Administracinė byla Nr. I-2357-257/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01102-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
nedalyvaujant pareiškėjui J. P.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas J. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (2 t., 97 b. l.). Pareiškėjas nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje (2 t., 99 b. l.). Skunde (1 t., 2–5 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2013-04-31 iki 2014-12-31 pažeidžiant privatumą. Pareiškėjas nurodė, kad kartą per savaitę būdavo vedamas nusiprausti karštu vandeniu į dušą, kuriame nebuvo pertvarų ar dušo kabinų. Kiti asmenys jį matydavo nuogą. Jis nuo vaikystės serga odos liga – žvyneline, jo kiti siumtieji bijodavo, neleisdavo kartu į dušą ar tyčiodavosi, t. y. jis būdavo ignoruojamas. Be to, kamerose tualetas ir praustuvė įrengti vienas šalia kito ir nėra visiškai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų. Jam naudojantis tualetu, kitas tuo pačiu metu asmuo praustuvėje plauna indus ar prausiasi. Atliekant gamtinius reikalus, kameroje esantys asmenys jį matė ir tuo pažeisdavo jo privatumą. Šiuo metu tualetas yra atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų paklodėmis ar panašiai, kaip sugalvoja suimtieji, tačiau toks atskyrimas nėra tinkamas. Dėl to jis patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminą. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Patikslintame skunde (2 t., 102-103 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovas, atsakymas į jo skundą, nieko nepasisako apie jo skunde nurodytas aplinkybes.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (2 t., 95 b. l.).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (1 t., 169-173 b. l.) ir atsiliepime į patikslintą skundą (2 t., 129-132 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo 2016-05-05 skundas yra tapatus pareiškimui administracinėje byloje Nr. I-1007-257/2014, kuri yra išnagrinėta Šiaulių apygardos administracinio teismo bei pareiškimui administracinėje byloje Nr. I-814-289/2016, kuri taip pat yra išnagrinėta Šiaulių apygardos administracinio teismo.
2014 m. vasario mėn. Šiaulių apygardos administraciniame teismas priėmė pareiškėjo J. P. skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2014-01-29. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista 1000 Lt neturtinės žalos.
2015 m. rugsėjo mėn, Šiaulių apygardos administraciniame teismas priėmė pareiškėjo J. P. skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5000 eurų neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014-02-01 iki 2014-07-08. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista 550 Eur neturtinės žalos.
2016-05-05 gautame skunde pareiškėjas nurodo patyręs žalą, kurią kildina už tą patį laikotarpį kaip ir savo 2014 m ir 2015 m. teiktuose skunduose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).
Atsakovas pažymi, jog tiek 2014 m. vasario mėn pareiškėjo skunde, tiek 2015 m. rugsėjo bei 2016 m. gegužės skunduose, tiek šalys, tiek skundo dalykas ir pagrindas yra tapatūs, nes abu skundai grindžiami ta pačia aplinkybe – dėl netinkamų kalinimo sąlygų – ir neturtinė žala kildinama už tą patį laikotarpį. Be to, administracinė byla Nr. 1007-257/2014 yra išnagrinėta, sprendimas įsiteisėjęs, administracinėje byloje Nr. I-814-289/2016 pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kas užkerta pareiškėjui kelią dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir esant tom pačiom šalim vėl kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą) palieka nenegrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo.
Dėl praustuvės ir unitazo įrengimo kamerose
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 34 ir kamerą Nr. 35 tikrino 2014-02-27 (2014-03-19 patikrinimo aktas Nr. EP-58). Nustatyta, kad kamerose nėra veidrodžio.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 20 ir 35 tikrino 2014-04-29 (2014-05-06 patikrinimo aktas Nr. EP-126). Nustatyta, kad kameroje Nr. 20 tualetas atskirtas užuolaidomis, kameroje Nr. 35 tualetas atskiras pertvara iš plokštės ir užuolaidomis.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 58 ir 1 tikrino 2013-09-04 (2013-09-05 patikrinimo aktas Nr. EP-300). Nustatyta, kad kameroje Nr.58 tualetas atitvertas presuoto kartono plokšte. Kameroje Nr. 1 tualetas atitvertas iš vienos pusės presuoto kartono plokšte iš kitos užuolaida.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 92 tikrino 2013-07-10 (2013-07-12 patikrinimo aktas Nr. EP-229). Nustatyta, kad sanitarinis mazgas atitvertas medžiagine užuolaida.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo9 pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, ginčui aktualiais laikotarpiais, nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 ir reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl dušų
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovas taip pat negali pateikti duomenų, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 nustatė, kad yra 2 dušinės su dušo rageliais, pelėsio nėra. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014-03-19 patikrinimo akte Nr. EP-58 nustatė, kad yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėjus, pareiškėjų laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo J. P. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, nes buvo pažeistas privatumas naudojatis dušu ir sanitariniu mazgu.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kartą per savaitę būdavo vedamas nusiprausti karštu vandeniu į dušą, kuriame nebuvo pertvarų ar dušo kabinų. Kiti asmenys jį matydavo nuogą. Jis nuo vaikystės serga odos liga – žvyneline, jo kiti siumtieji bijodavo, neleisdavo kartu į dušą ar tyčiodavosi, t. y. jis būdavo ignoruojamas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (1 t., 128-131 b. l.) nurodyta, kad kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (1 t., 114-121 b. l.) nurodoma, kad prausimosi-švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais. Dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija. Dušinių, prausyklių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“ 1% ir “Microbac forte” 1,5%. Dušo ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įrašai apie valymą yra.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 27 d., 1 t., 137-145 b. l.) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kas numatyta HN 76:2010 68 punkte. Apgyvendinimo kamerų sanitariniuose mazguose tiekiamas šaltas vanduo, kas atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimą.
Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų sanitarinio švarinimo grafikai (1 t., 167–168 b. l.) ir Suimtųjų (nuteistųjų) maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafikas (1 t., 166 b. l.).
Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus dėl pertvarų ar dušo kabinų nebuvimo dušuose atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi būti taip aprūpinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar dušu klimatui tinkamoje temperatūroje. Darytina išvada, jog privatumo aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne dušais, todėl negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušuose nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios, todėl nelaikytina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę prausti kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nemano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę prausti kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kamerose tualetas ir praustuvė įrengti vienas šalia kito ir nėra visiškai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų. Jam naudojantis tualetu, kitas tuo pačiu metu asmuo praustuvėje plauna indus ar prausiasi, o atliekant gamtinius reikalus, kameroje esantys asmenys jį matė ir tuo pažeisdavo jo privatumą.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 (1 t., 137-145 b. l.) nurodė, kad apgyvendinimo kamerose Nr. 34 ir Nr. 35 nėra veidrodžių.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. EP-126 (1 t., 146-152 b. l.) nurodė, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 20 tualetas atskirtas tik užuolaidomis, kameroje Nr. 35 tualetas atskiras pertvara iš plokštės ir užuolaidomis.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo kate Nr. EP-300 (1 t., 153-159 b. l.) nurodyta, kad apgyvendinimo kameroje Nr.58 tualetas atitvertas presuoto kartono plokšte, o apgyvendinimo kameroje Nr. 1 tualetas atitvertas iš vienos pusės presuoto kartono plokšte iš kitos užuolaida.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte Nr. EP-229 (1 t. 160-165 b. l.) nurodyta, kad apgyvendinimo kameroje Nr. 92 sanitarinis mazgas atitvertas medžiagine užuolaida.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr.62/08-353 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” (1 t., 22–23 b. l.) nurodoma, kad atsižvelgiant į 2009-07-10 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 III skirsnio 14.5 punktą „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga. Tačiau kaip matyti iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto Nr. EP-126 (1 t., 146-152 b. l.), kad apgyvendinimo kameroje Nr. 20 tualetas atskirtas tik užuolaidomis ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimo akto Nr. EP-229 (1 t. 160-165 b. l.), kad apgyvendinimo kameroje Nr. 92 sanitarinis mazgas atitvertas medžiagine užuolaida. Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kamerose Nr. 20 ir Nr. 92 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2013 m. balandžio 31 d.–2014 m. gruodžio 31 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais. Pareiškėjo teiginys dėl to, kad sanitariniame mazge šalia tualeto įrengta praustuvė, kuri apriboja privatumą naudojantis tualetu, yra nepagrįstas, nes negalima konstatuoti, kad šioje dalyje buvo pažeista higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimo dalis, kaip skunde nurodė pareiškėjas. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. pažymos Nr.62/08-353 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” (1 t., 22–23 b. l.) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais ir jose yra sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai), todėl šalia tualeto įrengtai praustuvei atsakovo atstovas įtakoti negali.
Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl privatumo pažeidimų naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu, jis patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminą.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (2 t., 7-49, 51-93 b. l.) įrašais nustatyta, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2013-05-06 užfiksuota, jog pareiškėjas nuo vaikytės serga žvyneline, turėta galvos trauma, prie žalingų įpročių nurodė rūkymą, alkoholį. Jokių įrašų dėl nepatogumų, garbės ar orumo pažeminimo, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. gegužės 13 d. pažymos Nr. 61/04-1183 (1 t., 24 b. l.) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-04-31 iki 2014-12-31 su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi, tačiau nei vieno skundo nebuvo dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu, t. y. dėl šios bylos dalyko (1 t., 25-113 b. l.). Teismas negali vertinti atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų dėl dušų įrengimo ir atskirų kamerų, kadangi fotonuotraukose užfiksuota šiuo metu esanti situacija. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad išnagrinėtose administracinėse bylose pareiškėjas neteikė argumentų dėl galimo privatumo pažeidimo naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu, todėl atsakovo atstovas tuo metu nefiksavo dušų įrengimo ir sanitarinių mazgų pareiškėjo buvimo kamerose.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė tam tikrą neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pažeidimo pripažinimas, įvertinus jo trukmę, mastą bei intensyvumą, t. y. galimai buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu apgyvendinimo kamerose Nr. 20 ir Nr. 92, laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjas nepatyrė tokių didelių kančių ar nepatogumų bei dvasinė skriauda nėra tokia didelė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. P. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. P. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais už šį laikotarpį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėja Laisvutė Kartanaitė