Baudžiamoji byla Nr. 1-2709-818/2015

Teisminio proceso (Nr. 1-14-1-01827-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.;

1.2.14.1.1.;

2.1.10.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam A. J.,

nukentėjusiajai K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruotas S. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2008-03-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 75 parų arešto (bausmė atlikta, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. J. kaltinamas pagrobė svetimą turtą:

jis, veikdamas kartu su E. P., kuris yra miręs ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2014-12-03, apie 00.30 val., iš baro (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, prie stalo ant kėdės paliktą, nukentėjusiajai K. B. priklausantį turtą - odinę rankinę, 72.41 Eur (250 Lt) vertės, kurioje buvo šukos, 1.45 Eur (5 Lt) vertės, kremas „Raskila“, 2.90 Eur (10 Lt) vertės, lūpų balzamas, 1.45 Eur (5 Lt) vertės, lūpdažis, 8.69 Eur (30 Lt) vertės, inhaliatoius 5.79 Eur (20 Lt) vertės, akinių dėklas, vertės nesudaro, akiniai, 28.96 Eur (100 Lt) vertės, juodos spalvos apyrankė, 2.89 Eur (10 Lt) vertės, trys raktai ir laiptinės durų magnetukas sukabinti ant metalinio žiedo, kurių bendra vertė 14.48 Eur (50 Lt), moteriškos pirštinės su juodu ornamentu, 2.90 Eur (10 Lt vertės), MP3 grotuvas „Philips“, 78.20 Eur (270 Lt) vertės, su jame buvusiomis ausinėmis, 8.69 Eur (30 Lt) vertės, kroviklis „Samsung“, 4.34 Eur (15 Lt) vertės, 0.5 L talpos sultys „Tymbark“, 0.43 Eur (1.50 Lt) vertės, šokoladukas „Snickers“, 0.29 Eur (1 Lt) vertės, piniginė, 14.48 Eur (50 Lt) vertės, su joje buvusiais sveikatos draudimo kortele, darbo pažymėjimu, studento pažymėjimu, išduotais K. B. vardu, parduotuvės „Rimi‘ nuolaidu kortele, vaistinės „Eurovaistinė“ nuolaidų kortele, viešosios bibliotekos kortele, Bitės operatoriaus „Ežio“ kortele, parduotuvės „Danija“ nuolaidų kortele, parduotuvės „Drogas“ nuolaidų kortele, „Vilniečio“ kortele, banko „Swedbank‘ mokėjimo kortele, banko „Swedbank“ kodu kortele, iš viso pagrobė svetimo turto už 248.35 Eur (857.50 Lt), tokiais savo bendrais veiksmais padarydami K. B. 248.35 Eur (857.50 Lt) turtinę žalą,

