Civilinė byla Nr.2A-44-619/2016

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08031-2013-7

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.18.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Šiltas namas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiltas namas“ ieškinį atsakovui SIA „Line – X Baltic“ dėl įsiskolinimo už atliktus projektavimo darbus priteisimo, projektavimo darbų sutarties apmokėjimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis,

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiltas namas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio 2012 m. balandžio 10 d. projektavimo darbų sutarties 2.3 p. nurodytas apmokėjimo sąlygas (CK 1.78 str., 1.80 str. 1.68 str. 4 d.), priteisti iš atsakovo SIA „Line – X Baltic“ 99220 Lt skolos ieškovo naudai. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7,34 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2012 m. balandžio 10 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parengti projekto „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“, Draugystės g. 24, Elektrėnai“ tikslinimo, keičiant techniniame projekte numatytus stogo dangos remonto ir stogo atitvaros apšiltinimo sprendinius, numatant poliuretano putų termoizoliaciją, darbo brėžinius, o atsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti. Ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė ir atsakovui darbai buvo perduoti 2012 m. rugsėjo 6 d., dokumentai atsakovui įteikti, tačiau pasirašyti darbų priėmimo  - perdavimo aktus atsakovas atsisakė nurodydamas, kad jie bus pasirašyti po peržiūrėjimo. Po darbų perdavimo 2012 m. lapkričio 8 d. ieškovui buvo pateikta atsakovo pretenzija, kuria ieškovas informuotas, kad sutartis su juo yra nutraukiama. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nesilaikė CK 6.217 str., 6.218 str. reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, o iš dokumentų visumos matyti, kad atsakovas turėjo ir išlaikė interesą atitinkamų darbų atlikimu, todėl atitinkama sutartis laikoma nenutraukta ir galiojančia. Ieškovas įvykdė savo prievolę pagal sutartį ir turi teisę gauti sutartyje numatytą atlyginimą (CK 6.700 str., 6.704 str.). Nurodė, jog sutartyje numatytos sąlygos, susijusios su atsiskaitymo terminu, pripažintinos niekinėmis (CK 1.78 str., CK 1.80 str.). Atsakovas atsiskaitymo su ieškovu sąlygą susiejo su tuo, kada su atsakovu tinkamai ir visiškai atsiskaitys atsakovo atliekamų darbų užsakovai, t.y. atidedamoji sutarties sąlyga, kurios įvykdymas išimtinai priklauso nuo atsakovo valios.

Atsakovas SIA „Line – X Baltic“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas SIA „Line – X Baltic“ (rangovas) ir UAB „Ortitas“ (generalinis rangovas) 2012 m. gegužės 2 d. pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti darbus objekte, t.y. Elektrėnų ledo rūmuose ir juos generaliniam rangovui perduoti iki 2012 m. rugpjūčio 20 d., o suderintą darbų projektą pateikti iki 2012 m. gegužės 30 d. Atsakovas dėl šių priežasčių pasirašė ginčo sutartį su ieškovu, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu, t.y. ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 31 d. (sutarties 3.12 p.) parengti atsakovo objekte vykdytų statybos rangos darbų darbo projektą. Būtent generalinis rangovas įpareigojo atsakovą kreiptis į ieškovą. Ieškovas sutartyje nustatytu terminu darbo neatliko ir jo neperdavė atsakovui. Ieškovas, teigdamas, kad darbus perdavė atsakovui 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. rugsėjo 6 d., nepateikė jokių įrodymų. Be to, tokiomis datomis surašyti aktai įrodo, kad darbai buvo perduodami generaliniam rangovui ir gerokai vėliau nei sutarta. Atsakovas niekada negavo sutartyje numatyto darbų rezultato. Ieškovas tik 2013 m. vasario mėn. išsiuntė atsakovui 2012 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą  bei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo prašymą, bet ne sutartyje numatytą darbų rezultatą. Atsakovas teisėtai, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. 2012 m. lapkričio 2 d. pranešimu nuo 2012 m. gruodžio 2 d. nutraukė sutartį su ieškovu, kadangi ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą laikytis sutartyje nustatyto termino.

