Civilinė byla Nr. 2-317-635/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02161-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,
sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,
Ieškovė ir jos atstovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovo T. Z. išlaikymą jo nepilnametei dukrai L. Z. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 1 753,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos; paskirti ieškovę jos dukters išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Nurodo, kad su atsakovu susilaukė dukters L. Z.
. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia nuo pat jos gimimo todėl susidarė įsiskolinimas, ji nedirba, gyvena kartu su dukra. Siekiant užtikrinti būtinus dukters poreikius maistui, aprangai ir kitoms reikmėms dukters išlaikymui kas mėnesį reikia 400 Eur. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką informuotas asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 d.). Atsiliepimo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys yra susilaukusios dukters L. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo ieškovė, šalys kartu negyvena, dukra gimė ne santuokoje. Duktė nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma, atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neteikia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-012-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
Teismui nepavyko nustatyti atsakovo gaunamų pajamų, kadangi jis nedirbantis (b. l. 26), atsakovas nuosavybės teise valdo dalį buto ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25), registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 28). Ieškovė nedirba, prižiūri mažametę dukrą, jai mokamos socialinės išmokos už vaiką (b. l. 11), registruotino turto neturi (b. l. 8-10).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiai dienai yra 607 Eur. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Pagal CK 3.192 straipsnį abu tėvai privalo materialiai išlaikymą savo nepilnamečius vaikus, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismų praktikoje yra pažymima, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296-440/2014;). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, bylos duomenimis kitų išlaikytinių neturi. Be to nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negalėtų dirbti, gauti pakankamas pajamas, tuo pačiu tinkamai prisidedant prie dukters išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo realios turtinės padėties nustatyti nepavyko, ieškovė gauna minimalias pajamas ir vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, ieškinio reikalavimą, teismas mano, kad iš atsakovo priteistina 200 Eur suma dukters išlaikymui yra pakankama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo dukters gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iš jo priteistinas 1 753 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. (b. l. 2-3). Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos byloje sudarė 447,21 Eur. Nurodytos patirtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Ieškovė taip pat atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju byloje, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo priteistinas 125 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1 753 Eur 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Teismo 2020-04-09 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai L. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, pradedant mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įsiteisėjus sprendimui, naikintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas
Teisėja Daiva Jazbutienė