Civilinė byla Nr. e2-183-866/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria patvirtintos atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtos administravimo išlaidos, susidariusios už atliekų tvarkymą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius pateiktu skundu teismui prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta „įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eB2-829-555/2024 69, 77,  81 punktuose nurodyta motyvacija teismo nepatvirtintas administravimo išlaidas dengti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka“, ir patvirtinti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus parengtą faktiškai patirtų administravimo išlaidų ataskaitą (reg. Nr. DOK-21474).

2.       Nurodė, kad nei LUAB „Kontmena“, pasiūliusi skundžiamo sprendimo projektą, nei jį palaikę E. L. ar uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Krašto projektai ir partneriai“ nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl ko nebuvo tvirtinama LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus parengta faktiškai patirtų administravimo išlaidų ataskaita. LUAB „Kontmena“ balsavimo biuletenyje paminėti kai kurie teismų sprendimai su selektyviomis citatomis bei deklaratyviai ir neteisingai nurodyta, jog naujų argumentų ir dokumentų ataskaitoje nepateikta. Taigi kreditorės atstovai arba nesidomėjo ir nesusipažino su nemokumo administratoriaus parengta ataskaita, arba sąmoningai skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Ataskaita buvo parengta įvertinus Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties argumentus, bei pateikiant papildomus, patirtas išlaidas ir jų objektyvų poreikį, pagrindžiančius įrodymus.

3.       Didžiosios kreditorės LUAB „Kontmena“ ir su ja išvien veikiančių dviejų kreditorių pozicija, kuomet visiškai ignoruojamos šiam klausimui išspręsti reikšmingos aplinkybės, remiamasi ne racionaliais argumentais, o vien turima balsų persvara, yra nepagrįsta, lemianti LUAB „Laugina“ ir kitų jos kreditorių interesų pažeidimą, sukurianti prielaidas tolesniam proceso vilkinimui. Kreditoriai nenurodė, kokios konkrečios išlaidos buvo neprotingos, nebūtinos, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Skundžiamas sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pažeidžiantis bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo, teisingumo bei protingumo principus, todėl turi būti panaikintas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus skundą dėl atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo patenkinti iš dalies. Panaikinti atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą. Kitą nemokumo administratoriaus skundo dalį teismas atmetė. Teismas nutarė nepradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros pagal kreditoriaus E. L. prašymą. 

5.       Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo bei skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos nėra. Teismas tokių pažeidimų taip pat nenustatė.

6.       Teismas nesutiko su kreditorės LUAB „Kontmena“ argumentais, kad skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo padavė tokios teisės neturintis asmuo, t. y. pati LUAB „Laugina“, o ne nemokumo administratorius. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) juridinio asmens bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo (bankroto) administratorius, kuris ir pateikė skundą. 

7.       Teismas atmetė kreditorių E. L. ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ argumentus dėl kreditorių susirinkimo protokolo surašymo ydingumo, nurodydamas, kad kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo nebuvo išrinktas, todėl kreditorių susirinkimo protokolą parengė, jį pasirašė ir teismui pateikė nemokumo administratorius. Byloje ginčo dėl to, kad
2025 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. įvyko pakartotinis atsakovės LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti ir atitinkamo turinio sprendimai, nėra. Teismas, įvertinęs į bylą pateikto atsakovės 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo turinį, neturėjo pagrindo nuspręsti, kad buvo netinkamai įforminti / neįforminti pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimti sprendimai ar jų priėmimo aplinkybės.

8.       Teismas nesutiko ir su kreditorių argumentais, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 jau yra išsprendęs faktinių išlaidų pagrįstumo klausimą, todėl pakartotinai jų tvirtinimo klausimas negalimas, o civilinė byla turi būti nutraukta. 

9.       Teismas nurodė, kad iš ataskaitos turinio matyti, jog joje buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir prašymas dėl 1 781 248,68 Eur (9 182,50 Eur + 55 923,18 Eur + 1 716 143 Eur) faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo, t. y. tų pačių administravimo išlaidų, kurių tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. eB2‑829‑555/2024 ir kurių Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nepatvirtino. Tačiau, anot teismo, išsprendęs aptartų išlaidų tvirtinimo klausimą teismas nei nurodė, kad tokios išlaidos atsakovės bankroto proceso metu išvis buvo nepatirtos, nei įpareigojo jas iš savo lėšų padengti nemokumo administratorių.

10.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepritarė kreditorių pozicijai, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas yra tapatus jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 išspręstam klausimui, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Pažymėjo, kad nors šiuo atveju proceso bylos šalys iš esmės sutampa, o taip pat yra keliamas tų pačių faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, tačiau skiriasi tiek skundo dalykas, tiek ir faktinis jo pagrindas. Šiuo atveju skundo dalykas yra 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Nors skundžiamas sprendimas ir yra priimtas to paties teisinio santykio, dėl kurio teismas jau yra sprendęs, pagrindu, tačiau šiuo atveju yra nurodomos visiškai kitos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. nemokumo administratorius, siekdamas pagrįsti atsakovės bankroto proceso metu faktiškai patirtas administravimo išlaidas, jo teigimu, teikia naujus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius duomenis. Taigi teismas sprendė, kad anksčiau išnagrinėta civilinė byla ir ši byla nėra tapačios.

11.       Teismas pažymėjo, kad nurodytoje nutartyje nebuvo pritarta 1 716 143 Eur atliekų tvarkymo išlaidoms, kadangi nemokumo administratorius neįrodė neatidėliotinos būtinybės, be kreditorių pritarimo arba teismo sprendimo, jas prisiimti, o prisiimdamas atsakovės vardu atliekų tvarkymo išlaidas, veikė savo rizika. Teismas išsprendęs aptartų išlaidų netvirtinimo klausimą nenurodė, kad tokios išlaidos atsakovės bankroto proceso metu išvis nebuvo patirtos, neįpareigojo jas iš savo lėšų padengti nemokumo administratorių.

12.       Teismo nuomone, nemokumo administratoriaus teisę pakarotinai teikti kreditorių susirinkimui ar teismui svarstyti tų pačių faktiškai patirtų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą patvirtina ir kartu prie kreditorės UAB „Krašto projektai ir partneriai“ teismui pateikto prašymo (reg. Nr. DOK-21614) pridėtas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2025 m. rugpjūčio 14 d. raštas „Dėl 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. spalio 31 d., 2025 m. kovo 10 d. skundų ir informacijos apie neplaninio nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo rezultatus pateikimo“, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis neužkirto kelio administratoriui, siekiančiam šių išlaidų patvirtinimo, teikti jas tvirtinti dar kartą, pateikiant papildomus argumentus, dokumentus ir pan., kadangi tiek šio, tiek ankstesnių administratoriaus veiklos patikrinimų metu surinkti duomenys pagrindė, jog egzistuoja objektyvus poreikis atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto proceso metu sutvarkyti atliekas. Priešingu atveju atsakovė negalės būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

13.       Teismas, įvertinęs nemokumo administratoriaus papildomus argumentus dėl 9 182,50 Eur faktiškai patirtų teisinės pagalbos išlaidų (susijusias su ikiteisminiais tyrimais, baudžiamosiomis bylomis ir kt.), bei 55 923,18 Eur faktiškai patirtų išlaidų už UAB „Start invest“ suteiktas teisines paslaugas, sprendė, kad nėra pagrindo kitokioms išvadoms nei jos buvo padarytos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, t. y. nemokumo administratoriui nepagrindus būtinumo, be kreditorių susirinkimo pritarimo, atsakovės bankroto proceso metu pasitelkti kitus asmenis tokioms paslaugoms gauti.

14.       Be to, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-295-513/2025 pagal ieškovų LUAB „Kontmena“ ir E. L. netiesioginį ieškinį atsakovui Mindaugui Krupavičiui dėl 889 943,02 Eur žalos atlyginimo trečiojo asmens LUAB „Laugina“ naudai. Šioje civilinėje byloje būtent ir buvo sprendžiamas nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus civilinės atsakomybės klausimas dėl UAB „Laugina“ bankroto proceso metu faktiškai patirtų šių išlaidų atlyginimo: 837 947,13 Eur už mažosios bendrijos (toliau – MB) „Waste management“ suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, 55 923,18 Eur už UAB „Start Invest“ suteiktas administravimo paslaugas ir 9 182,50 Eur už advokato paslaugas. Išnagrinėjęs civilinę bylą, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 27 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies: priteisė trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iš atsakovo Mindaugo Krupavičiaus 65 105,68 Eur (55 923,18 + 9 182,50) žalos atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, patikslinus sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius, pakartotinai pateikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti 1 716 143 Eur faktiškai patirtas atliekų tvarkymo išlaidas, šioms išlaidoms pagrįsti nurodė papildomus paaiškinimus bei pateikė juos pagrindžiančius  įrodymus.

16.       Teismas nustatė, kad byloje ginčo dėlto, jog atliekų ir užteršto grunto sutvarkymui iš viso patirta 1 716 143 Eur (su PVM) išlaidų, iš kurių 1 356 773 Eur (su PVM) atliekų tvarkymui ir 359 370 Eur (su PVM) užteršto grunto sutvarkymui, nėra.

17.       Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 buvo nustatytos ir konstatuotos tokios faktinės aplinkybės: 1) nemokumo administratorius, nustatęs, kad įmonės veiklos teritorijoje yra atliekų, turėjo pareigą rūpintis jų sutvarkymu; bylos duomenys patvirtino, kad LUAB „Laugina“ valdytoje teritorijoje yra atliekų; joje LUAB „Laugina“ anksčiau vykdė veiklą ir šiuo metu yra atsakinga už jos sutvarkymą, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto objektus buvo išnuomojusi nuomininkei LUAB „Kontmena“; JANĮ įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą; be institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymos dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo negalės būti priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos; nemokumo administratorius negalėjo nevykdyti įstatyme nustatytų įpareigojimų sutvarkyti atliekas; 2) LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas neskyrė lėšų atliekoms sutvarkyti; atliekų tvarkymo išlaidos vis tiek būtų patirtos, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų be kreditorių sutikimo ar teismo procesinio sprendimo sumokėjęs už paslaugas atliekas sutvarkiusiai įmonei; delsimas sutvarkyti užterštą bendrovės veiklos teritoriją galėjo sukelti didesnių išlaidų ir nuostolių gamtai; dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti, kad, už atliekų sutvarkymą sumokėjus atliekas sutvarkiusiai įmonei, buvo padaryta žala LUAB „Laugina“ ar jos kreditoriams; 3) byloje nėra duomenų, kad UAB „Laugina“ bankroto procese toliau vykdė savo veiklą; įmonė neturi darbuotojų, todėl neįmanoma atkurti jos mokumo; tai, kad išlaidos nepatvirtintos LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime, teismo nutartimi, nereiškia, kad jos negalės būti įtrauktos į galutinę bankroto ataskaitą.

18.       Teismo vertinimu, kadangi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, dalyvavo tos pačios šalys, nurodytu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios ir nagrinėjamoje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką, laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

19.       Teismas sprendė, kad priešingai kreditorių argumentams, byloje yra nustatytas tiek atsakovės LUAB „Laugina“ veiklos teritorijoje buvusių atliekų faktas, tiek nemokumo administratoriaus pareiga jas sutvarkyti. Tai, kad atsakovės LUAB „Laugina“ veiklos teritorijoje buvo laikomi dideli kiekiai pavojingų ir nepavojingų atliekų, kurios susidarė jos veiklos vykdymo metu, patvirtina taip pat ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir AAD) patikrinimo aktai, nuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kiti. Teismas nepritarė kreditorių argumentams, kad būtent tokio kiekio ginčo atliekas buvo galima sutvarkyti mažesniais kaštais, pasitelkus kitus tokias paslaugas teikiančius asmenis. Tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylą pateikta nėra. Nė vienoje iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – AVNT) išvadų ar byloje esančių duomenų nėra nustatyti neteisėti nemokumo administratoriaus veiksmai, pasitelkiant būtent atliekas tvarkiusią įmonę. Tai, kad šiuo atveju iš anksto nebuvo gautas kreditorių susirinkimo pritarimas, iš esmės dėl dalies pačių kreditorių vengimo tokias išlaidas patvirtinti, teismo vertinimu, savaime nereiškia, jog tokios išlaidos nesusidarė ar apskritai nebuvo būtinos atsakovės likvidavimo procesui užbaigti.

III.                      Atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į juos argumentai

20.       Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti nešališkam ir objektyviam teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis, išskyrus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, yra neskundžiama ir nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Apeliantas teigia, kad M. Krupavičius švaisto LUAB „Laugina“ lėšas ir savo švaistymą bando vis įteisinti ir tas teismų yra toleruojama šiame teisminiame procese, ypatingai pirmosios instancijos teismo teisėjo E. Tamašausko. Atskirajame skunde apeliantas detalizuoja, jo nuomone, pagrįstas, sąsajas tarp bylą nagrinėjančio teisėjo, nemokumo administratoriaus, buvusio nemokumo administratoriaus ir kt., laikydamasis pozicijos, kad su LUAB „Laugina“ bankrotu susijusių klausimų negali nagrinėti teisėjas E. Tamašauskas, o nemokumo administratorius M. Krupavičius negali administruoti LUAB „Laugina“ bankroto, todėl turėjo būti sprendžiamas jo atstatydinimo klausimas.

20.2.                      Skundžiama nutartis, apelianto teigimu, turi būti panaikinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Apeliantas pažymi, kad visi jo pateikti prašymai turėjo būti išspręsti iki teismo posėdžio ir apie jų išsprendimą jis turėjo būti informuotas, bent jau apie prašymo dalį, kuria buvo prašyta perduoti bylą nagrinėti kitos sudėties teismui – nes šio klausimo neišsprendus iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos, E. L. negalėjo pareikšti pareiškimo dėl teismo nušalinimo.

20.3.                      Dėl procedūrinių pažeidimų apeliantas nurodo, kad skundžiamos nutarties 13 punkte, teismo išvados dėl neva tinkamo informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, prieštarauja šiame teisminiame procese Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023, 53 – 54 punktuose, padarytoms išvadoms, juolab kad nei LUAB „Laugina“ patvirtinta informacijos kreditoriams teikimo tvarka, nei kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka tokio informavimo būdo nepagrindžia, tačiau pirmosios instancijos teismas pasirinko visa tai ignoruoti vietoje to, kad aptartų, ar tikrai visi kreditoriai buvo tinkamai informuoti. Teismas skundžiama nutartimi netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 47,  55 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias tinkamą kreditorių informavimą apie susirinkimą.  

20.4.                      Dėl tinkamo subjekto kreiptis į teismą, apeliantas nurodo, kad JANĮ nenumato galimybės pačiam bankrutuojančiam asmeniui ginčyti kreditorių priimtus sprendimus, tuo tarpu šiuo atveju skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo padavė tokios teisės neturintis asmuo, t. y. pati LAUB „Laugina“, o ne nemokumo administratorius. Pažymi, kad skunde pareiškėja nurodyta LAUB „Laugina“; advokato L. Pivoro išrašytoje sąskaitoje faktūroje AAA Nr. 0005425 aiškiai nurodyta, kad advokatai skundo dėl 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priimto antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo civilinėje byloje Nr. eB2-8-555/2025 parengimo paslaugas suteikė užsakovei LUAB „Laugina“. Analogišku atveju dėl 2024 m. gruodžio 6 d. paduoto atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. e2-82-407/2025 atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartyje konstatavo, kad 2024 m. gruodžio 6 d. atskirąjį skundą padavė ne M. Krupavičius, o LUAB „Laugina“ (juridinis asmuo).

20.5.                      Dėl netinkamos teismo posėdžio formos, apeliantas nurodo, kad teismas, nepaisant kreditorių prašymų, bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, iš esmės viską išsprendė viename teismo posėdyje (pažeisdamas JANĮ ir CPK) nustatytus terminus ginčo nagrinėjimo trukmei, ir teismo procesinio sprendimo paskelbimui), t. y. visi E. L. pareikšti prašymai buvo sprendžiami vieno teismo posėdžio metu, o kito suinteresuoto asmens prašymas išreikalauti įrodymus, susijusius su ginčo objektu, buvo atmestas teisėjo rezoliucija. Tokie teismo veiksmai apribojant kreditoriams teisę apginti savo nuomonę, suinteresuoto asmens manymu, yra neteisėti, nes visus procesinius prašymus teismas iš esmės išsprendė ta pačia nutartimi, kuria išnagrinėjo bylą iš esmės ir dėl to tokia nutartis turėtų būti apeliacijos objektu.

20.6.                      Nemokumo administratorius nepateikė jokių naujų paaiškinimų, kurie nebūtų buvę pateikti civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024. Tokių nenurodė egzistuojant ir teismas apskųstoje nutartyje. Teismas atsisakė 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi tvirtinti tas pačias patirtas išlaidas, kurių pagrįstumą nagrinėjo pakartotinai šioje byloje dėl to, kad nemokumo administratoriui nebuvo jokio skubaus poreikio patirti šias išlaidas. 
E. L. vertinimu, aptartos aplinkybės eliminuoja galimybę teismui LUAB „Laugina“ skundo pagrindu peržiūrėti jau išspręstą klausimą atsisakyti tvirtinti tam tikras M. Krupavičiaus išleistas lėšas kaip LUAB „Laugina“ išlaidas. Skundžiama nutartimi yra paneigiamas tiek teismo sprendimo privalomumas, tiek res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia ir sudaromos prielaidos ateityje M. Krupavičiui neribotą kiekį kartų iš naujo kelti kreditorių susirinkime tą patį klausimą. Pažymi, kad vienintelis esą „naujas“ ir teismo neaptartas įrodymas – AAD 2024 m. gruodžio 6 d. raštas „Dėl pažymos juridiniam asmeniui likviduoti išdavimo“ – niekaip nepagrindžia poreikio nemokumo administratoriui skubiai tvarkyti valstybinėje žemėje esančias ne jo administruojamos įmonės sukurtas ir ne jai priklausančias tariamas atliekas, už kurių sutvarkymą buvo pasiūlyta net sumokėti LUAB „Laugina“, tačiau tokį pasiūlymą nemokumo administratorius atmetė vietoje pinigų gavimo, išleisdamas 1 716 143 Eur.

20.7.                      Apeliantui yra nesuprantama, kodėl skundžiamoje nutartyje teismas nevertino ir nepasisakė dėl E. L. procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, susijusių su civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 prisiekus duotais M. Krupavičiaus paaiškinimais. Taip pat teismas ignoravo ir faktą, kad ir šio ginčijamo kreditorių susirinkimo metu M. Krupavičius pripažino, jog LUAB „Laugina“ atliekos nepriklausė, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kada jis sužinojo ir suprato, kad atliekos LUAB „Laugina“ nepriklausė.

20.8.                      Teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad patirtas išlaidas atliekų tvarkymui patvirtina byloje pateikti įrodymai. Anot suinteresuoto asmens visi teismo išvardyti įrodymai buvo pateikti ir civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024. 

20.9.                      E. L. nuomone, M. Krupavičius nėra pagrindęs, kad jo atliekų tvarkymui patirtos išlaidos yra pagrįstos, ir jog jos buvo realiai patirtos, pavyzdžiui: 1) Mindaugo Krupavičiaus pavedimu veikęs atliekų tvarkytojas MB „Waste management“ pats dirbtinai ir neteisėtai sukūrė „žaliąsias atliekas“ už 133 760 Eur (neįskaitant PVM pagal Mindaugo Krupavičiaus pateiktas sąskaitas faktūras), už tai (savavališką ir neteisėtą brandžių medžių pjovimą valstybinėje žemėje bei jos valdytojo bei kompetentingų institucijų sutikimo) yra, nepatvirtintais E. L. duomenimis, tvarkytojas nubaustas administracine tvarka. Tai yra už žalių atliekų (valstybinėje žemėje savavališkai iškirstų medžių), tame tarpe brandžių medžių, kurios šiaip turi teigiamą komercinę vertę, „utilizavimą“ M. Krupavičius išleido jam patikėtus LUAB „Laugina“ pinigus, mokėdamas 4 000 Eur už toną medienos „utilizavimo“; 2) išleista 549 050 Eur (neįskaitant PVM, pagal M. Krupavičiaus pateiktas sąskaitas faktūras, tariamai užteršto dumblo tvarkymui, nors nemokumo administratoriaus buvo pateikti įrodymai, kad dumblas nėra užterštas, o po atlikto „tvarkymo“ nedidelė kūdra, iš kurios esą buvo išsiurbta beveik 220 tonų dumblo, atrodo vizualiai net nepakitusi. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl LUAB „Kontmena“ 2025 m. gruodžio 1 d. atsiliepime nurodytų reikšmingų argumentų (atsiliepimo 17 – 18 punktai) dėl atliekų tvarkymo kainų, tvarkytojo pasirinkimo ir kitų aplinkybių.

20.10.                      UAB „Krašto projektai ir partneriai“ šioje byloje pateiktu prašymu (DOK-21614), be kita ko, prašė teismo ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl M. Krupavičiaus atstatydinimo iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų. Teismas tokio prašymo netenkino nepagrįstai. Skundžiama nutartimi teismas antrą kartą atsisakė patvirtinti 65 105,68 Eur administravimo išlaidų. Šios išlaidos yra priteistos iš M. Krupavičiaus LUAB „Laugina“ naudai, tačiau M. Krupavičius šio teismo sprendimo nevykdo. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad iš M. Krupavičiaus šiuo metu vykdomas šių LUAB „Laugina“ naudai priteistų sumų išieškojimas (vykdomosios bylos Nr. 0091/25/02111). Teismas nepagrįstai neįžvelgė M. Krupavičiaus suinteresuotumo bylos baigtimi. Nors apeliacinės instancijos teismo yra konstatuota, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

21.       Prisidėjime prie atskirojo skundo LUAB „Kontmena“ prašo E. L. skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį, bylą pagal LUAB „Laugina“ skundą dėl 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių sprendimų panaikinimo nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu procesiniu dokumentu LUAB „Kontmena“ nurodė teikianti ir atsiliepimą į E. L. atskirąjį skundą. LUAB „Laugina“ nurodo tokius argumentus:

21.1.                      LUAB „Kontmena“ pritaria atskirojo skundo argumentams dėl skundą pateikusio subjekto netinkamumo ir draudimo pakartotinai svarstyti klausimą dėl faktinių administravimo išlaidų tvirtinimo, kuomet dėl to jau yra priimta ir įsiteisėjusi nutartis.

21.2.                      LUAB „Kontmena“ nurodo, kad patvirtintos faktinės atliekų tvarkymo išlaidos yra nepagrįstos, neatitinka kreditorių interesų, patvirtintos pažeidžiant JANĮ 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Detalizuodama konkrečius duomenis, LUAB „Kontmena“ pažymi, kad atliekų tvarkymo išlaidos yra nepagrįstai didelės, realiai nustatyti atliekų kiekiai neatitinka nurodomo faktiškai pašalintų kiekio, be to, MB „Waste management“ sąskaita 359 370 Eur išrašyta už paslaugas, kurios nenumatytos 2023 m. birželio 23 d. paslaugų sutartyje.

21.3.                      Administratorius M. Krupavičius buvo įpareigotas Aplinkos apsaugos inspekcijos pateikti kenksmingų atliekų kiekius ir neorganizuoti atliekų atidavimo atliekų tvarkytojui, kol nebus nustatyti tikslūs atliekų kiekiai ir atlikta atliekų identifikacija. Taip pat prieš planuojant atliekų atidavimą atliekų tvarkytojui privalėjo informuoti AAD Kauno valdybą raštu ar elektroniniu paštu bei sudaryti galimybę dalyvauti procese Kauno valdybos atstovui, tačiau šio įpareigojimo administratorius neįvykdė.

21.4.                      M. Krupavičius tokią pačią schemą, kai išleidęs lėšas, neturėdamas sąmatos, kreditorius ir teismą verčia priimti lėšų išleidimo faktą, naudoja ne pirmą kartą. Tą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-791-933/2023, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl M. Krupavičiaus pateikto kreditorių susirinkimo projekto padidinti administravimo išlaidų sąmatą 300 010,77 Eur, kurią sudaro 278 905 Eur už atliekų sutvarkymą ir kitos išlaidos.

21.5.                      M. Krupavičius ignoravo ir net nenagrinėjo akcininko E. L. pasiūlymo nupirkti visas atliekas bei sutvarkyti teritoriją, kuris būtų akivaizdžiai naudingiausias kreditoriams.

22.       Atsiliepime į suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus, prašo apeliacinį procesą nutraukti arba skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)
36 straipsnio 2 dalis). Iš esmės panašus reglamentavimas yra numatytas ir šiuo metu galiojančiame JANĮ 75 straipsnyje.

22.2.                      Viename iš su LUAB „Laugina“ bankroto byla susijusių procesų apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad negali būti pateisinama situacija, kai bankrutavusios bendrovės didžiausiai kreditorei nuolat darant įtaką norimo rezultato priėmimui bei ginčui pasiekus teismą, teismas, turėdamas bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, kuriais administratorius grindžia patirtas administravimo išlaidas, klausimą dėl sąmatos viršijimo ataskaitos ir (ar) įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo, grąžina svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

22.3.                      Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto atstovas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka buvo informuotas tinkamai, o bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nėra kviečiami ir jame nedalyvauja. Todėl nėra pagrindo konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

22.4.                      Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad nesant išspręsto jo prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos sudėties teismui jis negalėjo pareikšti pareiškimo dėl teismo nušalinimo.

22.5.                      E. L. teigia negalėjęs nušalinti teismo, t. y. visų Kauno apygardos teismo teisėjų. Tačiau suinteresuotam asmeniui manant, kad visi Kauno apygardos teismo teisėjai šališki, jam nebuvo jokio pagrindo laukti kol bus išspręsti jo prašymai. Kita vertus atskirajame skunde jis neįrodinėja, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Be to, teismas išsprendė visus E. L. prašymus.

22.6.                      Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad teisme nebuvo išnagrinėtas ginčas tarp nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus ir kreditorių, nes skundą pateikė tik LUAB „Laugina“, kuri neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų ir neturi jokio intereso dėl šio ginčo baigties.

22.7.                      Nutartimi, kuria išspręsti klausimai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais buvo sprendžiami klausimai dėl administravimo išlaidų sąmatos didinimo (keitimo) ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų sąmatą viršijančių išlaidų patvirtinimo yra sudėtinė ir neatskiriama bankroto bylos dalis, kuri tiesiogiai susijusi su bankroto bylos būsima baigtimi. Taigi, šiuo atveju buvo priimta nutartis, procesinis sprendimas, kuriuo buvo išspręsti procedūriniai klausimai bankroto byloje, tačiau tokio pobūdžio nutartis bankroto byloje pagal savo pasekmes neprilygsta bylos užbaigimui.

22.8.                      Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, jog išnagrinėtoje byloje spręstas klausimas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 išspręstam klausimui, nes skiriasi tiek skundo dalykas, tiek ir faktinis jo pagrindas. Be to, aukštesnės instancijos teismų yra konstatuota, kad atsakovė turėjo atliekų savo veiklos teritorijoje ir jos nebuvo sutvarkytos.

22.9.                      Įstatymas nedraudžia nemokumo administratoriui, siekiančiam faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimo kreditorių susirinkime / teisme, teikti jas tvirtinti dar kartą, pateikiant papildomus argumentus, dokumentus ir pan., kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistavo objektyvus poreikis atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto proceso metu sutvarkyti atliekas.

22.10.                      Suinteresuotas asmuo skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepradėjo nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros, tačiau šie jo teiginiai taip pat nepagrįsti. Šiuo atveju skundžiama nutartimi nusprendus nepradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros pagal iniciatyvos teisės neturinčio kreditoriaus E. L. prašymą – toks teismo sprendimas neskundžiamas.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). 

24.       Pažymėtina, kad pagal CPK 309 straipsnio nuostatas, pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų ribų. Todėl, LUAB „Kontmena“ prisidėjimo prie atskirojo skundo / atsiliepimo argumentai vertinami atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą.

25.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas patvirtino faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą, bei nutarties dalis, kuria nuspręsta nepradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros pagal kreditoriaus E. L. prašymą.

Dėl absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų

26.       Atskirajame skunde apeliantas E. L. teigia, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes visi E. L. procesiniai prašymai turėjo būti išspręsti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir apie jų išsprendimą E. L. turėjo būti informuotas. Bent jau apie prašymo dalį, kuria buvo prašyta perduoti bylą nagrinėti kitos sudėties teismui – nes šio klausimo neišsprendus iki nagrinėjimo iš esmės pabaigos, E. L. negalėjo pareikšti pareiškimo dėl teismo nušalinimo.

27.       Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, jei pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

28.       Kaip galima spręsti iš atskirojo skunde dėstomų argumentų loginės sekos, CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą, apeliantas sieja su tuo, kad apie jo pateiktų procesinių prašymų nagrinėjimo laiką ir vietą jis nebuvo informuotas iš anksto. Tačiau, reikėtų pažymėti, kad aptariamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra siejamas ne su tarpinių procesinių prašymų išsprendimu, bet su bylos nagrinėjimu iš esmės.

29.       Iš bylos proceso pirmosios instancijos teisme matyti, kad dar iki 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria byloje paskirtas rašytinis teismo posėdis 2025 m. gruodžio 2 d., byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant apeliantą, teikė prašymus, atsiliepimus ir kt. nagrinėjamu klausimu. Apie byloje paskirtą rašytinį posėdį paskelbta specialiame interneto puslapyje; nemokumo administratorius pateikė teismui įrodymus, kad kreditoriai informuoti ir elektroniniu paštu (DOK-26155).

30.       CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

31.       Taigi, teisiniu reguliavimu nėra nustatyta, kad dėl kiekvieno tarpinio šalies procesinio prašymo išnagrinėjimo, bylą iš esmės nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, šalys turėtų būti informuojamos iš anksto. Be to, teisiniu reguliavimu nėra nustatyto ir draudimo procesinius prašymus spręsti priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, išskyrus Civilinio proceso kodekso nustatytus atvejus.

32.       Reikėtų pažymėti, kad apeliantas atskirajame skunde ir nedetalizuoja, kokie konkrečiai procesiniai prašymai, susiję su ginčo esme bei turintys esminės reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui, nebuvo išnagrinėti. Apelianto atskirajame skunde nurodoma teisėjo rezoliucijų („į bylą“, „spręsti teismo posėdžio metu“) kritika savaime nesuponuoja išvados, kad prašymai nebuvo išspręsti ir (ar) išspręsti nesavalaikiai.

33.       Aptariamą, CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto, absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą apeliantas E. L. sieja ir su neišnagrinėtu prašymu dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Nurodo, kad 2025 m. gruodžio 2 d. pateikė procesinį prašymą, kuriuo, be kita ko, reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, o šio prašymo neišsprendus iki bylos nagrinėjimo iš esmės, jis negalėjo pareikšti nušalinimo visam teismui.

34.       Sutiktina su apeliantu, kad pagal CPK 68 straipsnio 3 dalies nuostatas, kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Taigi, klausimas dėl teisėjo (ne)nušalinimo turi būti išsprendžiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

35.       Formuluodamas savo prašymą (DOK-27367) E. L. nurodė taip: „bylą nutraukti, o šį prašymą atmetus, M. Krupavičiaus skundo nagrinėjimo klausimą perduoti nagrinėti kitos sudėties teismui ir jį atmesti“. Teisėjo rezoliucijoje nurodyta – „į bylą“. Skundžiamoje nutartyje dėl šio prašymo atskirai nepasisakyta.

36.       Tačiau šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš LUAB „Laugina“ bankroto proceso, tiek teisėjo, tiek viso Kauno apygardos teismo nušalinimo klausimas buvo sprendžiamas ne vieną kartą, tiek apelianto, tiek kitų bankroto proceso dalyvių prašymu, o iš bankroto procese priimtų nutarčių turinio, kuriomis visais atvejais nušalinimo pareiškimai buvo atmesti, akivaizdu, jog jokie nauji argumentai, kurie būtų objektyvus pagrindas nušalinti dešimt metų bylą nagrinėjantį teisėją ir (ar) teismą, iš esmės nėra nurodomi. Pagal CPK 68 straipsnio 5 dalies nuostatas, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

37.       Pažymėtina, kad viso teismo nušalinimo pareiškimo teikimas nėra siejamas su konkretaus teisėjo nušalinimo klausimo išsprendimu, o iš apelianto formuluotės dėl teisėjo nušalinimo, akivaizdu, kad pakartotiniai nušalinimo pareiškimai reiškiami ne dėl kokių nors objektyvių aplinkybių, o išimtinai siejant teisėjo / teismo nušalinimą su priimamais procesiniais sprendimais, kurie apelianto netenkina.

38.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK 68 straipsnio 5 dalies nuostatą, apeliantui nepagrindus nušalinimo pagrindų egzistavimo (CPK 65–66 straipsniai), kurie nebuvo žinomi (išspręsti) per dešimt metų vykstantį bankroto procesą, teismas pagrįstai nesprendė pakartotinio pareiškimo dėl nušalinimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

39.       Tiek apeliantas E. L., tiek LUAB „Kontmena“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai grindžiami tuo, kad pirmosios instancijos teisme ginčas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, todėl kreditoriams nebuvo garantuota teisė būti išklausytiems, užduoti klausimus ir kt.

40.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

41.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

42.       Kaip nustatyta teisiniu reguliavimu, nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). JANĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių susirinkimų sprendimų apskundimo tvarką, nenumato išimčių ir nenustato teismui pareigos skundus dėl kreditorių susirinkimų sprendimų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

43.       Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kaip nustatyta JANĮ 31 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su proceso eiga pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo išvadai, kad suinteresuotiems asmenims nebuvo užtikrintos procesinės teisės, nustatytos CPK 42 straipsnyje.

44.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta pagrįsto poreikio bylą pagal atskirąjį skundą ir prisidėjimą prie jo nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322, 338 straipsniai).

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta pradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūrą (ne)skundžiamumo    

45.       Skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas nutarė nepradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros pagal kreditoriaus E. L. prašymą. Teismas, įvertinęs tai, kad išskirtoje iš atsakovės UAB „Laugina“ bankroto bylos nagrinėjamoje byloje šiuo metu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl ginčijamo pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimto sprendimo panaikinimo ir prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikė tokios iniciatyvos teisės neturintis asmuo, taip pat įvertinęs kreditoriaus prašyme nurodytus argumentus, nusprendė nepradėti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros.

46.       Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo pradėti atsakovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūrą.

47.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra civiliniame procese taikoma taisyklė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. JANĮ nėra tiesiogiai nustatyta, jog teismo nutartis, kuria teismas atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Specialių taisyklių, nustatančių, kad dėl tokio pobūdžio nutarties gali būti teikiamas atskirasis skundas, nėra nustatyta ir CPK, kurio normos bankroto teisiniams santykiams yra taikomos tiek, kiek jų kitaip nereglamentuoja JANĮ.

48.       Nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procese priimta pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, jei dėl šios nutarties priėmimo negalėtų vykti bankroto procesas ar bent vienas proceso dalyvis toliau negalėtų dalyvauti bankroto bylos procese. Kasacinis teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui ar proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto bylos procese. Todėl, teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

49.       Atsižvelgiant į tai, kad nei JANĮ, nei CPK nuostatos nenumato, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių iš nemokumo administratoriaus pareigų, tokiai nutarčiai neužkertant kelio proceso eigai, pritartina nemokumo administratoriaus argumentui, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Todėl apeliacinis procesas pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirojo skundo dalį dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).  

Dėl teismo nutarties dalies, kuria patvirtintos faktiškai patirtos administravimo išlaidos  (ne)skundžiamumo

50.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šios nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.

51.       Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nurodydamas, kad nutartis turėtų būti skundžiama. Atsakovė, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nutarties dalis, kuria nuspręsta panaikinti atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų tvarkymą, yra neskundžiama. Tokią poziciją, anot atsakovės, patvirtina formuojama teismų praktika, todėl prašo apeliacinį procesą nutraukti.

52.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iš esmės yra maksimali lėšų suma, kurią bankroto administratorius gali išleisti bankroto procese. Kitaip tariant, tai preliminari suma, skirta numatomiems būtiniems veiksmams įmonės bankroto procese atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020).

53.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismų nutartys, kuriomis tvirtinamos administravimo išlaidų sąmatos, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsniu, neskundžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-391-690/2018). Tačiau, konkrečių išlaidų tvirtinimas reiškia jau faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimą, o ne sąmatos peržiūrėjimą. Taigi, iš esmės administravimo išlaidų sąmata ir faktiškai patirtos išlaidos yra skirtingos teisinės sąvokos. Todėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas savaime nepagrindžia faktiškai patirtų išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimo sprendimai ir teismo nutartis, kuria išsprendžiama dėl faktiškai patirtų išlaidų dydžio ir (ne)pagrįstumo, yra skundžiama (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-934/2024).

54.       Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo tenkinti nemokumo administratoriaus prašymo ir apeliacinį procesą nagrinėjamoje dalyje nutraukti.

Dėl subjekto galinčio teikti skundą dėl kreditorių susirinkimo

55.       Atskirajame skunde E. L. nurodo, kad JANĮ nenumato galimybės pačiam bankrutuojančiam asmeniui ginčyti kreditorių priimtus sprendimus, o pirmosios instancijos teismas nutartimi netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 47 straipsnio ir 55 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tinkamą kreditorių informavimą apie susirinkimą ir asmenis, turinčius teisę kreiptis į teismą. Suinteresuoto asmens teigimu, skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo padavė tokios teisės neturintis asmuo, pati atsakovė, o ne nemokumo administratorius.

56.       Prisidėjime prie atskirojo skundo nurodoma, kad skundą dėl atsakovės 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių sprendimo pateikė atsakovė LUAB „Laugina“, o ne nemokumo administratorius. Skundą parengė advokatų profesinės bendrijos „Justum“ advokatas L. Pivoras, veikdamas pagal 2021 m. birželio 18 d. atstovavimo sutartį, pasirašytą su LUAB „Laugina“. Kadangi skundas yra paduotas subjekto, kuriam JANĮ nesuteikia teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų, skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Nurodytos aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-82-407/2025.

57.       JANĮ 55 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimas. Pagal JANĮ 55 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.

58.       Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (JANĮ 66 straipsnio 2 dalis). JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos. Nemokumo administratorius, be kita ko, valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas), parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

59.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo administratorius, visų pirma, yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-2012).

60.       Prisidėjime prie atskirojo skundo yra remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-82-407/2025. Šioje nutartyje yra nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 nurodė, jog ginčai dėl administravimo išlaidų dydžio, nemokumo administratoriaus atlyginimo ir nemokumo administratoriaus atstatydinimo yra tiesiogiai susiję su nemokumo administratoriaus statusu ar interesu. Tokios praktikos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1031-450/2023, kuria bankroto administratoriui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo, teikiamo dėl nutarties, kuria buvo atstatydintas nemokumo administratorius, trūkumams pašalinti).

61.       Nagrinėjamu atveju apeliantas išvadą dėl netinkamo subjekto priėjo dėl to, kad skunde pareiškėja yra nurodyta LUAB „Laugina“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad į teismą su skundu kreipėsi netinkamas subjektas. Pažymėtina ir tai, kad skunde yra nurodytas atsakovės LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius M. Krupavičius. Tai, kad skunde yra nurodyta „pareiškėja“, o ne „pareiškėjas“ nesuponuoja išvados, kad skundą teikia ne nemokumo administratorius.

62.       Sutiktina, kad JANĮ nenumato galimybės pačiam bankrutuojančiam asmeniui ginčyti kreditorių priimtus sprendimus, tačiau kaip minėta, iškėlus bankroto bylą, įmonė niekaip kitaip nėra atstovaujama, kaip tik paskirto nemokumo administratoriaus. Nei advokato išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas, nei skunde nurodytas teisinis statusas „pareiškėja“ nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo šiuo atveju kreipėsi bankrutuojantis juridinis asmuo, o ne nemokumo administratorius. Ginčai dėl administravimo išlaidų dydžio, bei nemokumo administratoriaus atlyginimo nėra išimtinai susiję su nemokumo administratoriaus statusu (t. y. kitaip nei nemokumo administratoriaus atstatydinimo / nepaskyrimo atveju), nes administratorius pirmiausiai atstovauja įmonės interesus, todėl ir dalyvaudamas teisminiuose ginčuose, įskaitant ginčus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, gali pasitelkti teisinę pagalbą atstovaujant įmonės interesus. Todėl, skundo argumentai, dėl įmonės teisinės pagalbos pasitelkimo ir prašymas priteisti patirtas išlaidas įmonės naudai nesuponuoja išvados, kad skundą padavė tokios subjektinės teisės neturintis asmuo.

Dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 res judicata galios

63.       Atskirajame skunde ir prisidėjime prie jo nurodoma, kad kreditoriai 2025 m. rugsėjo 9 d. susirinkime priimdami sprendimą Nr. 2 rėmėsi įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo
2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 69, 77, 81 punkte nurodytais motyvais, kuria prašomos patvirtinti atliekų tvarkymo išlaidos teismo jau yra nepatvirtintos. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties 23 punkte dėl šios bylos ir 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 išnagrinėtos bylos dalyko nurodė, kad šioje byloje nagrinėjamas klausimas nėra tapatus jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-829-555/2024 išspręstam klausimui, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Teismas pažymėjo, kad teismas išsprendęs aptartų išlaidų tvirtinimo klausimą nei nurodė, kad tokios išlaidos atsakovės bankroto proceso metu išvis buvo nepatirtos, nei įpareigojo jas iš savo lėšų padengti nemokumo administratorių

64.       Anot apelianto, tokia teismo pozicija nepagrįsta ir neargumentuota, juolab, kad jokių naujų ar papildomų argumentų ar dokumentų, kurie nebūtų buvę pateikti į civilinę bylą
Nr. eB2-829-555/2024 nėra, išskyrus AAD 2024 m. gruodžio 6 d. raštą „Dėl pažymos juridiniam asmeniui likviduoti išdavimo“.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto proceso administravimo išlaidos yra dinamiškos, jų poreikis, dydis, vykdant bankroto procedūras, gali kisti. Todėl nemokumo administratorius turi reaguoti į pakitusį šių išlaidų poreikį ir kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos keitimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1320-407/2020).

66.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atliekų tvarkymo išlaidos patirtos viršijant kreditorių ir (ar) teismo nustatytą administravimo išlaidų sąmatą. JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Pažymėtina, kad skubių priemonių sąrašas teisiniu reguliavimu nėra nustatytas, todėl skubos poreikis vertintinas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atliktų priemonių pobūdį, bankroto proceso tikslus, bankroto proceso dalyvių teises bei pareigas ir kt.

67.       Viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ar šią sąmatą viršijusių įsipareigojimų priėmimo dienos. Nemokumo administratorius privalo pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektą. Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos (JANĮ 75 straipsnio 5-7 dalys). JANĮ 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 75 straipsnio 8 dalis).

68.       Visų pirma reikėtų pažymėti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025, 83 punkte konstatuota, kad LUAB „Kontmena“ valdė ir naudojo visą LUAB „Laugina“ turtą ir teritoriją Kėdainiuose, Dotnuvos g. 28, nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. vasario 15 d., kai atsakovas perėmė bendrovės turtą. Žemės sklypas Kėdainiuose, Pervažos g. 8 (anksčiau Biochemikų g. 2A), 2011 m. kovo 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi išnuomotas LUAB „Laugina“ iki 2086 m. kovo 8 d. Atsakovas, nustatęs, kad likviduojamos dėl bankroto bendrovės veiklos teritorijoje yra atliekų, turėjo pareigą rūpintis jų sutvarkymu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teritorija patenka į Kėdainių miesto Kėdainių I (Smilgos) vandenvietės apsaugos zonos cheminės taršos apribojimų A sektorių (kaptažo sritis gruntinio vandens sluoksnyje). Šalia teritorijos (nutolęs apie 20 metrų į vakarus) atviras priešgaisrinis vandens telkinys. Teritorija priskirta II grupei (jautri taršai). Ekogeologinio tyrimo metu nustatyta, kad gruntas neleistinai užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad LUAB „Laugina“ valdytoje teritorijoje yra atliekų. Joje LUAB „Laugina“ anksčiau vykdė veiklą ir šiuo metu yra atsakinga už jos sutvarkymą, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto objektus buvo išnuomojusi nuomininkei LUAB „Kontmena“. JANĮ įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą. Be institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymos dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo negalės būti priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Atsakovas negalėjo nevykdyti įstatyme nustatytų įpareigojimų sutvarkyti atliekas.  

69.       Taigi, tiek teisiniu reguliavimu esant nustatytai nemokumo administratoriaus pareigai sutvarkyti likviduojamos dėl bankroto įmonės atliekas, tiek įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytai aplinkybei (CPK 182 straipsnis), kad atliekos buvo ir jas sutvarkyti pareiga tenka būtent LAUB „Laugina“, bei esant pateiktai Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. gruodžio 6 d. pažymai, kad įmonės atliekos yra sutvarkytos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, negali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai faktiškai patirtos atliekų tvarkymo išlaidos, nors iš viršijant bankroto procese patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, tenka vien tik administratoriui, kaip kad yra nutarta skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu.

70.       Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nebuvo konstatuota, kad atliekų tvarkymo išlaidos dengtinos iš administratoriaus lėšų, vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 8 dalimi. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad aptariama nutartis įgijo res judicata galią ir nemokumo administratoriaus negalėjo šaukti naujo kreditorių susirinkimo, atliekų šalinimo išlaidų atlyginimo klausimui išspręsti, o teismas atitinkamai nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, vadovaujantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, spręsti iš esmės dėl sąmatos viršijimo pagrįstumo tvarkant įmonės atliekas, bei nustatyti atliekų tvarkymo išlaidų sumą.

Dėl procedūrinių pažeidimų šaukiant kreditorių susirinkimą

71.       Pirmosios instancijos iš AVNT informacinės sistemos duomenų nustatė, kad apie 2025 m. rugsėjo 8 d. 10.00 val. šaukiamą kreditorių susirinkimą (pakartotinio susirinkimo data 2025 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val.) informacija buvo pateikta 2025 m. rugpjūčio 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, JANĮ 47 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 50 straipsnis). Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir pakartotinio kreditorių susirinkimo datą kreditoriai taip pat informuoti 2025 m. rugpjūčio 21 d., jiems el. paštu išsiuntus pranešimą bei balsavimo raštu biuletenį (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnis). Iš 2025 m. rugpjūčio 21 d. pranešimo apie šaukiamą LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimą matyti, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. 10.00 val. nuotoliniu būdu (per ZOOM platformą) yra šaukiamas LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas, kartu pateiktas balsavimo raštu biuletenis ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų ataskaita su priedais, nurodant, kad su šiais duomenimis kreditoriai gali susipažinti ir atsakovės UAB „Laugina“ bankroto byloje, taip pat nurodyta ir pakartotinio kreditorių susirinkimo data 2025 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. (JANĮ 47 straipsnio 5 dalis, 50 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo bei skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos nėra.

72.       Atskirajame skunde apeliantas E. L. nurodo, kad dėl tokio informavimo netinkamumo jau šiame teisminiame procese yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023. Anot apelianto, nei LUAB „Laugina“ patvirtinta informacijos kreditoriams teikimo tvarka, nei kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, nepatvirtina, ar tikrai visi kreditoriai buvo tinkamai apie vyksiantį susirinkimą informuoti.

73.       Atsakant į šiuos apelianto argumentus visų prima pažymėtina, kad nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023, buvo sprendžiama dėl kito kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūrinių pažeidimų (ne)buvimo. Taigi nurodyta nutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje.

74.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

75.       Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

76.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nustatė ir atskirajame skunde apeliantas nepaneigė, kad šaukiamas atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 8 d. 10.00 val. kreditorių susirinkimas neįvyko, nesusidarius kvorumui. Į bylą pateiktas 2025 m. rugsėjo 9 d. LUAB „Laugina“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo turinys patvirtina (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-8-555/2025, dokumentas reg. Nr. DOK-20773), kad jo metu dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 2 372 914,21 Eur. Kreditoriai LUAB „Kontmena“, UAB „HAUPAS“, UAB „Riboleksas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, UAB „Testona“ ir UAB „INFINA“ balsavo iš anksto, pateikdami balsavimo raštu biuletenius. Kreditorių susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis (nuotoliniu būdu) dalyvavo du kreditoriai, t. y. E. L. ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ atstovas. Kadangi pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas, kreditorių susirinkimas galėjo priimti ginčijamą nutarimą. Skundžiamu nutarimu antruoju darbotvarkės klausimu, pritarus kreditorių susirinkimo pirmininkės LUAB „Kontmena“, E. L. ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ pasiūlymui, „už“ balsavo 61,99 procentai nuo bendros kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra priimtas balsų dauguma.

77.       Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas atsiliepimo į nemokumo administratoriaus skundą nepateikė. Jis pats pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje teikė prašymą atsisakyti priimti nemokumo administratoriaus M. Krupavičiaus skundą dėl LUAB „Laugina“
2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu, prašymą nutraukti bylą, prašymą priimti papildomus įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismui apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl galimai padarytų procedūrinių pažeidimų.

78.       Pažymėtina, kad kiti kreditoriai, teikdami atsiliepimą į nemokumo administratoriaus
M. Krupavičiaus skundą dėl LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu, su juo sutiko, prašė jį tenkinti ir procedūrinių pažeidimų nenurodė.

79.       Apibendrinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje priėjo prie pagrįstos išvados, kad ginčo dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo bei skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos byloje nėra. Tokių pažeidimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl ši suinteresuoto asmens atskirojo skundo dalis taip pat yra atmetama  kaip nepagrįsta.

Dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų atliekų sutvarkymui pagrįstumo

80.       Apeliantas, nesutikdamas su apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pirmiausia nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 nustatytomis aplinkybėmis.

81.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

82.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

83.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025 nustatytomis aplinkybėmis dėl atliekų išvežimo egzistavimo fakto bei subjekto turinčio pareigą šias atliekas pašalinti.

84.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, dalyvavo tos pačios šalys, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios ir nagrinėjamoje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką, laikytinos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Taigi, priešingai kreditorių argumentams, byloje yra nustatyta, tiek atsakovės LUAB „Laugina“ veiklos teritorijoje buvusių atliekų faktas, tiek nemokumo administratoriaus pareiga jas sutvarkyti. Su šiomis pirmosios instancijos teismo nėra pagrindo nesutikti, nes teismas tinkamai įvertino faktų prejudicialumą, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus.

85.       Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartyje konstatuota, kad LUAB „Laugina“ yra atsakinga už jos sutvarkymą, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto objektus buvo išnuomojusi nuomininkei LUAB „Kontmena“. Taigi, atmestini apelianto argumentai, kad ne LUAB „Laugina“ turėjo pareigą sutvarkyti atliekas, o nuomininkė LUAB „Kontmena“. Priešingai, tiek teisiniu reguliavimu, tiek nurodytu teismo sprendimu konstatuota būtent LUAB „Laugina“ pareiga sutvarkyti jos veiklos teritorijoje esančias atliekas. Tuo atveju, jeigu atliekas sukūrė nuomininkas ir (ar) kitas subjektas, kurių pašalinimo išlaidas patyrė dėl bankroto likviduojama įmonė, pastaroji gali reikšti reikalavimus dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-689-936/2026, pagal LUAB „Laugina“ ieškinį pareikštą atsakovei LUAB „Kontmena“, kuriuo prašoma priteisti 1 356 773,00 Eur nuostolių atlyginimą, patirtą tvarkant atliekas, bei įrodinėjant, kad atliekas (ar dalį jų) paliko LUAB „Kontmena“. Pažymėtina, kad teisiniu reguliavimu nėra nustatyta galimybė likviduojamai dėl bankroto įmonei perleisti jos valdytoje teritorijoje sukauptas atliekas kitam subjektui, taip išvengiant įstatymu nustatytos pareigos būtent likviduojamai įmonei nepalikti nesutvarkytų atliekų. Todėl, apelianto argumentai, kad turėjo būti svarstomas atliekų pardavimo klausimas, laikytinas teisiškai nepagrįstu.

86.       Nepagrįstu laikytini ir apelianto argumentai, kad teismas nustatydamas faktiškai patirtų išlaidų dydį, be pagrindo rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-295-513/2025 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025, nustatytomis aplinkybėmis, nes šioje byloje ieškiniu buvo prašoma priteisti iš nemokumo administratoriaus, kaip žalos atlyginimą, ne 1 716 143 Eur išlaidas, bet 889 943,02 Eur žalos atlyginimą.