1. Teismo priimto procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo UAB „Šiltas namas“ ieškinį atsakovui SIA „Line – X Baltic“ atmetė bei priteisė iš ieškovo 50,89 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, nenustatė pagrindų Projektavimo sutarties apmokėjimo sąlygų laikyti niekinėmis. Atsižvelgęs į Projektavimo sutarties sudarymo tikslą bei aplinkybes sprendė, kad sutartyje numatytas atsiskaitymas nėra priklausomas išimtinai nuo atsakovo valios. Atsiskaitymas priklauso nuo Statybos rangos sutartyje numatytų rezultatų atlikimo, t.y. kaip atsakovas atliks statybos darbus, kurių projektą įsipareigojo atlikti ieškovas. Nurodytos sutartys numatė du tarpusavyje susijusius rangos proceso etapus. Generaliniam rangovui UAB „Ortitas“ atsiskaičius su atsakovu už statybos darbus, atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu už projektavimo darbus. Taigi, atsiskaitymas priklausė ne tik nuo atsakovo valios, bet ir nuo generalinio rangovo valios. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas savo reikalavimu priteisti skolą pagal sutartį, ginčijamą sandorį patvirtino, t.y. pareikalavo, kad kita šalis jį įvykdytų (CK 1.79 str. 2 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad statybos darbai Ledo rūmuose buvo vykdomi pagal medžiagų gamintojų darbų vykdymo technologijas, medžiagų specifikacijas ir atsakovo darbuotojų rengtus brėžinius, o ne pagal ieškovo parengtą projektą. Teismo vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas perdavė darbo projektą atsakovui, todėl vertino, kad ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas darbus perdavė 2012 m. rugsėjo mėn., tuo tarpu atsakovas darbus vykdė pagal Rangos sutartį vykdė 2012 m. liepos – rugpjūčio mėn., o rugpjūčio 31 d. jis jau buvo pasirengęs perduoti darbus generaliniam rangovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartyje nustatyto termino laikymasis turėjo esminę reikšmę atsakovui, todėl sprendė, kad sutarties nutraukimas atitinka CK 6.217 str. nuostatas, o tai atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiltas namas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad projektavimo sutarties galutinis rezultatas nebuvo laiku perduotas atsakovui ir dėl šios priežasties apeliantas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantas rengė viso objekto darbų techninį projektą, todėl generalinis rangovas nukreipė atsakovą pas apeliantą su tikslu parengti statinio rekonstrukcijos darbo projektą. Atsakovui neturint reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, būtent darbo parengimo tikslui apeliantas su atsakovu sudarė ginčo sutartį. Apelianto darbų vykdymas buvo svarbus rangos sutarties pasirašytos tarp atsakovo ir generalinio rangovo, vykdymui, pagal kurią susitarta, kad darbo projektas bus parengtas trečiųjų asmenų, o tiksliau apelianto.
2. Nurodė, kad dėl projekto vykdymo ypatumų rekonstrukcijos darbai nevyko sklandžiai, buvo nustatomi statybos defektai, kuriuos reikėjo nedelsiant šalinti, o tai paveikdavo visus projekte dalyvaujančius asmenis. Atidėjus vienus darbus, automatiškai strigdavo ir kitų subrangovų darbai. Nors ir su vėlavimais, tačiau faktiškai darbai atsakovui apelianto buvo perduoti dviem etapais – 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. rugsėjo 6 d. Dokumentacija buvo perduota apelianto darbuotojui, kuriam buvo liepta juos perduoti tiesiai generalinio rangovo atstovui. Taigi, projektavimo sutartyje nurodytas darbų rezultatas de facto buvo perduotas, o tai, kad brėžiniai perduoti kitu nei sutartyje nustatytu terminu, nepaneigia darbo rezultato perdavimo ir pasinaudojimo darbų rezultatu fakto. Apeliantas pažymėjo, kad darbai laiku neperduoti ne dėl ieškovo kaltės.
3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinys rekonstruotas pagal atsakovo brėžinius. Byloje yra duomenų, kad atsakovai 2010 m. liepos 10 d. prašė atsiųsti projekto sprendinius bei brėžinius. Panašius brėžinius atsakovas prideda prie bylos ir teigia, kad jis yra jų autorius. Taip pat nėra aišku ar atsakovas turi teisę pagal imperatyvius reikalavimus rengti tokius brėžinius. Atsakovo pateiktuose brėžiniuose nurodoma data 2013 m. liepos 31 d., kai tuo tarpu pats objektas statybos užbaigimo komisijai priduotas 2012 m. spalio 31 d.. Ant apelianto rengto brėžinio yra spaudas „taip pastatyta“, kuris uždedamas kai patvirtinama apie statybos užbaigimą. Kad darbai atlikti pagal apelianto parengtą projektą teismo posėdžio metu patvirtino ir generalinio rangovo atstovas V. V.. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad ieškovo ir atsakovo brėžiniai skirtingi savo sprendiniais, todėl atsakovo pateiktas brėžinys, ko gero, panaudotas kitame objekte. Brėžiniuose matyti ir vizualiniai skirtumai, tačiau objektas yra priduotas būtent pagal apelianto brėžinius. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo ir atsakovo el. susirašinėjimą. Taigi, apskritai neatliko šių įrodymų vertinimo, kurie būtų kardinaliai pakeitę teismo išvadą.
4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sutarties sąlygų susijusių su apmokėjimu, negaliojančiomis ab initio. Pirmosios instancijos teismas be įrodymus bei įrodymų vertinimą ir tyrimą nustatančių taisyklių pažeidimų padarė ir šiurkščių teisės taikymo klaidų, t.y. išsprendė sutarties sąlygų negaliojimo klausimą, neatlikęs jokio teisinio situacijos  vertinimo. Visiškai nevertino sutarties 2.3 p. sąlygų teisinio kvalifikavimo pagal ieškovo išdėstytus argumentus. Apeliantas skundžia tik sutarties 2.3.3 p. nurodytos sąlygos nepripažinimą niekine ir negaliojančia. Apelianto nuomone, ši sąlyga yra santykiniai valinė ir priklauso nuo tam tikro įvykio, t.y. nuo atsakovo ir generalinio rangovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašomą pripažinti negaliojančia sutarties sąlygą turėjo vertinti sistemiškai su pagrindinės rangos sutarties, pasirašytos tarp atsakovo ir generalinio rangovo  apmokėjimo sąlygomis (7.1-7.14 p.). Pirmosios instancijos teismas vertindamas santykinai valinės sąlygos galiojimą turėjo įvertinti šalių elgesį. Šiuo atveju atsakovas yra kaltas dėl pagrindinės rangos sutarties netinkamo vykdymo ir dėl jo veiksmų šalių sutarties 2.3.3 p. vykdymas tapo neįmanomas.
5. Pirmosios instancijos teismas neatliko jokio teisinio ir faktinio vertinimo, kad projektavimo sutarties nuostatos dėl apmokėjimo priklausė ne vien nuo darbo projekto perdavimo, ir reikalavimą priteisti skolą atmetė remdamasis vien tuo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas perdavė projektą atsakovui. Iš šalių sudarytos sutarties 2.3.1 p. sąlygos matyti, kad 20500 Lt apmokėjimas apeliantui priklausė nuo pirmosios generalinio rangovo avansinės įmokos atsakovui sumokėjimo, kitų sąlygų sutartis nenumatė. Apeliantui žinoma, kad generalinis rangovas atsakovui nėra sumokėjęs tik dalies pinigų sumos, taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 20500 Lt dydžio suma, nurodyta 2.3.1 p. Apelianto vertinimu, šalių sutarties 2.3.2 p. nurodyti darbai de facto buvo perduoti ir byloje esant duomenų, jog atsakovui generalinis rangovas neišmokėjo tik nedidelės sumos dalies, ieškovui priteistina 20500 Lt suma nurodyta projektavimo sutarties 2.3.2 p. Taigi, esant įvykdytoms 2.3.2 ir 2.3.1 p. sąlygoms, ieškovui priteistina 41000 Lt suma, o likusi sumos dalis 41000 Lt, pripažinus 2.3.3 p. negaliojančiu priteistina CK 6.704 str. 1 d. pagrindu. Vadovaujantis sutarties 2.1 p. šios sumos priteistinos su PVM.
6. Apelianto įsitikinimu, byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, dėl bylos sudėtingumo ir dėl būtinybės byloje esančius įrodymus tirti de novo, nes dalis jų pirmosios instancijos teismo nebuvo tirti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas SIA „Line – X Baltic“ prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje surinkti įrodymai bei liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad apeliantas nei projektavimo sutartyje nustatytu terminu, nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos neatliko ir atsakovui neperdavė numatyto darbo projekto, už kurį reikalauja apmokėti. Byloje esantis statybos darbų žurnalas patvirtina, kad atsakovas rangos darbus vykdė 2012 m. gegužės – liepos mėn., o baigė 2012 m. rugpjūčio 31 d. taigi, apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis darbus perdavė dviem etapais, bei jo iškviestų liudytojų parodymai prieštarauja minėtame statybos žurnale užfiksuotoms aplinkybėms. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad apelianto pateikti 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštas ir 2012 m. rugsėjo 18 d. užbaigto darbo apyrašas adresuoti tretiesiems asmenims, joje nurodytas ne tarp šalių pasirašytos sutarties numeris ir data. Iš 2013 m. vasario 12 d. prašymo turinio matyti, kad apeliantas siuntė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, bet ne šalių sutartyje numatytą rezultatą, taigi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad apeliantas būtų teikęs atsakovui darbo projektą ir jo brėžinius. Šalių el. susirašinėjimas taip pat įrodo, kad jokie darbo projekto brėžiniai ar jo dalis nebuvo siunčiami atsakovui. Atsakovas, remdamasis CK 6.952 str. 5 d. 2012 m. gruodžio 2 d. nutraukė sutartį, prieš tai suteikęs protingą terminą įvykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
2. Sutarties 2.2 d. šalys susitarė, kad atsakovas atsiskaitys su ieškovu tik atsakovui pateikus darbų rezultatą pagal vykdytojo pateiktą ir su atsakovu raštu suderintą pažymą apie atliktus darbus bei pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, po to, kai atsakovas pasirašys darbų perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovas sutartyje aptarto darbų rezultato neparengė ir neperdavė atsakovui, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti projektavimo sutarties kainą. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas reikalavimų dėl sutarties sąlygų keitimo ar panaikinimo nereiškė. Pasirašydamas sutartį laisva valia su tokiomis sutarties ir atsiskaitymo sąlygomis sutiko, todėl patvirtintas sandoris neginčijamas (CK 1.79 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jo įsitikinimu, byloje įrodymai tirtini iš naujo, neišspręsti byloje esančių įrodymų prieštaravimai. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, c.b. Nr. Nr. 3K-3-471/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Projektavimo darbų rangos sutarties įvykdymo, t.y. sutarties objekto perdavimo fakto, apmokėjimo pagal sutartį ir minėtos sutarties 2.3.3 sąlygos pripažinimo negaliojančia ab initio.

