VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grunterra“ ir atsakovės UAB „TM statyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus  miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grunterra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TM statyba“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TM statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Grunterra“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Sklypų partneriai“, ir

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)„Grunterra“ (toliau ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovei UAB „TM statyba“ (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3518 Eur skolos, 1892,68 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė grindė aplinkybėmis, kad :

2.1.        2017 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės (sutartyje - Subrangovas) ir atsakovės (sutartyje - Rangovas) buvo sudaryta Darbų vykdymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti plieninių vamzdžių dėklų klojimo darbus, panaudojant netranšėjines technologijas statybos objekte „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini)“, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1. punktas).

2.2.       Ieškovė pagal Sutartį atliko dalį darbų: konkrečiai pagal Sutarties priedą Nr. 1 ieškovė turėjo iškloti, vamzdžių dėklus trijose atkarpose (tarp šulinių F1-22/F1-21, F1-23/F1-22 ir 222/F1-23), tačiau faktiškai darbai buvo atlikti dvejose atkarpose (tarp šulinių F1-22/F1- 21, F1-23/F1-22), kadangi dalies darbų vienoje iš atkarpų (tarp šulinių 222/F1-23) atsakovė atsisakė. Atliktus darbus ieškovė perdavė atsakovei Atliktų darbų aktu Nr. 18/02/02-1 (toliau – Atliktų darbų aktas), kurį atsakovė pasirašė patvirtindama, jog atlikti darbai jų perdavimo metu buvo kokybiški ir be išlygų visa apimtimi juos priimdama.

2.3.       Abiem šalims pasirašius minėtą Atliktų darbų aktą ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.2 punktu, išrašė ir pateikė atsakovei 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą dėl 5 518 Eur apmokėjimo už atliktus darbus. Kadangi pagal Sutarties 2.2 punktą. atsakovė iki darbų atlikimo buvo sumokėjusi ieškovei 2 000 Eur avansą, atsakovė už ieškovės atliktus darbus turėjo sumokėti likusią 3 518 Eur sumą.

2.4.       Nors atsakovė be išlygų priėmė visus ieškovės atliktus darbus, tačiau atsiskaityti už juos delsė bei vengė, galiausiai nurodė, kad ieškovės atlikti darbai turi kokybės trūkumų. Atsakovė pateikė ieškovei pretenziją Nr. 1, kurioje nurodė, kad atlikus dalies darbų TV diagnostiką, buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai - užfiksuotas pakloto vamzdyno dėklų didelis nuokrypis, reikalaudama šiuos trūkumus pašalinti. Ieškovė su atsakovės pretenzija nesutiko ir nurodė, kad atsakovės pateikta TV ataskaita yra atlikta dėl kito vamzdžio ir kitų darbų, kurių ieškovė neatliko ir atsakovei Atliktų darbų aktu neperdavė.

2.5.       Sutarties 6.2 punktas. patvirtina suderintą šalių valią atsakovės pareigą sumokėti už darbus atsiradimą sieti su darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu. Atsakovė ieškovės atliktus darbus besąlygiškai priėmė, pasirašydama Atliktų darbų aktą, tokiu būdu patvirtindama, kad ieškovės atlikti darbai jų priėmimo - perdavimo metu trūkumų neturėjo, yra kokybiški ir atitinka Sutarties sąlygas, todėl nuo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsirado atsakovės priešpriešinė prievolė už darbus atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už atliktus darbus visa apimtimi su ieškove neatsiskaitė, ieškovė prašo teismo iš atsakovės priteisti 3 518 Eur sumą.

2.6.       Atsakovė neįrodė ir nepagrindė ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto. Atsakovės pateiktame TV diagnostikos grafike nurodytas PE DN 250 mm darbinis nuotekų linijos vamzdynas tarp šulinių Fl-13 – F1-14, nors ieškovė PE DN250 mm darbinio vamzdyno klojimo darbų neatliko (nebuvo įsipareigojusi atlikti) ir šių darbų atsakovei neperdavė. Ieškovė minėtoje atkartoje tarp šulinių F1- 13 – F1-14 atliko tik dėklo PE DN 315 mm klojimo darbus, kuriuos atsakovė priėmė pasirašytu Atliktų darbu aktu. Ieškovės atlikti vamzdžio dėklo klojimo darbai buvo tik tarpinis vamzdyno klojimo darbų rezultatas, todėl už kitų rangovų atliktus PE DN 250 mm vamzdyno klojimo darbus ieškovės įrengtame dėkle PE DN 315 mm, ieškovė neatsako.

3.       Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovė grindė tuo, kad pagal Sutarties 6.2 punktą mokėjimai vykdomi tarpiniais mokėjimais kas mėnesį per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos-faktūros Subrangovo išrašytos pagal abiejų šalių pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą pateikimo. Sutarties 4.11 punkte nustatyta, kad Rangovas įsipareigojo už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti su Subrangovu dieną mokėti 0,2 proc. delspinigių nuo bendros darbų vertės. Šiuo atveju 2018 m. vasario 1 d. PVM  sąskaita - faktūra atsakovei buvo pateikta 2018 m. vasario 1 d., todėl prievolės atsiskaityti terminas suėjo 2018 m. kovo 3 d. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. atsiskaityti prievolės įvykdymo terminą pradelsė 269 dienų, o tai sudaro 1 892,68 Eur delspinigių (3  518  x 0,2% x 269 d.). Netesybos yra iš sutarties kilusi prievolė, todėl ieškovė prašo teismo iš atsakovės taip pat priteisti 1 892,68 Eur delspinigių.

4.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių, procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra privatus juridinis asmuo, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti procesines palūkanas - 6  procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Atsakovė UAB „TM statyba“ (toliau ir atsakovė) ieškinį prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neginčijo Sutarties sudarymo, dalies darbų atlikimo ir atliktų darbų priėmimo 2018 m. vasario mėn. pasirašant Atliktų darbų aktą faktų. Nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybėmis, jog :

5.1.       Atlikus ieškovo atliktų darbų TV diagnostiką paaiškėjo, kad darbai turi kokybės trūkumų - užfiksuotas ieškovo pakloto vamzdyno dėklų didelis nuokrypis.

5.2.       Atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. balandžio 11 d. pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų bei pareikalavo nedelsiant, t. y. per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, pradėti šalinti darbų trūkumus ir juos pašalinti per objektyviai įmanomą trumpiausią terminą. Kartu informavo ieškovę, kad apmokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą yra sustabdomas (Sutarties 7.2 punktas), kol ieškovė savo sąskaita ištaisys aukščiau nurodytus darbų defektus arba paaiškės šių defektų pašalinimo kaštai kito subrangovo pagalba.

5.3.       Ieškovė pateikė 2018 m. balandžio 12 d. atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad ji nesutinka, jog nuokrypis gavosi dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį, ir iškėlė versiją, neva dėklų nuokrypis galėjo susidaryti dėl netinkamai atliktų vamzdyno klojimo darbų. Atsakovė 2018  m.  balandžio 16 d. raštu Nr. 2 atsakydama į ieškovės keliamas versijas paaiškino, kad vamzdynai, kurių TV diagnostika ir buvo atlikta, buvo įklojami į ieškovės jau įrengtus dėklus ir objektyviai negalėjo iškraipyti esamos dėklų geometrijos. Vamzdynų geometrija atitiko ieškovės prieš tai įrengtų dėklų geometriją, kuri, kaip jau nurodyta aukščiau, įrengta su neleistinais nuokrypiais, todėl ieškovės atlikti darbai turi kokybės trūkumų, kurie nepašalinti iki šiol bei yra didelė žalos atsiradimo tikimybė, kadangi ilgainiui vamzdynai, kurie neturi reikiamo nuolydžio, pradės kimštis ir pasipils vamzdynų naudotojų pretenzijos.

5.4.       Dėl ieškovės teiginių, neva darbai buvo priimti nenurodant jokių kokybės trūkumų paaiškino, kad tie kokybės trūkumai paaiškėjo vėliau - atlikus vamzdynų, įkištų į ieškovės įrengtus dėklus, geometrijos diagnostiką ir tai neatima iš atsakovės teisės pareikšti pretenzijas dėl darbų kokybės vėliau - šiems defektams paaiškėjus.

5.5.       Anot atsakovės, ieškovė ieškinyje suabsoliutina Darbų atlikimo akto pasirašymo faktą ir visiškai nepagrįstai teigia, esą pasirašius šį aktą, jokios pretenzijos dėl darbų kokybės negali būti keliamos. Ieškovės atliktų darbų trūkumai paaiškėjo ne darbų priėmimo metu, nes be papildomų tyrimų tie trūkumai nebuvo akivaizdžiai matomi, bet vėliau - atlikus į ieškovės įrengtus dėklus įmontuotų vamzdynų TV diagnostiką ir atsakovė įgijo teisę pareikšti pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės bei, vadovaujantis Sutarties 7.2 punkto nuostatomis, sulaikė galutinį atsiskaitymą su ieškove iki ši ištaisys nustatytus darbų trūkumus.

5.6.       Atsakovės teigimu, ieškovė, įrenginėdama vamzdynų dėklus, galimai susidūrė su kliūtimis (pakliuvo akmuo ar kažkas panašaus), kuris nebuvo pašalintas, o dėklas įrengtas virš kliūties, ko pasėkoje neišgautas reikiamas nuolydis ir nėra gero pratekėjimo vamzdynais, kas reiškia šių vamzdynų užsikišimą ateityje. Vamzdžiai kitų subrangovų buvo kišami į ieškovės prieš tai įrengtus dėklus ir jų išsidėstymo geometrija atitinka ieškovės įrengtų dėklų geometriją. Pažymi, jog ieškinyje ieškovė pripažįsta faktą, kad dėklus atkarpoje tarp šulinių F1-13 - F1-14 įrenginėjo būtent ji. Ieškovė teigia, kad kišant į šiuos dėklus vamzdžius, galimai buvo iškraipyta dėklų geometrija, kas yra neįmanoma, nes dėklai buvo įrenginėjami po žeme (užkasami), ir po to į šiuos dėklus (į ertmę, užkastą po žeme) buvo kišami plastikiniai vamzdžiai, kuriais objektyviai nėra įmanoma iškraipyti po žeme užkastų dėklų geometrijos. Anot atsakovės, ieškovė, susidūrusi su kliūtimi ir apie tai neinformavusi atsakovės bei nuslėpusi tokią informaciją, pažeidė CK  6.691  straipsnyje įtvirtintą šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, bet ir Sutarties 7.1 bei 9.9  punktuose įtvirtintus įpareigojimus informuoti kitą šalį apie nenumatytas aplinkybes ar kitas kliūtis tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

5.7.       Pažymėjo, kad ieškovė reikalauja priteisti 1 892,68 Eur delspinigių, kuriuos ji paskaičiavo už 269  kalendorines dienas, nors, atsakydama į atsakovės pretenzijas, savo raštuose jokio pobūdžio netesybų nereikalavo. Tuo tarpu pareikšdama ieškinį, netesybas paskaičiavo už 269 kalendorines dienas, tai yra ir už tą laikotarpį, kuomet tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo reiškiami. CK  1.125  straipsnio 5 dalies 1 punkte yra įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų išieškojimo, kurį prašė taikyti tuo atveju, jeigu teismas spręstų dėl pareikštų netesybų dydžio.

6.       Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 10 258,05 Eur, kaip atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimo kaštus, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovė nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad:

6.1.       Pagal CK 6.684 straipsnį rangovas privalo statybos darbus vykdyti, laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. CK 6.692 straipsnyje nustatyta, kad rangovas, vykdydamas statybas ir su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų; ir kt. Tai - imperatyvieji įstatymo reikalavimai ir šalių sudaryta Sutartimi negali būti pažeidžiami.

6.2.       Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK  6.697  straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo.

6.3.       CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti darbų defektus arba atlyginti jų šalinimo kaštus. Sutarties 4.10 punkte. įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas vamzdžio įrengimo trajektorijoje atsiradus kliūtims, organizuoti bei vykdyti kliūties šalinimo darbus. Kliūtimi laikoma: akmenų masyvai, atskiri akmenys, mūrinių, betoninių ar gelžbetoninių pamatų likučiai, medžių rąstai, mediniai, metaliniai ar gelžbetoniniai poliai, arba kitos kliūtys. Tam, kad atsakovė galėtų įvykdyti šį įsipareigojimą, ieškovė jai turėjo pranešti apie minėtų kliūčių atsiradimą, taip įgyvendindama CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą. Ieškovė, susidūrusi su kliūtimi (akmeniu, pamatų likučiu ar pan.), nesikreipė į atsakovę dėl šios kliūties pašalinimo, ir vamzdynų dėklus paklojo virš kliūties, ko pasėkoje susidarė iškilimas, kuris trukdys nuotekų nubėgimui, kaupsis nuosėdos ir vėliau vamzdynai užsikimš.

6.4.       Vadovaujantis Sutarties 5.6 punkto nuostatomis, ieškovė buvo įsipareigojusi savo sąskaita ir rizika pašalinti išaiškėjusius Darbų trūkumus ir/ar defektus per atsakovės nustatytus protingus terminus. Atsakovė nurodė, kad darbų perdavimo momentu defektų ji nenustatė, nes dėl darbų specifikos defektų be specialios įrangos nesimatė, ir defektai buvo nustatyti vėliau, jau po darbų perdavimo, atlikus specialius diagnostinius matavimus. Ieškovė kartu su darbų perdavimo aktu jokios išpildomosios dokumentacijos, paslėptų darbų aktų ir pan. atsakovei nepateikė, todėl tų defektų darbų perdavimo metu objektyviai negalima buvo pastebėti. Paaiškėjus darbų defektams, ieškovei iš karto buvo pateikta pretenzija ir pareikalauta savo sąskaita ir rizika ištaisyti nustatytus defektus, tačiau ieškovė to nepadarė iki šiol.

6.5.       Atsakovės teigimu, ginčui taikytinos CK 6.664 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, įskaitant ir CK  6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę rangovo sąskaita pašalinti darbų defektus. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis, realia jos atsiradimo tikimybe. Atsakovė priešieškinio sumą įrodinėjo pateikta sąmata, kurioje apskaičiuoti atsakovės atliktų Darbų broko šalinimo kaštai, vadovaujantis 2018 m. kovo mėnesio rinkos kainomis.

6.6.       Atsakovės nuomone, ieškovė pažeidė tiek Sutartyje, tiek CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, kadangi susidūrusi su kliūtimi, nesiėmė veiksmų jai pašalinti, neinformavo apie tai atsakovės, tiek sutartinius įsipareigojimus darbus atlikti kokybiškai (Sutarties  5.1 punktas) - vamzdynų dėklus paklojo virš kliūties, dėl ko vamzdynas ties šuliniais F1- 13  -  F1- 14 neturi tinkamo nuolydžio, kas sąlygos nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), užsikimšimą, tiek sutartinį įsipareigojimą paaiškėjus darbų defektams, nedelsiant juos šalinti savo sąskaita (Sutarties 5.6 punktai) - defektai nepašalinti iki šiol, dėl ko ieškovei taikytina nuostolių, susidariusių dėl defektų šalinimo kito rangovo pagalba, atlyginimo pareiga.

7.       Ieškovė priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes:

7.1.       Atsakovė neįrodė defektų buvimo fakto.

7.1.1.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad po darbų perdavimo „atlikus darbų dalies TV diagnostiką <...>, paaiškėjo, kad darbai turi kokybės trūkumų - užfiksuotas ieškovės paklotų vamzdynų dėklų didelis nuokrypis, ko pasėkoje paaiškėjo, kad darbai atlikti su kokybės trūkumais“. Atsakovės nurodomas TV diagnostikos tyrimas neįrodo trūkumų fakto, kadangi atsakovės pateikta TV ataskaita yra atlikta dėl kito vamzdžio ir kitų darbų, kurių ieškovė neatliko ir atsakovei neperdavė. Atsakovės pateiktame TV diagnostikos grafike nurodytas PE DN250 mm darbinis nuotekų linijos vamzdynas yra tarp šulinių F1- 13 - F1-14, nors ieškovė PE DN250 mm darbinio vamzdyno klojimo darbų neturėjo atlikti, jų neatliko ir šių darbų atsakovei neperdavė. Ieškovė minėtoje atkartoje tarp šulinių F1- 13 - F1-14 atliko tik dėklo PE DN315 mm klojimo darbus, kuriuos atsakovė priėmė atliktų darbų aktu. Ieškovės atlikti vamzdžio dėklo klojimo darbai buvo tik tarpinis vamzdyno klojimo darbų rezultatas, todėl už kitų rangovų atliktus PE DN250 mm vamzdyno klojimo darbus ieškovės įrengtame dėkle PE DN315 mm, ieškovė neatsako. Taigi, atsakovės pateiktas TV diagnostikos tyrimas yra atliktas dėl įrengto vamzdyno, kurį įrengė kiti rangovai, o ne dėl vamzdyno dėklų.

7.1.2.                      Atsakovė neįrodė, kad pateiktame TV diagnostikos tyrime yra užfiksuotas vamzdyno dėklo nuokrypis, o jei toks ir būtų - neįrodė, kad tai netinkamo ieškovės darbų rezultato pasekmė. Ieškovė pažymėjo, kad jokių kliūčių vykdant statybos rangos darbus nebuvo, atsakovės keliamos hipotezės neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Be to, atsakovė nepaneigė, jog po ieškovės darbų atlikimo vykstant statyboms vamzdyno nepažeidė kiti rangovai. Kita vertus, remiantis Sutarties 4.10 punktu, būtent atsakovei buvo pareiga užtikrinti, kad vamzdžio įrengimo trajektorijoje nebūtų jokių kliūčių.

7.2.       Atsakovė nepagrindžia, kokius teisės aktų reikalavimus ieškovė pažeidė. Atsakovė nepagrindė nei teisės aktų, nei Sutarties pažeidimo.

7.3.       Atsakovas nurodomus trūkumus galėjo nustatyti darbų priėmimo metu. Darbų priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Ieškovės nuomone, nagrinėjamoje byloje yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar atsakovė tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą.

7.3.1.                      Ieškovės atliktus darbus atsakovė besąlygiškai priėmė pasirašydama Atliktų darbų aktą, o darbų trūkumus ieškovė grindžia TV diagnostikos tyrimu, kuris buvo atliktas po darbų priėmimo. Jei, anot atsakovės, dėl darbų specifikos defektų, be specialios įrangos, darbų trūkumų nesimatė, tuomet kokį darbų rezultatą atsakovė priėmė, kaip šį darbų rezultatą tikrino.

7.3.2.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad atliktų darbų kokybės neįmanoma buvo įvertinti, nes neva ieškovė su atliktų darbų aktu neperdavė išpildomosios dokumentacijos ir užslėptų darbų aktų. Ieškovė paaiškino, kad pagal savo pobūdį darbai vykdomi tranšėjiniu būdu, todėl atskiro užslėptų darbų akto nereikalauja. Be to, atsakovė nenurodė, kokios konkrečios išpildomosios dokumentacijos ieškovė neva nepateikė ir niekada jokių reikalavimų dėl to nereiškė.

7.4.       Atsakovės teigimu, kad ieškovė vamzdyno dėklų darbus atliko virš kliūties, dėl ko vamzdynas ties šuliniais F1-13 - F1-14 neturi tinkamo nuolydžio, kas sąlygos nuotekų tinklų užsikimšimą. Ieškovė tokių duomenų neturi, o atsakovė tokių įrodymų taip pat nepateikė.

7.5.       Anot ieškovės, atsakovė neteisingai nurodo, kad CK 6.664 straipsnio 3 dalyje yra numatyta užsakovo teisė reikalauti atlyginti defektų šalinimo kaštus. Minėta teisės norma teigia: „Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas“. Tokių išlaidų atsakovė nepatyrė, todėl jų nepagrįstai reikalauja. Be to, atsakovė neįrodė, kad nurodyti trūkumai yra susiję su deklaruojamais „defektais“, kad būtina atlikti visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus.

7.6.       Pažymi, kad ieškovės darbai buvo atlikti kokybiškai, tinkamai ir laiku. Nei ieškovė, nei atsakovė darbų priėmimo - perdavimo atliekant patikrinimą metu jokių nukrypimų nuo normatyvų nenustatė, atsakovė jokių pastabų dėl darbų kokybės nereiškė, todėl tinkamų darbų rezultatas buvo perimtas pasirašant Atliktų darbų aktą. Nuo atliktų darbų aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl atsakovė turi įvykdyti prievolę visa apimtimi atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus.

8.       Trečiasis asmuo UAB „Sklypų partneriai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra ir jis nėra suinteresuotas ginčo baigties rezultatu. Paaiškino, jog ginčo statybos rangos teisinius santykius turėjo su UAB „TM Statyba“, kuri atliko visus sutartus darbus trečiojo asmens naudai, darbai yra priimti ir UAB „Sklypų partneriai“ neturi pretenzijų UAB „TM statyba“ dėl atliktų darbų kokybės. Nurodė, jog UAB „Sklypų partneriai“ neturėjo jokių teisinių santykių su UAB „Grunterra“ ir trečiajam asmeniui nėra žinomi jokie ginčų tarp UAB „TM statyba“ ir UAB „Grunterra“ aspektai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nėra suinteresuotas ginčo baigties rezultatu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė atsakovei UAB „TM statyba“ iš ieškovės UAB „Grunterra“ 2 360,46 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei 1 628,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė ieškovei UAB „Grunterra“ iš atsakovės UAB „TM statyba“ 1 107,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių valstybės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidų : 10,08 Eur iš ieškovės UAB „Gruntera“, 10,42 Eur iš atsakovės UAB „TM statyba“. 

10.       Teismas nustatė faktines aplinkybes:

10.1.       2017 m. gruodžio 7 d. ieškovės ir atsakovė pasirašė Darbų vykdymo sutartį Nr.  (duomenys neskelbtini) (tekste - Sutartis). Ieškovė UAB „Grunterra“ veikė kaip rangovo UAB  „TM  statyba“ subrangovas, darbų užsakovas trečiasis asmuo UAB „Sklypų partneriai“, kuris buvo sudaręs Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu UAB „TM statyba“.

10.2.       Sutarties 1.1 punktu šalys sutarė, jog ieškovė atliks plieninių vamzdžių dėklų klojimo darbus panaudojant betranšejines technologijas atsakovės statybos objekte.

10.3.       Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, jog mokėjimai už atliktus darbus bus atliekami pagal atsakovės patvirtintas sąskaitas-faktūras ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų akto pasirašymo.

10.4.       Sutarties 4.10 punktu atsakovė įsipareigojo – vamzdžio rengimo trajektorijoje atsiradus kliūtims, organizuoti bei vykdyti kliūties šalinimo darbus. Kliūtimis šalių sutarimu laikoma: akmenų masyvai; atskiri akmenys; mūrinių, betoninių ar gelžbetoninių pamatų likučiai; medžių rastai; mediniai, metaliniai ir gelžbetoniniai poliai arba kitos kliūtys. Taigi, esant kliūčiai, trukdančiai tinkamai atlikti darbus, atsiradusiai ieškovei atliekant darbus, atsakovė įsipareigojo pašalinti kliūtį. Akivaizdu, jog ieškovė, nustačiusi kliūtį privalėjo informuoti apie tai atsakovę, priešingu atveju atsakovę negalėjo įvykdyti savo prievolės – pašalinti kliūtį, nes negalėjo žinoti apie jos buvimą.

10.5.       Sutarties 4.11 punktu atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir laiku už juos atsiskaityti pagal sutartą tvarką. Už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo bendros darbų vertės.

10.6.       Sutarties 4.11 punkto antrame papunktyje šalys sutarė: kad pneumatinė vamzdžių kalimo technologija nėra tikslus vamzdžių klojimo metodas ir priklausomai nuo grunto sandaros galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai. Taigi, šalys žinojo ir suprato, jog atliekant darbus šiuo būdu galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai.

10.7.       Sutarties 5.2 punktu ieškovė įsipareigojo darbus atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taigi, Sutarties 4.11 punkte aptarti galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai, neturi pažeisti galiojančių teisės aktų.

10.8.       Sutarties 5.6 punktu ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir rizika pašalinti išaiškėjusius darbų trūkumus ir/ar defektus per atsakovės nustatytus protingus terminus.

10.9.       Sutarties 9.9 punktu šalys sutarė, jog darbų eigoje atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, t. y. nustačius grunte kliuvinius, kurie trukdo įrengti numatyto diametro dėklus ir esant galimybei išspręsti šią problemą įrengiant didesnio diametro dėklą, pastatant šulinį kliuvinio vietoj, pakeičiant pradūrimo vietą ar kitaip suderinus projektą, tokių darbų kaina ir vykdymo sąlygos derinamos atskiru susitarimu. Taigi, šalys Sutartyje sukonkretino, kaip gali būti sprendžiamos kai kurios atsiradusios kliūtys.

10.10.       Sutarties 4.10 ir 9.9 punktuose esanti nuostata, jog nustačius grunte kliuvinius, reiškia, kad kliuvinius galėjo nustatyti tik ieškovė, nes tik ji atlikinėjo darbus ir tik jai vykdant dėklo pravedimo darbus galėjo paaiškėti kliuvinio buvimas ar nebuvimas. Todėl tik ieškovė galėjo ir privalėjo informuoti atsakovę apie atsiradusį kliuvinį. Atsakovė, gavusi informaciją iš ieškovės, jog yra kliuvinys, Sutarties 4.10 punkte nustatyta tvarka, privalėjo organizuoti bei vykdyti kliūties šalinimo darbus. Akivaizdu, jog atsakovė, negavusi iš ieškovės pranešimo apie atsiradusias kliūtis, negalėjo ir neprivalėjo šalinti jokių kliūčių. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų informavusi atsakovę apie atsiradusią kliūtį, trukdančią atlikti darbus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, todėl teisės aktų nustatytų normų pažeidimo rizika tenka ieškovei.

10.11.       Statybos projekte „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) Statyba (A laida)“, pagal kurį buvo atlikti šioje byloje nagrinėjami darbai, nurodytas vamzdyno nuolydis 1,5 cm į 1 metrą.

10.12.       Iš Sutarties Priedo Nr. 1 (1 t., p. 11) matyti, jog šalys Sutartimi buvo sutarę, kad dėklai bus plieniniai DN530 mm, t. y. 530 mmm diametro su 7-8 mm sienelėmis. Tokio dėklo viduje tarp DN250 mm vamzdžio lieka 264 mm tarpas, leidžiantis suformuoti papildomą 132 mm nuolydį per visą 21 metro dėklo ilgį arba 12,5 mm per 1 metrą dėklo.

10.13.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė sutiko, kad ieškovė paklotų ne DN530, bet mažesnį dėklą - DN315  mm. Tokio dėklo viduje yra apie 50 mm tarpas (dėklo vidinis diametras d 300 mm yra nurodytas eksperto išvados 3 paveiksle), leidžiantis suformuoti papildomą 25 mm nuolydį per 21  metro dėklo ilgį arba apie 1 mm per 1 metrą. Esant tokioms paklaidoms akivaizdu, jog dedant vamzdį į mažesnio diametro dėklą praktiškai nėra galimybių koreguoti nelygumus, atsiradusius dėkle.

10.14.       2018 m. vasario mėnesį šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 18/02/02-1 (1 t., p. 14). Akte nurodyta, jog tarp šulinių F1-22/F1-21 buvo paklotas 22 metrų ilgio dėklas DN315 – 22 metrai ir tarp šulinių F1-23-F1-22 plieninis dėklas DN530 – 15,80 metro.

10.15.       2018 m. vasario 1 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą (1 t., p. 12) dėl apmokėjimo už darbus perduotus pagal Atliktų darbų aktą. Akte jokie ieškovo darbų trūkumai nenurodyti.

11.       Iš nustatytų aplinkybių teismas preziumavo, kad jog darbų pridavimo metu ieškovė atliko darbus pagal Sutartį tinkamai ir perdavė juos atsakovei.

12.       Pasisakydamas dėl darbų rezultato trūkumų, teismas nurodė, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Pirmos instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo naštos pasiskirstymo teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų ir akcentavo, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

13.       Pirmos instancijos teismas nurodė, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėjo, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Taigi, tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį.

14.       Vertindamas bylos aplinkybės dėl atliktų darbų trūkumų (ne)buvimo fakto, pirmos instancijos teismas nustatė, kad :

14.1.       UAB „Vidurys“ atliko atsakovės užsakyto vamzdyno TV apžiūrą ir pateikė ataskaitą (1 t., p. 124), iš kurios matyti, jog maždaug 5 metre yra pakilimas apie 5 cm, o ne nuolydis, kaip turėjo būti pagal projektą. UAB „Vidurys“ 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 19-09 (1 t., p. 190) patvirtino, jog TV patikra buvo atlikta ginčo objekte.

14.2.       2018 m. balandžio 11 d. atsakovė pateikė ieškovui Pretenziją Nr. 1 Dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį (1 t., p. 16). Pretenzijoje nurodyta, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie paaiškėjo atlikus vamzdynų TV diagnostiką. Atsižvelgiant į tai prašė ieškovės pašalinti darbų trūkumus per objektyviai įmanomą terminą. Pretenzijoje nurodyta, jog yra sustabdomas mokėjimas pagal pateiktą 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Prie Pretenzijos buvo pateikta nuokrypių fiksavimo grafikas (1 t., p. 47).

14.3.       2018 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės Pretenziją (1 t., p. 18), kuriame nurodyta, kad nuokrypis užfiksuotas DN250 mm vamzdyne, t. y. įdėkle, o ne dėkle. Ieškovė nedėjo įdėklo, todėl neatsakinga už nuokrypius. Taip pat nurodyta, jog galėjo ieškovės darbus sugadinti asmuo dėjęs įdėklus į ieškovės įrengtus dėklus.

14.4.       2018 m. balandžio 16 d. raštu (1 t., p. 19) atsakovė nurodė, jog įdėklai buvo įdedami į ieškovės paklotus dėklus ir objektyviai negalėjo iškraipyti jų geometrijos, kuri jau yra su neleistinais nuokrypiais.

14.5.       2018 m. balandžio 18 d. rašte (1 t., p. 20-21) ieškovė nurodė, jog atsakovės nurodomi nuokrypiai yra įdėklo, o ne dėklo. Ieškovės atlikti darbai yra kokybiški, atsakovės priimti be pastabų. Ieškovės teigimu, vamzdynų įdėjimas į dėklus yra labai sunkus ir kruopštus darbas, todėl ieškovės darbus galėjo sugadinti vamzdyno klojimas.

15.       Minėta, kad atsakovė UAB „TM statyba“ Statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 69-85) įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus užsakovei UAB „Sklypų partneriai“. Pagal Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 69-85) 5.2.8 punktą atsakovė UAB „TM statyba“ galėjo perduoti užsakovei UAB „Sklypų partneriai“ tinkamai atliktus darbus. UAB „TM statyba“ darbus perdavė, kaip tinkamus, užsakovė UAB „Sklypų partneriai“ darbus priėmė, trūkumų nenustatė, pretenzijų nepareiškė.

16.       Pagal Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., p. 69-85) 10.2 punktą, garantinis terminas vamzdynams ne trumpesnis, nei 10 metų. Šios sutarties 10.4 punktas nustato, jog garantiniu terminu atsiradę trūkumai turi būti pašalinti per 5 darbo dienas. Šios sutarties 10.6 punktu šalys sutarė, jog trečiajam asmeniui UAB  „Sklypų partneriai“ perleidus nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, turtą įgiję asmenys turės teises reikalauti ištaisyti trūkumus garantiniu laikotarpiu. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo UAB  „Sklypų partneriai“ pateikė duomenis, jog ginčo turtas tebepriklauso jam. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. balandžio 30 d. rašto (1 t., 157) matyti, kad nuotekų tinklai prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų.

17.       Teismas dėl ieškovo atliktų darbų tinkamumo ir galimo atliktų darbų šalinimo bei apmokėjimo už atliktus darbus rėmėsi atliktos ekspertizės Statybos ekspertizės aktu Nr. 20-03) (2 t.; toliau tekste – Išvados), kuriame pateiktos išvados, kad :  

17.1.       Vamzdžių dėklų faktinis nuolydis neatitinka STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių. Neatitikimai galėjo atsirasti dėl vamzdžių dėklų įrengimo metu naudojamos įrangos netikslumo, pasitaikiusių kliūčių grunte ar specialistų padarytų klaidų atliekant dėklo įrengimo darbus (Išvadų 1 punktas).

17.2.       Nuotekos apie 4 metrų atstumu nuo šulinio užsilaiko todėl, kad vamzdynas įrengtas su netinkamu nuolydžiu (neišlaikytas minimalus nuolydis, numatytas teisės akte STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“) (Išvadų 2 punktas).

17.3.       Dėklo nuolydis negalėjo būti pažeistas vamzdžių (įdėklų) klojimo ar šulinio įrengimo metu. Šulinio nusėdimo požymių nebuvo užfiksuota, dėklo galai šuliniuose nepažeisti/deformuoti (Išvadų 3 punktas).

17.4.       Nuolydžių netinkamumą atlikus ieškovei dėklo klojimo darbus buvo galima užfiksuoti TV vamzdynų apžiūrą su specialia įranga, bet ne vizualiai apžiūrint priimant darbus. Atsižvelgiant į tai, atmestini teiginiai, jog perduodant darbus nebuvo darbų trūkumų, nes jų nebuvo galima nustatyti be specialios įrangos, kuri nebuvo ir neprivalėjo būti naudojama perduodant - priimant darbus pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės darbų trūkumų nebuvo galima pastebėti be specialios įrangos, darytina išvada, jog trūkumai buvo neakivaizdūs (Išvadų 4 punktas).

17.5.       Vienintelis sprendimas pašalinti ieškovo darbų trūkumus yra įrengti naują dėklą ir vamzdyną greta jau esamo vamzdyno ir defektų ištaisymo kaina būtų 7183,75 Eur su PVM, skaičiuojant vidutinėmis rinkos kainomis (Išvadų 5 punktas).

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26  punktas). Atsižvelgiant į tai pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė, nustačiusi ieškovės atliktų darbų neakivaizdžius trūkumus, turėjo teisę sulaikyti mokėjimą ieškovei.

19.       Teismas vertino ieškovės atsikirtimus, jog priimant darbus ir pasirašant Atliktų darbų aktą atsakovė jokių pastabų nepareiškė. Konstatavo, kad nuolydžio nebuvimas dėkle buvo apie 5,9 metrai nuo šulinio pradžios, todėl vizualiai apžiūrint ir priimant ieškovės atliktus darbus nebuvo įmanoma pastebėti tinkamo nuolydžio nebuvimo. Ši aplinkybė paaiškėjo vėliau, atlikus TV apžiūrą su specialia įranga. Ekspertas Išvadų 3 punkte padarė išvadą, jog šulinio galai nėra nusėdę. Vertinant pagal dėklo įvadą ir išvadą dėklo nuolydis yra tinkamas bei ieškovei nepranešus atsakovei, jog gręžiant buvo susidurta su kliūtimi ir nesprendus kliūties klausimo Sutarties 4.10 ir 9.9 punktuose nustatyta tvarka, atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog gręžiant kliūčių nebuvo ir nuolydis yra tinkamas per visą dėklo ilgį ir negalėjo numatyti, jog dėkle 5,9 metrų nuo įvado yra 5 cm pakilimas, o ne nuolydis. Teismas pripažino, jog trūkumai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti pastebimi be specialios technikos, todėl atsakovė negalėjo pastebėti ieškovės darbų trūkumų jų priėmimo metu ir negalėjo numanyti, jog dėklo 5,9 metre gali būti iškilimas, o ne nuolydis.

20.       Kadangi buvo nustatyta, jog nuolydis neatitinka Statybos projekto „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) Statyba (A laida)“ STR  2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ bei techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai pareikalavo iš ieškovės ištaisyti darbų trūkumus.

21.       Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog „daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018), pirmos instancijos teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog dėklą atsakovė iš esmės gali naudoti pagal paskirtį. Iš TV apžiūros ir eksperto Išvadų (Išvadų prieduose esančios fotonuotraukos Nr. 1) teismas nustatė, jog nuotekos užsistovi, t. y. nuotekų savitakė sistema neveikia tinkamai, yra susikaupę nuotekos, kurios apima daugiau nei pusę įdėklo diametro, t. y. atsakovei gali kelti papildomus trikdžius ir sąnaudas šalinant užsistovinčias nuotekas.

22.       Teismas, spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, turi įvertinti darbus pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus. Ekspertas Išvadoje nustatė, jog ieškovo atlikti darbai neatitinka minimalių nuolydžių reikalavimų nustatytų šios rūšies darbams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog pagal Sutartį ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, kuriuos subrangovas privalėjo pašalinti.

23.       Pirmos instancijos teismas nesutiko su ieškovės atsikirtimais, jog Sutarties 4.11 punkte šalys geranoriškai susitarė, kad pneumatinė vamzdžių klojimo technologija nėra tikslus vamzdžių klojimo metodas, kuris priklauso nuo grunto sandaros ir galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai. Kaip minėta, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, rangovas, kaip profesionalas, privalo laikytis teisės aktų nustatytų normų, todėl bet kokia taikoma technologija privalo išlaikyti bent minimalius teisės aktuose nustatytus nuolydžio reikalavimus. Be to, Sutarties 4.10 ir 9.9 punktais šalys sutarė, jog atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, t. y. nustačius kliuvinius grunte, kurie trukdo tinkamai atlikti darbus, su užsakovu turėjo būti suderinami darbai ir vykdymo sąlygos atskiru susitarimu. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir kol gaus nurodymus stabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, t. y. ieškovė, pastebėjusi, jog dėl kliuvinio pratiesto dėklo nuolydis neužtikrins net minimalių statybą reglamentuojančių teisės aktų bei projekto reikalavimų, privalėjo stabdyti darbus ir įspėti atsakovę. Pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį, rangovas, neįspėjęs užsakovo apie aukščiau minėtą aplinkybę arba tęsia darbus negavęs užsakovo atsakymo, neturi teisės remtis nurodyta aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus. Taigi, pagal šią nuostatą ieškovė privalėjo informuoti atsakovę apie kliuvinį, esantį grunte ir trukdantį įvykdyti Sutartyje numatytus darbus atitinkančius bent minimalius statybos tesiės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl negali remtis buvusiu kliuviniu ir turi prisiimti atsakomybė iš dėl to kylančių pasekmių.

24.       Pasisakydamas dėl rangovo teisės reikšti reikalavimą subrangovui, kai darbų rezultatas perduotas užsakovui, teismas pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 367/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019  m.  gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019; 80 punktas). Subrangovas ir yra tas asmuo, kuris pasitelkiamas būtent rangovo pagal sutartį prisiimtoms prievolėms vykdyti, todėl jis visada faktiškai atlieka visus rangovo sutartimi sutartus darbus ar jų dalį (priklausomai pagal sudaryto susitarimo apimties). Tačiau tokie subrangovo veiksmai negali būti laikomi kaip sukuriantys tiesioginius sutartinius santykius tarp užsakovo ir subrangovo, nes tokiu aiškinimu būtų paneigiama užsakovo, rangovo ir subrangovo santykių esmė. Dėl to darytina išvada, kad užsakovės (ieškovės) ir subrangovės (atsakovės UAB „Sweco Lietuva“) nagrinėjamu atveju nesieja sutartiniai teisiniai santykiai dėl Pastato techninio projekto parengimo, kurie galėtų būti pagrindas jai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę už Sutarties Nr. 1 netinkamą vykdymą. Šiuo atveju dėl Sutarties Nr. 1 pažeidimo turėtų būti vertintos atsakovės bendrovės „SIA MIE Construction“ sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, nes užsakovei būtent rangovė yra tiesiogiai atsakinga už projektavimo rangos sutarties tinkamą vykdymą (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019; 82 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 62 punktas). Taigi, pagal aukščiau minimą šią teismų praktiką, byloje nagrinėjamas rangovo reikalavimas subrangovui dėl atliktų pagal subrangos sutartį darbų trūkumų. Subrangovas yra atsakingas prieš rangovą dėl savo sutartinių prievolių vykdymo, kurios kyla iš subrangos sutarties, jei rangos arba subrangos sutartyse nėra nustatyta kitaip. Byloje nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kitaip, todėl subrangovo (ieškovės) atsakomybės klausimas spręstinas pagal Sutarties nuostatas ir neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog užsakovas priėmė darbus kaip tinkamus ir nereiškia rangovui (atsakovei) jokių pretenzijų dėl darbų kokybės.

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020  m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 62 punktas). Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105  punktas). Taigi, trūkumų šalinimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas.

26.       Atsakovė, kaip rangovas, turi įsipareigojimus prieš trečiąjį asmenį, kaip užsakovą, visą garantinį laikotarpį – 10 metų. Nors užsakovas šiuo metu pretenzijų nereiškia, tačiau užsakovui pareiškus pretenzijas per 10 metų garantinį laikotarpį dėl darbų trūkumų, ieškovė (subrangovas) galėtų išvengti atsakomybės dėl savo netinkamai atliktų darbų, nes būtų pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką ir šioje pastraipoje nurodytą argumentą teismas padarė išvadą, jog atsakovė, kaip rangovas, turi teisę reikšti reikalavimus ieškovei, kaip subrangovui, nepriklausomai ar jai reikalavimus pareiškė trečiasis asmuo, kaip užsakovas.

27.       Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė turi reikalavimo teises į ieškovę dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, kurie neatitinka minimalių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (CK 6.695 straipsnio 1 dalis).

28.       Dėl atsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo, pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovei, kaip ir užsakovui, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665  straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr.  3K- 3- 321/2011). Taigi, nustačius ieškovės darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip minėta, tai yra alternatyvūs gynybos būdai, kurie negali būti taikomi tuo pat metu toje pačioje dalyje, tačiau gali būti taikomi tuo pat metu skirtingose dalyse, t. y. jei kainos mažinimas nepadengia visų trūkumų šalinimo išlaidų, užsakovas gali reikalauti padengti trūkumų šalinimo išlaidas dalyje, kuri viršija kainos mažinimo sumą, tačiau sumos negali persidengti. Ieškovė atsisakė taisyti darbų trūkumus, todėl atsakovė galėjo rinktis iš kitų dviejų savo teisių gynimo alternatyvų.

29.       Iš eksperto išvadų 5 punkto matyti, jog vienintelis būdas pašalinti ieškovės padarytų darbų trūkumus yra įrengti naują dėklą ir vamzdyną greta jau esamo ir darbų ištaisymo kaina būtų 7 183,75 Eur su PVM arba 5 936,98 Eur be PVM. Ieškovė nenurodė kitų būdų, kaip ištaisyti jos darbų trūkumus, todėl teismas padarė išvadą, jog trūkumai gali būti ištaisyti tik eksperto nurodytu būdu - juos perdarant iš naujo.

30.       Atsakovė pareiškė reikalavimą dėl 10 258,05 Eur sumos, reikalingos pašalinti ieškovės darbų trūkumams priteisimo. Savo reikalavimą ji grindė savo pateikta lokaline sąmata. Iš eksperto pateiktos sąmatos teismas nustatė, jog darbų kaina yra 5 936,98 Eur. Teismas pažymėjo, kad ekspertas į pateiktą sąmatą įtraukė 58,52 Eur sumą už vamzdynų apžiūrą atliekant vaizdo įrašą. Teismas pažymėjo, kad šis darbas nebuvo rangos Sutarties tarp ieškovės ir atsakovės dalimi, t. y. papildomas perteklinis darbas dėl kurio šalys nebuvo sutarę, todėl šio darbo vertė šalintina iš eksperto pateiktos sąmatos sumos ir likusi darbų suma yra 5 878,46 Eur. Iš ieškovės pažymos apie atliktų darbų išlaidas ir sąskaitos teismas nustatė, kad darbų kaina buvo 5 518 Eur. Taigi, tiek eksperto pateikta, tiek ieškovės faktinė darbų rinkos kaina iš esmės sutampa, o atsakovės paskaičiuota beveik dvigubai didesnė, todėl akivaizdu, jog eksperto pateikta darbų atlikimo kaina labiau atitinka rinkos kainą, todėl atsakovės reikalavimą laikė pagrįstu dalyje dėl 5  878,46 Eur.

31.       Teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbų, kuriuos atsakovė priėmė ir neatsiskaitė iš dalies, už 3 518 Eur sumą. Ginčo dėl šios sumos dydžio byloje nėra. Kadangi atsakovė ieškovei buvo sulaikiusi 3 518 Eur mokėjimą už atliktus darbus ir atsakovė turėjo teisę atskaityti šią sumą iš ieškovei mokėtinų sumų, todėl teismas ieškovei už atliktus darbus mokėtiną 3 518 Eur sumą atskaitė iš atsakovės reikalaujamos darbų trūkumų kainos ir galutinai atsakovei iš ieškovės priteisė 2 360,46 Eur (5878,46-3518=2 360,46) trūkumų šalinimo išlaidų (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai).

32.       Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti 1 892,68 Eur delspinigių už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Delspinigiai yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio. Nustatęs, jog atsakovė turėjo teisę į atskaityti trūkumų šalinimo išlaidas iš ieškovei mokėtinos sumos ir šioje dalyje netenkinęs ieškinio reikalavimų, teismas išvestinį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

33.       Atsakovė nurodė, jog darbų kaina gali būti didesnė, nes reikės iš naujo tiesti ir vamzdyno įdėklą dėkle, tačiau nei priešieškinio dalykas, nei priešieškinio pagrindas toks nebuvo suformuluotas, todėl teismas tokio reikalavimo plačiau nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė.

34.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš ieškovės teismas priteisė 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK  6.37  straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

35.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93  straipsnis). Pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškinio reikalavimai atmesti, o priešieškinio reikalavimai tenkinti 23 procentais, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinio reikalavimų dydis (5 410,68) sudarė 34 procentus nuo visų byloje nagrinėtų reikalavimų dydžio (15 668,73), todėl atsakovei priteistina 34 procentai bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje ir 23 procentai išlaidų priešieškinio dalyje bei 77 procentai ieškovei atmesto priešieškinio dalyje:

35.1.       Ieškovė sumokėjo 122 Eur žyminio mokesčio (1 t., p. 7) bei patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 057 Eur (2 t., p. -). Bendros ieškovės bylinėjimosi išlaidos 2 179 Eur. Įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1  107,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35.2.       Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 231 Eur (1 t., p. 109) žyminio mokesčio bei patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 230 Eur (1 t., p. 160-165, 2 t., p. -). Bendros atsakovės bylinėjimosi išlaidos, be išlaidų ekspertizei, - 1 461 Eur. Įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 718,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35.3.       Atsakovė sumokėjo 1 850,51 Eur (1 t., p. 215) užstatą už ekspertizės atlikimą. Ekspertizės išlaidos apmokėtos ekspertui N. B. pagal jo pateiktą 1 850 Eur sąskaitą Nr. 11. Proporcingai atmestų ir priteistų reikalavimų daliai paskirstytinos išlaidos už ekspertizės atlikimą, tuomet atsakovei iš ieškovės priteistina 910,08 Eur išlaidos už ekspertizę. Likusi nepanaudota užstato dalis – 0,51 Eur grąžintina atsakovei

35.4.       Teismas patyrė 20,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias teismas paskirstė CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka: 10,08 Eur iš ieškovės ir 10,42 Eur iš atsakovės.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

36.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atsakovės priešieškinį atmesti visiškai, paliekant galioti teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškovės ieškinį tenkino priteisė iš atsakovės 3 518 Eur skolos. Taip prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

37.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovės naudai rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.665 straipsnį, taip pat pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu susiklostė teisinė padėtis, kai ieškovė buvo įpareigota atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nors darbų trūkumai nebuvo pašalinti ir atitinkamai tokios išlaidos nebuvo patirtos, be to, pagal byloje esančius duomenis, trūkumai nebus šalinami ir išlaidos nebus patiriamos ir ateityje. Apeliacinį skundą grindžia motyvais:

37.1.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino ieškovės teisę gauti iš atsakovės likusį mokėjimą už atliktus darbus – 3 518 Eur (sprendimo 100 punktas), taigi nepaisant sprendimo rezoliucinėje dalyje vartojamos formuluotės, jog ieškinys atmetamas, faktiškai teismas ieškovės ieškinį tenkino. Nepatenkinus ieškinio, nebūtų įmanomas šalims vienai iš kitos priteistų sumų įskaitymas, kurį teismas atliko. Tačiau, anot ieškovės, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei yra priteistinos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidos – 5 878,46 Eur. Įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, teismas iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 2 360,46 Eur.

37.2.       Atsakovės reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų nepagrįstai buvo patenkintas remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris numato, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Minėta norma šioje situacijoje pritaikyta netinkamai ir nesant reikalingo faktinio pagrindo, kadangi (1) galimi trūkumai atsirado dėl pačios atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmų po darbų perdavimo-priėmimo; (2) darbų trūkumai faktiškai nebuvo šalinami, taigi išlaidos faktiškai nebuvo patirtos. Be to, atsakovė pripažįsta, kad net neketina šalinti darbų trūkumų, bei nurodė, kad ieškinį reiškia dėl galimų nuostolių atsiradimo ateityje rizikos.

37.3.       Kaip nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovė priėmė darbus ir pasirašė Atliktų darbų aktą, nereikšdama jokių pastabų dėl darbų kokybės, t. y. priėmė darbus kaip tinkamai atliktus. Atsakovė nepagrįstai gynėsi teigdama, jog negalėjo tinkamai apžiūrėti darbų jų priėmimo metu, kadangi apžiūrai buvo reikalinga speciali technika. Pagal šalių susitarimą, atsakovei buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti darbus naudojantis specialia technika, prieš pasirašant Atliktų darbų aktą. Tarp šalių sudarytos Sutarties 4.11. punktas numato, jog rangovas įsipareigoja darbus priimti pasirašant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus 5 darbo dienų laikotarpyje po jų gavimo. Vadovaujantis Sutarties 6.1. punktu, atliktus darbus subrangovas priduoda rangovui pasirašant pažymą apie atliktų darbų išlaidas ir vertes (forma F-3) ir įvykdytų darbų kainos skaičiavimo lentelę. Taigi nuo 6.1. punkte nurodyto momento, t. y. faktinio darbų perdavimo, pradedamas skaičiuoti 5 darbo dienų terminas Atliktų darbų aktų pasirašymui, t. y. teisiniam darbų perdavimui-priėmimui. Atsakovei (rangovui) sutartimi buvo suteiktas laiko tarpas nuo faktinio darbų pridavimo iki priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo būtent tuo tikslu, kad priimami darbai būtų tinkamai apžiūrėti, įskaitant ir apžiūrą naudojantis specialia technika. Ši nuostata skiriasi nuo dispozityvių įstatymo normų ir buvo į sutartį įtraukta tikslingai, atsižvelgiant į darbų specifiką, jų apžiūrėjimo specialia technika poreikį bei abiejų šalių interesus. Minėta nuostata įtraukta ne tik rangovo, bet ir subrangovo interesais: darbų kokybės tinkamas užfiksavimas turėjo padėti išvengti tokių situacijų, kai subrangovas būtų kaltinamas dėl trūkumų, kurie atsirado jau po darbų priėmimo, kaip atsitiko šiuo atveju. Susiklostė netoleruotina teisinė situacija, kai atsakomybė dėl vienos šalies – atsakovės, tinkamai neįvykdytos pareigos pagal Sutartį (tinkamai apžiūrėti ir priimti darbus), kilusias pasekmes bandoma perkelti kitai šaliai – ieškovei.

37.4.       Ekspertizės akte yra konstatuota, jog PE DN315 netinkamą nuolydį buvo galima nustatyti po dėklo įrengimo darbų, atlikus TV vamzdynų apžiūrą su specialia įranga, prieš įklojant vamzdį PE  250 (ekspertizės akto 23 psl.). Tai patvirtina, kad atsakovė arba tinkamai neatliko savo pareigos apžiūrėti darbus juos priimant, prieš pasirašant darbų perdavimo aktą, arba šią pareigą atliko, bet apžiūros rezultatai yra sąmoningai nuslėpti.

37.5.       Atkreipia dėmesį, jog atsakovė, pagal byloje išdėstytą poziciją, net ir po darbų priėmimo, prieš įklojant vamzdžius į ieškovės paklotus dėklus, neva neatliko dėklų apžiūros specialia įranga. Tai yra, atsakovė vykdė tolimesnius darbus, nepatikrinusi ieškovės atliktų darbų kokybės. Tokia atsakovės veiksmų eiga yra mažai tikėtina, kadangi prieštarauja verslo logikai. Jeigu vamzdžiai būtų klojami į galimai nekokybiškai paklotus dėklus, to pasėkoje tektų iš naujo kloti ne tik dėklus, bet vamzdžius, dėl ko įmonė patirtų bereikalingų nuostolių. Atsakovė yra verslininkė, ši veikla jai yra įprasta, todėl labai abejotina, kad elgėsi taip neapdairiai ir neatsakingai. Ieškovė yra pagrįstai įsitikinusi, kad atsakovė iš tiesų apžiūrėjo jos perduotus darbus tinkamai ir išsamiai, t. y. naudojantis specialia technika, ir tuo metu trūkumų nenustatė, atliktų darbų kokybė tenkino visiškai.

37.6.       Pagal bylos duomenis, šiuo metu yra neįmanoma tiksliai nustatyti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių ir priežasčių susidarė vamzdyno išlinkimas. Tiek klausimas ekspertui yra suformuluotas prašant nustatyti „galimas“ priežastis, tiek eksperto atsakyme vartojama formuluotė yra „neatitikimai galėjo atsirasti dėl “ (nurodoma keletas galimų priežasčių). Vadinasi, tai yra tik prielaidos, tam tikri spėliojimai; yra nurodyti tik keli variantai iš daugybės galimų. Tiksliai atsakyti, dėl ko netinkamas nuolydis yra susidaręs, nebuvo galimybės. Dėl šios priežasties, eksperto nurodytomis galimomis (pavyzdinėmis) priežastimis negali būti remiamasi, lyg tai būtų tikrosios ir neginčytinos priežastys.

37.7.       Atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad iš Sutarties 4.10. punkto kyla ieškovės pareiga informuoti atsakovę apie vamzdžio įrengimo trajektorijoje atsiradusias kliūtis (akmenų masyvus, atskirus akmenis, mūrinių, betoninių ar gelžbetoninių pamatų likučius, medžių rąstus, medinius, metalinius ar gelžbetoninius polius arba kitas kliūtis), kurios ieškovė galimai neįvykdė. Tokiu būdu keliama prielaida, kad nuotekų šalinimo tinklų nuolydis susiformavo dėl dėklų klojimo metu buvusios kliūties. Šiai atsakovės pozicijai pagrįsti nebuvo teikti jokie įrodymai, nebuvo konkretizuota, kokia tai buvo kliūtis, keliamos tik prielaidos, samprotavimai. Atsakovė šią poziciją patvirtinančių įrodymų pateikti ir negalėjo, kadangi ieškovei vykdant darbus, jokios kliūties nebuvo. Šalinti kliūtis pagal sutartį buvo atsakovės pareiga, todėl ieškovė neturėjo jokio suinteresuotumo kylančias kliūtis nuslėpti. Nepaisant to, teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi šia jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovės prielaida, ir taip pažeidė CPK 185 bei 263 straipsnių reikalavimus.

37.8.       Pažymi, kad vamzdyno pažeidimas (išlinkimas) yra dalyje, kuri yra po (duomenys neskelbtini) - tai matyti iš buitinių nuotekų vamzdyno schemos (Ekspertizės akto 18 psl., 3 pav.). Yra žinoma, kad teritorijoje vyko statybos darbai, važinėjo bei buvo vežama sunkiasvorė technika. Neatmestina galimybė, jog būtent dėl pernelyg didelio neleistino spaudimo galėjo pakisti jau paklotų vamzdynų geometrija – vienoje vietoje įlinkti, kitoje atitinkamai pakilti.

37.9.       Ieškovės atliktų darbų perdavimo metu dėklų galai buvo atviri ir nepajungti prie šulinių, kadangi į dėklus dar turėjo būti klojami vamzdžiai. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje vyko statybos darbai, atviri dėklų galai galėjo būti užkliudyti statybinės technikos, kas galėjo sąlygoti dėklo sulinkimą. Ekspertizės akte nurodoma, jog patikrinimo metu šulinio nusėdimo požymių nebuvo fiksuota, vamzdynų PE DN250 ir PE DN315 dėklo matomi galai šulinyje taip pat nebuvo pažeisti/deformuoti dėl galimų/tariamų šulinio nusėdimų, kurie galėjo ilgainiui paveikti vamzdyno nuolydį. Tačiau tai nepaneigia prielaidos, kad dar iki šulinio įrengimo, teritorijoje vykstant statybos darbams, dėklo galas galėjo būti kliudytas statybinės technikos, ir tokiu būdu pakisti nuolydžio kampas.

