Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-23][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-14973-476-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-14973-476/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Paveldėjimo teisė
Palikimo priėmimas
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė bylą Nr. 2YT-14973-476/2019

Teisninio proceso Nr. 2-36-3-01068-2019-1

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

 

          img1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gruodžio 20 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant pareiškėjui E. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. M., J. M., S. M., V. T., G. M., S. M..

 

        Teismas        

 

n u s t a t ė :

 

          pareiškėjas E. M. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą. (duomenys neskelbtini).

           Pareiškėjas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas J. M.. Jo tėvai Juozas ir J. M. turi šešis vaikus: J., S., V., G., S. ir jį. Jo broliai ir sesuo V. faktiškai atsisakė priimti tėvo palikimą, perleisdami paveldėjimo teises jam. Jo motina, J. M. sutuoktinė J. M. taip pat atsisakė paveldėjimo teisų į savo vyro palikimą jo naudai. Todėl jis, kaip J. M. sūnus turi įstatyminę teisę paveldėti jo turėtą turtą. J. M. nuosavybės teisėmis kartu su jo sutuoktine J. M. lygiomis teisėmis, t.y. po ½ dalį valdė žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini), esančio 
(duomenys neskelbtini), žemės sklypo UN (duomenys neskelbtini) ir UN (duomenys neskelbtini), esančių 
(duomenys neskelbtini) ir pastatus: gyvenamąjį namą UN (duomenys neskelbtini), su ūkio statiniais- pastatu-tvartu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine UN (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Nors jis faktiškai paveldėjo savo tėvo J. M. palikimą, tačiau savo teisių į jo palikimą pilnai įgyvendinti negali. Iki tėvo J. M. mirties jis gyveno kartu su jais (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, jo motina J. M. po kelių mėnesių išsikraustė iš šių namų ir paliko
jam vienam rūpintis pastatais ir žeme. Visi susirinkę jo broliai ir sesuo bei motina nusprendė, kad jis priims tėvo palikimą rūpinsis šiuo turtu. Nes rūpintis yra kuo: pastatams reikia remonto, o tai nemažos išlaidos. Taip nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo tėvo mirties jis jau dešimtį metų valdo šį turtą, juo rūpinasi ir naudojasi. Gyvena šiuose pastatuose su savo šeima: jam atiteko namų apyvokos reikmenys, jis remontavo namą, mokėjo mokesčius už elektrą ir šiukšles, dirbo žemę. 

Kadangi negali kitokiu būdu įgyvendinti savo teisių į tėvo J. M. palikimą,
kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras 2019-03-13 pranešime nurodė, kad dėl J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo į Raseinių 1-ąjį notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.

Liudytoja L. P. parodė, kad po tėvo J. M. mirties visu likusiu turtu rūpinosi sūnus E. M.. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos remontavo, mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Faktiškai pradėdamas rūpintis likusius turtu E. M. palikimą priėmė.

Liudytoja J. B. parodė, kad J. M. mirė maždaug prieš 10 metų. Iš pradžių sodyboje jis gyveno su mama. Mama persikėlė gyventi pas dukrą. Sodyboje liko gyventi tik E. M.. Jis remontavo gyvenamąjį namą, jam atiteko namų apyvokos reikmenys, jis mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą E. M. palikimą priėmė.

        Suinteresuotas asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 50).

        Suinteresuotas asmuo J. M. į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 51).

        Suinteresuotas asmuo S. M. į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 52).

        Suinteresuotas asmuo S. M. į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 53).

        Suinteresuotas asmuo G. M. į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 54).

        Suinteresuotas asmuo V. T. į teismo posėdį neatvyko, 2019 m. gruodžio 2 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 55).

Pareiškimas tenkintinas. 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad  J. M. mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)  (b. l. 7). 2019 m. kovo 13 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 6). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. M. ir J. M. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatai: gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), su ūkio statiniais-pastatu-tvartu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-kluonu UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine UN (duomenys neskelbtini), pastatu-malkine UN (duomenys neskelbtini), pastatu-sandėliu UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12). 2005 m. sausio 26 d. sutartis patvirtina, kad J. ir J. M. iš D. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko gyvenamąjį namą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Valstybinės žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktu J. ir J. M. priėmė valstybinį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įsigytą pagal valstybinės žemės pirkimo pardavmimo sutartį (b. l. 14). Iš santuokos liudijiomo matyti, kad J. M. ir J. S. (M.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Iš gimimo liudijimų matyti, kad J. M., E. M., S. M., V. M., G. M. ir S. M. tėvai yra J. M. ir J. M. (b. l. 19, 22, 24, 27, 30, 33).

        Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jis E. M.. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

        Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

        Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

        Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. 

        Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

        Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų L. P. ir J. B. parodymų matyti, kad E. M. po tėvo J. M. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu. Jis liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kuriuose kartu su tėvais gyveno iki tėvo mirties, pastatus pagal galimybes remontuoja, jais rūpinasi. Jis rūpinosi ir žemės sklypų priežiūra. Šiuos veiksmus E. M. atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jis po palikėjo J. M. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys, patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis po tėvo mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, neprieštaravo, kad palikimą priimtų pareiškėjas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų dėl palikimo atsiradusio po J. M. mirties, nei jo sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

        Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. M. mirties E. M. faktiškai pradėjo valdyti likusį turtą ir tokiu būdu priėmė tėvo palikimą (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).  

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei byloje sudaro 23,24 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjo E. M. valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).   

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė sūnus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

 

Priteisti iš pareiškėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus, 24 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. 

 

 

Teisėja                                      Irena Narbutienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-78-248/2016
  • 3K-3-381/2011
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • 3K-3-484/2011
  • 3K-7-468/2009
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu