Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-548-925/2012

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00423-2012-3                                                                   

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 52.5.

(S)

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 1241 str. 7 d.,

n u s t a t ė:

E. G. 2012-07-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 11 d., 21 val. 10 min., Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino tvorą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 16, 133, 231 punktų  reikalavimus. E. G. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d., 1241 str. 7 d. 

E. G. bylos nagrinėjimo teisme metu savo parodymus keitė, t.y. 2012-07-23 teismo posėdžio metu E. G. parodė, kad 2011-07-11 garaže tvarkė automobilį, vakare turėjo pas jį ateiti kaimynas variklį pajungti, tačiau paskambino žentas su dukra, jog grįžta iš Anglijos, todėl nusprendė nuvažiuoti iki kaimyno P.ir jam pasakyti, kad nebeateitų. Ties kaimyno P. B. namu labai siauras keliukas, todėl, kai susuko vairuoto automobilio Audi 80 vairą, švelniai brūkštelėjo automobiliu tvorą, negalvojo, kad dėl to galėjo susigadinti savo automobilį, iš automobilio neišlipo, kaimynės, kurios tvorą brūkštelėjo, nematė, todėl nuvažiavo. Nemano, kad dėl tokio nedidelio atsirėmimo į tvorą galėjo išversti du stulpus, nes tokiu atveju jo mašinos pažeidimai būtų buvę daug rimtesni. E. G. parodė, kad tą vakarą grįžus žentui su dukra, namuose vartojo alkoholį, tačiau alkoholį vartojo jau po minėto įvykio, E. G. teigė, kad tuo metu, kai vairuodamas atsitrenkė į tvorą, nebuvo girtas. E. G. taip pat parodė, kad kaip kaimynės tvora atrodė iki įvykio, jis nežino, nebuvo matęs, tačiau šalia gyvenantis P. B. jam sakė, kad tvora toje vietoje jau du metai kaip išversta, ją toje vietoje išvertė greideris.

2012-08-09 teismo posėdyje, jau po visų liudytojų apklausos, E. G. pripažino, kad jis, važiuodamas su savo automobiliu Audi 80, atsitrenkė, tiksliau – brūkštelėjo per kaimynės L. M. tvorą,  tvoros sietas įsitempė, nuo kontakto su tvora liko nubrėžimai ant mašinos sparno ir ant posūkio. E. G. parodė, kad po šio įvykio buvo sustojęs, tačiau iš mašinos neišlipo, su kaimyne kalbėjosi neilgai, nors kaimynė jam ir sakė, kad kažką padarė tvorai, nuvažiavo, nes pats nematė, kad tvorai būtų kas nors padaryta, laiko, kad tokiu švelniu brūkštelėjimu tvoros kuolų niekaip negalėjo išversti.

Liudytoju 2012-07-31 teismo posėdžio metu apklaustas P. B. parodė, kad su E. G. gyvena kaimynystėje, yra seniai pažįstami. P. B. nurodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), prie pat M. namo. 2012-07-11 G. nebuvo sutikęs, nematė šioje byloje nagrinėjamo įvykio, t.y. kaip G. atsirėmė į kaimynų tvorą, nes tuo metu buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Kad nieko nematė, pasakė ir policijos pareigūnams, kurie teiravosi apie įvykį. P. B. taip pat parodė, kad kaimynų M. tvorą mato kiekvieną dieną, nepastebėjo, kad kas nors būtų tvoroje pasikeitę po 2012-07-11, ta tvora yra surūdijusi ir įlenkta, stulpeliai palenkti jau dveji metai, P. B. teigimu, tvoros įlenkimas nuo seniai likęs toks pat, po 2012-07-11 jis niekuo nepasikeitė.   

Liudytoju apklaustas M. Z., dirbantis Kaišiadorių r. PK patruliu, parodė, kad 2012-07-11, jau po 20 val., gavo moters pranešimą, jog apgadinta tvora, vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, moteris (L. M.) parodė, kur apgadinimas, buvo surašytas jos paaiškinimas, moteris nurodė, kad tvorą apgadino kaimynas, vardu E., todėl buvo nuvykta į jo namus, bet ten niekas pareigūnų neįsileido, nebuvo galimybės apžiūrėti ir įvykyje dalyvavusią transporto priemonę. M. Z. parodė, kad pas E. G. į namą ėjo iš gatvės pusės, aplink namą apžiūrėti nėjo, nes kieme buvo tuščia ir tamsu. Tada dar kartą pas E. G. nuvyko jau kitą dieną, apie 7 val. ryto, tuomet duris atidarė E. G. žmona, rado ir patį G., patikrino jo blaivumą, apžiūrėjo transporto priemonę ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta L. M. parodė, kad 2012-07-11, grįžusi po darbo, išėjo į kiemą paskaityti knygos. Atkreipė dėmesį, kad prie kaimyno P. B. namų aukšta pavara atvažiavo mašina, įtartinai prisiparkavo, įvažiavo į pievą, todėl jai kilo įtarimų dėl vairuotojo būklės. Atvažiuota buvo Audi 80 automobiliu, šviesiai rudos spalvos, iš automobilio, keleivio pusės, išlipo B. dukra. Kai automobilis pradėjo suktis, atbulas užvažiavo ant žvyro krūvos. Paskui išgirdo žnektelėjimą ir pamatė, kad automobilis jau stovi įsirėžęs į jų tvorą. Priėjo prie automobilio per tvorą, automobilio langas buvo atviras, paklausė vairuotojo, ką jis darantis, pasakė jam, kad įvažiavo į tvorą, tada vairuotojas pradėjo iš jos šaipytis. Kai pasakė, kad nufotografuos mobiliuoju telefonu, kurį turėjo rankoje, vairuotojas įjungė pirmą pavarą ir su prakasimais nuvažiavo. Po to prie tvoros atėjo ir sutuoktinis A. M.. Liudytoja L. M. parodė, kad ji pažino E. iš matymo, kai jis įvažiavo į tvorą, buvo priėjusi maždaug 1,5 m atstumu, matė, kad jis buvo įraudęs, pagal mimikas ir pagal tai, kaip pasišaipė, jai nekilo abejonių, kad vairuotojas neblaivus. Alkoholio kvapo teigė iš tokio atstumo neužuodusi. Liudytoja parodė, kad jų kiemo tvora nėra prestižinė, sietas senas, tačiau puikiai atliko savo funkcijas. Paaiškino, kad į jų tvorą dažnai įvažiuoja, tačiau jie tuo metu nebūna namuose ir nepamato, kas tai padarė, tačiau šį kartą įvykis buvo akivaizdus, G. įvažiavo į tvorą toje vietoje, kurioje anksčiau jokių įlenkimų nebuvo, ankstesni įlenkimai yra padaryti kitose vietose, ir atvykusiai policijai buvo gerai matyti, kur rėžtasi, ten buvo likę vėžės.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. M. parodė, kad 2012-07-11 buvo kambaryje, išgirdęs triukšmą, išbėgo į lauką ir pamatė, kad G., kurį jis pažįsta iš matymo, sėdi automobilyje prie jo tvoros ir konfliktuoja su jo žmona, tvorą laikantys strypai parversti ant šono. Jo žmona klausė G. ką šis padaręs, tačiau jis tik pasišaipęs, kad nieko nepadarė, kad ta tvora nieko verta. Kai žmona G. pasakė, kad jį nufotografuos telefonu, jis paspaudė gazą ir nuvažiavo. Liudytojas A. M. parodė, kad paties automobilio kontakto su tvora nematė, kai išėjo į kiemą, jis jau buvo įvykęs, smūgis į tvorą buvo toks šoninis. Ar ant G. automobilio po šio įvykio liko kokie nors defektai, jis nepastebėjo. Po įvykio stulpai, laikantys sietą, iš vertikalių tapo palenkti daugiau kaip 45 laipsniais į vidinę pusę. Nors tvora sena, bet prieš įvykį stulpai toje vietoje stovėjo vertikaliai, į tą vietą tvoroje niekas prieš tai nebuvo įvažiavęs, nors prie jų kiemo nuolat vyksta neblaivių asmenų judėjimas, į jų tvorą yra ne kartą įvažiuota, tačiau nepavykdavo pamatyti, kas tai padaro.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 63P-1802341-12, surašytame E. G., jo veika kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 3 d. ir 1241 str. 7 d.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad E. G. veika atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, ty. eismo įvykio faktas byloje įrodytas paties E. G. prisipažinimu, kad 2012-07-11 jo vairuota transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kaimynų L. ir A. M. kiemo tvorą, po kontakto su tvora liko įbrėžimai ant E. G. transporto priemonės (ant automobilio sparno ir posūkio) – tai taip pat patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 7-9), 2012-07-12 transporto priemonės apžiūros aktas (b.l. 10), eismo įvykio schema (b.l. 11), taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymai. Nors E. G. nepripažino, kad dėl jo atsitrenkimo į kaimynų tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo padaryti kokie nors pažeidimai tvorai, tvoros apgadinimo faktą patvirtina byloje surinkti įrodymai, t.y. liudytojos L. M., kuri tiesiogiai matė patį įvykį, po kurio iš karto paskambino policijai ir nurodė atvykusiems policijos pareigūnams tvoros apgadinimo vietą, kuri taip pat yra užfiksuota pateiktomis į bylą fotonuotraukomis, parodymai, taip pat A. M. parodymai, kad jis iš karto po įvykio nuėjo prie tos tvoros vietos, kur įvažiavo E. G. ir kad toje vietoje prieš įvykį tvora buvo tiesi. Liudytojo P. B. parodymai, kuris tiesiogiai paties įvykio nematė, taigi nematė ir tikslios tvoros vietos, kur buvo įvažiavęs E. G., vertintini kaip nepaneigiantys liudytojų L. M. ir A. M. parodymų, kurie paaiškino, kad jų tvoroje iš tiesų yra likę įlenkimų iš ankstesnių įvykių, tvora yra sena, tačiau anksčiau toje vietoje, kur su automobiliu įvažiavo E. G., jokių tvoros įlenkimų nebuvo, todėl teismas, taip pat atsižvelgęs į liudytoju apklausto policijos pareigūno parodymus, neturi pagrindo netikėti liudytojų L. M. ir A. M. parodymais dėl tvoros apgadinimo fakto ir tai, kad fotonuotraukomis užfiksuotoje vietoje tvoros apgadinimas atsirado būtent dėl E. G. sukelto eismo įvykio, kurio metu apgadinimai taip pat buvo padaryti ir E. G. vairuotai transporto priemonei Audi 80, valst. (duomenys neskelbtini) - tai patvirtina fotonuotraukos ir transporto priemonės apžiūros aktas.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 231, 232 punktai). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, E. G. su jo vairuota transporto priemonę įvažiavus į M. kiemo tvorą, šį įvykį tiesiogiai matė kieme buvusi tvoros savininkė, ji iš karto ėmė reikšti automobilį vairavusiam E. G. pretenzijas dėl tvoros apgadinimo, vairuotojui pasakė, kad apgadinta tvora, t.y. kilo nesutarimas dėl eismo įvykio aplinkybių ir šio eismo įvykio padarinių. Tai, kad E. G., įvažiavęs į tvorą, net neišlipo iš automobilio ir nepažiūrėjo, kokios pasekmės atsirado po jo sukelto eismo įvykio, o iš karto po įvykio, nieko nesiaiškinęs, išvažiavo iš įvykio vietos, t.y. nepadėjo išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių bei tinkamai išsaugoti eismo įvykio pėdsakų, teismas vertina kaip KET 231, 232 punktų pažeidimą. Tokie E. G. veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymas, t.y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

   Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams po E. G. 2012-07-11 sukelto eismo įvykio, aptarto aukščiau, E. G. pavyko rasti ir dėl įvykio apklausti tik kitą dieną, t.y. 2012-07-12 ryte, 2012-07-12 8 val. 23 min. E. G. nustatytas 2,32 promilių girtumo laipsnis (b.l. 6). E. G. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad po įvykio vakare vartojo alkoholinius gėrimus, kaip tik tą vakarą iš Anglijos pas jį buvo atvykusi dukra su žentu, tačiau E. G. katgoriškai neigė, kad buvo neblaivus, kai vairavo ir kliudė kaimynų tvorą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš karto po įvykio E. G. blaivumas nebuvo tikrintas, todėl teismas laiko, kad vien tik liudytojos L. M. parodymų, kuri nurodė, jog nuo E. G. sklindančio alkoholio kvapo nejautė, nepakanka nustatyti faktą, kad vairuodamas transporto priemonę Audi 80, kuria įvažiavo į kaimynų tvora, t.y. būtent eismo įvykio metu, E. G. buvo neblaivus, todėl, atsižvelgus į E. G. neblaivumo patikrinimo laiką, nėra pagrindo kvalifikuoti jo veiksmų pagal ATPK 127 str. 3 d., t.y. kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, buvo padarytas E. G. būnant neblaiviam, tačiau E. G. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis, t.y. byloje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad  E. G. 2012 m. liepos 11 d., 21 val. 10 min., Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino tvorą. Kadangi pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., požymių E. G. veiksmuose nenustatyta, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, E. G. veiksmai iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d., nes byloje esančiais įrodymais įrodyta ir E. G. veiksmai atitinka kitų ATPK straipsniuose numatytų pažeidimų esmę, t.y. byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad E. G. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t.y. iki tol, kol pas E. G. atvyko policijos pareigūnai įvykio aplinkybėms išsiaiškinti bei apžiūrėti jo transporto priemonę, E. G. vartojo alkoholinius gėrimus – tai patvirtina paties E. G. paaiškinimai bei asmens blaivumo testo duomenys, kuriuose užfiksuotas 2,32 promilių E. G. girtumas 2012-07-12 8.23 val. Todėl darytina išvada, kad aptartuose E. G. veiksmuose yra pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 126 str. 4 d., požymiai, nes E. G. padarytas KET 133 p. pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto – tvoros – apgadinimą, E. G. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus (ATPK 284 str. 2 d.).

Kaip nustatyta byloje, E. G. iš karto po eismo įvykio iš šio eismo įvykio vietos pasišalino, byloje nėra duomenų, kad iš E. G. iš karto po eismo įvykio būtų reikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą, o vien tik pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas neleidžia konstatuoti, kad vairuotojas savaime pažeidė ir KET 16 p. reikalavimą pateikti vairuotojo pažymėjimą, todėl konstatuotina kad E. G. veikoje nėra ATPK 1241 str. 7 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinė byla šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., dėl administracinės atsakomybės taikymo E. G. atžvilgiu pagal ATPK 1241 str. 7 d. nutrauktina.

E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų šiurkščių bei pavojingų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad E. G. dirba, neturi galiojančių nuobaudų už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, todėl teismas mano, kad ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. G. skiriant artimas vidurkiui nuobaudas – baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytas ATPK 126 str. 4 dalies, 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Vadovaudamasis ATPK 286 str., 287 str., 250 str. 1 p., teismas 

n u t a r i a :

E. G. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

• pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį - 2300 (dviejų tūkstančių trijų šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
• pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį - 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio baudą;
• pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinę bylą E. G. atžvilgiu dalyje dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ATPK 1241 str. 7 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 7 d., įvykio ir sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, E. G. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 3200 (trijų tūkstančių dviejų šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti  apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Jorūnė Pukinskienė