37.10.       Atsakovė negali pateikti ir nepateikė įrodymų, kad netinkamas nuolydis jau buvo darbų perdavimo metu. Būtent dėl negalimumo įrodyti arba paneigti šį faktą, šalių sudarytoje Sutartyje buvo nustatyta specifinė darbų perdavimo priėmimo tvarka, sudariusi sąlygas ir tuo pačiu numačiusi pareigą atsakovei fiksuoti perduodamų darbų kokybę pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovei pagal Sutartį buvo suteiktos 5 darbo dienos nuo faktinio darbų pridavimo priimamiems darbams išsamiai apžiūrėti ir perdavimo-priėmimo aktui pasirašyti. Ši situacija, kuomet faktiškai yra neįmanoma įrodyti, kokiu laiku ir dėl kokių priežasčių susidarė vamzdyno išlinkimas, susiklostė būtent dėl to, kad atsakovė arba aplaidžiai įvykdė darbų priėmimo pareigą, arba, kas labiau tikėtina – priimdama darbus tinkamai apžiūrėjo darbų rezultatą ir trūkumų nenustatė, o vėliau, atsiradus vamzdyno trajektorijos pažeidimams dėl jos pačios ar asmenų, už kuriuos ji pati atsakinga, kaltės, siekia atsakomybę už sugadinimą perkelti ieškovui.

37.11.       Ekspertizės metu išanalizavus statybos darbų žurnalo kopiją nustatyta, kad dėklas PE DN315 statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo buvo priimti be pastabų (ekspertizės akto 21 psl.). Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina ieškovės poziciją, jog darbai buvo atlikti tinkamai, ir jų perdavimo metu trūkumų nebuvo. Ekspertas teisingai pastebėjo ir nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo atlikta dėklo PE DN315 TV diagnostika, kurios metu nustatomi tikslūs nuolydžiai. Pažymi, kad šiuos duomenis į bylą galėjo pateikti tik atsakovė - būtent atsakovės pareiga buvo apžiūrėti priimamus darbus, tame tarpe ir naudojant reikiamą techniką. Ieškovė įsitikinusi, kad diagnostika buvo atlikta prieš įklojant vamzdžius į dėklus (priešingu atveju atsakovo, kaip verslininko, veiksmai būtų itin aplaidūs ir neatsakingi), tačiau diagnostikos metu gautą rezultatą atsakovė sąmoningai slepia ir į bylą neteikia. Ieškovė daro išvadą, kad diagnostikos metu užfiksuotas faktas yra atsakovei nepalankus – PE DN315 dėklas perdavimo metu buvo tinkamos būklės ir trajektorijos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenų (įrodymų) nepateikimas vertinamas juos nepateikusios šalies nenaudai. Todėl ieškovės paklotų dėklų TV diagnostikos, atliktos iki vamzdžių įklojimo į dėklus, rezultato nepateikimas į bylą turi būti vertinamas jos nepateikusios šalies – atsakovės - nenaudai ir atitinkamai priešingos šalies - ieškovės naudai, t. y. turi būti laikoma, jog diagnostikos metu trūkumai nebuvo nustatyti, ir jie atsirado vėliau.

37.12.       Atsakydamas į klausimą, ar įmanoma defektą ištaisyti ir kiek tai kainuotų (5 klausimas), ekspertas nurodė, jog vamzdynų defektų šalinimą reiktų atlikti (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų zonoje ir po gatvės asfalto danga; kad nebūtų sugadinta gatvė, gatvės valdytojas įprastai tokio sutikimo (leidimo) neduoda, todėl vienintelis sprendimas yra įrengti naują dėklą ir vamzdyną greta jau esamo vamzdyno. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė kreipėsi į gatvės valdytoją dėl leidimo (sutikimo) išdavimo, ir kad sutikimą (leidimą) buvo atsisakyta išduoti (atsakovė net ir neneigė, kad šiuo metu neketina atlikti jokių trūkumų šalinimo darbų). Taigi trūkumo šalinimo kaina yra nustatyta remiantis ne objektyviais įrodymais, o spėjimu, prielaida, kad leidimas nebus gautas ir reikės darbus atlikti iš naujo.

37.13.       Atsakovė, veikdama kaip rangovas, perdavė ieškovo atliktus darbus užsakovui (trečiajam asmeniui UAB „Sklypų partneriai“), taip, kaip jie buvo atilikti, t. y. jokių trūkumų netaisė. Darbai atsakovės buvo perduoti trečiajam asmeniui kaip tinkamai atlikti, kas dar kartą patvirtina, jog tuo metu jokių trūkumų nebuvo. Ieškovės atlikti darbai (plastikiniai dėklai vamzdžiams, pakloti naudojant betranšėjines technologijas) kartu su atsakovės atliktais darbais (į ieškovės paklotus dėklus įkloti plastikiniai vamzdžiai) buvo perduoti dabartiniam nuotėkų šalinimo tinklų savininkui UAB „Sklypų partneriai“ 2018 m. liepos 27 d. galutiniu darbų perdavimo aktu. Akte užsakovo UAB „Sklypų partneriai“ vadovo ranka yra užfiksuotos pastabos dėl dokumentacijos trūkumo bei nesutvarkytos teritorijos, tačiau jokių pastabų dėl netinkamai įrengtų nuotėkų šalinimo tinklų nėra. UAB „Sklypų partneriai“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jokių pretenzijų dėl atliktų darbų atsakovei neturi, nėra suinteresuotas ginčo baigties rezultatu ir prašė teismo spręsti ir priimti sprendimą savo nuožiūra, nedalyvaujant UAB „Sklypų partneriai“ atstovui. Taigi nuotekų šalinimo tinklų savininkas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturi, ir jokių reikalavimų dėl darbų trūkumų šalinimo nereiškia ir neketina reikšti.

37.14.       Į bylą pateiktas UAB „Vilniaus vandenys“ raštas, kuriame patvirtinama, jog „kvartaliniai vandentiekio ir nuotekų tinklai (toliau – Objektas) adresu (duomenys neskelbtini) yra prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų ir jiems 2018-07-19 išduota pažyma dėl prijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų Nr. PAŽ-335 (toliau – Pažyma). Pažymoje nurodyta, kad Objektas prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų pagal projektą ir prisijungimo sąlygų Nr. 17/239 reikalavimus.“ Taigi ieškovės ir atsakovės įrengtus nuotekų tinklus UAB „Vilniaus vandenys“ traktavo kaip tinkamus, atitinkančius projektą ir prisijungimo sąlygas, ir jų tinkamumo ir atitikimo reikalavimams konstatavimo pasėkoje leido prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Taigi nei ginčo turto (vandentiekio tinklų) savininkas, nei UAB  „Vilniaus vandenys“ jokių pretenzijų dėl įrengtų nuotekų tinklų tinkamumo naudoti pagal paskirtį neturi. Net ir pati atsakovė jokių pretenzijų nereiškė tol, kol nebuvo pareikalauti sumokėti likusią kainos dalį už ieškovės atliktus darbus. Tik gavusi reikalavimą dėl galutinio atsiskaitymo, atsakovė pradėjo kelti klausimą dėl neva netinkamai atliktų darbų, nors pati šiuos darbus kaip tinkamai atliktus jau buvo pridavusi tiek UAB „Vilniaus vandenims“, tiek perdavusi užsakovui – UAB „Sklypų partneriai“. Ieškovė daro išvadą, kad atsakovė tokiu būdu tiesiog siekia išvengti prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymo.

37.15.       Teisės normose bei teismų praktikoje vienareikšmiškai nustatyta, jog užsakovas teisę į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą įgyja tik tada, kai realiai patiria išlaidų, t. y. trūkumus pašalina savo sąskaita (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė trūkumų nešalino ir jokių išlaidų nepatyrė. Atsakovė pripažįsta, kad teismui patenkinus jos priešieškinį, net ir ateityje neketina šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumų ar darbus atlikti iš naujo (ką pagal pirmosios instancijos teismo pritaikytą teisės normą jau turėjo būti padariusi). Atsakovės reikalavimas sumokėti darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nors jos faktiškai nebuvo patirtos, juo labiau, kai nei nuotekų tinklų savininkas, nei UAB „Vilniaus vandenys“ jokių pretenzijų dėl darbų kokybės neturi, turi būti vertinamas kaip siekis nepagrįstai pasipelnyti. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo taikyti CK  6.665  straipsnio 1 dalies 3 punkto normos, ir atitinkamai nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinį.

38.       Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pateikė išvadą, jog „ieškovas atliko darbų, kuriuos atsakovas priėmė ir neatsiskaitė iš dalies, už 3 518 Eur sumą. Ginčo dėl šios sumos dydžio byloje nėra.“ (sprendimo 100 punktas). Teismas toliau nurodė, kad „ieškovui už atliktus darbus mokėtina 3 518 Eur suma atskaitytina iš atsakovo reikalaujamos darbų trūkumų kainos ir galutinai atsakovui iš ieškovo priteistina 2 360,46 Eur trūkumų šalinimo išlaidų“. Taigi faktiškai teismas nusprendė tenkinti tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, ir šalių viena kitai priteistinas sumas įskaityti. Kadangi priešieškinio suma buvo didesnė, iš ieškovės atsakovės naudai buvo priteistas sumų skirtumas - 2  360,46  Eur. Jeigu ieškinys būtų atmestas, toks įskaitymas nebūtų buvęs galimas. Nors iš sprendimo motyvuojamosios dalies yra aišku, kad ieškinys yra patenkintas, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma priešingai, t. y. kad ieškinys yra atmestas. Tokio pobūdžio neatitikimas negali būti vertinamas kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytas vadovaujantis CPK 276 straipsniu, juo labiau, kad remiantis šia klaidinga formuluote, buvo apskaičiuotos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Dėl šios priežasties, klaida turi būti ištaisoma ir sprendimas keičiamas išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos tvarka pagal CPK  XVI skyriaus taisykles.

39.       Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašo ieškovės UAB „Grunterra“ apeliacinį skundą atmesti ir jos skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutinka, kadangi, anot atsakovės, ji paremta vien ieškovės subjektyvia nuomone bei prielaidomis, o teiginiai, neva faktiškai nepatirtos darbų defektų šalinimo išlaidos negali būti atlygintos, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, formuojamai panašaus pobūdžio bylose. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

40.       Atsakovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Atsakovė pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, neva atsakovės reikalavimas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų nepagrįstai buvo patenkintas, remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3  punktu, motyvuodamas tuo, kad (1) galimi trūkumai atsirado dėl pačios atsakovės ar trečiųjų asmenų veiksmų po Darbų perdavimo -priėmimo; (2) Darbų trūkumai faktiškai nebuvo šalinami, taigi išlaidos faktiškai nebuvo patirtos. Ieškovė papildomai nurodo, neva atsakovė pripažįsta, kad net neketina šalinti darbų trūkumų. Su šiais ieškovės skundo teiginiais nesutinka sekančiais motyvais:

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

40.1.       ieškovės teiginiai, neva Darbų trūkumai atsirado dėl atsakovės ir/arba trečiųjų asmenų kaltės, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, paremti vien ieškovės subjektyvia nuomone bei prielaidomis. Pažymi, jog pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK  6.695  straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis). Anot atsakovės, skirtingai, nei nurodo ieškovė, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą rangovui, kuris veikia kaip savo srities profesionalas, užtikrinti, kad jo atliekami darbai atitiktų kokybės reikalavimus tiek jų perdavimo metu, tiek ir garantiniu laikotarpiu.

40.2.       Pažymi, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

40.3.       Apeliaciniame skunde pateikta situacijos teisinė interpretacija, neva Sutarties 4.1.1 p. numatytas 5 darbo dienų terminas skirtas Užsakovo pareigos atlikti Darbų kokybės ekspertinį vertinimą, pasitelkus specialias technines priemones, įgyvendinimui vertintinas kritiškai, kaip ne tik neturintis jokio teisinio pagrindo, bet ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kad šalys dėl to buvo susitarusios Sutartimi. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 5 darbo dienos darbų perdavimo-priėmimo aktams patikrinti yra normali statybų verslo praktika, būdinga daugeliui statybos rangos sutarčių ir tai nereiškia jokios ypatingos situacijos ar ypatingų įpareigojimų užsakovui. Tai daugiau susiję su duomenų (kiekių), pateiktų dokumentacijoje, sutikrinimui su faktiškai atliktų darbų duomenimis (kiekiais), siekiant patikrinti, ar nėra atliktų prirašymų, ar atlikti visi rangos sutartyje numatyti darbai ir pan. Įstatymų leidėjas nenumato pareigos užsakovui darbų priėmimo metu atlikti specialius tyrimus, siekiant patikrinti darbų kokybę (nebent šalys dėl to būna susitarusios sutartimi atskirai), kadangi įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatyminę pareigą rangovui, kaip savo srities profesionalui, užtikrinti, kad perdavimo metu jo atlikti darbai atitiks teisės aktuose bei sutartyje įtvirtintus kokybinius reikalavimus. Užsakovas turi teisę imtis papildomų priemonių darbų kokybei patikrinti, tačiau tai nėra Užsakovo pareiga, kaip įrodinėja ieškovė.

40.4.       Pažymi, kad pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymi, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3  dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Taigi, tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui, taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį.

40.5.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį c. b. Nr. e3K-3-443-1075/2018), kad darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir CK 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis).

40.6.       Šiuo konkrečiu atveju dėl atliktų Darbų specifikos (po žeme betranšėju būdu įrengti vamzdynų dėklai) be specialių tyrimų jų kokybės įvertinti objektyviai nebuvo galima Darbų perdavimo priėmimo metu. Ieškovės teiginiai, neva atsakovė buvo atlikusi tyrimus, tačiau slepia turimus rezultatus, yra ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais, bet prasilenkia ir su elementaria logika, nes tampa nebeaišku, kodėl atsakovė, žinodama apie neva tinkamai atliktus Darbus, reikalavimus vis tiek reiškia apeliantei, o ne kitam subrangovui, kuris į tuos dėklus įkišo vamzdžius ir kuris pats, savo iniciatyva ir savo sąskaita atlikęs TV diagnostiką, nustatė bei pateikė Užsakovui duomenis, kad nuotekų sistema neturi tinkamo nuolydžio. Pažymi, kad atsakovė, gavusi duomenis apie tai, kad nuotekų sistema neturi reikiamo nuolydžio ir vienoje vietoje dėl susidariusio linkio kaupiasi vanduo, kaip tik ir aiškinosi šio linkio atsiradimo priežastis bei nustatė, kad kišant vamzdžius į dėklus, objektyviai buvo neįmanoma išklaipyti po žeme betranšėju būdu (t. y., neatkasinėjant žemės paviršiaus) įrengtų dėklų, ir vamzdynų trajektorija susiformavo pagal prieš tai įrengtų dėklų trajektoriją, o ne atvirkščiai. Ieškovės keliamos versijos dėl dėklų nuolydžių vėlesnio pažeidimo, galimai į juos įstumiant vamzdžius ar viršumi važinėjant sunkiasvoriu transportu, yra paneigtos ekspertinėmis išvadomis, kuriomis nustatyta, jog vamzdžių dėklų faktinis nuolydis neatitinka STR  2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių, o neatitikimai galėjo atsirasti dėl vamzdžių dėklų įrengimo metu naudojamos įrangos netikslumo, pasitaikiusių kliūčių grunte ar specialistų padarytų klaidų, atliekant dėklo įrengimo darbus. Kadangi buvo paklotas ne DN530, bet mažesnis dėklas - DN315 mm, teismo ekspertas konstatavo, kad tokio dėklo viduje yra apie 50 mm tarpas (dėklo vidinis diametras d 300 mm yra nurodytas Ekspertizės akto 3  paveiksle), leidžiantis suformuoti papildomą 25 mm nuolydį per 21 metro dėklo ilgį arba apie 1 mm per 1 metrą. Esant tokioms paklaidoms akivaizdu, jog dedant vamzdį į mažesnio diametro dėklą praktiškai nėra galimybių koreguoti nelygumus, atsiradusius dėkle, ir tai reiškia, kad nuolydžių neišlaiko ieškovės įrengtas dėklas. Pažymi, kad visos teismo eksperto nurodytos priežastys, dėl ko nuotekų sistemoje neišlaikytas nuolydis, ko pasėkoje kaupiasi nuotekos, yra priskirtinos ieškovės (Rangovo) atsakomybei. Ieškovė, norėdama paneigti šias priežastis, turėjo būti aktyvi ir pateikti jos versijas patvirtinančius ir ekspertines išvadas paneigiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

40.7.       Atsakovė pažymi, kad teismui nusprendus paskirti teismo ekspertizę, abi šalys turėjo vienodas galimybes tiek teikti pasiūlymus dėl konkretaus teismo eksperto kandidatūros, tiek ir dėl konkrečių klausimų suformulavimo. Ieškovė šiomis teisėmis naudojosi vangiai – ne tik jokio konkretaus teismo eksperto nepasiūlė, bet taip pat atsisakė apmokėti už jos suformuluotų papildomų klausimų įtraukimą į teismo ekspertui teikiamų klausimų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškovė, pasirinkdama pasyvų procesinį elgesio modelį, privalo prisiimti ir šio elgesio teisines pasekmes, įvertinant ir aukščiau aprašytą kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, tarp rangovo ir užsakovo kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės.

40.8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem prezumpciją, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (žr.  Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016  m.  sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos  Aukščiausiasis  Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra  spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė prašo teismo vadovautis contra spoliatorem prezumpcija jos keliamai versijai pagrįsti, neva atsakovė iš karto po Darbų atlikimo buvo atlikusi specialius matavimus, kurie neva turėjo įrodyti ieškovės atliktų Darbų kokybę. Tokie ieškovės teiginiai vertintini kritiškai, kadangi ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kad tokie matavimai buvo atlikti ar kad šalys bent jau tarėsi dėl jų atlikimo (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiagos duomenys taip pat nerodo, kad ieškovė būtų rėmusi šiais teiginiais, bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, ar kad teismas buvo įpareigojęs atsakovę šiuos duomenis pateikti. Teikiamus atsikirtimus reikia įrodyti (CPK  178  straipsnis), o to nepadarius teismas neturi pagrindo tokiais atsikirtimais vadovautis.

Dėl būsimų nuostolių atlyginimo

40.9.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat ginčija atsakovės teisę reikalauti būsimų nuostolių atlyginimo, nurodydama, neva šiai dienai jokios išlaidos nėra patirtos ir neva atsakovė net nesirengia jų patirti. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018  m.  spalio  10  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018). Taigi, daikto tinkamumas naudoti turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nesukelti papildomų trikdžių ar sąnaudų, ką teisingai pripažino ir pirmosios instancijos teismas sprendime.

40.10.       Atsakovė nurodo, kad iš TV apžiūros ir Ekspertizės akto (prieduose esančios fotonuotraukos Nr.  1) matyti, jog nuotekos užsistovi, t. y. nuotekų savitakė sistema neveikia tinkamai, yra susikaupę nuotekos, kurios apima daugiau nei pusę įdėklo diametro, t. y. atsakovei (užsakovui) gali kelti papildomus trikdžius ir sąnaudas, šalinant užsistovinčias nuotekas, įvertinant ir tą aplinkybę, kad tokio pobūdžio darbams yra nustatytas 10 metų garantinis terminas. Kadangi tai yra naujai įrengta nuotekų sistema, prie kurios šiai dienai yra pajungta dar nedaug privačių namų, ši sistema, nepaisant užsistovinčių nuotekų, krūvius šiai dienai atlaiko. Pajungus į minėtą nuotekų sistemą daugiau vartotojų, o tai neišvengiamai įvyks, plečiantis naujai statomam gyvenamųjų namų kvartalui, ir jau dabar matant, kad nuotekos sistemoje užsilaiko, apimdamos daugiau nei pusę įdėklo diametro, yra visiškai akivaizdu, kad problema yra iš anksto užprogramuota (nes kaupiantis nuotekoms, kaupiasi ir nuosėdos, kurios niekur nenuteka ir kurios užkimš sistemą), ir kad ją reikės spręsti, iš naujo šioje atkarpoje nutiesiant nuotekų sistemą su tinkamu nuolydžiu, ir tokia situacija atitinka būsimos žalos akivaizdumo faktą, kuris, be to, yra įrodytas teismo ekspertine išvada.

40.11.       Atsakovės nuomone, tai, kad šiai dienai galutinis Darbų užsakovas (trečiasis asmuo) nepareiškė savarankiškų reikalavimų atsakovei, yra paaiškinama tuo, kad jo reikalavimai yra užtikrinti atsakovės pateiktu draudimo bendrovės laidavimo raštu. Be to, trečiąjį asmenį tenkina atsakovės pasirinktas elgesio modelis – iš pradžių išsireikalauti nuostolių atlyginimą iš kaltųjų asmenų ir iš gautų lėšų perdaryti Darbus. Ieškovės teiginiai, neva atsakovė, gavusi nuostolių atlyginimą, net neketina perdaryti Darbų, yra tik pasirinkta ieškovės gynybinė taktika, kuri dar ir nepagrįsta jokiais įrodymais, įvertinant ir tą aplinkybę, kad minėtiems Darbams yra taikoma 10 metų kokybės garantija ir atsakovei nėra naudinga delsti su Darbų perdarymu dėl galimo vėlesnio šių Darbų perdarymo išbrangimo, nes tai prieštarautų elementariai verslo logikai.

40.12.       Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovei taip pat buvo pasiūlyta pasirūpinti draudimo bendrovės laidavimo rašto išėmimu jos atliktiems Darbams, siekiant užtikrinti šių Darbų defektų šalinimo kaštų atlyginimą garantiniu laikotarpiu, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Anot atsakovės, tokiu būdu ieškovė elgiasi nesąžiningai, ne tik reikalaudama pilnos kainos apmokėjimo už nekokybiškai atliktus Darbus, bet ir atsisakydama prisiimti atsakomybę už savo atliktų Darbų kokybę garantiniu laikotarpiu.

40.13.       Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ekspertizės akto išvadomis, teisingai konstatavo, kad ieškovės atlikti Darbai turi kokybės trūkumų, kurių dėl jų specifikos nebuvo įmanoma nustatyti Darbų perdavimo-priėmimo metu ir kurie paaiškėjo vėliau, atlikus vamzdynų TV diagnostiką. Nustatytų Darbų defektų objektyviai ištaisyti yra neįmanoma dėl vamzdynų įrengimo vietos specifikos, todėl reikia atlikti vamzdyno trasos įrengimo darbus iš naujo kito rangovo pagalba, kadangi ieškovė atsisakė savo lėšomis tai padaryti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino būsimus nuostolius įrodytais ir tenkino atsakovės priešinį ieškinį dėl jų atlyginimo.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

40.14.       Atsakovė nesutinka, su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad priimant ginčijamą sprendimo dalį buvo pažeistos įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Nurodo, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

40.15.       Pažymi, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216  straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-386-469/2015).

