Nr. DOK-1793

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2023 m. kovo 31 d. paduotu ieškovo A. J. C. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. sausio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 2019 m. spalio 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. 

Kasaciniu skundu ieškovas A. J. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. 

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kadangi ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas ne tik aplinkybe, kad iš varžytynių parduotas turtas buvo netinkamai įkainotas, ir kad ne tik antstolis organizuodamas varžytynes padarė vykdymo proceso pažeidimų, bet ir aplinkybėmis, kad kredito unija (paskolos davėja), fiktyvi skolos perpirkėja (išieškotoja), antstolis, turto vertintojas (ekspertas K. K.), fiktyvus turto pirkėjas (atsakovas) veikė nesąžiningai ir neteisėtai, todėl ir jų nesąžiningumas turėjo būti bylos nagrinėjimo objektas, bet nesąžiningumo klausimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų liko neišnagrinėtas. 

2.       Kadangi daugiau pirkėjų, siūlančių didesnę kainą negu atsakovas L. Ž., neatsirado tik dėl anstolio panaudotos apgaulės ieškovo atžvilgiu, ir dėl to ieškovo pasiūlytas pirkėjas ne tik negalėjo nupirkti ginčo turto, bet ir dalyvauti varžytynėse, todėl sumažėjo konkurencija, o tokius teiginius patvirtino ir pirmosios ginčo objekto, kur varžytynių dalyvė buvo pasiūliusi 34 000 Eur kainą, varžytynės, kuriose dalyvavo žymiai daugiau dalyvių (varžytynėse Nr. 173056 dalyvavo 9 dalyviai, o varžytynėse Nr. 177439 tik 5 dalyviai), ir kurios vyko ir žymiai ilgiau (varžytynės Nr. 173056 papildomai užtruko apie 30 min., o varžytynės Nr. 177439 tik apie 15 min.), ir kadangi antstolio veiksmai, organizuojant ginčo varžytynes, buvo nesąžiningi ir neteisėti, o ginčo objektai (žemės sklypas ir sodo namelis) buvo parduoti už ženkliai per mažą ir neprotingą kainą, todėl varžytynių aktas turėjo būti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pripažintas negaliojančiu. 

3.        Teismai turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatos „areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones“ ir CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatos „prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą“ neatitikties Konstitucijai ir 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/17/ES (Hipotekos kredito direktyva), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Direktyvoje nurodyta, kad gyvybiškai svarbus turtas negali būti areštuojamas ir parduodamas už mažą kainą, kad vartotojams sudarant kredito sutartis dėl nekilnojamojo turto būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga, jog gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas būtų tinkamai įvertintas, būtų gauta geriausia rinkos sąlygomis įmanoma kaina, ir suteikta galimybė gauti geriausią įmanomą kainą už nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudotis atimta teisė. Teismas turėjo pasisakyti dėl Direktyvos taikymo, nes CPK 681 straipsnio nuostatos neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, Direktyvos reikalavimų, Konstitucijos (23, 30 straipsniai), CK 4.37 straipsnio, nes antstolis nėra nekilnojamojo turto sertifikuotas ekspertas, o antstolio atliekamas turto įkainojimas nėra reglamentuotas įstatymais ir metodika (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Teismo ekspertizės įstatymu, Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika). Be to, CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatos iš esmės prieštarauja teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-274 patvirtintai Sprendimų vykdymo instrukcijai (7 punktas: turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (nustatytus reikalavimus) (suvestinė redakcija nuo 2014-08-01 iki 2014-12-31) ir ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintai Sprendimų vykdymo instrukcijai (28 punktas: areštuoto turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus) (suvestinė redakcija nuo 2021-01-01), be to prieštarauja ir CPK 583 straipsniui, nes 3 darbo dienos bylos šalims pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo yra per trumpas ir neprotingas laikas pateikti alternatyvų sertifikuoto nekilnojamojo turto eksperto turto vertinimą. 

4.        Suvaržytos ieškovo kaip laiduotojo teisės bei teisėti interesai, nes ieškovas nebuvo informuotas ir dėl antstolio panaudotos apgaulės (nutylėjimo) negalėjo tinkamai pasinaudoti CPK 700 straipsnyje numatyta turto pardavimo laiduotojo (ne skolininko) pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka. Ginčo turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai buvo apribotos laiduotojo (ne skolininko) nuosavybės teisės; o tai, kad gauta už turtą kaina yra esmingai mažesnė, turėjo būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes, nes būtent taip yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). 

5.        Byloje teismų buvo ignoruota tai, kad nors įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009), tačiau antstolis (valstybę atstovaujantis profesionalus teisininkas) laikėsi priešingos pozicijos, todėl paskyrė atlikti ekspertizę pažįstamam ir šališkam ekspertui (byloje pateikti įrodymai), kaip buvo teismų ignoruota ir tai, kad šališkas ekspertas netinkamai įvertino (be vidaus apžiūros) ir antstolis pardavė (be vidaus nuotraukų, apžiūros galimybės) ginčo turtą, t. y. antstolis areštavo, šališkai įvertino ir pardavė turtą, ir tokiu būdu padarė ieškovui labai didelę turtinę ir neturtinę žalą, nes pirkėjas neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo (nes gavo visiškai kitos vertės turtą) jo sąskaita, nors, kaip yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, perkant turtą iš varžytynių, pirkėjui būtina įsitikinti, koks yra tikrasis varžytynių objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018). 

6.        Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, o šio prašymo, netenkindamas ieškovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir kitų ieškovo pateiktų pirmosios instancijos teismui prašymų dėl CPK 681, 682 ir kt. straipsnių nuostatų netaikymo, taip pat dėl atskirosios nutarties priėmimo, dėl teismo ekspertų ir bylinėjimosi išlaidų, dėl iškvietimo apklausai ir apklausimo nekilnojamojo turto ekspertizę atlikusį teismo ekspertą, nors visus prašymus teismas turėjo išnagrinėti kartu su apeliaciniu skundu. 

7.        Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ieškovo argumentus apie antstolio atliktą pažeidimą: turto apžiūros neorganizavimą (nebuvimą), t. y. kad antstolis pažeidė CPK 708 straipsnio reikalavimus, todėl ir šis antstolio pažeidimas turėjo būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo. 

8.        Pagal CPK 266 straipsnį (draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teises ir pareigas) teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, todėl yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnyje, nes nuo 2023 m. sausio 12 d. antstolio Donato Kisieliaus įgaliojimai laikomi pasibaigusiais, o apeliacinės instancijos teismas priėmė 2023 m. sausio 17 d. nutartį būtent atsakovui antstoliui Donatui Kisieliui. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Artūras Driukas 

                                                                                                            Donatas Šernas

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė