Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-389-417/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00135-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10; 21.11.11

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. G. (A. G.) atsovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmų         2021-10-11 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-10-11 nutarimu konstatavo, kad A. G., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėdamas pareigą pateikti vienintelei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei J. A. jos prašomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, šios pareigos neįvykdė, nepateikė prašomų dokumentų, todėl teismas konstatavo, kad A. G. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, pripažino A. G. padariusiu ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jam 480 Eur baudą, priteisė iš A. G. J. A. 250 Eur jos patirtų advokato atstovavimo išlaidų.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       A. G. (toliau – ir apeliantas) atstovas advokatas Robertas Skėrys su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną apeliantui nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Tapati byla tarp tų pačių asmenų ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėta ir priimta 2018-03-15 nutartis (Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartimi palikta nepakeista), kuria pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos A. G. iškėlimo teismas atsisakė priimti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis, teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis savo ankstesnėje nutartyje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, t. y. pareiškėjos pareiškimą atsisakyti priimti, iki bus išspręstas ginčas civilinio proceso tvarka. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26-838/2021 yra neatsiejamai susijusi su šia administracinio nusižengimo byla, todėl ši byla negalėjo būti nagrinėjama, iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje.

2.2.       A. G. nubaustas už formalų, tačiau nepavojingą nusižengimą. Be to, A. G. 2021-12-28, atsakydamas į J. A. prašymą pateikti informaciją, nurodė, kad ji su prašomais susipažinti bendrovės dokumentais gali susipažinti teisme civilinėje byloje Nr. e2-392-253/2021, kurioje J. A. dalyvavo kaip bylos šalis. Taigi, apeliantas pateikė J. A. atsakymą, nurodydamas, kur ji gali susipažinti su prašoma informacija. J. A. turėjo su apeliantu bendradarbiauti ir patikslinti, kokie jai reikalingi bendrovės dokumentai civilinėje byloje yra nepateikti, nes J. A. prašymas apeliantui yra labai abstraktus. Reikšminga tai, kad J. A. pareiškimą teismui pateikė aiškiai žinodama, kad jos sutuoktinis A. A. 2021-01-20 vykusio visuotinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. A. A. tapus direktoriumi, visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jam tapo prieinami. Minėtos aplinkybės liudija, kad ANK 119 straipsnio 1 dalies sudėtis apelianto veiksmuose pirmosios instancijos teismo konstatuota nepagrįstai.

2.3.       J. A. ir jos sutuoktiniui (įgaliotam asmeniui A. A.) bet kokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija ir dokumentai buvo neribotai prieinami, iki ji ir jos sutuoktinis nepradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos naudoti neteisėtais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslams priešingais būdais, dėl to bendrovei buvo padaryta žala, nes nukentėjo bendrovės dalykinė reputacija. Tačiau nurodytos aplinkybės reikšmingos ir tuo aspektu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visi ūkinės komercinės veiklos dokumentai (kuriuos, tikėtina, turėjo omenyje pareiškėja, teikdama 2020-12-17 prašymą) pareiškėjai 2018 metais, atliekant ikiteisminį tyrimą, tapo žinomi.

2.4.       Vertinant pareiškėjos prašymo pateikti bendrovės dokumentus turinį taip pat reikia pripažinti, kad reikalavimas pateikti „visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-komercinės veiklos dokumentus“ yra itin nekonkretus ir neapibrėžtas. Teisės aktuose nėra pateikiamas ūkinės komercinės veiklos dokumentų sąrašas, todėl pareiškėjos prašymas pateikti neapibrėžtus dokumentus yra neįvykdomas dėl jo neaiškumo. Civilinėje byloje yra padaryta išvada, kad pareiškėjos ieškinys ir jame nurodytas reikalavimas įpareigoti A. G. leisti susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, kai ieškovė nenurodo, kokius konkrečius dokumentus iš atsakovo prašo išreikalauti, yra abstraktaus pobūdžio, neaiškios apimties ir deklaratyvus.

