Civilinė byla Nr. e2-581-639/2016

                  (Proceso Nr. 2-06-3-16259-2015-2)

               Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.1.; 2.4.1.5.; 3.4.4.2.

(S)

    KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S  P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. L. ir jos atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,

suinteresuotam asmeniui M. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog ji priėmė savo motinos N. L., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai valdydama nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad jos mama 2(duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pasiliko turtas : butas esantis (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ji notarui pareiškimo apie N. L. palikimą nepateikė, tačiau palikimą priėmė faktiškai. Pareiškėja nurodė, kad po mamos mirties ji ir toliau rūpinosi butu, t.y. pasiliko jame gyventi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją ir pan., todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Taigi pareiškėja prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad ji po mamos N. L. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

  Teismo posėdyje pareiškėja ir jo atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

   Suinteresuotas asmuo M. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka ir prašo tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais, teismo posėdyje pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad ji taip pat yra N. L. dukra, tačiau į palikimą nepretenduoja.

Pareiškimas tenkintas.

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog pareiškėja V. L. yra N. L. dukra. Iš testamento matyti, kad N. L. visą savo turtą palieka savo dukrai V. L.. Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog N. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 5.11 str. 1 dalies 1 p. palikėjo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Todėl, nagrinėjant bylą teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismo posėdyje apklausta pareiškėja nurodė, o suinteresuotas asmuo tai patvirtino, kad ji (pareiškėja) rūpinosi mamos palikimu. Be to tai patvirtino ir byloje esantys rašytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją ir kt.

Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu, teismas nustatęs, kad V. L., faktiškai priėmė palikėjo turtą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui iš esmės tenkinti ( CPK 185 str. ).             

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmęs visą palikimą. Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56  13 p.). Įvertinus tai pareiškimas tenkintinas, patikslinant, kad pareiškėja, priėmė palikimą atsiradusį po jos motinos N. L. mirties, konkrečiai to turto (šiuo atveju buto) neįvardinus.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK  3, 185, 444 str. 1 d. 8 p., 

n u s p r e n d ė: 

             pareiškimą  tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos N. L., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                          Saulius Zajarskas