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK  178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta. Jis paaiškino, kad ėjo su draugu, kuris nuėjo į priekį. Atėjo kažkoks vaikinas ir jo paklausė, ar jis nori piniginę pirkti. O ką, jis nepadovanos piniginės savo merginai? Jis sutiko įsigyti piniginę. Jo draugas ėjo ir rado MP3 grotuvą ant žemės prie lietvamzdžio. A. J. už piniginę sumokėjo 9 Lt. Jie ėjo į kitą kelio pusę, į Vokiečių g. prie fontano, ir kažkokie „bičai“ prisikabino, pasakė jiems, kad jie pavogė, bet jie neėmė. A. J. tuo metu buvo senamiestyje su E. P., kuris yra miręs. Jie ėjo iki A. J. namų. Jis vartojo alkoholį, nestipriai buvo apgirtęs. Per senamiestį ėjo tiesiai namo. Vokiečių g. yra fontanas. A. J. buvo Vokiečių g. ties fontanu, bet jie vaikiną sutiko fontano kitoje pusėje ir A. J. iš jo nupirko piniginę. Jie per kažkokį „kabaką“ praėjo, nuėjo į apačią ir kažkas paklausė A. J., ar jis nori nupirkti piniginę, o draugas pasakė, kad MP3 guli. Į kavinę jie nebuvo užėję. A. J. viduje nebuvo, jis po kavines nevaikšto. Jis ką – milijonierius? Jis turi ir savo merginą išlaikyti. Nepadarė to nusikaltimo. A. J. bandė sulaikyti. Jis nežino, kokiu pagrindu. Jie prisistatė, kažkokie žmonės, kažkur bėgiojo, tai ne pareigūnai. Jie priėjo, o A. J. ką tik nupirko, pardavęs asmuo išėjo. A. J. nepamena, ką žmonės pasakė. Jie sakė jam, kad jis pavogė rankinuką. A. J. pasakė, kad nejaugi tas rankinukas, kur jis piniginę nupirko. Jam pasakė, kad iškvies policiją, ir rado. Vaikinai pasakė, kad iškvies policiją. A. J. iš karto pasakė, kad kviestų. Jis nebandė su vaikinais tartis, tų vaikinų jis nepažinojo. Jis nežino, kodėl tokie duomenys ir nežino, kaip galima suprasti, kad jį atpažino. Jis nebuvo tame bare. Jo draugas ėjo iš priekio, o jis iš galo, ir jam pasiūlė. Kai A. J. sulaikė, jis buvo apieškotas. Prie jo rado piniginę. Jis ją nupirko už 9 ar 8 Lt. Dabar neseniai jis savo merginai nupirko panašią piniginę. Ta raudona piniginė pailga buvo, atsisega. A. J. neėmė piniginės. Jis ją nupirko ir net nebuvo toje kavinėje. A. J. draugas ėjo priekyje, o jis ėjo iš galo. Prie jo kažkas priėjo ir pasiūlė piniginę, o jis ją nupirko. Pas A. J. ta piniginė buvo rasta. A. J. nusipirkęs piniginę pamatė, kad ten yra kažkokios merginos kortelė. Jis nežiūrėjo, kokia tai piniginė. Jis pasižiūrėjo, kad tik viena kortelė buvo, ji buvo užkišta. A. J. draugė yra R. D.. Ne R., o R. Tos derybos vyko gal minutę. A. J. atidarė piniginę, pasižiūrėjo, kad ji tuščia, įsidėjo ir kiek turėjo, tiek tam asmeniui padavė, pasiliko sau kapeikų. E. P. buvo gal kelis metrus nuo jo, kvietė jį greičiau eiti. Tą vaikinuką jie sutiko gal 100 metrų iki Domininkonų bažnyčios, ne šalia fontano, į tą pačią pusę, kur kavinė. Toliau nuo fontano. Fontanas buvo už 10 metrų kitoje pusėje gatvės. A. J. tik nupirko ir nuėjo į kitą pusę. Jis piniginę įsidėjo į rankovę, nes į kišenę netilpo. Jo draugas turėjo MP3 grotuvą. Draugas prie lietvamzdžio rado grotuvą toje pačioje Vokiečių g. Jis parodė, ką rado. A. J. ir vakar ėjo per konteinerį, ieškojo gėrybių. Piniginę pirko už 9 Lt. A. J. kiekvieną dieną eina prašyti pinigų. Jis nevagia, o prašo pinigų. Pinigų jis jau buvo prisiprašęs. Jis elgetauja senamiestyje. Iš jų sulčių niekas negėrė, nesąmonė. Sulčių pakelio neturėjo nei vienas iš jų. Piniginėje buvo tik viena kortelė. Kai A. J. atidarė piniginę, ji buvo visai tuščia. Gal jis kortelės nepastebėjo, ji buvo taip įkišta. Kur įkišta, A. J. nežino. Jis atidarė, pažiūrėjo ir piniginę pasidėjo sau. Kitų kortelių, pinigų nebuvo.