Pažymėtina, jog CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis (analogiškai ir subrangos sutartis) apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo riziką pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas: rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovų medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės, užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą.

Dėl sutarties darbų rezultato perdavimo

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatliko jokio įrodymų vertinimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog statinys buvo rekonstruojamas pagal atsakovo brėžinius, ieškovas neįvykdė pareigos perduoti darbus pagal sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės grindžiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nuostata, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-110/2013). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, liudytojų parodymus, konstatavo, jog ieškovas nei iki sutarto termino, nei iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., neperdavė atsakovui darbų rezultato, nepateikė įrodymų apie tai, kad projektas buvo perduodamas atsakovui dalimis. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, jog statybos darbai Ledo rūmuose buvo vykdomi pagal medžiagų gamintojų darbų vykdymo technologijas, medžiagų specifikacijas ir atsakovo darbuotojų rengtus brėžinius, o ne pagal ieškovo parengtą projektą.

Apeliantas nurodo eilę aplinkybių, kurios jo vertinimu, įrodo, kad sutarties darbų rezultatas de facto atsakovui perduotas buvo ir stogo rekonstrukcija atlikta pagal ieškovo parengtą projektą. Kolegijos vertinimu, esminė aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste yra tai, ar atsakovas gavo šalių sudarytos sutarties darbų rezultatą. Apeliantas įrodinėja, jog darbai pagal sutartį atsakovui buvo perduoti dalimis, t.y. 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. SD12-2-517, bei 2012 m. rugsėjo 6 d. apyrašu Nr. SD12-2-553, kuris 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo perduotas generalinio rangovo UAB „Ortitas“ atstovui. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytoje sutartyje numatyta, jog sutarties darbo rezultatus ieškovas turėjo pateikti atsakovui iki 2012 m. gegužės 31 d. Šalys nebuvo numatę galimybės perduoti sutarties darbų rezultatą tretiesiems asmenims. Apeliantas nurodo, jog jo el. laiškas siųstas atsakovui 2012 m. rugsėjo 4 d. įrodo, jog brėžiniai jam buvo perduoti (T.1., b.l. 124-125). Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas stogo remonto darbus vykdė 2012 m. liepos – rugpjūčio mėn. (T. 2., b.l. 179-181). Tuo tarpu ieškovo nurodomi raštai yra surašyti praėjus beveik 3 mėn. nuo sutartyje šalių sutarto termino ir darbai įteikti ne tiesiogiai atsakovui, o generaliniam rangovui UAB „Ortitas“. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad iš 2012 m. rugpjūčio 27 d. rašto negalima identifikuoti jo įteikimo datos (T. 1., b.l. 11). O rašte pavadinimu Užbaigto sutartinio darbo apyrašas Nr. SD12-2-553, nurodoma, kad užsakovui UAB „Ortitas“ pagal 2010 m. spalio 6 d. sutartį perduodama „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra Draugystės g. 24, Elektrėnai“ rekonstrukcijos darbų darbo projekto Nr. SN-10-082-DP  dokumentacija, t.y. nurodoma ne tarp šalių sudarytos sutarties numeris, o tarp ieškovo ir generalinio rangovo UAB „Ortitas“ sudaryta sutartis (T. 1., b.l. 12). Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog prieštaringai vertintina aplinkybė, jog iš į bylą pateiktų ieškovo brėžinių (T.1., b.l. 177) matyti UAB „Šiltas namas“ atstovų parašai, šalia datos 2012 05, kita vertus ieškovas neginčija, jog šalių sutarties darbų rezultatas nebuvo atliktas ir perduotas šalių sutartyje nustatytu terminu, t.y. 2012 m. gegužės 31 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2012 m. rugsėjo 18 d. šalių sudarytos sutarties darbų rezultatą perdavė tiesiogiai generaliniam rangovui UAB „Ortitas“ kartu su visa objekto rekonstrukcijos darbo projekto Nr. SN-10-082-DP dokumentacija, t.y. tuomet, kai buvo baigti ne tik Ledo rūmų stogo rekonstrukcijos darbai, bet apskritai viso objekto rekonstrukcija (T.2., b.l. 49). Taigi, atsižvelgiant į šias faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, jog tuo metu, kai buvo vykdomi stogo rekonstrukcijos darbai šalių sudarytos sutarties darbų rezultatas perduotas atsakovui nebuvo. Kaip minėta, pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Todėl konstatavus, jog atsakovui baigus stogo rekonstrukciją, sutarties darbų rezultatas jam vis dar nebuvo perduotas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą ir atsakovui vienašališkai dėl to nutraukus šalių sudarytą sutartį, abi šalys yra atleistos nuo jos vykdymo. Taigi, nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti jo prašomas priteisti sumas pagal šalių sutarties 2.3 p. Kolegija taip pat pažymi, jog apelianto pateiktas papildomas įrodymas, t.y. UAB „Ortitas“ 2015 m. lapkričio 18 d. pranešimas Elektrėnų savivaldybės administracijai, taip pat nepaneigia šalių sudarytos sutarties neįvykdymo fakto. Sutiktina su atsakovo atsikirtimu, jog iš minėto dokumento negalima nustatyti, ar jis įteiktas Elektrėnų savivaldybės administracijai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepažeidė CPK reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir remdamasis vidiniu įsitikinimu, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas darbų rezultato atsakovui tinkamai pagal sutartį neperdavė.

Dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ab initio.

Apelianto nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą dėl sutarties 2.3 p. sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokio teisinio situacijos vertinimo. Apelianto nuomone, šalių sutarties 2.3.3 p. sąlyga kvalifikuotina kaip sąlyginė, jos įvykdymas priklauso ne tik nuo atsakovo, nuo generalinio rangovo, bet ir nuo statytojo valios, todėl sąlyga pripažintina negaliojančia ab initio CK 1.68 str. 4 d. pagrindu. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos CK 6.30 straipsnio 1 dalis sąlyginę prievolę apibrėžia kaip prievolę, kurios atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Sutarties 2.3 punkto ginčo dalis „nuo tada, kai UAB „Ortitas“ ar UAB „Litana ir Ko“ „pilnai atsiskaito su užsakovu už jo atliktus darbus objekte“ rodo, kad šalims, sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie projekto vystymo eigą. Ši sutarties sąlyga ieškovui buvo žinoma, aiški, su ja sutiko, pasirašydamas Projektavimo darbų  sutartį Nr. SN-120410-030. Aptartos sąlygos atsiradimas nepriklauso tik nuo atsakovo valios, todėl tokio sandorio pripažinti niekiniu nėra teisinio pagrindo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsiskaitymas priklausė ir nuo to, kaip atsakovas atliks statybos darbus pagal ieškovo parengtą projektą bei nuo generalinio rangovo valios. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovą UAB „Šiltas namas“ su generaliniu rangovu UAB „Ortitas“ taipogi siejo rangos teisiniai santykiai (T.2. b.l. 149). Taigi, ši egzistuojanti subrangos santykių eilė šalims buvo žinoma, o tai ir lėmė atsiskaitymo šiuo atveju specifiškumą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog klausimą dėl ginčijamos sąlygos ieškovas iškėlė tik paduodamas ieškinį teisme, t.y. jau nutraukus šalių sutartį. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad minėtoje tarp ieškovo ir generalinio rangovo sudarytoje sutartyje, taip sulygta tokia atsiskaitymo tvarka, t.y. užsakovas už atliktus darbus sumoka vykdytojui per 5 dienas nuo dienos kai statytojas atsiskaito su užsakovu (T.2., b.l. 150). Tai rodo, kad atsiskaitymų su subrangovu už atliktus darbus susiejimas su pinigų gavimu iš užsakovo nėra ieškovui neįprastas, netikėtas veiksnys, pažeidžiantis šalių lygiateisiškumą. Pažymėtina, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirties statybų versle ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl joms taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas. Ieškovas, suvokdamas galimas pasekmes, sąmoningai prisiėmė riziką dėl atsakovo galimo delsimo atsiskaityti, negavus atsiskaitymo iš generalinio rangovo ar statytojo.

Kiti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo teisingam išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai vertino bylos medžiagą, tinkamai taikė rangos teisinius santykius ir sutarčių aiškinimą reguliuojančias teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Kadangi ieškovo UAB „Šiltas namas“ apeliacinis skundas atmestinas, tai atsakovo SIA „Line – X Baltic“ turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 605 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos, pagrindų jas mažinti nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių iš ieškovo UAB „Šiltas namas“ atsakovui SIA „Line – X Baltic“ priteistinos 605 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiltas namas“ (j.a.k.220618020) 605 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo SIA „Line – X Baltic“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai                                                                                       Andrutė Kalinauskienė

Vilija Mikuckienė

Antanas Rudzinskas