Civilinė byla Nr. 2A-452-945/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04032-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 3.4.5.2

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

              rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. J. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

              Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

              n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 3–8), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo senelės S. Ž. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti paveldėjimo tikslu. Pareiškėja nurodė, kad jos seneliai iš tėvo R. P. Ž. pusės yra G. J. Ž. ir S. Ž. G. J. Ž. ir S. Ž. gyveno susituokę ir bendros jungtinės nuosavybės teise valdė pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo esančius kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, namų apyvokos daiktus ir baldus. Minėti asmenys turėjo du vaikus – R. P. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. J. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Tarp 2008 m. kovo 7 d. ir 2008 m. kovo 10 d. gyvenamajame name kilusio asmeninio konflikto metu V. J. Ž. nužudė savo tėvą G. J. Ž. ir sumušė savo motiną S. Ž., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. V. J. Ž. bausmę atlieka iki šiol. Kadangi G. J. Ž. testamento nebuvo sudaręs, nužudęs tėvą V. J. Ž. prarado teisę paveldėti savo tėvo turtą. Pareiškėjos tėvas R. P. Ž. palikėjo mirties dieną jau buvo miręs, G. J. Ž. sutuoktinė S. Ž. neišreiškė valios priimti pagal įstatymą jai, kaip pergyvenusiai sutuoktinei, tenkančią palikimo dalį, todėl senelio G. J. Ž. palikimą notarine tvarka priėmė pareiškėja. Po vyro nužudymo pareiškėjos senelė patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jos sveikata pradėjo blogėti, ji mirė (duomenys neskelbtini). Paskutiniais S. Ž. gyvenimo metais senelę prižiūrėjo, su ja artimai bendravo ir jai padėjo pareiškėja, todėl po senelės mirties pareiškėja pasiliko, valdė kaip savo ir tebeturi įvairius S. Ž. kilnojamuosius daiktus (nuotraukas, knygas, baldus ir kt.). Pareiškėja ir prieš senelės mirtį, ir po to rūpinosi gyvenamojo namo išore: atvykusi vizualiai įvertindavo jo būklę, sutvarkydavo aplinką. Pareiškėja taip pat rūpinosi žemės sklypu kaip savo – prižiūrėjo želdinius, medžius, sutvarkydavo aplinką. Po S. Ž. mirties paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo užvesta nebuvo.
2. Suinteresuotasis asmuo V. J. Ž. atsiliepime (b. l. 27–29) nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir prašo jį atmesti. Be to, jis pareiškė savarankiškus reikalavimus (b. l. 45–50), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. G. J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad G. J. Ž. mirus S. Ž. į notarą nesikreipė nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo nuo jo, nes G. J. Ž. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ji prižiūrėjo visą nekilnojamąjį turtą, rūpinosi juo, naudojosi juo kaip nuosavu turtu. Suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog ji viena priėmė S. Ž. palikimą. Pareiškėja visą gyvenimą savo senelei buvo abejinga, ja nesirūpino, netvarkė namų aplinkos. Suinteresuotasis asmuo nuo 2010 m. kovo 15 d atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra informuotas apie tėvų namus. Jam žinoma tai, kad pareiškėja juose ar jų kieme nebuvo, jokių priežiūros darbų neatliko. Suinteresuotasis asmuo tėvų namų ir jų aplinkos priežiūrą pavedė savo draugui A. J., kuris tai darė iki pat S. Ž. mirties. Vykdydamas jo valią, minėtas asmuo organizavo S. Ž. laidotuves, o po jų ėmėsi priemonių jo tėvų namų, jų turto apsaugai, nes turėjo raktus nuo jų. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jis 2013 m. liepos 16 d. susituokė su B. B., faktiškai nuo tos dienos raktus nuo tėvų gyvenamojo namo A. J. perdavė suinteresuotojo asmens sutuoktinei, o ji pradėjo rūpintis tėvų namų apsauga, jų priežiūra. Be to, už sunaudotą elektros energiją buvo susidaręs didelis įsiskolinimas, kurį taip pat suinteresuotojo asmens pavedimu padengė sutuoktinė.
3. Pareiškėja atsiliepime (b. l. 67–72) nurodė, kad su suinteresuotojo asmens savarankiškais reikalavimais nesutinka. Pareiškėja nurodė, kad byloje pateiktas notarės R. L. 2017 m. balandžio 10 d. atsakymas patvirtina, jog po G. J. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik pareiškėja. Pareiškėja pažymėjo, kad jos ir senelės santykiai visada buvo artimi, pareiškėja ja rūpinosi, jai padėdavo. Po G. J. Ž. mirties pareiškėja pasiteiravo S. Ž., ar ji norėtų nuvykti pas notarą priimti jai tenkančią palikimo dalį, tačiau S. Ž. atsisakė, išreikšdama valią, kad visas palikimas atitektų pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotojo asmens savarankiškuose reikalavimuose nurodomos aplinkybės, kad po sutuoktinio mirties S. Ž. liko gyventi jų namuose, jais rūpinosi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo kaip savo turtą, turi būti vertinamos ne kaip S. Ž. aktyvi valia priimti pergyvento sutuoktinio palikimo dalį faktiniu valdymu, bet kaip šiam ginčui teisinės reikšmės neturinčios, įprastai susiklostančios gyvenimiškos aplinkybės. Pareiškėjos nuomone, įstatymas nenumato galimybės suinteresuotajam asmeniui priimti S. Ž. palikimą per atstovą faktiniu turto valdymu, be to, jis neketino ir neišreiškė valios per trijų mėnesių po palikėjos mirties terminą paveldėti savo motinos turtą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 106–115) pareiškėjos pareiškimą tenkino, paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G. priėmė po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, suinteresuotojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė.
2. Teismas nustatė, kad G. J. Ž. ir S. Ž. būdami santuokoje nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Palikėjai turėjo du vaikus –R. P. Ž., mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. J. Ž. (b. l. 13, 16).
3. G. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo sudaręs. Palikėjo vaikaitė (mirusio palikėjo sūnaus R. P. Ž. dukra) G. G. priėmė senelio G. J. Ž. palikimą (b. l. 21, 76, 86). Suinteresuotasis asmuo V. J. Ž. buvo praradęs teisę paveldėti savo tėvo palikimą. S. Ž. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad posėdžių metu apklausti liudytojai A. B., V. J. Ž., E. I. patvirtino ne kartą girdėję G. J. Ž. sakant, kad viską paliks pareiškėjai. Pati S. Ž. pareiškėjai davė G. J. Ž. mirties liudijimą, su kuriuo ji vyko pas notarą. Šie duomenys teismui leido spręsti, kad S. Ž. nesiekė faktiškai paveldėti mirusio sutuoktinio vardu atsiradusio palikimo. Vien ta aplinkybė, kad S. Ž. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno jai priklausančiame name, kuriame gyveno ir sutuoktiniui gyvam esant, teismo vertinimu, negalėjo būti pripažinta pakankamu teisiniu ir faktiniu pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas. Teismas sprendė, kad sutuoktiniai buvo aptarę palikimo klausimą ir nusprendę, jog turtas turi atitekti jų vaikaitei.
4. Teismas nustatė, kad S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po S. Ž. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 22). S. Ž. įpėdiniais yra jos vaikaitė G. G. (mirusio palikėjos sūnaus R. P. Ž. dukra) ir palikėjos sūnus V. J. Ž. (b. l. 13–16). Suinteresuotasis asmuo nepateikė įrodymų, kad mirus motinai jis aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti po palikėjos mirties likusį palikimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog suinteresuotojo asmens draugas A. J. rūpinosi ir lankydavo S. Ž., tačiau pats A. J. nurodė, kad palikimo klausimais su suinteresuotuoju asmeniu niekada nėra kalbėjęs.
5. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas suinteresuotojo asmens įgaliojimas B. Ž., tačiau jame nėra konkrečiai aptartas pavedimas atlikti veiksmus, susijusius su po S. Ž. mirties likusio turto paveldėjimu. Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta B. Ž. paaiškino, jog suinteresuotasis asmuo nesikreipė dėl paveldėjimo, nes manė, kad jam esant įkalinimo įstaigoje sustoja terminai veiksmams, susijusiems su paveldėjimo procedūromis, atlikti. Teismas sprendė, kad suinteresuotajam asmeniui neišreiškus valios A. J. ir B. Ž. dėl mirusios motinos turto paveldėjimo, kitų asmenų veiksmų visuma, susijusi su namų priežiūra, negali būti pripažinta jo valios išraiška siekiant įgyti nuosavybės teises į S. Ž. palikimą ir kvalifikuojama kaip palikimo priėmimas faktiniu valdymu.
6. Teismas nustatė, kad S. Ž. rūpinosi, jos laidotuves organizavo pareiškėja, jos mama ir A. J.. Pareiškėja lankė močiutę, nupirkdavo jai maisto, močiutei pasiligojus lankė ligoninėje, nebegalint savimi pasirūpinti, surado slaugos namus, kuriuose taip pat lankė ir padėjo močiutę slaugyti. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja po laidotuvių nuvyko į namus, pasiėmė sofą, staliuką, servizą, knygas ir nuotraukas, kartu su savo mama aptvarkė namo vidų ir aplinką. Teismas sprendė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės rodo pareiškėjos nuoseklų siekį tapti S. Ž. turto perėmėja, pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu (b. l. 153–157) suinteresuotasis asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl netenkintų jo savarankiškų reikalavimų, priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. G. J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Suinteresuotasis asmuo pareikšdamas savarankiškus reikalavimus nesiekia paneigti pareiškėjos teisės į G. J. Ž. ir S. Ž. palikimą, neginčija to fakto, kad pareiškėja G. J. Ž. palikimą priėmė, paduodama šio pobūdžio pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Jis įrodinėja, kad jo motina S. Ž., būdama savo sutuoktinio įpėdinė pagal įstatymą, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo metu S. Ž. gyveno savo namuose ir liko čia gyventi po palikėjo mirties, iki savo mirties naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo kaip nuosavą bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje velionio sutuoktinio dalį, sudarančią jo palikimą.
2. Teismas nustatė juridinį faktą, kad pareiškėja priėmė S. Ž. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, motyvuodamas tuo, jog ši įpėdinė po palikėjos mirties pasiėmė kai kuriuos namų apstatymo ir apyvokos daiktus. Tačiau tos pačios taisyklės teismas netaikė S. Ž. atžvilgiu dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, nors pripažino, kad S. Ž. gyveno ir liko gyventi po sutuoktinio mirties namuose, t. y. valdė, prižiūrėjo ir naudojosi ne tik visu nekilnojamuoju turtu, bet valdė, prižiūrėjo ir naudojosi visais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis.
3. Apeliantas, būdamas savo motinos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, jos palikimą priėmė faktinio valdymo būdu per asmenis, kuriais pasitiki – A. J. ir sutuoktinę B. Ž. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad apeliantas leido jiems lankytis savo velionių tėvų namuose, prašė prižiūrėti namus ir aplinką, ką jie ir darė. A. J. turėjo raktus nuo namų, kuriuos perdavė B. Ž. B. Ž. padengė įsiskolinimą už elektros energiją.