Nukentėjusioji K. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo su draugais išėjusi į barą. Jie buvo trise. K. B. su vienu draugu nuėjo pažaisti stalo futbolo į toliau esančią salę, o kitas draugas liko pirmoje salėje. Jis gal nuėjo į tualetą, ar kažkur. K. B. draugų vardai - E. B. ir V. U.. V. U. liko toje salėje, nukentėjusioji nežino, ką jis veikė. Du vaikinukai atbėgo ir paėmė jos tašę, kaip jam po to pasakė priėjęs kitas žmogus. K. B. asmeniškai to momento nematė, prie jos priėjo vaikinas su mergina ir paklausė, ar ne jos rankinė, nes prie to stalo atbėgo vaikinukas, ar du, ir išbėgo. Priėjusi prie stalo K. B. nerado savo rankinės. Tada dar keli vaikinukai, kurie matė šitą įvykį, išbėgo ieškoti tų dviejų asmenų. Tų vaikinukų K. B. nepažįsta. Vienas iš  jų buvo K. Ji skaitė jo parodymus. Jie tiesiog pamatė, kad pavogė tašę, ir padėjo ieškoti. K. B. su E. irgi išbėgo ieškoti. Jie su E. išsiskyrė ir ji nubėgo paskui tuos vaikinukus, kurių nepažįsta. Iš Vokiečių gatvės pusės, priešingai nei rado jos rankinę, vidiniame kieme buvo du vaikinai. K. B. pribėgo prie jų. Rankinės ji nerado, tačiau pamatė, kad vienas iš jų geria sultis ir valgo šokoladuką, o ji tikrai žino, kad jie buvo jos, nes ji juos pirko pas save darbe ir, jeigu neklysta, to gėrimo šiaip nepardavinėja. K. B. atpažino juos iš to ir jie patys pasakė, kad nekviestų policijos. Tie nepažįstami vaikinai, kurie juos sulaikė, tarėsi su jais. K. B. stovėjo šone, jai sakė nelysti. Tarp jų buvo šitas vaikinas A. Ji neatsimena, kuris iš jų, nes šone stovėjo, šoke buvo, bet žino, kad su jais susitarė, kad visi eis ir jie parodys, kur ta rankinė ir nekvies policijos, bet policiją jau kažkas buvo iškvietę. K. B. tiksliai neatsimena, kieno rankoje buvo šokoladukas ir sultys.  Jie pradėjo eiti ten, kur jie paliko rankinę. Jie prisipažino, kad pavogė rankinuką ir nuvedė į tą vietą. Pradėjus eiti atvažiavo policija, jie norėjo lyg bėgti ir tie nepažįstami vaikinukai neleido jiems pabėgti. Kol vyko sulaikymas, prie K. B. priėjo kitas vaikinas ir pasakė, kad pamatė tokį įvykį ir kieme yra moteriška rankinė, jis atnešė jos asmens dokumentus. Su policijos pareigūnais ji nuėjo į kiemą ir ten rado rankinę ir išmėtytus iš rankinės savo daiktus. Baras yra toje pačioje gatvėje. A. J. ir tas kitas vaikinas tuo metu jau buvo sulaikyti. K. B. pasakė, kad trūksta piniginės. Pareigūnai pasižiūrėjo ir patvirtino, kad rado raudoną piniginę. Piniginėje buvo banko kortelės, kodai, daug kas buvo išmėtyta. Buvo rasti tie dokumentai. Visi daiktai buvo grąžinti. Buvo kiti pinigai, bet gal ten centai. K. B. gali patvirtinti, kad buvo šis vaikinas. Iš jo nekoordinuotų veiksmų ji suprato, kad jis buvo apsvaigęs. Rankinėje buvo sultys ir „Snickers“ batonėlis. K. B. atrodo, kad tiesiog sulčių „Tymbark“ rūšis kitokia ir būtent iš tokios pakuotės sultis gėrė. Ji turėjo juos rankinėje, tačiau šalia rankinės nei sulčių, nei batonėlio nebuvo. Sultys „Tymbark“, šokoladukas „Snickers“. Kai ji pamatė vaikinus, būtent gėrė tokias sultis ir valgė batonėlį. Iš piniginės buvo išmėtytos kortelės, buvo likusi tik banko kortelė ir banko kodų kortelė. Vizualiai matosi piniginėje kortelė. Atidarius viskas matosi. K. B. tik naktį grįžusi namo prisiminė, kad buvo MP3 grotuvas ir telefono kroviklis. Ji pranešė apie tai kitą dieną. Šie atsirado vėliau, bet prie rankinės tuo metu nebuvo. Juoda kortelė buvo.

Liudytoja B. V. teismo posėdžio metu pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I t., b. l. 38-39) parodė, kad šiuos parodymus patvirtina. Radus dokumentus, mergina atpažino, kad tai jos rankinukas, daiktai. Pas vieną vaikiną buvo rasta piniginė. Buvo šis pilietis, bet liudytoja nepamena, ar pas jį rasta. Jie bandė jį „išdurti“, nes B. V. iš karto netyčia pasakė, kad K. dokumentai ir po to pasitaisė staigiai, kad R. Tada paklausė jo kieno dokumentai ir jis atsakė, kad R. Aišku, galėjo pasirinkti K. vardą. Dar buvo atvažiavę Galvės pareigūnai, bet ar kolega apieškojo, ar jie, liudytoja tiksliai dabar neatsimena.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 36-37), parodė, kad juos patvirtina. Jis nepamena asmens ir nežino ar jis yra teismo posėdžių salėje. Jis pamena, kad raudoną piniginę ištraukė iš vieno asmens. Jis jų iš veido neatsimena. Jeigu apklausoje taip nurodyta, tai teisingai nurodyta, nes iš karto po įvykio buvo surašyta. A. S. turėjo skaityti kolegės tarnybinį. Teismo posėdžio metu pagarsinus B. V. tarnybinį pranešimą, liudytojas paaiškino, kad dalinę apžiūrą atliko jis ir mobilios kuopos pareigūnai. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Buvo užduotas klausimas dėl piniginės, kaltinamasis sakė, kad ji yra jo merginos. Piniginę atvertus, joje buvo nukentėjusiosios dokumentas. Jau tuomet policijos pareigūnai neuždavė klausimų, iš kur pas jį piniginė, vežė tolimesniam aiškinimuisi į komisariatą. 

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti teismo posėdyje nedalyvavusio liudytojo K. D., kurio nepavyko atvesdinti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pagal šiuos parodymus jis su P. ir T., kitų jų duomenų nežino, susipažino bare „BIX“. Iš baro „BIX“, apie 23.00 val., ėjo pro Rotušę ir sutiko du vaikinus. Abu vaikinai buvo neaukšto ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, vienas vaikinas buvo tamsesnis (vaikinas Nr. 1), kitas šiek tiek šviesesnių plaukų (vaikinas Nr. 2), rusakalbiai, apie 26 metų amžiaus. Kaip buvo apsirengę tiksliai pasakyti negali, kiek prisimena, abu su sportinio stiliaus rūbais, buvo su gaubtuvais ar kepurėmis, abu vaikinus atpažinti galėtų, nes įsidėmėjo veido bruožus. Abu vaikinai buvo neblaivūs, sprendžiant pagal jų kalbėseną ir nekoordinuotus judesius. Jis su pažįstamais taip pat buvo išgėrę, tačiau nedaug.  Kažkuris iš vaikinų paprašė jų cigarečių ir pinigų, kažkuris iš jų davė jiems cigarečių ir jis su pažįstamais paprašė, kad tie vaikinai nuo jų atsikabintų ir jie išėjo link Vokiečių g. Jis taip pat su pažįstamais ėjo į Vokiečių gatvę, tačiau ėjo pro kitą pusę. Ėjo į barą (duomenys neskelbtini). Nuėję į barą visi išsiskyrė. Jis, sėdėdamas prie baro, pamatė, kad vaikinas Nr.1 (tamsių plaukų), kurį su pažįstamais sutiko prieš tai Rotušės gatvėje, eina išėjimo link ir nešasi ant peties užsidėjęs rankinę. Rankinė buvo odinė, rudos spalvos, moteriška.  Iš karto pagalvojo, kad tai tikrai ne jo rankinė ir jam kilo įtarimas, kad jis gali būti ją pavogęs, nes prieš tai, kai jie sutiko vaikinus Rotušės gatvėje, jie tos rankinės neturėjo. Bare matė tik vieną vaikiną, kito, šviesesnių plaukų nematė. Kai vaikinas išėjo, jis po poros minučių, sureagavęs, kad tas veidas jam jau yra kažkur matytas, išbėgo į kiemą. Kieme pamatė, kad jis su paminėta rankine eina link Salomėjos Nėries mokyklos, ar jis tuo metu ėjo vienas, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Tuomet grįžo į barą ir paklausė lankytojų, ar niekas nepasigedo daiktų. Kol visi išgirdo ir apieškojo, praėjo maždaug 5 min. Viena mergina visą laiką verkė ir sakė, kad dingo jos rankinė, sakė, kad rankinė buvo rudos spalvos. Tuomet jis ir dar pora lankytojų, kas buvo tie žmonės pasakyti negali, pradėjo ieškoti vaikinų. Vokiečių g. kieme rado tuos vaikinus. Paklausė, kur yra rankinė, vaikinai abu sakė, kad neturi jokios rankinės. Tada jiems pagrasino, kad iškvies policiją ir vienas vaikinas (vaikinas Nr. 1) pasakė, kad nekviestų policijos, kad gali susitarti, kad jis parodys, kur yra rankinė, o vaikinas Nr. 2 sakė, kad jokios rankinės neturi. Iš karto suprato, kad tai yra minėti vaikinai, kurie pavogė rankinę, nes vaikinas Nr. 2 gėrė sulčių gėrimą. Jis sakė, kad ką tik jį nusipirko, nors tada buvo apie 24.00 val. ir parduotuvės jau nebedirbo, be to prieš tai, kai juos matė, jokių sulčių jie neturėjo. Tuomet vaikinas Nr.1  pradėjo vesti juos prie vietos, kur paliko rankinę ir tuo metu atvažiavo policijos ekipažas. Kai policija atvažiavo, vaikinas Nr. 1 pradėjo bėgti, tačiau kažkuris iš lankytojų jį sulaikė. Tuomet atbėgo policijos pareigūnai ir minėti vaikinai buvo sulaikyti. Kurioje vietoje buvo rasta rankinė nežino, nes po to jis išėjo (I tomas, b. l.  27-29).

Asmens atpažinimo protokole užfiksuota, jog atlikus asmens atpažinimą iš nuotraukų, liudytojas K. D. atpažino E. P. ir nurodė, kad tai tas pats vaikinas, kurį apklausoje apibūdino kaip vaikiną Nr. 1, kurį sutiko su vaikinu Nr. 2 prie Rotušės aikštės, o po to matė kaip jis bare (duomenys neskelbtini) nešėsi užsidėjęs ant peties odinį moterišką rankinuką ir pasišalino link išėjimo. Taip pat šis vaikinas jį ir kitus lankytojus vedė prie vietos, kur sakė, kad yra rankinė (I tomas, b. l. 30-32).

Asmens atpažinimo protokole užfiksuota, jog atlikus asmens atpažinimą iš nuotraukų, liudytojas K. D. atpažino kaltinamąjį A. J., ir nurodė, kad tai tas pats vaikinas, kurį apklausoje apibūdino kaip vaikiną Nr. 2, kurį su vaikinu Nr. 1 matė Rotušės aikštėje. Šio vaikino nematė bare (duomenys neskelbtini), tačiau matė ji su vaikinu Nr. 1 Vokiečių gatvėje, kai jie buvo sulaikyti. Šis asmuo gėrė sultis (I tomas, b. l. 33-35).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis Bendrajame pagalbos centre 2014-12-03 00.29 val. gautas pranešimas, jog du asmenys iš baro pavogė rankinę (I tomas, b.l. 8).

Policijos pareigūnės B. V. tarnybiniame pranešime aprašytos įvykio aplinkybės ir kaip buvo sulaikyti piniginę pagrobę asmenys (I tomas, b.l. 14).

Apžiūros protokole aprašyta, o fotolentelėse matoma (duomenys neskelbtini) bare esanti vieta, iš kurios buvo pavogta nukentėjusiosios rankinė su daiktais (I tomas, b. l. 11-13).

Nuotraukoje matoma rankinė su išverstais daiktais (I tomas, b.l. 15).

Iš kaltinamojo A. J. paimtų daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog pas jį rasta raudona piniginė su nukentėjusiosios K. B. dokumentais (I tomas, b.l. 41-42). Rasti daiktai buvo nufotografuoti (I tomas, b. l. 44-47).

Iš E. P. paimtų daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog pas jį rastas nukentėjusiajai priklausantis MP3 grotuvas „Philips“ su į jį įkištomis ausinėmis (I tomas, b.l. 48-49). Rasti daiktai buvo nufotografuoti (I tomas, b. l. 51-55).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji K. B. ir liudytojai dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį A. J.. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir jie yra kaltinamojo A. J. kaltės įrodymai.

Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo A. J. kaltės įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal formuojamą teismų praktiką vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje. Taigi, vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, tai yra grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymo nepripažino ir nurodė, kad svetimo turto nepagrobė. Raudonos spalvos piniginę, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė nukentėjusiajai K. B., jis įsigijo iš nepažįstamo asmens, eidamas šalia Vokiečių gatvėje esančio fontano. Tuo tarpu kartu su A. J. ėjęs jo draugas E. P., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam mirus, netoliese ant žemės rado MP3 grotuvą.