87.       Pažymėtina, kad nurodytoje byloje ieškovai LUAB „Kontmena“ ir E. L. reikšdami netiesioginį ieškinį atsakovui Mindaugui Krupavičiui dėl žalos atlyginimo, bei prašydami priteisti 889 943,02 Eur žalos atlyginimą įrodinėjo, jog atsakovas turi pareigą nedelsdamas grąžinti bendrovei nepagrįstai išleistus 889 943,02 Eur ir atsisakyti jos vardu prisiimtų 833 296,59 Eur įsipareigojimų. Byloje nustatyta, kad atsakovas, prisiėmė bendrovės vardu 1 716 143 Eur apmokėjimo įsipareigojimus už atliekų tvarkymą, o iš šios sumos apmokėta 837 947,13 Eur. Taigi, nurodytoje byloje reiškiami reikalavimai buvo siejami tik su faktiškai apmokėtomis išlaidomis. Tačiau tai nereiškia, kad spręsdamas faktiškai patirtų išlaidų dydžio klausimą, viršijant patvirtintą sąmatą, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nurodytoje byloje nustatytais prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, kiek jie konkrečiai siejami su atliekų tvarkymu. Kaip minėta, pagal JANĮ 75 straipsnio nuostatas, teismas sąmatos viršijimo klausimą sprendžia, ne tik dėl jau faktiškai patirtų išlaidų pagrįstumo, bet ir prisiimtų įsipareigojimų, viršijančių sąmatą, pagrįstumo. Byloje nėra ginčo, kad bendra MB „Wate management“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma sudaro 1 716 143 Eur. Taip pat, nėra ginčo, kad ne visa suma yra apmokėta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apygardos teisme, atnaujinus procesą, yra nagrinėjama civilinė byla pagal MB „Waste management“ ieškinį pareikštą atsakovei LUAB „Laugina“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. eA2-295-894/2026).

88.       Nors apeliantas akcentuoja teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje padarytą išvadą, kad nebuvo įrodyta atliekų tvarkymo skuba viršijant sąmatą, tačiau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-455-912/2025, detaliai aptarus visus su atliekų tvarkymu susijusius įrodymus, 84 punkte teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentui, kad delsimas sutvarkyti užterštą bendrovės veiklos teritoriją galėjo sukelti didesnių išlaidų ir nuostolių gamtai. Taigi, nėra pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad atliekų tvarkymą nemokumo administratorius galėjo atidėti neapibrėžtam laikui ir (ar) iki kreditoriai pritars sąmatos didinimui, nes iš bankroto proceso akivaizdu, kad kreditoriai apskritai net neketina patvirtinti sąmatą atliekų tvarkymui, tai matyti ir iš skundžiamo nutarimo.  

89.       Apeliantas E. L. ir LUAB „Kontmena“ teigia, kad byloje nebuvo įvertinta aplinkybė, jog atliekas buvo galima sutvarkyti ir už ženkliai mažesnę kainą. Tačiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pritarti kreditorių argumentams, jog būtent tokio kiekio atliekas buvo galima sutvarkyti mažesniais kaštais, pasitelkus kitus tokias paslaugas teikiančius asmenis, nes tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylą pateikta nėra. Suinteresuoti asmenys tik selektyviai pateikia savo argumentus, nurodydami, kad už atitinkamų atliekų rūšį kiti subjektai nustato žemesnius įkainius, tačiau akivaizdu, kad skirtingo subjekto pasirinkimas kiekvienos kitos rūšies atliekų sutvarkymui lemtų ne mažesnius bet didesnius kaštus, tuo tarpu objektyvių įrodymų, kad visas atliekas kitas subjektas būtų sutvarkęs žymiai pigiau, nepateikta. Taip pat selektyviai apeliantas apeliuoja ir į neva nepagrįstus atitinkamos rūšies sutvarkytus atliekų kiekius, nurodydamas tokius argumentus, kaip kad: nepagrįstai išleista 549 050 Eur tariamai užteršto dumblo tvarkymui, nes nemokumo administratoriui buvo pateikti įrodymai, kad dumblas neužterštas; atliekų tvarkytojas MB „Waste management“ pats dirbtinai ir neteisėtai sukūrė „žaliąsias atliekas“ už 133 760 Eur (neįskaitant PVM), tuo tarpu, kai nepatvirtintais E. L. duomenimis, tvarkytojas nubaustas administracine tvarka ir kt.

90.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai aptarė visus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas atliekų buvimo ir jų pašalinimo faktas, nustatytų atliekų dydžiai ir kt. Apeliantas nenurodė objektyvių argumentų ir įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad kompetentingos institucijos netinkamai nustatė faktinius atliekų kiekius, jog institucijų sprendimai / išvados būtų ginčijamos ir (ar) faktiškai sutvarkytų atliekų kiekiai neatitinka nustatytųjų.

91.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl LUAB „Kontmena“ 2025 m. gruodžio 1 d. atsiliepime nurodytų reikšmingų argumentų (atsiliepimo 17, 18 punktai) dėl atliekų tvarkymo kainų, tvarkytojo pasirinkimo ir kitų aplinkybių. Tačiau apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės.

92.       Tuos pačius argumentus suinteresuotas asmuo LUAB „Kontmena“ pakartojo ir prisidėjime prie atskirojo skundo. Suinteresuotas asmuo teigia, kad nemokumo administratoriaus pasirinkto paslaugų tiekėjo atliekų sutvarkymo įkainiai neadekvačiai dideli bei žymiai viršijantys rinkos kainas.

93.       Pirma, įrodymų, kad paslaugų tiekėjo atliekų sutvarkymo įkainiai neadekvačiai dideli bei ženkliai viršijantys rinkos kainas, byloje nėra pateikta. Atsiliepimo 17 punkte yra nurodytas MB „Waste management“ paslaugų kainų palyginimas su UAB ,,Žalvaris“ ir UAB ,,Ekonovus“ teikiamų tapačių paslaugų kainomis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių patikrinti, kad suinteresuoto asmens pateikti UAB ,,Žalvaris“ ir UAB ,,Ekonovus“ įkainiai yra realūs. Tą apskųstoje nutartyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Antra, nemokumo administratoriaus 2023 m. birželio 23 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 1/2023, sudaryta su MB „Waste management“ nuginčytą ir (ar) ginčijama teisme nebuvo. Trečia, priešingai nei skunde teigia apeliantas, kreditoriai šiuo klausimu turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę du kartus, t. y. vykusiuose kreditorių susirinkimuose, nors ir post factum (po fakto). Ketvirta, atlikus nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimus, nei vienoje iš AVNT išvadų ar byloje esančių duomenų nėra nustatyti neteisėti nemokumo administratoriaus veiksmai, pasitelkiant būtent atliekas tvarkiusią įmonę ir (arba) tvarkant atliekas.

94.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog yra pagrindas panaikinti atsakovės LUAB „Laugina“ 2025 m. rugsėjo 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti atsakovės LUAB „Laugina“ bankroto byloje faktiškai patirtas 1 716 143 Eur administravimo išlaidas, susidariusias už atliekų sutvarkymą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

95.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

96.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

97.       Nemokumo administratorius M. Krupavičius pateikė prašymą priteisti iš apelianto E. L. atsakovei  LUAB „Laugina“ 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

98.       CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose (2 dalis).

99.       Nemokumo administratoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių, todėl, atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto atsakovės naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ (juridinio asmens kodas 261411420) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                     Asta Pikelienė

                                        Žilvinas Terebeiza

                                        Alma Urbanavičienė