PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. sausio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai, E. J., ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja V. M. prašo įpareigoti notarę Vitą Jankovskają išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, po jos brolio V. J. mirties (duomenys neskelbtini), o nesant tam pagrindo – atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad jos velionis brolis V. J. visą savo turtą savo mirties atveju 2018 m. kovo 1 d. testamentu paliko pareiškėjai. Mirus broliui, (duomenys neskelbtini), kreipėsi į notarę Vitą Jankovskają ir priėmė palikimą. Notarė 2018 m. rugpjūčio 6 d. išdavė liudijimą, kad pareiškėja laiku kreipėsi į ją ir šiuo įstatymo nustatytu būdu priėmė palikimą. 2018 m. lapkričio 9 d. registruotu laišku kreipėsi į notarę, prašydama išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, o atsisakius tą padaryti, išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Negavusi atsakymo ir žinodama, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi būti jai išsiųstas per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo notarų biure dienos, 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į notarę ir paprašė išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą arba atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat ignoravo pareigą išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjos teigimu, dvidešimties dienų terminas, numatytas CPK 512 straipsnyje neatliktam notariniam veiksmui apskųsti nepraleistas, kadangi jis skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 21 d., t.y. dienos kada turėjo būti įteiktas atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.
Suinteresuotas asmuo notarė Vita Jankovskaja prašo skundo netenkinti, laikinai neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, kol bus išnagrinėtos kitos, su šiuo turtu susijusios bylos, taip pat prašo neįpareigoti rašyti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.
Notarė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja V. M. 2018 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po jos brolio - testatoriaus V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškimas buvo priimtas ir užregistruotas pareiškimų dėl palikimo knygoje Nr. 85 bei visi reikalingi duomenys buvo perduoti VĮ Registrų centro Testamentų registrui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduodamas praėjus 3 mėnesiams po palikėjo mirties, todėl iki to laiko jokie notariniai veiksmai nebuvo atliekami. 2018 m. spalio 4 d. į notarų biurą kreipėsi mirusiojo sutuoktinė E. J. su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimą pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui. Tuo pačiu metu E. J. padavė pareiškimą, veikdama už savo nepilnamečius vaikus V. J. ir K. J., turėdama teismo leidimą atlikti šį veiksmą (civilinė byla Nr. eS2-11507-940/2018). E. J. 2018 m. spalio 4 d. buvo išduotas vykdomasis pavedimas reg. Nr.7510 dėl paveldimo turto apyrašo, kaip to reikalauja CK 5.53 straipsnis. Ji 2018 m. lapkričio 6 d. pateikė antstolės V. Žydelienės sudarytą turto apyrašą Nr. 7510. Testamentiniam įpėdiniui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kol yra neaiški jo paveldimo turto dalis, t.y. dar neišduotas nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiam sutuoktiniui ir neaiški privalomoji palikimo dalis, kuri, vadovaujantis CK 5.20 straipsniu priklauso palikėjo nepilnamečiams vaikams. Notarė nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad „teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu paveldinčio įpėdinio statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis pagal įpėdiniams pagal testamentą ir pagal įstatymą“, o privalomąją palikimo dalį nustato teismas. Nurodė, jog vaikų motinai buvo paaiškinta, kad dėl privalomosios dalies nustatymo ji turės kreiptis į teismą, po to, kai jai bus išduotas nuosavybės teisės liudijimas pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio l dalį. 2018 m. lapkričio 19 d. sutuoktinei E. J. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. 8811. Notarė nurodo, jog jai nežinoma, ar E. J. kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo nepilnamečiams palikėjo vaikams. Notarės teigimu, visa situacija ne vieną kartą buvo paaiškinta pareiškėjai V. M.. Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-12439-956/2018) atsisakė atnaujinti procesą aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018, kurį pareiškėja V. M. 2018 m. gruodžio 12 d. apskundė Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu. Nurodo, kad notarų biure gautas kitas ieškinys dėl ginčijamo turto.
Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimo nepateikė.
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. J., g. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenimis V. J. turėjo nepilnamečių vaikų – dukterį K. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusį (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, sutuoktinė – E. J. (b. l. 22-23). V. J. 2018 m. kovo 1 d. testamentu visą savo turtą po mirties paliko savo seseriai V. M. (b. l. 5, 27, 28-29).
2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po brolio mirties Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai pateikė V. M. (b. l. 20). 2018 m. rugpjūčio 6 d. notarė pareiškėjai išdavė liudijimą, kad ji kreipėsi paveldėti po brolio mirties. VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas patvirtina palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre (b.l. 26).
2018 m. spalio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018 leido E. J. nepilnamečių vaikų V. J. ir K. J. varu priimti jų tėvo V. J. palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (b.l. 54-55).
