Administracinė byla Nr. eA-1158-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07033-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Decentralized“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Decentralized“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Decentralized“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2022 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 4-8404 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Decentralized“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti, kad Bendrovė nepadarė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimo bei Bendrovės padarytą 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, už kurį netaikytina poveikio priemonė; 2) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad vykdo įvairią su virtualiosiomis valiutomis susijusią veiklą, įskaitant, bet neapsiribojant, atsiskaitymų virtualiosiomis valiutomis apdorojimo paslaugų teikimą, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus paslaugų teikimą bei prekybą dovanų kortelėmis, dalis Bendrovės veiklos atitinka virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus (kaip apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 224 dalyje) veiklos požymius, todėl Bendrovė yra registruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre kaip virtualiųjų valiutų keityklos operatorius; atitinkamai Bendrovės veiklos daliai yra taikomi Įstatyme nustatyti reikalavimai, kuriuos Bendrovė, veikdama kaip virtualiųjų valiutų keityklos operatorius, įgyvendina.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad FNTT 2022 m. gegužės 25 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-4332 pradėjo Bendrovės veiklos patikrinimą (toliau – ir Patikrinimas), siekiant nustatyti, ar Bendrovėje nuo 2020 m. liepos 1 d. tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu. FNTT Pinigų plovimo valdybos priežiūros skyriaus 2022 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-6117 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) buvo užbaigtas Bendrovės Patikrinimas, nurodant, kad nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies; 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai, FNTT Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu (toliau – ir Pradinis pranešimas) Bendrovė buvo informuota apie tai, kad FNTT atliko Bendrovės veiklos patikrinimą ir buvo nustatyti galbūt padaryti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai, tačiau šiame pranešime apibūdinant Bendrovei inkriminuojamus pažeidimus, buvo pateiktas dviprasmiškas ir abejonių dėl tiriamo pažeidimo apimties keliantis galbūt padarytų Įstatymo 9 straipsnio nuostatų pažeidimų aprašymas. Pareiškėjas teigė, kad dėl to, susipažinęs su Patikrinimo medžiaga, 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą FNTT, prašydamas patikslinti Pradiniame pranešime, o taip pat ir Tarnybinio pranešimo konstatuojamoje dalyje pateikiamą Įstatymo 9 straipsnio pažeidimų aprašymą, sukonkretinant bei aiškiai įvardinant, jog visi minimi Įstatymo 9 straipsnio pažeidimai yra kildinami tik iš Bendrovės veiklos, kuri susijusi su dovanų kuponų pardavimu. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., gavo Komisijos pirmininko 2022 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą Nr. 25-12418 „Dėl prašymo patikslinti nagrinėjamų pažeidimų apimtį“ (toliau – ir Patikslintas pranešimas), kuriame nurodyta, kad Komisijai yra aišku, jog nustatyti PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimai susiję išimtinai tik su Bendrovės veikla, susijusia su dovanų kuponų pardavimu įmonės klientams. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu pateikė išsamius, detalius paaiškinimus dėl Įstatymo pažeidimų, kuriais jis kaltinamas, 2022 m. rugsėjo 29 d. įvyko Komisijos posėdis, o 2022 m. spalio 12 d. Komisija priėmė išvadą Nr. 4-8316 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Decentralized“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1, 12–16, 18 dalių, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pasiūlyta už nurodytą pažeidimą Bendrovei skirti 16 530 Eur piniginę baudą; Išvados pagrindu FNTT direktorius priėmė Sprendimą, kuriame nurodoma, kad FNTT direktorius, be kita ko, vadovaudamasis Išvadoje, kuri yra sudėtine šio Sprendimo dalis, numatytomis aplinkybėmis ir motyvais, nutaria skirti Bendrovei 16 530 Eur pinginę baudą už Įstatymo 9 straipsnio 1, 12–16, 18 dalių, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.

4.       Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Sprendimas, nurodoma, jog Bendrovė, atlikdama sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, t. y. leisdama klientams už virtualiąją valiutą įsigyti dovanų korteles, nesilaikė kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nenustatinėjo klientų, kurie pirko dovanų korteles, tapatybių, nerinko duomenų, reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui ir jų nesaugojo, klientams nebuvo pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, nebuvo įgyvendintos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu; Komisijos vertinimu, ši Bendrovės klientams suteikiama priemonė yra iš esmės analogiška išankstinio apmokėjimo kortelei (mokėjimo priemonei) ir veikia taip pat, kaip mokėjimo kortelės; anot Komisijos, visais Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais įpareigotieji subjektai, neišskiriant subjekto vykdomos veiklos rūšies, privalo imtis priemonių nustatyti bei patikrinti kliento bei naudos gavėjo tapatybę, t. y. virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turi taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones net ir toje savo veiklos dalyje, kuri nėra virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla.

5.       Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas (ir Išvada, kaip sudėtinė Sprendimo dalis) yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas FNTT klaidingai nustačius faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus esminių faktų, netinkamai aiškinant reglamentavimą bei sąvoką „sandoris virtualiąja valiuta“, neatsižvelgus ir neįvertinus kitų teisės aktų nuostatų, dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad Bendrovė nesilaikė ir pažeidė Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, be to, Bendrovės padarytas PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas nepagrįstai nepripažintas mažareikšmiu, už kurį netaikytina poveikio priemonė.

6.       Pareiškėjo įsitikinimu, Įstatymas nereikalauja taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones parduodant dovanų korteles, kaip atsiskaitymą už jas priimant virtualiąsias valiutas. Pareiškėjas teigė, kad dovanų kortelės nėra įprastinė mokėjimo priemonė ir joms nėra taikomi įstatymai, reglamentuojantys mokėjimo priemones.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad mokėjimo priemonių išleidimą ir kitus su mokėjimo priemonėmis susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas, kurio 3 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuriais šiame įstatyme nustatyti reikalavimai nėra taikomi, o 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2015/2366 mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – ir Mokėjimo paslaugų direktyva), taikoma išimtis, kurios tikslas yra užtikrinti, kad kortelėms, kuriomis atsiskaityti galima tik labai ribotai, nebūtų taikomi tie patys įstatyminiai reikalavimai lyginant su įprastomis mokėjimo priemonėmis, kurios sudaro galimybę atsiskaityti iš esmės universaliai (t. y. su bet kuriuo asmeniu). Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas nustatė, kad neproporcinga būtų reikalauti, jog tokios ribotos paskirties ir funkcionalumo kortelės turėtų tokį pat teisinį režimą kaip bet kuri kita universalios paskirties ir funkcionalumo kortelė (pvz., banko išleidžiama debetinė ar kreditinė kortelė), kadangi kitu atveju tokias ribotos paskirties ir funkcionalumo korteles galėtų išleisti tik kaip mokėjimo paslaugų leidėjai licencijuoti finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų įstaigos ar mokėjimo įstaigos); taigi, remiantis Mokėjimo paslaugų direktyvos bei Mokėjimų įstatymo nuostatomis, Bendrovės parduodamos dovanų kortelės nėra laikomos mokėjimo kortelėmis, kurioms yra taikomas mokėjimų paslaugų teisinis reguliavimas.

8.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jo parduodamos dovanų kortelės būtent ir yra parduotuvių kortelės, konkrečių paslaugų kuponai, kuriais galima atsiskaityti tik labai ribotai (tik pas tokių dovanų kuponų išleidėjus) ir kuriems, remiantis Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punktu bei Mokėjimo paslaugų direktyva, yra taikoma riboto tinklo išimtis ir dėl šios išimties dovanų kortelių leidėjai ir jomis prekiaujantys asmenys (tarpininkai) neturi pareigos įgyvendinti jokių su mokėjimo paslaugų teikimu susijusių reikalavimų (nustatytų Mokėjimų įstatyme) ir tuo pačiu su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susijusių reikalavimų (nustatytų Įstatyme). Pareiškėjo teigimu,  Išvados teiginiai, kad Bendrovės parduodamos dovanų kortelės yra mokėjimo priemonė, kuri iš esmės analogiška išankstinio apmokėjimo kortelei (mokėjimo priemonei) ir veikia taip pat, kaip mokėjimo kortelės, yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė vykdo ne tik virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklą, bet užsiima ir kita teisėta veikla, viena veiklos rūšių yra prekyba dovanų kortelėmis, kas nelaikytina sandoriu virtualiąja valiuta, kadangi prekyba dovanų kortelėmis nėra virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla, o yra atskira veikla, kuri nepatenka į Įstatymo reguliavimo apimtį.

9.       Pareiškėjo teigimu, sandoriai, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos ir kurie laikytini sandoriais virtualiąja valiuta, yra: virtualiosios valiutos keitimas į kitą virtualiąją valiutą; virtualiosios valiutos keitimas į teisinį valiutos statusą turinčią valiutą; teisinį valiutos statusą turinčios valiutos keitimas į virtualiąją valiutą, o dovanų kortelės nėra nei virtualiosios valiutos, nei teisinį valiutos statusą turinčios valiutos (t. y. lėšos). Pareiškėjas nurodė, kad sistemiškai aiškinant ir vertinant 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (toliau – ir Direktyva (ES) 2018/843), kurią įgyvendinant 2019 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XIII-2584 buvo priimti atitinkami Įstatymo pakeitimai, susiję su virtualiosiomis valiutomis, matyti, jog Direktyvos (ES) 2018/843 priėmimą ir Įstatymo pakeitimus lėmė virtualiųjų valiutų panaudojimas pinigų plovimui arba teroristų finansavimui tose srityse, kuriose tokia rizika ypatingai didelė, t. y. srityse, kuriose virtualioji valiuta keičiama į įprastinę valiutą, elektroninius pinigus, kadangi šios priemonės gali būti tiesiogiai panaudojamos neteisėtiems tikslams. Pareiškėjas pažymėjo, kad Direktyvos (ES) 2018/843 preambulės 10 punktas aiškiai numato, jog virtualiosios valiutos neturėtų būti painiojamos su tik konkrečioje žaidimo aplinkoje galimomis naudoti žaidimo valiutomis, t. y. priemonėmis, kurios naudojamos labai ribotose srityse. Pareiškėjo teigimu, jis už virtualias valiutas siūlo įsigyti įvairias dovanų korteles (kuponus), pvz., kompiuterinių žaidimų platformoje Steam, kurioje galima pirkti kompiuterinius žaidimus; žaidime PUBG Mobile, kuriame už žaidimo valiutą galima įsigyti įvairius vizualinius žaidimo elementų patobulinimus ir t. t.; dovanų kortelės, kuriomis prekiauja Bendrovė, neturi universalaus atsiskaitymo instrumento požymio, dėl šių aplinkybių Direktyva (ES) 2018/843 ir minėti Įstatymo pakeitimai tokių priemonių nepriskiria virtualiajai valiutai, o prekybos tokiomis dovanų kortelėmis – virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklai, tačiau į šias aplinkybes Sprendime ir Išvadoje neatsižvelgta, todėl jie neteisėti.

10.       Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymas nereglamentuoja „lėšų“ sąvokos ir teisinio statuso, o šios sąvokos turinį atskleidžia Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, akivaizdu, kad dovanų kortelės nėra nei grynieji pinigai, nei pinigai sąskaitoje; elektroninių pinigų sąvoka atskleista Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o dovanų kortelės nėra elektroniniai pinigai, nei virtualiosios valiutos, nei lėšos, todėl Bendrovės veikla prekiaujant dovanų kortelėmis, už jas priimant atsiskaitymus virtualiosiomis valiutomis, negali būti laikoma virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklos dalimi, Bendrovė šioje savo veiklos dalyje, veikia tik kaip juridinis asmuo, parduodantis atitinkamas prekes ir paslaugas bei leidžiantis už jas atsiskaityti virtualiąja valiuta, o ne kaip virtualiųjų valiutų keityklų operatorius, todėl Bendrovė nepatenka nei į vieną iš kitų Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje numatytų kitų įpareigotųjų subjektų kategoriją, atitinkamai Bendrovė neprivalėjo taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių prekiaudama dovanų kortelėmis. Pareiškėjo vertinimu, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veiklos vykdymas niekaip neriboja jo teisės vykdyti bet kokią kitą įstatymų nedraudžiamą veiklą, o Sprendimo išvada, jog virtualiųjų valiutų keityklos operatorius turi taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones visoje savo veikloje, nepriklausomai nuo to, ar atitinkama veikla yra virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla, kaip apibrėžta Įstatyme, yra nepagrįsta, kadangi: toks reikalavimas nėra nustatytas Įstatyme ir sukurtų neproporcingą ir nepagrįstą situaciją, kai du juridiniai asmenys, atlikdami identiškus veiksmus, turėtų laikytis kardinaliai skirtingų reikalavimų.

11.       Pareiškėjas tvirtino, kad buvo įgyvendinęs pareigą paskirti vadovaujantįjį darbuotoją organizuoti Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones bei bendradarbiauti su FNTT. Šias pareigas nuo 2021 m. gegužės 1 d. ėjo ir funkcijas atliko A. A.. Pareiškėjas patikrinimo metu neneigė, kad apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo informuota tik 2022 m. gegužės 17 d., pažymėjo, jog apie tai, kad FNTT nebuvo informuota, sužinojo tik Patikrinimo metu ir nedelsdamas ėmėsi priemonių apie tokio asmens paskyrimą tinkamai informuoti FNTT, be to ėmėsi papildomų priemonių – parengė ir patvirtino Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą organizuojančių darbuotojų paskyrimo tvarką, numatančią tikslius reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, kad tik laikinai ir tik vieną kartą nevykdė minėtos pareigos informuoti FNTT, tačiau visu atitinkamu laikotarpiu tinkamai vykdė visas su informacijos teikimu FNTT susijusias pareigas, o formalaus reikalavimo pateikti informaciją nevykdymas neturėjo įtakos pareigai bendradarbiauti su FNTT, nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, toks laikinas pažeidimas turėjo būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį netaikytina poveikio priemonė.

12.       Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas (ir Komisijos Išvada) yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų, nesivadovaujant ir neatsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, todėl turi būti panaikintas ir Bendrovė pripažinta nepadariusi Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimo, o Bendrovės padarytas 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas pripažintas mažareikšmiu už kurį netaikytina poveikio priemonė.

13.       Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14.       Atsakovas paaiškino, kad Bendrovė klientams už bitkoinus ar kitą virtualiąją valiutą parduoda korteles, klientui perduodamas QR kodo ar kitokio kodo forma. Šia priemone Bendrovės klientai galėjo pirkti prekes ir paslaugas: avialinijų paslaugas, keliones, pramogas, žaidimus, sporto, maitinimo įstaigų, grožio, SPA, kitų parduotuvių ir kitas paslaugas. Atsakovo vertinimu, Bendrovės

15.       Atsakovas konstatavo, kad kai kliento virtualiąja valiuta sumokama suma už minėtas korteles yra lygi arba viršija 1 000 Eur (įskaitant susijusias operacijas, t. y. per parą atliekamas kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta), Bendrovei kyla pareiga taikyti Įstatymo 9 straipsnio 1, 12–16, 18 dalių reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad Bendrovės patikrinimo metu išanalizavus 100 didžiausių pirkėjų (klientų), kurie įsigijo nuo 6 iki 744 (iš viso:  3 633) dovanų kuponų už sumas, kurių vertė nuo 4 996,21 Eur iki 31 003,99 Eur (iš viso: 906 844,10 Eur), nustatyta, kad ne mažiau nei 7 pirkėjai ne mažiau kaip 17 atvejų pirko dovanų kuponus už sumas, lygias ar didesnes nei 1 000 Eur; Bendrovės pirkėjai turėjo galimybę tą pačią dieną pirkti kelis dovanų kuponus, kurių vienas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau bendra įgytų prekių / paslaugų kuponų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur; ne mažiau nei 8 pirkėjai per parą pirko dovanų kuponus, kur vienas kuponas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau kuponų bendra įgytų prekių / paslaugų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur, šiems klientams Įstatymo 9 straipsnio 1, 12–16, 18 dalių nuostatos nebuvo taikytos. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime nenurodoma, jog Bendrovės platinamoms kortelėms taikytinos Mokėjimų įstatymo normos, Sprendime FNTT vertino tik tai, kad Bendrovės klientams, už bitkoinus ar kitą virtualiąją valiutą įsigijusiems nagrinėjamas korteles, turėjo būti taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, jei klientų sumokama suma už minėtas korteles yra lygi arba viršija 1 000 Eurų.

16.       Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovės patikrinimo metu nustatyta, jog nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. Bendrovei vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, nebuvo paskirtas. Atsakovas nurodė, kad Komisija atsižvelgė į Bendrovės pateiktus duomenis, jog A. A. nuo 2021 m. gegužės 1 d. ėjo darbuotojo, atsakingo už Įstatymo nustatytų priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, pareigas, tačiau apie šio asmens paskyrimą FNTT buvo informuota tik 2022 m. gegužės 17 d, todėl reikalavimas pranešti FNTT apie paskirtą darbuotoją, organizuojantį Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą raštu per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo, nebuvo įgyvendintas. Atsakovo teigimu, jis įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasis nustatyta tvarka, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą Bendrovei.

II.

17.       Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18.       Teismas nustatė, kad: FNTT 2022 m. gegužės 25 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-4332 pradėjo Bendrovės veiklos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Bendrovė tinkamai vykdė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; FNTT 2022 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-6117 užbaigtas Bendrovės patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių ir 18 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai; Komisija 2022 m. rugsėjo 29 d. organizavo posėdį, kuriame nagrinėjo Patikrinimo rezultatus, pareiškėjo veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės atstovų pateiktus paaiškinimus, priėmė Išvadą dėl Įstatymo pažeidimų; Išvadoje nustatyta, kad Bendrovė pažeidė 9 straipsnio 1, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl už šį pažeidimą buvo siūloma skirti 16 530 Eur piniginę baudą; FNTT direktoriaus Sprendimu Bendrovei už Įstatymo 9 straipsnio 1, 12, 13, 14, 15, 16 ir 18 dalių, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą skirta 16 530 Eur piniginė bauda.

19.       Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas ir, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad dovanų kuponai nėra prilygintini mokėjimo kortelėms ir Bendrovė neturi pareigos šiai veiklai taikyti Įstatymo nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, pažymėjo, jog Tarnybos 2022 m. gegužės 25 d. patikrinimo akte nustatyta, kad: Bendrovei priklauso internetinis puslapis www.coingate.com; CoinGate – 2014 m. Lietuvoje įsteigta fintech bendrovė, diegianti sprendimus, kurie leidžia bet kokio dydžio verslams priimti mokėjimus kriptovaliutomis;  CoinGate partneriai gali rinktis priimti kriptomokėjimus, keisti juos į FIAT (tradicinę valiutą), gauti FIAT pavedimus tiesiai į banko sąskaitą, naudotis momentinių sąskaitų išrašymo (instant billing) paslauga; fiziniams asmenims siūlomos paslaugos pirkti virtualiąsias valiutas, parduoti virtualiąsias valiutas, keisti virtualiąsias valiutas, pirkti dovanų kuponus, o Bendrovės vadovas J. P. nurodė, kad pagrindinė CoinGate veikla – juridiniams asmenims teikiama paslauga priimti virtualiąsias valiutas kaip atsiskaitymo priemonę už teikiamas prekes / paslaugas ir šių duomenų Bendrovė neginčija.

20.       Teismas nurodė, kad iš Komisijos Išvados matyti, jog turint susikurtą profilį Bendrovės tinklalapyje, ginčo laikotarpiu buvo galima pirkti dovanų kuponus – maksimaliai 25 kuponai vienam krepšeliui, vieno krepšelio suma nuo 1 iki 1 000 Eur per parą; dovanų kuponai (pradėta prekiauti 2020 m.) yra skirti atsiskaityti už paslaugas ir prekes: avialinijos, kelionės, pramogos, žaidimai, sportas, maitinimo įstaigos, grožio paslaugos, SPA paslaugos, kitos parduotuvės ir kitos paslaugos; perkant dovanų kuponus, pirkėjo identifikavimas vykdomas pagal elektroninį paštą, tikrinamas IP (vertinama ir nurodyta šalis), naudojamas „įrenginio piršto antspaudas“.

21.       Teismas pažymėjo, kad Bendrovė pateikė duomenis apie dovanų kuponų pirkimo pardavimo operacijas, pateikė duomenis apie 11 357 klientus (dovanų kuponų pirkėjus), kuriems buvo parduota 33 574 dovanų kortelės už 4 261 262,27 Eur sumą, vieno dovanų kupono vertė vidutiniškai buvo apie 127 Eur; Bendrovė nurodė, kad vieno krepšelio suma per parą negali būti didesnė kaip 1 000 Eur, taip pat ne daugiau kaip 25 kuponai vienam krepšeliui; patikrinimo metu buvo analizuota 100 didžiausių pirkėjų, kurie įsigijo nuo 6 iki 744 (iš viso: 3 633) dovanų kuponų už nuo 4 996,21 Eur iki 31 003,99 Eur (iš viso: 906 844,10 Eur) sumą; nustatyta, kad ne mažiau nei 7 pirkėjai ne mažiau 17 atvejų pirko dovanų kuponus už lygias ar didesnes nei 1 000 Eur sumas; be to, Bendrovės pirkėjai turėjo galimybę tą pačią dieną pirkti kelis dovanų kuponus, kurių vienas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau bendra įgytų prekių/paslaugų kuponų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur; ne mažiau nei 8 pirkėjai, tą pačią dieną pirko dovanų kuponus, kur vienas kuponas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau kuponų bendra įgytų prekių/paslaugų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur; šių patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčijo.

22.       Teismas, įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 222 dalyje apibrėžtą virtualiosios valiutos sąvoką,  Direktyvos (ES) 2018/843 preambulės 10 punktą, bei tikslą – apimti visus galimus virtualiųjų valiutų naudojimo atvejus, pažymėjo, kad šiuo atveju nustatyta, jog Bendrovė už virtualiąsias valiutas leido savo klientams įsigyti dovanų korteles, kurias jie galėjo panaudoti įsigyjant prekes ir paslaugas. Teismas vertino, kad tokia veikla, kai yra prekiaujama dovanų kortelėmis, kurios įsigyjamos sumokant už jas virtualiąja valiuta, o vėliau jos iškeičiamos į paslaugų teikėjui priimtiną valiutą, pirkėjui suteikiant galimybę iki tam tikros sumos įsigyti prekes ir paslaugas, yra laikytina sandoriu virtualiąja valiuta, kuriam taikytini Įstatymo reikalavimai ir nagrinėjamu atveju Bendrovė veikė kaip tarpininkas tarp klientų ir prekių bei paslaugų teikėjų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nesutiko, kad dovanų kortelės veikė būtent kaip mokėjimo kortelės, kadangi jomis galima atsiskaityti ribotai, tačiau įvertinęs atliktų sandorių turinį bei dovanų kortelės panaudojimo galimybes, sprendė, jog Bendrovės dovanų kortelės faktiškai veikė tokiu pačiu principu kaip mokėjimo kortelės.