4. Pareiškėjai žinoma, kad apeliantas atlieka bausmę, tačiau iš S. Ž. namų daiktus, sudarančius senelės palikimą, pareiškėja pasiėmė be jo sutikimo ir žinios. Teismas neatsižvelgė į jo sudėtingą situaciją, kad atlikęs bausmę jis neturės kur gyventi.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 141–146) pareiškėja prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti apelianto reikalavimai, neginčijant ir nereikalaujant panaikinti teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti pareiškėjos reikalavimai, negali būti patenkinti dėl tarpusavio nesuderinamumo. Įpėdinis negali faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, todėl S. Ž. negalėjo priimti tik dalies savo mirusio sutuoktinio G. J. Ž. palikimo, o kitą dalį paveldėti pareiškėja, priėmusi palikimą per notarą. Be to, apeliantas negalėjo per kitus asmenis priimti tik dalį S. Ž. palikimo šiems asmenims pradėjus palikimo dalį faktiškai valdyti, o likusią dalį faktiniu valdymu paveldėti pareiškėja. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad atmesdamas apelianto savarankišką reikalavimą teismas rėmėsi ne tik faktine aplinkybe, jog S. Ž. po sutuoktinio G. J. Ž. mirties nesikreipė į palikimo vietos notarą, bet ir tuo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl mirusios S. Ž. tikrosios valios dėl atsiradusio G. J. Ž. palikimo priėmimo – konkrečių aktyvių veiksmų, rodančių priimto turto valdymą kaip savo nuosavybę, taip pat liudytojų parodymais, kad jie ne kartą girdėję G. J. Ž. valią, jog jis turtą po mirties nori palikti pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes dėl G. J. Ž. tikrosios valios paliekant turtą pareiškėjai, S. Ž. nesiekiant šį turtą paveldėti, ir padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog sutuoktiniai buvo aptarę palikimo klausimą ir nusprendę, kad jų turtas po mirties turi atitekti vaikaitei. Teismas pagrįstai vertino, kad joks įpėdinis per įstatyme numatytą terminą į notarą dėl S. Ž. palikimo priėmimo nesikreipė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja S. Ž. daiktus pasiėmė be apelianto žinios, neturi teisinės reikšmės vertinant, ar šie veiksmai galėjo reikšti palikimo priėmimą. Pareiškėja kartu su savo motina tvarkė gyvenamąjį namą ir jo aplinką, kol pareiškėja turėjo galimybę į juos patekti. Teismas tinkamai vertino įgaliojimą B. Ž., pagal kurį apeliantas buvo įgaliojęs B. Ž. atlikti veiksmus, kurie nebuvo susiję su palikimo priėmimu. Apklausos metu B. Ž. davė prieštaringus parodymus, nuo kada lankėsi name ir atliko jo priežiūros darbus. Apelianto pateiktas LESTO įspėjimas dėl galimo energijos tiekimo nutraukimo parengtas 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo palikėjos mirties. Jame nurodoma, kad paskutinį kartą mokėjimas gautas 2011 m. gegužės 19 d., o pateiktame B. Ž. sąskaitos išraše matyti, kad mokėjimo už elektrą data yra 2014 m. kovo 13 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo S. Ž. mirties. Po S. Ž. mirties gyvenamojo namo raktus turėjo pareiškėja, ji kartu su mama atvykdavo aptvarkyti namo ir aplinkos, iki kol pareiškėja gyvenamojo namo raktus perdavė per A. J. B. Ž. Pareiškėjos supratimu, ji raktus perdavė tik laikinai ir tik vėliau paprašius juos grąžinti paaiškėjo, kad B. Ž. neketino šių raktų atiduoti pareiškėjai. Iš byloje pateikto apelianto išduoto 2013 m. spalio 2 d. įgaliojimo matyti, kad B. Ž. turi kitą gyvenamąją patalpą, todėl suinteresuotasis asmuo išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės kur gyventi.

              Teismas

              k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, nepatenka į apeliacinio proceso ribas, todėl dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 str.). Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti suinteresuotojo asmens savarankiški reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad po G. J. Ž. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė S. Ž., o po S. Ž. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė suinteresuotasis asmuo, pagrįstumo.

Dėl G. J. Ž. palikimo

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po G. J. Ž. mirties palikimą kreipdamasi į notarą priėmė pareiškėja. Teismas taip pat konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo buvo netekęs teisės į palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jog pareiškėja palikimą priėmė atstovavimo teise (CK 5.12 str.), kadangi jos tėvas, kuris būtų buvęs pirmos eilės įpėdinis, atsiradus palikimui jau buvo miręs. Teismas sprendė, kad S. Ž. neįgyvendino savo, kaip palikėjo sutuoktinės, teisės paveldėti turtą kartu su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.), todėl atmetė suinteresuotojo asmens pareikštą reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
4. Suinteresuotasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad S. Ž. liko gyventi bendrosios nuosavybės teise valdytoje sodyboje, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius, turtą prižiūrėjo, taip išreikšdama valią priimti palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja akcentuoja, kad palikimo priėmimas notarine tvarka yra kliūtis kitam įpėdiniui turtą priimti faktiniu valdymu, be to, byloje nėra duomenų apie S. Ž. valią priimti palikimą.
5. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.12–5.13 straipsniais, pirmosios eilės įpėdiniai (patys ar atstovavimo teise) paveldi turtą kartu su palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu. CK 5.50 straipsnyje aptarti palikimo priėmimo būdai: palikimas priimamas kreipiantis į notarą arba pradedant palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti. Nei šiame straipsnyje, nei CK 5.51 straipsnyje, reglamentuojančiame palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, nėra nustatyta, kad vieno įpėdinio išreikšta valia priimti palikimą gali tapti kliūtimi tokią valią išreikšti kitam įpėdiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią vieno iš įpėdinių atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo nenušalina kito tos pačios eilės įpėdinio nuo palikimo priėmimo; vien tai, kad vienas iš pirmos eilės įpėdinių yra priėmęs palikimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios aplinkybės kitas tos pačios eilės įpėdinis negalėjo priimti palikimo. Nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrindą spręsti, kad faktas, jog pareiškėja G. J. Ž. palikimą priėmė kreipdamasi į notarą (CK 5.50 str. 2–3 d.), savaime netapo kliūtimi S. Ž. palikimą priimti faktiniu turto valdymu (CK 5.51 str.).
6. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotojo asmens reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, atmetė dėl šį faktą patvirtinančių įrodymų nepakankamumo. Palikimo priėmimas yra asmens valios išraiška, kurią, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, gali patvirtinti asmens veiksmai, nukreipti būtent į savo kaip savininko teisių į palikimą sudarantį turtą įgyvendinimą. Tokio pobūdžio bylose asmens valios išraiška paprastai įrodinėjama remiantis tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Sprendžiant, ar palikimą priėmė asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu yra miręs ir kurio valia priimti palikimą nėra užfiksuota jokia forma, svarbu nustatyti, ar į bylą teikiami netiesioginiai įrodymai leidžia kaip labiau tikėtiną vertinti aplinkybę, kad netiesioginiais įrodymais grindžiami veiksmai patvirtina valios priimti palikimą ir valdyti jį sudarantį turtą kaip savo išraišką (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, sprendžia, kad suinteresuotasis asmuo neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti palikimo priėmimo faktą (CPK 178 str.).
7. Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad liudytojai A. B., V. J. Ž., E. I. patvirtino ne kartą girdėję G. J. Ž. sakant, jog turtas po jo mirties turi atitekti pareiškėjai. Nei vienas liudytojas bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino pats girdėjęs ar iš kitų šaltinių žinantis, kad S. Ž. būtų tiesiogiai išreiškusi norą paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtą. Liudytoja V. J. Ž. patvirtino, kad S. Ž. žinojo apie pareiškėjos vykimą pas notarę dėl palikimo priėmimo, pati davė pareiškėjai palikėjo mirties liudijimą (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). Pareiškėjos pateikto pareiškimo dėl palikimo priėmimo (b. l. 77) turinys taip pat atskleidžia, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, įvardijo S. Ž. kaip mirusiojo įpėdinę. Suinteresuotasis asmuo neįrodinėjo aplinkybės, kad S. Ž. galėjo būti kokiu nors būdu trukdoma įgyvendinti teisę į palikimą. Suinteresuotasis asmuo savo reikalavimą grindžia argumentu, kad S. Ž. po sutuoktinio mirties liko gyventi sodyboje, mokėjo su sodybos išlaikymu susijusius mokesčius. Nors ginčo dėl šių aplinkybių nekilo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, kad pačios savaime jos negali būti vertinamos kaip valios priimti palikimą išraiška. Kadangi G. J. Ž. ir S. Ž. gyvenamasis namas ir žemės sklypas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), galiojant lygių turto dalių prezumpcijai (CK 3.117 str. 1 d.), po sutuoktinio mirties ½ turto dalis tapo asmenine S. Ž. nuosavybe, o kita ½ turto dalis pateko į palikimo sudėtį. Dėl nurodytos priežasties tiek naudojimasis turtu, tiek ir jo išlaikymas pirmiausia yra susijęs su nuosavybės teisių į ½ dalį turto įgyvendinimu. Aplinkybė, kad S. Ž. naudojosi visu turtu ir už visą turtą mokėjo mokesčius, nesant duomenų apie valią priimti palikimą, vertintina kaip konkliudentiniais veiksmais patvirtintas susitarimas tarp pareiškėjos ir jos senelės, pagal kurį S. Ž. toliau buvo leidžiama naudotis ne tik jai priklausančia turto dalimi, bet ir turtu, kurį paveldėjo pareiškėja. Tokią išvadą, kaip labiau tikėtiną, leido daryti duomenys, kad pareiškėja įgyvendino teisę dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą, S. Ž. tai buvo žinoma, tačiau ji nei reiškė prieštaravimų dėl vaikaitės veiksmų, nei pati išreiškė pageidavimą priimti palikimą.
8. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamu sprendimu suinteresuotojo asmens reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog S. Ž. priėmė po G. J. Ž. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, buvo atmestas pagrįstai, suinteresuotajam asmeniui neįrodžius, kad S. Ž. išreiškė valią įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises (CK 5.51 str.).

Dėl S. Ž. palikimo

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po S. Ž. mirties į palikimą galėjo pretenduoti du įpėdiniai – mirusiosios sūnus V. J. Ž. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir pareiškėja, kuri palikimą turėjo teisę priimti atstovavimo teise (CK 5.12 str.), kadangi jos tėvas, kuris būtų buvęs pirmos eilės įpėdinis, atsiradus palikimui jau buvo miręs. Teismas sprendė, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti (organizuodama laidotuves, paimdama mirusiajai priklausiusius daiktus – sofą, staliuką, servizą, knygas ir nuotraukas, kartu su savo mama aptvarkydama namo vidų ir aplinką). Kaip minėta šios nutarties 13 pastraipoje, suinteresuotasis asmuo neginčija teismo išvados, kad pareiškėja priėmė S. Ž. palikimą faktiniu valdymu. Teismas taip pat konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo neįrodė fakto, jog ir jis po motinos mirties priėmė palikimą.
10. Suinteresuotasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad savo valią priimti po S. Ž. mirties likusį palikimą jis įgyvendino per atstovus – draugą A. J. ir sutuoktinę B. Ž., kurie jo nurodymu ėmėsi veiksmų turtui prižiūrėti (CK 5.51 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja akcentuoja, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas suinteresuotajam asmeniui neginčijant teismo sprendimo dalies dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog S. Ž. palikimą priėmė pareiškėja, nustatymo, be to, byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotojo asmens nurodyti asmenys veikė įgyvendindami jo valią priimti palikimą, jog su turto priežiūra susijusius veiksmus šie asmenys atliko per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.
11. Šios nutarties 16 pastraipoje jau konstatuota, kad vieno įpėdinio išreikšta valia priimti palikimą negali tapti kliūtimi tokią valią išreikšti kitam įpėdiniui. Du tos pačios eilės įpėdiniai turi teisę priimti palikimą bet kuriuo iš CK 5.50 straipsnyje nurodytų būdų. Ši išvada leidžia atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji priėmė S. Ž. palikimą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms negali būti nustatomas ir faktas, kad palikimą priėmė ir suinteresuotasis asmuo.
12. Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo įrodymų pakankamumo klausimas turi būti vertinamas pagal nutarties 17 pastraipoje aptartas įrodinėjimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime aplinkybės, susijusios su suinteresuotojo asmens veiksmais po motinos mirties, ištirtos formaliai, nevertinant jų tarpusavio ryšio, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų elgesio motyvų.
13. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad po S. Ž. mirties gyvenamojo namo ir elektros skydinės raktus atidavė A. J. (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 00 sek. – 42 min. 00 sek.). Liudytoja V. J. Ž. patvirtino, kad raktai A. J. buvo atiduoti reikalaujant suinteresuotajam asmeniui, kuris pageidavo, kad raktai atitektų jo sutuoktinei. Liudytoja taip pat nurodė, kad raktai buvo atiduoti nepraėjus 3 mėnesiams nuo palikėjos mirties (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). Šias aplinkybes patvirtino ir A. J., papildomai nurodęs, kad pats savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko, raktus B. Ž. netrukus po S. Ž. mirties perdavė suinteresuotojo asmens prašymu (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). Laikydamasi pozicijos, kad ji priėmė S. Ž. palikimą, pareiškėja negalėjo paaiškinti, kodėl vykdė suinteresuotojo asmens reikalavimą perduoti jai priklausančios sodybos raktus. Pareiškėjai buvo žinoma, kad suinteresuotasis asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko neturi poreikio, o kartu ir galimybių pats naudotis turtu, todėl raktų reikalavimas negalėjo būti vertinamas kitaip, kaip tik teisės valdyti turtą per įgaliotus asmenis įgyvendinimas. Tokiu būdu pareiškėja netiesiogiai pripažino, kad ir suinteresuotasis asmuo įgyvendino savo, kaip įpėdinio, teises.
14. Apeliacinės instancijos teismas kaip prieštaraujančią bylos medžiagai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad į bylą nepateikta įrodymų apie suinteresuotojo asmens (jo prašymu) per tris mėnesius po palikėjos mirties atliktus veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Kaip minėta šios nutarties 24 pastraipoje, suinteresuotasis asmuo per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti pareikalavo perduoti jam sodybos raktus. Liudytojas A. J. patvirtino raktus perdavęs B. Ž. suinteresuotojo asmens prašymu, pabrėžė pats savarankiškai jokių veiksmų neatlikęs, iki raktų perdavimo kartą suinteresuotojo asmens prašymu organizavęs žolės pjovimą (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). B. Ž. patvirtino po raktų perdavimo nuvykusi į sodybą, kur ėmėsi aplinkos tvarkymo darbų (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio (po pertraukos) garso įrašas: 1 min. 30 sek. – 33 min. 05 sek.). Matęs suinteresuotojo asmens sutuoktinę tvarkantis sodyboje patvirtino ir liudytojas A. B. (1 val. 14 min. 40 sek. – 1 val. 29 min. 5 sek.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje pastraipoje aptarti A. J. ir B. Ž. veiksmai, kuriuos jie nurodė atlikę suinteresuotojo asmens prašymu, negali būti vertinami niekaip kitaip kaip faktinis turto valdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos veiksmus atvykstant į sodybą ir pasiimant kelis kilnojamuosius daiktus pripažinęs pakankamu palikimo priėmimo įrodymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog suinteresuotojo asmens iniciatyva perimant sodybos raktus ir imantis veiksmų aplinkai tvarkyti neįrodo valios priimti palikimą.
15. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į suinteresuotojo asmens ir jo prašymu veikusių asmenų elgesio nuoseklumą, nevertindamas tiek laikotarpio iki palikėjos mirties, tiek ir praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties atliktų veiksmų kaip reikšmingų nagrinėjamai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 išaiškino, kad asmens veiksmai, atlikti po įstatyme nustatyto termino, gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams. Liudytojas A. J. teismui patvirtino, kad suinteresuotasis asmuo prašė liudytojo pasirūpinti S. Ž. dar iki jos mirties, jog S. Ž. padėdavo sūnui perduodama jam pinigų (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. J. Ž. Ši liudytoja taip pat nurodė apie S. Ž. mirtį sužinojusi iš A. J. (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). Liudytojas A. J. nurodė prisidėjęs prie S. Ž. laidotuvių. Be to, jis pabrėžė prašymą perduoti raktus B. Ž. vertinęs kaip suinteresuotojo asmens norą grįžus iš įkalinimo įstaigos tvarkytis po motinos mirties likusioje sodyboje. Liudytojas nurodė, kad suinteresuotasis asmuo šioje sodyboje planavo ateityje gyventi (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). Liudytoja B. Ž. taip pat patvirtino 2013 m. antrojoje pusėje bei 2014–2015 metais tvarkiusi namo vidų, pati tvarkiusi ir prašiusi kaimynų padėti tvarkant aplinką, sumokėjusi įsiskolinimą už elektrą (b. l. 35–36). Visus šiuos veiksmus liudytoja nurodė atlikusi suinteresuotojo asmens prašymu (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). Toks liudytojų elgesys aiškiai atskleidžia nuoseklią suinteresuotojo asmens valią rūpintis turtu, jį prižiūrėti kaip savo. Esant tokiems įrodymams vien aplinkybės, kad suinteresuotasis asmuo liudytojams nebuvo išdavęs oficialaus įgaliojimo priimti palikimą ar rūpintis palikimą sudarančiu turtu, tiesiogiai neįvardijo jiems, jog jo veiksmai yra skirti palikimui priimti, pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai įvertintos kaip paneigiančios suinteresuotojo asmens valią priimti palikimą.
16. Kaip nepagrįstą apeliacinės instancijos teismas atmeta atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, kad palikimas faktiniu valdymu negali būti priimamas tiesiogiai nesinaudojant palikimą sudarančiu turtu. Vien aplinkybė, kad įpėdinis gyvena kitoje vietoje, nėra kliūtis konstatuoti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, jeigu nustatomos įpėdinio valią patvirtinančios aplinkybės (CPK 185 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nurodymai, susiję su turto valdymu, gali būti įgyvendinami ir netiesiogiai. Į bylą surinkti įrodymai atskleidžia nuosekliai išreikštą suinteresuotojo asmens valią įgyvendinti savo teises į po motinos mirties likusį turtą, kuri yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą (CK 5.51 str.).
17. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotojo asmens reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. J. Ž. po S. Ž. mirties 2013 m. gegužės 3 d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, pirmosios instancijos teismas atmetė be pagrindo, netinkamai įvertinęs į bylą surinktus įrodymus (CPK 185 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais, susiklosčiusiais po G. J. Ž. mirties, jas tinkamai įvertino, todėl keisti ar naikinti sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuotojo asmens reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Ž. G. J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nėra pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl suinteresuotojo asmens reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog V.J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, yra paremta netinkamu į bylą surinktų įrodymų vertinimu. Į bylą surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad suinteresuotasis asmuo įrodė po S. Ž. mirties ėmęsis veiksmų savo, kaip įpėdinio, teisėms įgyvendinti, taip išreikšdamas valią priimti po jos mirties likusį palikimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, paveldėjimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)  priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuotojo asmens reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Klausimą išspręsti iš esmės, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                             Marius Bartninkas