2018 m. spalio 4 d. E. J. pareiškimu po sutuoktinio V. J. mirties prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įsigyto santuokos metu (b. l. 19). Be to, 2018 m. spalio 4 d. E. J. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal 2018 m. spalio 3 d. teismo nutartį kaip V. J. nepilnamečių vaikų atstovė (b. l. 18). VĮ Registrų centro 2018 m. spalio 5 d. pranešimas patvirtina palikimo priėmimo fakto įregistravimą Testamentų registre (b.l. 50).
Taip pat 2018 m. spalio 4 d. notarė išdavė vykdomąjį pavedimą, pagal kurį pavedama įpėdinių pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po V. J. mirties, apyrašą (b. l. 56). 2018 m. lapkričio 6 d. antstolė Valentina Žydelienė sudarė turto apyrašą (b. l. 57-58). Į turto apyrašą įtrauktas šis turtas: piniginės lėšos banke AB „Swedbank“, žemės sklypas, pastatas - gyvenamasis namas, pastatas - garažas, esantys (duomenys neskelbtini), 1/32 vandentiekio tinklų ir 1/32 nuotekų šalinimo tinklų, esantys (duomenys neskelbtini).
2018 m. lapkričio 9 d. pareiškėja V. M. išsiuntė prašymą notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą jai išdavimo, o atsisakius tai padaryti – raštišką atsisakymą atlikti notarinį veiksmą (b. l. 7, 8).
2018 m. lapkričio 19 d. E. J. notarė išdavė nuosavybės teisės liudijimą, kuriame patvirtino, kad E. J. yra pergyvenusi sutuoktinį ir jai priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje (b. l. 78-85).
Byloje nustatyta, kad palikėjo V. J. turtą paveldėti pretenduoja testamentinė įpėdinė – palikėjo sesuo V. M. ir įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo nepilnamečiai vaikai, atstovaujami motinos E. J., kurie turi teisę paveldėti pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnį, kuriame nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Iš notarės pateiktos paveldėjimo bylos matyti, kad notarė pareiškėjos prašymo pateikimo metu (2018 m. lapkričio 9 d.) dar nebuvo išsprendusi E. J. pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį turto, įsigyto santuokos metu išdavimo, taip pat notarė nebuvo išsprendusi klausimo dėl privalomosios palikimo dalies nepilnamečiams pareiškėjo vaikams. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad privalomosios palikimo dalies klausimas šiuo metu paveldėjimo byloje būtų išspręstas. Notarei 2018 m. lapkričio 19 d. išdavus nuosavybės teisės liudijimą E. J., o pareiškėjai V. M. pateikus ieškinį dėl šio nuosavybės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, laikytina, kad ginčijama palikėjo turto apimtis ir nėra aiškus paveldimas turtas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjamos šios bylos, susijusios su palikėjo turtu:
- Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-304-278/2019 dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei V. M., E. J. ir kt.
- Panevėžio apygardos teisme civilinėje byloje Nr. A2-224-198/2019 nagrinėjamas pareiškėjos V. M. atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-11507-940/2018 pagal pareiškėjos E. J. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1028-902/2019 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei V. M..
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-934-812/2019 pagal ieškovės V. M. ieškinį dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarei Vitai Jankovskajai, E. J..
Taigi, matyti, kad tarp testamentinės įpėdinės ir įstatyminių įpėdinių, taip pat ir trečiųjų asmenų yra kilęs ginčas dėl palikėjo turto: ginčijama ne tik palikėjui priklausančio turto apimtis, siekiant pripažinti sutuoktinei išduotą nuosavybės teisės liudijimą negaliojančiu, bet ir nuosavybės teisės į visą palikėjo turtą, pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisių į palikėjo vardu registruotą turtą pripažinimo trečiajam asmeniui, be to, siekiama atnaujinti procesą, kuriame išduotas leidimas palikėjo nepilnamečiam vaikams priimti mirusio tėvo palikimą.
Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Darytina išvada, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, nes nėra išspręstas ir ginčijamas teisme klausimas dėl nepilnamečių vaikų turto paveldėjimo, taip pat yra ginčijama ir neaiški palikėjo turto apimtis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir į tai, kad notarė nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, mano, kad nagrinėjamu atveju notarei, iškilus abejonių dėl galimumo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant pretenduojančių į palikimą asmenų ginčams, nagrinėjamiems teisme, ji pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Teismui konstatavus, kad pagrįstai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti notarę išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteko prasmės, nes teismui surinktų ir išnagrinėtų duomenų pagrindu konstatavus, kad notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą išnagrinėjus iš esmės, notarės atsisakymo įforminimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių padarinių. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai). Notarės prašymas sustabdyti civilinę bylą netenkintinas. Teismas šios kategorijos bylose patikrina notaro veiksmų teisėtumą, buvusį jų priėmimo/nepriėmimo metu. Išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notarė pagal savo kompetenciją spręs dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Iš pareiškėjos priteistinos 9,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513, 290-292 straipsniais, teismas
n u t a r ė:
pareiškėjos V. M. skundą atmesti.
Priteisti iš V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 9,50 Eur (devynis eurus 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Daina Lisaitė