašė administracinį protokolą. Prieš protokolo surašymą, susipažino su medžiagą, ją perskaitė, tačiau netyrė pradinio pareiškimo. Tyrėjas S. K. sakė surašyti protokolą. Jis tik vykdė pastarojo nurodymus. Bylos medžiagoje buvo nurodyta pažeidimo data ir laikas, juos ir nurodė protokole. Paties įvykio netyrė, nes tai darė S. K.. Medžiagoje buvo duomenų, kad automobilis užvažiavo ant betoninio daikto. Jam buvo paaiškinta, kad visa medžiaga surinkta, reikia tik surašyti protokolą. Tai, ką turi surašyti protokole, jam buvo parašyta ant lapelio. Kaltinimo formuluotės jam buvo nurodytos.
Liudytojas A. S. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad susipažino su teismo nutartimi, prieš rašydamas protokolą. Buvo pavesta surašyti protokolą. Rėmėsi S. K. tarnybiniu ir lapuku, kuriame buvo parašyta, ką reikia užfiksuoti protokole. Pagal tuos nurodymus, susipažinęs su medžiaga, surašė protokolą. Paprastai, esant poreikiui, tyrimas atliekamas prieš protokolo surašymą. Šiuo atveju jokių papildomų veiksmų neatliko. Dėl pažeidimo datos protokole, tai ji paimta iš tarnybinio pranešimo. Pačioje medžiagoje rado informacijos, kada konkrečiai padarytas pažeidimas (b. l. 177-180).
Teismo posėdyje 2019-01-22 po liudytojų apklausos M. D. papildomai nurodė, kad pareigūnui buvo liepta atvažiuoti ir atvažiavo su dokumentais. Jam pareigūnas sakė, kad yra teismo nutartis, kad jis kaltas. Pareigūnas sakė, kad surašys protokolą ir paskirs komisiją. Komisija reiškia, kad reikia vykti pas aukštesnį pareigūną. Aukštesnis pareigūnas – V. M.. Po teismo nutarties nebuvo apklaustas nei tyrėjo S. K., nei V. M., nei A. S.. Po teismų nežinojo, kad bus surašytas protokolas. Tų blokelių jau nebuvo. Po kelių dienų atvažiavo pareigūnai pasakė, kad surašys protokolą. Protokolas buvo be datos (b. l. 177-180).
Teismo posėdyje 2019-01-22 po liudytojų apklausos P. R. paaiškino, kad policijos pareigūnai pradinėje stadijoje nieko nepadarė dėl įvykio ištyrimo. Nebuvo iškviestas M. D. į posėdį, nebuvo paskirta bausmė. Teisėja nenubaudė M. D., gražino bylą nagrinėti, nors abejonių teisėjai, pažiūrėjus vaizdo įrašą, nekilo. M. D. nekvietė. Teisme bylą turėjo išnagrinėti iš esmės. Buvo prašymas, kad nustatyti, kad kliūtį kelyje padariusį asmenį. Teismas tada nustatė, kad yra papildomų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos. Prašo teismo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jis patyrė žalos. Turtinę žalą patvirtina rašytiniai dokumentai, o neturtinės žalos atlyginimą numato ANK (b. l. 177-180).
Skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo gautas P. R. prašymas atlikti eismo įvykio tyrimą. Minėtame prašyme nurodyta, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val., jo vairuojamas automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susidūrė su betoniniu bordiūru, susidūrimo metu buvo pradurta automobilio kairės pusės priekinė padanga, įvykio padariniai nufotografuoti, pats įvykis užfiksuotas vaizdo kameroje, taip pat įvykio aplinkybes gali patvirtinti keli liudininkai. Betoniniai bordiūrai padėti ir tvarkomi šalia gyvenančio asmens – M. D. ((duomenys neskelbtini)). Dėl jų pašalinimo su minėtu asmeniu buvo pastoviai kontaktuojama, tačiau nesėkmingai. Pareiškėjas prašė pagal galiojančius teisės aktus atlikti tyrimą. Esant administraciniam teisės nusižengimui patraukti M. D. atsakomybėn. Be to, prašė įpareigoti M. D. sutvarkyti įvažiavimą į žemės sklypą pagal esamo kelio lygį arba patraukti administracinėn atsakomybėm už netinkamai įrengtą įvažiavimą (b. l. 52).
2018 m. balandžio 6 d. Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, motyvuojant, kad P. R. vairuodamas automobilį negalėjo pamatyti kelyje buvusių kelio bortų, nes jie buvo apsnigti, ir automobilis sugadintas ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. 2018 m. vasario 19 d. M. D., ties jo namu gulėjusius kelio bortus pašalino, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtent M. D. juos buvo padėjęs. Nutarime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra sodininkų bendrijoje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, keliai esantys bendrijos teritorijoje priklauso bendrijai (b. l. 41).
Nesutikdamas su minėtu nutarimu P. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 07-18-9468180 ir patraukti administracinėn atsakomybėn M. D. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 10 ir 11 punktus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo P. R. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. balandžio 6 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 07-18-9468180 ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir P. R. skundo netenkino.
Pažymėtina, kad abu teismai, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami P. R. skundus padarė išvadą, kad pateiktame skunde yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, skundas, ir prie jo pateikti duomenys sudaro pakankamą vadą administracinei teisenai pradėti, atlikti tyrimo veiksmus patikrinti skunde nurodytas aplinkybes, užfiksuoti bylai reikšmingus faktus ir tik tada, juos įvertinus, priimti sprendimą. Šiuo atveju neatlikus aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje akcentuota, kad ši pateiktos medžiagos matyti, kad šalia M. D. sklypo tvoros yra padėti betoniniai strypai, kurie galimai trukdo eismui. Byloje nėra nustatyta, nei kada tie strypai prie M. D. tvoros atsirado, nei kodėl M. D. jų nepašalino, jeigu jie trukdė eismui, ar nesiėmė priemonių, kad šie betoniniai strypai būtų pašalinti. Dar daugiau, iš patiekto vaizdo įrašo matyti, kad po to, kai pareiškėjas automobiliu kliudė vieną iš strypų ir automobiliu pastūmė jį iš vietos, galimai M. D. grąžino šį strypą į anksčiau buvusią padėtį, t. y. atstatė vertikaliai į važiuojamąją dalį, kad leidžia daryti prielaidą, kad jeigu M. D. strypų ne padėjo prie savo sklypo tvoros, tai galimai nevykdė KET numatytos pareigos pašalinti kliūtis, trukdančias eismui, ar netgi galimai šiuos strypus prižiūrėjo, t. y. galimai ėmėsi veiksmų, kad jų padėtis būtų būtent tokia, kokia sudaro didžiausius nepatogumus kitiems eismo dalyviams ir kelia didžiausią pavojų eismui. Nei vienas šių klausimų tiriant pareiškėjo skundą policijai institucijos nebuvo tirta.
Susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi bylą grąžinus Institucijai, jokie papildomi tyrimo veiksmai, kuriuos apylinkės ir apygardos teismo buvo įpareigota atlikti Institucija, byloje nebuvo atliekami. Minėtas aplinkybes teisme patvirtino apklausti M. D., P. R. bei patys policijos pareigūnai V. M., A. S.. Tiek M. D., tiek P. R. nurodė, kad jų niekas neapklausinėjo, įvykio aplinkybių nesiaiškino. Teismo posėdyje policijos pareigūnas V. M. paaiškino, kad nutarimą priėmė, gavęs teismo nutartį. Paskirtu laiku atvyko M. D.. Kitos pusės nekvietė, nes neatrodė tikslinga kviesti kitą pusę, nežinojo, ar pateiktas raštas dėl žalos. Eismo įvykio nenagrinėjo, nagrinėjo medžiagą tik dėl M. D. veiksmų. Policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad gavo nurodymą iš tyrėjo S. K. surašyti protokolą. Nuvykęs į vietą, jį surašė. Prieš protokolo surašymą, susipažino su medžiagą, tačiau pradinio pareiškimo netyrė. Tyrėjas S. K. jam pasakė surašyti protokolą, jis įvykdė jo nurodymą. Medžiagoje buvo duomenų, kad automobilis užvažiavo ant betoninio daikto. Kaltinimo M. D. formuluotės jam buvo surašytos ant lapelio. Jokių papildomų veiksmų neatliko.
Kaip minėta ankstesnėse teismų nutartyse, ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju, būtent policijos pareigūnai yra tinkama institucija, atlikti tyrimą bei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atitinkantį ANK 609 straipsnio nuostatas, tarp kurių ir nusižengimo esmė, kuria laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (taip pat ir objektyvusis požymis – pažeidimo pasekmės).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Šiuo atveju Institucija, priimdama sprendimą pripažinti M. D. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir skirdama baudą, nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, nesiėmė pakankamai priemonių surinkti duomenis, įrodančius, kad M. D. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Pažymėtina ir tai, kad M. D. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad 2018 m. vasario 6 d., apie 11.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai paliko kelyje betoninius blokelius, taip trukdydamas kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus. Kaip minėta, administracinė teisena buvo pradėta, gavus pareiškėjo P. R. pareiškimą, kad 2018 m. vasario 6 d. jam automobiliu važiuojant gatvele tarp sklypų, automobilio ratu kliudė betoninį bortelį, kuris gulėjo prie M. D. sklypo ribos, dėl to buvo sugadinta automobilio padanga. Pareiškime pradėti tyrimą buvo pažymėta, kad pareiškėjui dėl M. D. paliktų blokelių buvo padaryta žala (apgadintas automobilis), tačiau kaltas asmuo atlyginti žalos nesutinka (b. l. 68). Būtent pagal šį pareiškimą dėl eismo įvykio buvo atliekamas administracinis tyrimas, protokole nurodyta tiksli šio įvykio data. P. R. teismo posėdyje nurodė, kad, nepaisant jam padarytos žalos, byloje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka be kitų aplinkybių privalo nustatyti ir tai, ar padaryta turtinė žala (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą teismo teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu bei priimant skundžiamą` nutarimą nebuvo svarstytas klausimas dėl P. R. patraukimo nukentėjusiuoju, o nagrinėjamu atveju teismas yra jau skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo stadijoje.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, siekiant visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir pagrįsto sprendimo priėmimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai), papildomam tyrimui atlikti (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartį).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 4 p., 4 d., 6 d., 645 str., 646 str.,-
n u t a r i a:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28706-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Gruodienė