2.5.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo teisę atsisakyti pateikti pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, pareiškėjai nepagrindus, kad tokia informacija akcininkei yra būtina vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir nepateikus įsipareigojimo užtikrinti tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą.

2.6.       Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas dėl nustatytų aplinkybių, esą         2020-12-17 prašymu Nr. 12/17 pareiškėja prašė pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2019 metų ūkinės komercinės veiklos dokumentus, kadangi tuo metu ekspertas T. A. T. nustatinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertę, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes turėjo vertinti itin kritiškai, kadangi, bendrovės direktoriumi tapus pareiškėjos sutuoktiniui A. A., šis papildomų dokumentų ekspertui neteikė. Minėtos aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog 2020-12-17 prašymu Nr. 12/17 pareiškėjos prašomus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos dokumentus reikėjo pateikti ekspertui, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019 ekspertas pateikė prašomų pateikti dokumentų sąrašą, apeliantas eksperto prašomus dokumentus pateikė. Tuo tarpu ekspertas nesikreipė į apeliantą ar teismą dėl to, kad ekspertui dalis dokumentų buvo nepateikti ir pan.

2.7.       Teismo išvados, esą įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 sprendimui pareiškėja iš esmės tapo vienintele UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininke, yra nepagrįstos, nes pareiškėja iki šios dienos bendrovės akcijų iš kitos bendrovės 50 procentų akcijų savininkės I. G. neišpirko ir deklaruoja jų išpirkti neketinanti. Taigi teismo išvados, kad pareiškėja, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 sprendimui, tapo vienintele bendrovės akcijų savininke, yra iš esmės neteisingos.

2.8.       Apylinkės teismo teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo turėjo nusišalinti, nes jis dar 2018 metais išnagrinėjo tapačią bylą. Todėl J. A. galėjo kilti abejonių teisėjo nešališkumu.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

3.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.  Dėl to  paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

4.       Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. 

5.       Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

6.       Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad apeliantas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir dėl to atsakingas už Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų akcininko neturtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, nesudarė galimybės akcininkės J. A. atstovui A. A. iki 2021-12-28 (padarytas rašymo apsirikimas, apeliantas turėjo pareigą įvykdyti J. A. atstovo A. A. reikalavimą iki 2020-12-28) susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, tokiais veiksmais pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

7.       Taigi, pagal veikos aprašymą, apelianto administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė šioje normoje nurodytais alternatyviais veiksmais – įstatyme nustatytos informacijos bendrovės akcininkui nepateikimu. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Akcinių bendrovių įstatyme.

8.       Akcinių bendrovių įstatymo 18

9.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 18 punkte nustatyta, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai.

10.       Akcinių bendrovių įstatymo 16

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkės J. A. atstovas A. A., siekdamas pasinaudoti Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte suteikta teise gauti informaciją apie bendrovę, 2020-12-17 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. G. prašymą pateikti 2017–2019 metų ūkinės finansinės veiklos dokumentus, nurodytus    2020-12-17 prašyme Nr. 12/17, tačiau apeliantas, gavęs minėtą prašymą, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 18 punkto nuostatas privalėdamas J. A. ar jos įgaliotam atstovui pateikti prašomus dokumentus per 7 dienų terminą (skaičiuojant nuo 2020-12-21 iki 2020-12-28), to nepadarė. 2020-12-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme Nr. 12/01 J. A. nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-936-253/2020 įmonės buhalterinių dokumentų išreikalavimo klausimas buvo patenkintas, tai yra teismas patenkino prašymą išreikalauti į bylą visus prašomus gauti dokumentus, dėl šios priežasties apeliantas nurodė su J. A. prašomais pateikti dokumentais susipažinti nurodytoje civilinėje byloje.

12.       Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto atsakyme J. A. nurodytoje civilinėje byloje nėra pateikti visi J. A. 2020-12-17 prašyme pateikti nurodyti dokumentai. Ši aplinkybė apeliantui buvo žinoma. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio A. G. 2020-09-01 pateikiamų dokumentų pagal teismo reikalavimą sąrašą (1 t., b. l. 35) matyti, kad teismui pateiki šie dokumentai: 1) 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (12 lapų), 2) 2018-01–05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (13 lapų), 3) 2018-06–12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir kainoraštis (27 lapai), 4) 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir kainoraštis (27 lapai), 5) 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir kainoraštis (10 lapų), 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimai iš AB „Swedbank“ 2017–2020 m. (5 lapai), 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimai iš AB „Citadele“ 2017–2020 m. (13 lapų), 8) 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos orderiai (9 lapai), 9) 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos orderiai (12 lapų), 10) 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos orderiai (3 lapai), 11) BMC pavedimai (4 lapai). Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2020-12-31 Prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo (1 t., b. l. 8–9) matyti, jog A. G. teismui pateikti ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, o tik tie, kurie susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kiti duomenys, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidomis, sutartimis, apskaitos registrais, ir kita reikalinga informacija, kuri būtina tinkamai įvertinti bendrovės ūkinę finansinę būklę, nepateikti.

13.       Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad apeliantas, net ir darant prielaidą, kad J. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, turėjo galimybę susipažinti su šios nutarties 13 punkte nurodytais dokumentais, kuriuos apeliantas pateikė civilinę bylą Nr. e2-936-253/2020 nagrinėjančiam teismui, netinkamai vykdė Akcinių bendrovių 18 straipsnio 1 dalyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 18 punkte jam nustatytą imperatyvią pareigą per 7 dienas nuo reikalavimo pateikti informaciją gavimo dienos sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti akcinių bendrovių 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją (dokumentus), todėl padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės J. A., atstovaujamos A. A., neturtinė teisė susipažinti su bendrovės dokumentais buvo pažeista, nes per įstatymu nustatytą terminą nebuvo sudaryta reali galimybė susipažinti su prašomais dokumentais.

14.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius žinojo apie gautą prašymą leisti susipažinti su bendrovės dokumentais, taip pat apie Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 18 punkte nustatytą pareigą sudaryti galimybę akcininkui ir (ar) jo įgaliotam asmeniui susipažinti su bendrovės dokumentais, tačiau sąmoningai šios pareigos nevykdė ir taip J. A. atstovui A. A. susipažinti su prašomais bendrovės dokumentais galimybės nesudarė, kitais būdais prašomų dokumentų nepateikė, todėl konstatuotina, kad apeliantas veikė tyčia. Atmestini skundo argumentai, susiję su tuo, kad J. A. turėjo bendradarbiauti su apeliantu ir pakartotinai kreiptis į apeliantą dėl trūkstamų duomenų pateikimo. Pastebėtina tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra ne vienas J. A. ir (ar) jos atstovo A. A. kreipimasis į apeliantą su prašymais suteikti informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, pateikti dokumentus ir pan., tačiau apeliantas nuolat tokius prašymus ignoruodavo arba nepagrįstai atsisakydavo prašomą informaciją (dokumentus) pateikti. Kita vertus, jeigu apeliantui nebuvo aiškus J. A. 2020-12-17 prašymo turinys, apeliantas, turėdamas pareigą pateikti prašomą informaciją, tačiau tariamai nesuprasdamas prašymo turinio (kokių prašoma dokumentų), pats turėjo kreiptis į J. A. dėl prašymo patikslinimo. Tačiau jokių veiksmų apeliantas nesiėmė, o, kaip minėta, sąmoningai (ne pirmą kartą) J. A. prašymą pateikti dokumentus ignoravo, tik deklaratyviai nurodydamas, kad su dalimi prašomo informacijos J. A. turi galimybę susipažinti civilinėje byloje Nr. e2-936-253/2020.

15.       Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apelianto atstovo advokato R. Skėrio apeliacinį skundą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, įtvirtintomis ANK 569 straipsnio 5 dalyje, įvertino bylos įrodymų visumą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmę bylai išspręsti teisingai, ir padarė teisingą išvadą, kad apelianto veiksmai atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

16.       Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tapačioje byloje tarp tų pačių asmenų dėl to paties dalyko jau buvo priimtas sprendimas, todėl apylinkės teismas turėjo laikytis savo sukurtos praktikos. 2018 metais Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtos ir šios administracinio nusižengimo nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Klaipėdos apylinkės teismui 2018 metais gavus J. A. pareiškimą dėl A. G. nubaudimo administracine tvarka, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių J. A. ir I. G. vyko konfliktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. palaikė būtent I. G. poziciją. Taigi, I. G., kaip vienai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių, nesutinkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir informacijos apie bendrovės veiklą teikti kitai akcininkei, tuo labiau inicijavus civilinį procesą dėl priverstinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų išpirkimo iš J. A., suprantama A. G. pozicija (nevertinant, ar tokia pozicija atitinka teisės aktuose įtvirtintas vadovo pareigas teikti akcininkams informaciją apie bendrovės veiklą), palaikant I. G. poziciją neteikti informacijos J. A.. Tačiau po Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019, įsiteisėjusio Lietuvos apeliaciniam teismui 2020-10-22 nutartimi atmetus I. G. apeliacinį skundą, kuriuo I. G. įpareigota parduoti J. A. 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už teismo paskirtų ekspertų nustatytą kainą, apeliantas nebeturėjo jokio faktinio pagrindo nevykdyti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 18 punkte įtvirtintos pareigos pateikti J. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkei, jos prašomą informaciją apie bendrovės veiklą ir bendrovės dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-15 nutartis priimta prieš Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 sprendimo priėmimą ir įsiteisėjimą, o skundžiamas nutarimas priimtas jau įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-24 sprendimui, konstatuotina, kad nagrinėjama byla ir apeliaciniame skunde nurodyta 2018 metais nagrinėta byla, nors ir vyksta (vyko) tarp tų pačių asmenų ir dėl to pačio dalyko, nėra tapačios. Todėl aplinkybė, kad skirtingų faktinių aplinkybių bylose priimti skirtingi procesiniai sprendimai, pati savaime nereiškia ginčijamo nutarimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą panaikinti vien dėl to, kad jis yra kitoks, negu priimta 2018-03-15 nutartis. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad akcijų J. A. ir šiuo metu iš I. G. nėra išpirkusi, nagrinėjant apelianto kaltės klausimą dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, viena vertus, yra teisiškai nereikšminga, kita vertus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. A. inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą, todėl ši priežastis gali lemti, kad bendrovės akcijos faktiškai ir nebebus išpirktos.

17.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. teisėjas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes jis buvo nagrinėjęs tapačią bylą, todėl J. A. galėjo susidaryti įspūdis dėl teisėjo šališkumo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo atstovai turi teisę pareikšti nušalinimus. Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (ANK 576 1 ir 2 dalys). Nei J. A., nei apeliantas ir (ar) jo atstovas nušalinimo teise nesinaudojo ir teisėjui, kuris buvo priėmęs 2018-03-15 nutartį panašioje administracinio nusižengimo byloje, nušalinimo nereiškė. Atsižvelgus į tai, kad abejonės dėl teisėjo šališkumo reiškiamos tik po skundžiamo apeliantui nepalankaus nutarimo priėmimo, be kita ko, atsižvelgus ir į aplinkybę, kad ne apeliantui ar (ir) jo atstovui susidarė įspūdis apie teisėjo šališkumą, tačiau, jų teigimu, tokių abejonių turėjo kilti J. A., konstatuotina, kad toks pareiškimas dėl teisėjo tariamo šališkumo yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir siejamas tik su nepalankaus procesinio sprendimo apeliantui priėmimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ne tokio, kokio tikėjosi apeliantas, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali būti pagrindas skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu ir dėl to panaikinti.

19.       Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o A. G. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-11 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. G. (A. G.) atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                        Eduardas Maškevičius