23.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog dovanų kortelėmis buvo galima atsiskaityti tik pas dovanų kortelių išleidėjus, nereiškia, kad tai nebuvo sandoriai virtualia valiuta; ribotas dovanų kortelių panaudojimas nekeičia tikrosios sandorio esmės bei atsiskaitymo už jas tvarkos.

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad didžiausi pardavėjai pagal parduotų dovanų kortelių kiekį: Amazon US (2 121 dovanų kortelė), Walmart US (1 412 dovanų kortelių), Amazon USA (996 dovanų kortelės), eBay (857 dovanų kortelės), BinancePay (752 dovanų kortelės). Teismas nurodė, kad vertinant šių elektroninių parduotuvių siūlomų prekių ir paslaugų asortimentą, galima sutikti, jog Bendrovės parduodami dovanų kuponai (kortelės) pagal savo suteikiamas galimybes (savo turiniu ir esme) iš esmės prilygintini išankstinio apmokėjimo kortelėms.

25.       Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir siekiant jame apibrėžtų tikslų, t. y. užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, o pareiškėjo nurodomas Mokėjimų įstatymas reglamentuoja mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus ir kt., taigi Mokėjimų įstatymo tikslai yra visai kiti, todėl Mokėjimų įstatymo reglamentavimas ir išimtys nėra (ir negali būti) besąlygiškai taikomos įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus.

26.       Teismas pažymėjo, kad kai kalbama apie virtualiąsias valiutas, ypač svarbu, jog tiek Direktyva (ES) 2018/843, tiek ją į nacionalinę teisę perkeliančiu Įstatymu, siekiama apimti visus galimus virtualiųjų valiutų naudojimo atvejus. Teismas nurodė, kad Direktyvoje (ES) 2018/843  (preambulės 8–9 punktai) nurodyta, jog kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tikslais kompetentingos institucijos turėtų galėti per įpareigotuosius subjektus stebėti virtualiųjų valiutų naudojimą; toks stebėjimas būtų subalansuotas ir proporcingas metodas, išsaugantis techninę pažangą ir aukšto lygio skaidrumą, pasiektą alternatyvaus finansavimo ir socialinio verslumo srityje; virtualiųjų valiutų anonimiškumas sudaro galimybes jomis nederamai naudotis nusikalstamais tikslais. Virtualiųjų valiutų ir dekretinių valiutų konvertavimo paslaugų teikėjų ir depozicinės piniginės paslaugos teikėjų įtrauktis iki galo neišspręs sandorių virtualiąja valiuta anonimiškumo klausimo, nes didelė virtualiųjų valiutų aplinkos dalis išliks anonimiška, kadangi naudotojai gali sudaryti sandorius ir be tokių paslaugų teikėjų. Kovodami su anonimiškumo keliama rizika nacionaliniai finansinės žvalgybos padaliniai turėtų turėti galimybę gauti informaciją, kuria remiantis galima susieti virtualiosios valiutos adresą su virtualiosios valiutos savininko tapatybe. Be to, reikėtų toliau analizuoti galimybę leisti naudotojams pateikti savanorišką pranešimą paskirtosioms institucijoms. Taigi virtualiųjų valiutų specifinis statusas ir keliamos rizikos, sąlygoja būtinybę taikyti griežtesnius reikalavimus jų naudojimo priežiūrai, kai įgyvendinama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.

27.       Teismas konstatavo, kad Bendrovė negalėjo vykdyti sandorio su nemažiau nei 7 pirkėjais, kai šie nemažiau 17 atvejų pirko dovanų kuponus už lygias ar didesnes nei 1 000 Eur sumas, ir ne mažiau nei 8 pirkėjais, kurie per parą pirko dovanų kuponus, kai vienas kuponas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau kuponų bendra įgytų prekių/paslaugų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur, prieš tai neužtikrinusi Įstatymo 9 straipsnio nurodytų reikalavimų įvykdymo, todėl tiek Išvadoje, tiek Sprendime pagrįstai konstatuotas Bendrovės padarytas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimas.

28.       Teismas dėl Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo pažymėjo, kad nėra ginčo, jog Bendrovėje A. A. nuo 2021 m. gegužės 1 d. ėjo darbuotojo, atsakingo už Įstatyme nustatytų priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, pareigas, o pagal Bendrovės direktoriaus 2022 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. LT-DT-CEO-D.R./2022 šias pareigas nuo 2022 m. birželio 1 d. užima D. R.. Pats pareiškėjas skunde sutinka, jog Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas pranešti Tarnybai apie paskirtą asmenį nebuvo įgyvendintas, tačiau mano, jog toks pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Teismo vertinimu, tiek Bendrovė, atsižvelgiant į tai, kokia veikla ji užsiima ir tai, kad Įstatymo nuostatas ji taiko savo veikloje ne vienerius metus, tiek asmuo, kuris buvo paskirtas į darbuotojo, atsakingo už Įstatyme numatytų priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, privalėjo žinoti apie pareigą informuoti FNTT ir užtikrinti tinkamą šios pareigos įgyvendinimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas informaciją FNTT pateikė praėjus daugiau nei metams nuo atsakingo asmens paskyrimo, todėl pagrindo konstatuoti, jog pažeidimas yra mažareikšmis, nėra, o šios išvados nekeičia faktas, kad dėl FNTT neinformavimo apie atsakingo darbuotojo paskyrimą nebuvo padaryta žalos. Teismas konstatavo, kad Sprendime (ir Išvadoje) pagrįstai pripažinta, jog Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

29.       Teismas iš Išvados nustatė, kad Komisija, apskaičiuodama Bendrovei siūlomą skirti baudą, vadovavosi Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas), Sprendimu pareiškėjui taikyta 16 530 Eur bauda; Komisija lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad Bendrovė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį, sunkinančių aplinkybių Komisija nenustatė; įvertinusi pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę, Komisija darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai yra apysunkiai; dėl pažeidimų Bendrovės gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti; Bendrovė veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti; nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia; už Įstatymo pažeidimus Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės.

30.       Teismas sprendė, kad įvertinus Bendrovės 2021 m. bendrąsias metines pajamas (66 451 285 Eur), paskirtos baudos dydis nelaikytinas dideliu ar neproporcingu, be to, paskirtos baudos dydis buvo taikytas atsižvelgiant tiek į Įstatymo, tiek į Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas vertinant tiek pažeidimų sunkumą (apysunkiai), tiek atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į patikrinimo metu nustatytus Įstatymo pažeidimus ir Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos dydžio, sprendė, kad Bendrovei poveikio priemonė pritaikyta pagrįstai, yra proporcinga padarytiems pažeidimams, mažinti paskirtos baudos dydį dar labiau nėra pagrindo.

31.       Teismas konstatavo, kad FNTT, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė pagal jai Įstatymu nustatytą kompetenciją, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas; Išvadoje (kuri laikoma sudėtine Sprendimo dalimi) atsispindi Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, išsamiai išanalizuota Bendrovės vykdoma veikla, bei tai, kaip Bendrovėje taikomos procedūros, susijusios su Įstatymo įgyvendinimu. Teismo vertinimu, Sprendimas ir Išvada yra išsamūs, motyvuoti, juose aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Teismas, netenkinęs skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo pripažinti, kad Bendrovė nepadarė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimo, bei Bendrovės padarytą 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, už kurį netaikytina poveikio priemonė, ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Sprendimą ir pripažinti, kad Bendrovė nepadarė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimo, bei Bendrovės padarytą 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, už kurį netaikytina poveikio priemonė.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir formalų sprendimą, kuriame tik atkartoti FNTT direktoriaus Sprendime bei Komisijos Išvadoje išdėstyti teiginiai, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktas reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė galiojusį reglamentavimą bei sąvoką „sandoris virtualiąja valiuta“, neatsižvelgė ir nevertino kitų reikšmingų teisės aktų nuostatų, todėl nepagrįstai sprendė, kad Bendrovės vykdyta dovanų kortelių prekybos veikla laikytina sandoriu virtualiąja valiuta, kuriam taikytini Įstatymo reikalavimai, taip pat nepagrįstai sprendė, kad dovanų kortelės veikia kaip mokėjimo kortelės, todėl yra prilygintinos išankstinio apmokėjimo kortelėms.

34.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui nėra numatyta jokios pareigos taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones toje savo veiklos dalyje, kuri nėra virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus veikla. Pareiškėjas teigia, kad pagal reglamentavimą (Įstatymo 2 str. 224 d.) sandoriai, kuriems taikomos Įstatymo nuostatos ir kurie laikytini sandoriais virtualiąja valiuta yra: virtualiosios valiutos keitimas į kitą virtualiąją valiutą; virtualiosios valiutos keitimas į teisinį valiutos statusą turinčią valiutą; teisinį valiutos statusą turinčios valiutos keitimas į virtualiąją valiutą, o dovanų kortelės nėra nei virtualiosios valiutos, nei teisinį valiutos statusą turinčios valiutos (t. y. lėšos). Pareiškėjo teigimu, kadangi Bendrovė savo veikloje, kurioje prekiavo dovanų kortelėmis, nepateko į Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų „kitų įpareigotųjų subjektų“ sąrašą, todėl neprivalėjo ir taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių (kliento pažinimo priemonių) prekiaudama dovanų kortelėmis, vertinant kitaip, visi juridiniai asmenys, už savo parduodamas prekes ar paslaugas kaip atsiskaitymo formą priimantys virtualiąsias valiutas, turėtų būti laikomi virtualiųjų valiutų keityklų operatoriais, ir taikyti Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.

35.       Pareiškėjas teigia, kad remiantis Mokėjimo paslaugų direktyvos bei Mokėjimų įstatymo nuostatomis, Bendrovės parduodamos dovanų kortelės nėra laikomos mokėjimo kortelėmis, kurioms yra taikomas mokėjimų paslaugų teisinis reguliavimas. Mokėjimų įstatyme numatyta riboto tinklo išimtis nustato, kad visos ribotos paskirties ir funkcionalumo (t. y. riboto tinklo išimties kriterijų atitinkančios) mokėjimo kortelės nėra tapačios riboto tinklo išimties kriterijų neatitinkančioms kortelėms, todėl ribotos paskirties ir funkcionalumo mokėjimo kortelėms nėra taikomi Mokėjimų įstatymo reikalavimai. Pareiškėjo vertinimu, dėl šios riboto tinklo išimties, dovanų kortelių leidėjai ir jomis prekiaujantys asmenys (tarpininkai) neturi pareigos įgyvendinti jokių su mokėjimo paslaugų teikimu susijusių reikalavimų (nustatytų Mokėjimų įstatyme) ir tuo pačiu neturi pareigos įgyvendinti su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susijusių reikalavimų, nustatytų Įstatyme.

36.       Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2024 m. gruodžio 30 d. taikytinas 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 (toliau – ir Reglamentas), kurį įgyvendinant nuo 2024 m. gruodžio 30 d. įsigalioja ir atitinkami Įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad į šio reglamento taikymo sritį neįtraukiami lėšų pervedimai, kurie atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (18) 3 straipsnio a–m punktuose ir o punkte nurodytas paslaugas. Taip pat tikslinga į šio reglamento taikymo sritį neįtraukti lėšų ir elektroninių pinigų žetonų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, pervedimų, keliančių mažą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką. Tokia išimtis turėtų apimti mokėjimo korteles, elektronines mokėjimo priemones, mobiliuosius telefonus arba kitus panašių savybių skaitmeninius ar informacinės technologijos prietaisus su išankstinio ar vėlesnio apmokėjimo funkcija, kai jie naudojami išimtinai prekėms ar paslaugoms pirkti ir visų pervedimų atvejais nurodomas kortelės, priemonės ar prietaiso numeris (Reglamento preambulės 23 punktas), atitinkamai tas pats nurodoma ir Reglamento 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

37.       Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime sutinkama su Bendrovės paaiškinimais, jog dovanų kortelėmis galima atsiskaityti ribotai – pas tokių dovanų kortelių išleidėjus. Tiek atsakovas, tiek teismas nurodė, kad Bendrovės klientai šiomis dovanų kortelėmis galėjo pirkti tik atitinkamas prekes ar paslaugas, panaudodami kortelės kodą – QR kodą ar kitokį kodą, todėl akivaizdu, kad net ir laikant, kad dovanų kortelės, kuriomis prekiavo Bendrovė, yra mokėjimo kortelės (mokėjimo priemonės) (su kuo pareiškėjas nesutinka), tokios kortelės patenka tiek į Mokėjimų direktyvos (3 straipsnio k punktas), tiek į Reglamento taikymo išimtį, todėl šioms kortelėms, kaip keliančioms mažą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, netaikomi Įstatyme nustatyti reikalavimai.

38.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino Bendrovės pateiktas reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė galiojusį reglamentavimą bei sąvoką „sandoris virtualiąja valiuta“, neatsižvelgė ir nevertino kitų reikšmingų teisės aktų nuostatų, todėl nepagrįstai sprendė, kad dovanų kortelės, kuriomis prekiavo Bendrovė, veikia kaip mokėjimo kortelės ir yra prilygintinos išankstinio apmokėjimo kortelėms, taip pat nepagrįstai sprendė, jog Bendrovės vykdyta dovanų kortelių prekybos veikla laikytina sandoriu virtualiąja valiuta ir, kad šiai Bendrovės veiklos daliai taikytini Įstatymo reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė FNTT Sprendimu ir Komisijos Išvada pagrįstai pripažinta padariusi Įstatymo 9 straipsnio 1, 12–16, 18 dalių pažeidimą, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, neteisėtas bei prieštaraujantis teisiniam reguliavimui.

39.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo Bendrovės padarytą Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimą pripažinti mažareikšmiu. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimą sudaro dvi savarankiškos pareigos: paskirti vadovaujančiuosius darbuotojus ir apie tokių asmenų paskyrimą pranešti FNTT. Pareiškėjas teigia, kad nustatyta, jog Bendrovė buvo įgyvendinusi pareigą paskirti vadovaujantįjį darbuotoją organizuoti Įstatyme nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones bei bendradarbiauti su FNTT. Pareiškėjas Patikrinimo metu neneigė, kad apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo informuota tik 2022 m. gegužės 17 d., tačiau pabrėžia, jog FNTT apie atsakingo darbuotojo paskyrimą nebuvo informuota išimtinai netyčia, per neapsižiūrėjimą, tirtu laikotarpiu tinkamai vykdė visas kitas su informacijos teikimu FNTT susijusias pareigas, bet į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgta. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Įstatymo 38 straipsnį priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. Pareiškėjo vertinimu, tokio formalaus reikalavimo pateikti informaciją FNTT apie už bendradarbiavimą atsakingą asmenį laikinas nevykdymas neturėjo įtakos pareigai bendradarbiauti su FNTT ir jai teikti Įstatymo reikalaujamą informaciją ir nepadarė esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, todėl toks laikinas pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį netaikytina poveikio priemonė.

40.       Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

41.       FNTT pažymi, kad pareiškėjo klientai, įsigiję korteles, iš esmės įsigijo ne prekes ar paslaugas, o tarpinę priemonę vėlesniems kliento atsiskaitymams atlikti, todėl ši pareiškėjo klientams suteikiama priemonė yra iš esmės analogiška išankstinio apmokėjimo kortelei ir veikia taip pat, kaip mokėjimo kortelės: investuotos lėšos atitinka kreditą ir galima atsiskaityti už produktus iki šios sumos, pasirinktus produktus bendrovės klientas vėliau perka ne iš pareiškėjo, o naudodamasis iš pareiškėjo gauta priemone – QR kodu, kitokiu kodu (tai priklauso nuo paslaugų teikėjo) – perka iš kitų paslaugų teikėjų. FNTT teigimu, tokiu būdu pareiškėjas sudarė galimybes klientams įdėti virtualiąją valiutą į mokėjimo priemonę, kuri vėliau naudojama atsiskaitymams paslaugų teikėjui priimtina valiuta, todėl klientas atliko sandorį virtualiąja valiuta, o pareiškėjas veikė kaip tarpininkas tarp kliento lėšų virtualiąja valiuta ir paslaugų teikėjui priimtinos valiutos, tai atitinka sąlygas, kurioms esant Įstatymo įpareigotasis subjektas turi pareigą nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą. FNTT nurodo, kad kai kliento virtualiąja valiuta sumokama suma už minėtas korteles yra lygi arba viršija 1 000 Eur (įskaitant susijusias operacijas, t. y. per parą atliekamas kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta), pareiškėjui kyla pareiga taikyti Įstatymo 9 straipsnio 1, 12–16, 18 dalių reikalavimus. FNTT pažymi, kad Sprendime nenurodoma, jog pareiškėjo platinamoms kortelėms taikytinos Mokėjimų įstatymo normos, Sprendime FNTT vertino tik tai, kad pareiškėjo klientams, už bitkoinus ar kitą virtualiąją valiutą įsigijusiems nagrinėjamas korteles, turėjo būti taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, jei klientų sumokama suma už minėtas korteles yra lygi arba viršija 1 000 eurų. FNTT vertinimu, teismo sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad Bendrovė negalėjo vykdyti sandorio su ne mažiau nei 7 pirkėjais, kai šie ne mažiau nei 17 atvejų pirko dovanų kuponus už lygias ar didesnes nei 1 000 Eur sumas, ir ne mažiau nei su 8 pirkėjais, kurie per parą pirko dovanų kuponus, kai vienas kuponas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau bendra už kuponus įgytų prekių / paslaugų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur, prieš tai neužtikrinusi Įstatymo 9 straipsnio nurodytų reikalavimų įvykdymo, todėl tiek Išvadoje, tiek Sprendime pagrįstai konstatuotas Bendrovės padarytas Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 12–16 dalių, 18 dalies pažeidimas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atveju reikalavimas pranešti FNTT apie paskirtą darbuotoją, organizuojantį Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, raštu per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo, nebuvo įgyvendintas, todėl teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimą. FNTT teigia, kad įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą pareiškėjui. FNTT nurodo, kad teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog FNTT, priimdama Sprendimą, veikė pagal jai Įstatymu nustatytą kompetenciją, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, tiek Sprendimas, tiek Sprendimo sudedamoji dalis – Išvada, yra išsamūs, motyvuoti, juose aiškiai, suprantamai ištirtos, išdėstytos ir objektyviai įvertintos visos su ginčo situacija susijusios aplinkybės ir įrodymai, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, priimtas vadovaujantis aktualiu reglamentavimu, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

42.       Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo tinklalapyje, turint susikurtą profilį, buvo galima pirkti dovanų kuponus – maksimaliai 25 kuponai vienam krepšeliui, vieno krepšelio suma nuo 1 iki 1 000 Eur per parą; dovanų kuponai (pradėta prekiauti 2020 m.) yra skirti atsiskaityti už paslaugas ir prekes: avialinijos, kelionės, pramogos, žaidimai, sportas, maitinimo įstaigos, grožio paslaugos, SPA paslaugos, kitos parduotuvės ir kitos paslaugos; perkant dovanų kuponus, pirkėjo identifikavimas vykdomas pagal elektroninį paštą, tikrinamas IP (vertinama ir nurodyta šalis), naudojamas „įrenginio piršto antspaudas“.

43.       Pareiškėjas atsakovui pateikė duomenis apie dovanų kuponų pirkimo-pardavimo operacijas – apie 11 357 klientus (dovanų kuponų pirkėjus), kuriems buvo parduota 33 574 dovanų kortelės už 4 261 262,27 Eur sumą, vieno dovanų kupono vertė vidutiniškai buvo apie 127 Eur. Bendrovė nurodė, kad vieno krepšelio suma per parą negali būti didesnė kaip 1 000 Eur, taip pat ne daugiau kaip 25 kuponai vienam krepšeliui. Atsakovui atliekant patikrinimą analizuota 100 didžiausių pirkėjų, kurie įsigijo nuo 6 iki 744 (iš viso: 3 633) dovanų kuponų už nuo 4 996,21 Eur iki 31 003,99 Eur (iš viso: 906 844,10 Eur) sumą. Nustatyta, kad ne mažiau nei 7 pirkėjai ne mažiau 17 atvejų pirko dovanų kuponus už lygias ar didesnes nei 1 000 Eur sumas. Be to, Bendrovės pirkėjai turėjo galimybę tą pačią dieną pirkti kelis dovanų kuponus, kurių vienas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau bendra įgytų prekių / paslaugų kuponų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur. Ne mažiau nei 8 pirkėjai tą pačią dieną pirko dovanų kuponus, kur vienas kuponas nesiekė 1 000 Eur ribos, tačiau kuponų bendra įgytų prekių / paslaugų suma buvo lygi ar didesnė nei 1 000 Eur. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekyla.

44.       Teisėjų kolegija, ginčo teisinius santykius vertindama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 222 dalyje, 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies buvo keičiama Direktyva (ES) 2015/849, įgyvendinta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, pripažįstama pagrindine teisine priemone, kuria užkertamas kelias Sąjungos finansų sistemos naudojimui pinigų plovimui ir teroristų finansavimui dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui (Direktyvos (ES) 2018/843 preambulės 1 punktas), siekta tikslo apimti visus galimus virtualiųjų valiutų naudojimo atvejus (Direktyvos (ES) 2018/843 preambulės 10 punktas), prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokia veikla, kai yra prekiaujama dovanų kortelėmis, kurios įsigyjamos sumokant už jas virtualiąja valiuta, o vėliau jos iškeičiamos į paslaugų teikėjui priimtiną valiutą, pirkėjui suteikiant galimybę iki tam tikros sumos įsigyti prekes ir paslaugas, yra laikytina sandoriu virtualiąja valiuta ir tokiems sandoriams taikytini Įstatymo reikalavimai.

45.       Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog tai, kad dovanų kortelėmis buvo galima atsiskaityti ribotai – tik pas dovanų kortelių išleidėjus ir atitinka teisinę situaciją, apibrėžiamą Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 11 punkte, eliminuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo taikymą. Priešingai, šiuo įstatymu, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, siekiama tikslo apimti visus galimus virtualiųjų valiutų naudojimo atvejus, kaip ir nurodoma Direktyvos (ES) 2018/843 preambulės 10 punkte.

46.       Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 39 punkte, pažymi, kad pareigos, nustatytos Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, pranešti FNTT apie paskirtą darbuotoją, organizuojantį Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, raštu per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo, neįvykdymas, galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas, jeigu įstatymu nustatytas pranešimo terminas būtų nežymiai pažeistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio nėra teisinių pagrindų.

47.       Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai aiškino bei taikė materialiąją teisę, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Decentralized“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Gintaras Kryževičius

        Jolanta Malijauskienė