Administracinė byla Nr. N⁴⁴⁴?2078/2010

          Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.5 (S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. liepos 31 d. 18 val. 15 min., Vabalninke, B. Sruogos g. 38, vairuodamas transporto priemonę BMW 730, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punktą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė V. K. 3 500 Lt baudą su  teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Nurodė, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnų, kurie pažino pažeidėją, parodymais. Teismas laikė V. K. versiją, kad protokolas surašytas nebuvus įvykio, paneigta, nes 2009 m. liepos 31 d. Institucijoje radijo ryšiu buvo gautas vyresniojo patrulio A. K. (Kravčuk) pranešimas, kad Vabalninke stabdomas nestojo automobilis BMW. Teismas taip pat nurodė, kad S. M. parodymai nesutampa su V. K. parodymais dėl išvykimo iš Biržų. Liudytojai M. L., Tadas Narbutas ir E. M. yra V. K. draugai, todėl teismas jų parodymus vertino kritiškai. Be liudytojų R. S. ir A. K. parodymų, V. K. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, duomenys apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kita bylos medžiaga. Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės laipsnį, asmenybę. V. K. dirba, administracine tvarka per metus baustas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, bauda nesumokėta, praeityje baustas 8 kartus. Teismas padarė išvadą, kad baudos V. K. elgesio neveikia, jis sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Teigia, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis automobilio BMW nevairavo, nes buvo Rokiškio rajone, kur treniravosi motokroso trasoje. Apelianto teigimu, patruliai sumodeliavo situaciją, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Pažymi, kad greičio pareigūnai nematavo ir nebuvo kitų minėtos instrukcijos 66 punkte nurodytų pagrindų stabdyti automobilio. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad automobilio BMW savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „SEB lizingas“. Apeliantas mano, kad jo draugų – liudytojų – parodymai negali būti vertinami kritiškai. Nurodo, kad pareigūnų parodymai yra prieštaringi, nes ties B. Sruogos g. 38 yra posūkių ir kelio išsišakojimų, todėl neįmanoma važiuoti dideliu greičiu, o automobilio BMW stiklai tamsinti ir pareigūnas negalėjo įžiūrėti vairuotojo, jo asmens dokumentai patikrinti nebuvo, nuotraukų nėra. Pažymi, kad pareigūnas A. K. prieš metus draugavo su S. M., jai sakė, kad V. K. nevairuos, todėl tikėtina, kad pareigūnai protokolą surašė iš keršto. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 ir 6 d., 86 str., 89 str. 3 d.). Taip pat nurodo, kad pagal ATPK 260 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylos medžiaga turi būti kokybiška, o administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Pažymi, kad protokolas surašytas po dviejų savaičių nuo įvykio, jis V. K. nebuvo įteiktas. Remiasi 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtinta Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija ir nurodo, kad protokolas privalėjo būti surašytas įvykio vietoje. Apeliantas remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi byloje Nr. 11-261-171/2009 bei nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis byloje N¹⁶-2330/2007) yra suformavęs taisyklę, kad pasitraukimo iš įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Mano, kad teismas netyrė kaltės ir kitų pažeidimo sudėties elementų. Apeliantas daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų ir jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Taip pat V. K. mano, kad jam paskirta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja teisingumo principui. Dėl teisės vairuoti atėmimo V. K. nebegalės vykti į darbą, taigi praras pajamų šaltinį, nebegalės vežti vaiko į mokyklą. Pažymi, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis dirba ir yra neteistas, augina nepilnametį vaiką, be to, paskirtas baudas yra sumokėjęs. V. K. nevartoja alkoholinių gėrimų, dalyvauja motosporto varžybose, garsina Lietuvos vardą.

Atsiliepimu Institucija prašo palikti teismo nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismas pagrįstai paskyrė nuobaudą V. K., kuris dažnai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Pažymi, kad pareigūnai buvo uniformuoti, su geltonos spalvos liemenėmis, šalia stovėjo specialiomis spalvomis dažyta transporto priemonė, stabdė pažeidėją stabdymo skrituliu. V. K. teiginiai, kad pareigūnai jo negalėjo pažinti, yra tik bandymas išvengti atsakomybės: priekinį automobilio stiklą tamsinti yra draudžiama, o priekiniai šoniniai stiklai su ribotu užtamsinimu dienos metu vairuotojo atpažinti netrukdo, tuo labiau, kad vairuotojas greitį stabdymo metu buvo sumažinęs. Taip pat nurodo, kad S. M. parodymai nesutampa su V. K. parodymais, nes ji parodė, kad pas V. K. ją atvežė tėvas automobiliu Audi, o V. K. parodė, kad ji pati atvažiavo automobiliu VW Golf. Be to, nesuprantama jos draugystė su pareigūnu A. K. ir keršto motyvai, nes A. K. yra vedęs 5 metus. Kiti liudytojai yra V. K. draugai, todėl jų parodymai, Institucijos manymu, vertintini kritiškai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

II.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir administracinį teisės pažeidimą nustačiusių pareigūnų bei kitų liudytojų parodymus. Teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Apelianto kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų A. K. bei R. S. tarnybiniai pranešimai, šių pareigūnų parodymai teismo posėdyje, Institucijos raštas (b. l. 3, 5?7, 24?26, 29). Remiantis paminėtais įrodymais nustatyta, kad V. K. vairuotą automobilį stabdęs pareigūnas vilkėjo uniformą, šviesą atspindinčią liemenę, mojavo skrituliu su raudonu atšvaitu. Vėliau pareigūnai ėmė vytis automobilį tarnybiniu automobiliu, įjungę šviesos ir garso signalus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. K., pamatęs pareigūnus, sulėtino greitį, o paskui vėl staigiai padidino, darytina išvada, jog jis suprato esąs stabdomas, taigi tyčia nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai išsamiai apibūdina įvykio aplinkybes, sutampa su rašytine bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų nurodytomis aplinkybėmis. Teismas taip pat laiko įrodyta, kad automobilį vairavo būtent V. K., kadangi jam sumažinus greitį pareigūnai jį pažino. Pažymėtina, kad apelianto versiją, jog pareigūnai nepagrįstai jį apkaltino, paneigia Institucijos pateikta informacija, kad 2009 m. liepos 31 d. radijo ryšiu buvo gautas pareigūno A. K. pranešimas apie stabdomą nesustojusį automobilį BMW. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų – jo draugų – parodymais, kadangi jie prieštarauja kitai nurodytai bylos medžiagai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 66.1 punktą pareigūnai gali stabdyti transporto priemonę, kai jos vairuotojas pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o V. K. gyvenvietėje važiavo akivaizdžiai per dideliu greičiu. Taip pat pastebėtina, kad V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už nepaklusimą teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti, o ne už greičio viršijimą, todėl apelianto pastabos dėl nenustatyto tikslaus greičio atmestinos.

Tai, jog automobilis BMW priklauso UAB SEB „Lizingas“, neturi reikšmės šioje byloje, juo labiau kad V. K. pats nurodo besinaudojantis minėtu automobiliu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas laikantis ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir nenustatyta, kad pareigūnai, tirdami administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, būtų pažeidę savo veiklos instrukcijas ar kitus teisės aktus. Pagal Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punktą protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Pagal ATPK 259 straipsnio 3 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ATPK 260 straipsnio 4 dalį, surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo būti surašytas pažeidimo padarymo vietoje, kadangi pažeidėjo pareigūnams nepavyko pavyti. V. K. teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam neįteiktas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog jo teisės nebuvo pažeistos, nes jis pats atsisakė pasirašyti protokolą ir priimti jo kopiją (b. l. 3).

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo pažymėtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti atėmimas – yra skiriama privalomai, todėl jos neskyrimas reikštų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės (būtinybė automobiliu vykti į darbą, nepilnametis vaikas, sportinė veikla) nesudaro pagrindo išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymui. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. K. paskirtos jo asmenybei ir padarytiems teisės pažeidimams adekvačios bei proporcingos poveikio priemonės – sankcijos vidurkį atitinkančios nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad tik kartu pagrindinė ir papildoma nuobauda bus efektyvios siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

 Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                         Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                                             Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                              Virgilijus Valančius