Aukščiau nurodyta kaltinamojo A. J. įvykių versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo K. D. parodymais, eidamas pro Rotušę, dar prieš įvykstant incidentui (duomenys neskelbtini) bare, jis jau buvo sutikęs du vaikinus, kurie atrodė neblaivūs ir prašė cigarečių bei pinigų. Paprašius jų nebetrukdyti, minėti vaikinai nuėjo Vokiečių gatvės link. Liudytojas įsidėmėjo abiejų vaikinų veido bruožus. Vėliau, jau būdamas (duomenys neskelbtini) bare, liudytojas K. D. pamatė vieną iš anksčiau prie Rotušės sutiktų vaikinų, kuris ėjo išėjimo link ir nešėsi odinę moterišką rankinę. Liudytojui kilo įtarimas, jog rankinė gali būti vogta, nes prieš tai sutikti tie patys vaikinai tokios rankinės su savimi neturėjo. Rankinę išsinešusį vaikiną liudytojas K. D. ikiteisminio tyrimo atpažino iš nuotraukos. Šis asmuo buvo E. P.. Kito vaikino tuo metu su juo bare nebuvo. Išėjęs iš baro liudytojas K. D. pamatė, jog vaikinas su rankine eina link Salomėjos Nėries mokyklos. Grįžęs į barą K. D. paklausė ar niekas nepasigedo daiktų ir viena mergina pasakė, kad dingo jos rankinė. K. D. su dar keliais asmenimis pradėjo ieškoti vaikinų ir rado juos viename Vokiečių gatvės kiemų. Nors vaikinai iš pradžių sakė, kad rankinės neėmė, pasakius, kad bus iškviesti policijos pareigūnai, vaikinas, kuris buvo atpažintas kaip E. P., sutiko parodyti, kur yra nukentėjusiosios rankinė ir prašė nekviesti policijos pareigūnų. Kitas su E. P. buvęs vaikinas – kaltinamasis A. J. - kurį iš nuotraukos atpažino liudytojas K. D., tuo metu gėrė sultis ir valgė šokoladuką. Jis teigė, kad šiuos daiktus buvo ką tik įsigijęs, nors viskas vyko vėlyvu paros metu, kai parduotuvės jau nebedirbo. Nors kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu neigė, jog kuris nors iš jų su E. P. turėjo su savimi sulčių ir jas gėrė bei kad jie buvo prisipažinę apie pavogtą rankinę ir siūlė susitarti nekviečiant policijos pareigūnų, šiuos jo parodymus paneigia ne tik liudytojo K. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir nukentėjusiosios K. B. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, pagal kuriuos ji pas vieną iš sulaikytų vaikinų atpažino šokoladuką „Snickers“ ir sultis „Tymbark“ kaip daiktus, kuriuos ji turėjo su savimi pavogtoje rankinėje. Vėliau, kai Vokiečių g. kieme buvo rasta nukentėjusiosios rankinė su išverstais daiktais, šokoladuko ir sulčių tarp šių daiktų nebebuvo. Nukentėjusioji taip pat kaip ir liudytojas K. D. nurodė, kad sulaikyti vaikinai prisipažino, jog pavogė rankinę ir sutiko parodyti, kur ją paliko, o tuo metu atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Be to, remiantis liudytojo K. D. ir nukentėjusiosios K. B. duotais iš esmės sutampančiais parodymais, vaikinai, pamatę atvykstančius policijos pareigūnus, bandė bėgti, tačiau buvo sulaikyti.

Teismo posėdžio metu parodymus davę liudytojai policijos pareigūnai B. V. ir A. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. A. S., atlikęs kaltinamojo A. J. apžiūrą, pas jį rado nukentėjusiajai K. B. priklausančią raudoną piniginę. Kaip savo tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu duodama parodymus pažymėjo B. V., paklausus kaltinamojo A. J., kam priklauso pas jį rasta piniginė, šis bandė klaidinti policijos pareigūnus sakydamas, jog ji yra jo merginos, tačiau atvertus piniginę, joje aiškiai matėsi nukentėjusiajai priklausantis dokumentas.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pagrobė svetimą turtą. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paimamas svetimas daiktas, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012). Kaltinamojo A. J. veika atitinka šiuos požymius. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. J. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, kaltinamajam A. J. 2014-12-03 00.57 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas (I tomas, b.l. 184), todėl jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas išnykęs (I tomas, b. l. 176-177); administracine tvarka baustas (I tomas, b. l. 160-175); Vilniaus Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje tirtas ir gydytas 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2002-02-05 iki 2002-02-27, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio sutrikimu (I tomas, b. l. 188); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (I tomas, b. l. 187); Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (I tomas, b. l. 186); remiantis specialisto išvada Nr. 89TPK-5/2015, kaltinamajam A. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę yra netikslinga (I tomas, b. l. 190).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. J. skiriant BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už jos vidurkį. Šios bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Laikinasis sulaikymas ir kardomosios priemonės

Kaltinamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas 2014-12-03 00.50 val., o paleistas – 2014-12-03 15.20 val. (I tomas, b.l. 138-139).

2014-12-03 kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I tomas, b. l. 152-154).

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rankinukas su jame buvusiais daiktais grąžintas nukentėjusiajai K. B. (I tomas, b.l. 61).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

AURELIJŲ JUODĮ, (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį A. J. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-03 00.50 val. iki 2014-12-03 15.20 val. (atitinka vieną parą), ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu A. J. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neišvykti ilgiau nei 7 (septynioms) paroms už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                          Miroslavas Gvozdovičius