40.16.       Atsakovės teigimu, ieškovė visiškai nesirūpino ne tik tuo, kad jos keliamos versijos būtų pagrįstos bent minimaliais įrodymais, bet nepateikė ir jokių įrodymų, kad Ekspertizės akte pateiktos išvados yra prieštaringos ar kad pati ekspertizė atlikta neišsamiai. Procedūrinių pažeidimų taip pat nenustatyta. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų Darbų kokybės bei nuostolių dydžio, visiškai neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Ekspertizės aktu nustatytomis aplinkybėmis dėl atliktų Darbų kokybės ar kritiškai vertinti pateiktas išvadas dėl būtinumo Darbus dėl jų specifikos perdaryti iš naujo.

41.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo sutinka su ta sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinys kaip nepagrįstas, ir apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neskundžia. Atsakovė taip pat sutinka su ta sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas priešinis ieškinys, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuota priteistina suma atsakovei bei paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis ir šioje dalyje teikia apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies, t. y. priešinio ieškinio patenkinimo dalyje prie priteistos 2 338,16 Eur nuostolių atlyginimo sumos papildomai priteisti iš ieškovės UAB „Grunterra“ 5 914,68 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „TM statyba“; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, proporcingai materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatui; likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; - priteisti iš ieškovės UAB „Grunterra“ atsakovei UAB „TM statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. T. y., apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas jai atlygintinų išlaidų, būtinų netinkamai atliktų Darbų perdarymui, dydį, taip pat šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais: 

Dėl atlygintinų Užsakovui išlaidų, būtinų Rangovo atliktų Darbų perdarymui iš naujo, dydžio

41.1.       Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665  straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį c. b. Nr. e3K-3-443-1075/2018), kad darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663, 6.665 straipsniai). Tais atvejais, kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas atsako už garantijos, kad darbų rezultatas atitiks nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą, pažeidimą. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teigia, kad CK  6.697  straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011  m.  gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK  6.664  straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau – per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Teisėjų kolegijos nuomone, Taip pat kasacinio teismo suformuota praktika, kad tais atvejais, kai esant sutartinei garantijai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, nėra svarbu, ar daikto trūkumas buvo darbų rezultato perdavimo metu, svarbu, kad jis paaiškėtų per darbų rezultato kokybės garantinį terminą. Todėl tokioje situacijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais. CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti darbų defektus arba atlyginti jų šalinimo kaštus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012  m.  vasario  13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018). Taigi, daikto tinkamumas naudoti turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nesukelti papildomų trikdžių ar sąnaudų, ką teisingai pripažino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Atsakovė pažymi, kad iš TV apžiūros ir Ekspertizės akto (prieduose esančios fotonuotraukos Nr. 1) matyti, jog nuotekos užsistovi, t. y. nuotekų savitakė sistema neveikia tinkamai, yra susikaupę nuotekos, kurios apima daugiau nei pusę įdėklo diametro, t. y. atsakovei gali kelti papildomus trikdžius ir sąnaudas, šalinant užsistovinčias nuotekas, įvertinant ir tą aplinkybę, kad tokio pobūdžio darbams yra nustatytas 10  metų garantinis terminas. Tai, kad šiai dienai nuotekos yra priduotos galutiniam vartotojui ir pajungtos į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų sistemą, nesuponuoja pagrindo teigti, kad nustatyti defektai yra nereikšmingi ir kad jų nereikia pašalinti, iš naujo įrengiant dėklą ir vamzdyną šalia jau esančio vamzdyno bei iš naujo jį pajungiant į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų sistemą. Anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi reikalavimo teises į ieškovę dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, kurie neatitinka minimalių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (CK 6.695 straipsnio 1 dalis). 

41.2.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ekspertizės akto išvadomis, teisingai konstatavo, kad ieškovės atlikti Darbai turi kokybės trūkumų, kurių dėl jų specifikos nebuvo įmanoma nustatyti Darbų perdavimo – priėmimo metu ir kurie paaiškėjo vėliau, atlikus vamzdynų TV diagnostiką. Nustatytų Darbų defektų objektyviai ištaisyti yra neįmanoma dėl vamzdynų įrengimo vietos specifikos, todėl reikia atlikti vamzdyno trasos įrengimo darbus iš naujo kito rangovo pagalba, kadangi ieškovė atsisakė savo lėšomis tai padaryti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės reikalavimus apmokėti už nekokybiškai atliktus Darbus atmetė, o atsakovės priešinį ieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovės atliktų Darbų perdarymo kito rangovo pagalba, atlyginimo patenkino.

41.3.       Atsakovės teigimu, spręsdamas dėl atsakovės atlygintinų nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė ieškiniu pareikštų reikalavimų įskaitymą į atsakovės nurodytų nuostolių dydį, šia suma mažindamas atsakovei priteistiną sumą. Teigia, kad priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių  bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimu 2011 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, kurioje kasacinis teismas pasisakė dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsakovo pažeistų teisių gynimo būdų, kai darbai atlikti, nukrypstant nuo sutarties sąlygų, nurodydamas, kad tai yra alternatyvūs gynimo būdai, t. y., kad galima pasirinkti tik vieną iš 6.665 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytų būdų. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat vadovavosi 6.658 straipsnio 5 dalies nuostata, numatančia, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti; šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

41.4.       Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės nuostatas dėl Užsakovo patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimo bei neatsižvelgė į situacijos specifiką šioje byloje bei atsakovės pasirinktus savo pažeistų teisių gynybos būdus bei siekiamus tikslus. Pažymi, kad atsakovė priešiniu ieškiniu neprašė sumažinti ieškovės atliktų Darbų kainos, o prašė priteisti nuostolių atlyginimą, kurį patirs atsakovė, kito rangovo pagalba iš naujo atlikdama statybos rangos darbus (nutiesdama naują nuotekų trasą), kaip ir nurodyta Ekspertizės akte (žr. Ekspertizės akto 23 psl. atsakymą į 5 klausimą). Pažymi, kad priešinio ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta užsakovo teise reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti darbų defektus arba atlyginti jų šalinimo kaštus. Teismo ekspertui konstatavus, kad defektų pašalinimas yra įmanomas tik nutiesiant naują nuotekų atšaką, defektų pašalinimo kaštus ir sudaro naujos nuotekų atšakos įrengimo kaštai visa apimtimi. Iš šios sumos atėmus Rangovo reikalaujamą kainos dalį už nekokybiškai atliktus Darbus, ne tik būtų pažeistas nuostolių visiško atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, tačiau toks sprendimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, nes sukuriama tokia teisinė situacija, kai ieškinys nors ir atmetamas, tačiau kartu ir patenkinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  3K- 7- 196/915/2015, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, aktualią ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl šalių elgesio, siekiant apginti savo interesus, ginčui atsidūrus teisme. Minėtoje byloje teisėjų kolegija išaiškino, kad tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek ir atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato.

41.5.       Šiuo konkrečiu atveju atsakovė į pareikštą ieškinį dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus Darbus atsikirtinėjo ne priešiniu ieškiniu, o atsiliepimu į ieškinį, nurodydama, kad ieškovės atlikti Darbai turi kokybės trūkumų ir atsakovė neturi pareigos atsiskaityti už netinkamos kokybės Darbus. Svarbu pažymėti, kad atsakovė už nekokybiškai atliktus Darbus jau buvo sumokėjusi 2 000 Eur dydžio avansą, jo grąžinti atsakovė nereikalavo, kas reiškia, kad už nekokybiškus Darbus buvo atsiskaityta iš dalies (sumažinta kaina), t. y., pritaikius CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeistų teisių gynybos būdą. Tačiau po Darbų atlikimo paaiškėjo, kad tuos pačius Darbus reikės atlikti iš naujo, t. y. atsakovė turės iš naujo patirti išlaidas naujos nuotekų trasos įrengimui, naudojant analogiškas medžiagas, įrangą, darbo jėgą. Ir tai reiškia papildomas išlaidas, sukuriant iš esmės naują darbų rezultatą.

41.6.       Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju svarbi aplinkybė ta, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštas atskiru ieškiniu atskiroje byloje, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. kovo 13 d. nutartimi buvo sujungta su nagrinėjama byla, todėl laikytina, kad šioje byloje buvo nagrinėjami dviejų skirtingų ieškinių dalykai, kurie buvo pareikšti skirtingais pagrindais – (i) Rangovo teisė į apmokėjimą už Darbus, į ką atsakovė atsikirtinėjo atsiliepimu, atsisakydama mokėti už nekokybiškai atliktus Darbus, kas iš esmės atitiko reikalavimą sumažinti Darbų kainą; (ii) Užsakovo teisė į nuostolių atlyginimą, kurie yra realūs ir kuriuos Užsakovas neabejotinai patirs per 10 metų garantijos terminą, ir kurie turi būti atlyginti visiškai. Bylos buvo sujungtos, siekiant įgyvendinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kadangi abu reikalavimai buvo kildinami iš tos pačios rangos Sutarties ir abu ginčai kilę tarp tų pačių šalių.

41.7.       Pažymi, kad priešinis ieškinys buvo reiškiamas CK 6.664 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuris numato pareigą rangovui atsakyti už darbų defektus, paaiškėjusius garantiniu laikotarpiu. Vadovaujantis CK 6.698 straipsnio 2 dalies nuostatomis, garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Šiuo atveju Darbų defektai nustatyti po Darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, todėl galima traktuoti, kad tai defektai, paaiškėję garantiniu laikotarpiu, ir atsakovės teisės yra ginamos ne CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais alternatyviais pagrindais, o CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu. Kitaip tariant, šios bylos specifika yra ta, kad ieškovės atliktų Darbų defektai yra objektyviai nepataisomi ir reikia tuos Darbus atlikti iš naujo, t. y. samdyti kitą subrangovą ir jam sumokėti pilną Darbų atlikimo kainą, kadangi esamų Darbų pataisyti objektyviai nėra galimybių. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

41.8.       Teigia, kad greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisų gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013  m.  lapkričio  4  d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016 34 punktą). Atsakovė 2019 m. kovo 12 d. ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo pasisakė dėl Rangovo sutartinės atsakomybės, pažeidus bendradarbiavimo pareigą, taip pat dėl Rangovo, kaip savo srities profesionalo, atsakomybę be kaltės, todėl klausimas dėl Rangovo civilinės sutartinės atsakomybės taikymo buvo keliamas ir tai nelaikytina naujais argumentais apeliaciniame procese. Rangovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamai atliktais darbais (ką patvirtino ir teismo ekspertas), nuostolių dydį Apeliantas įrodinėjo savo parengta sąmata (kurią iš dalies patvirtino ir teismo ekspertas), tarp Rangovo veiksmų neteisėtumo ir atsiradusių nuostolių yra neabejotinas priežastinis ryšys. Taigi šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visi teisiniai pagrindai taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ieškovei ir priteisti iš jos atsakovės patirtus (realiai patirtinus) nuostolius.

41.9.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Atsakovės nuomone, dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti teismo eksperto apskaičiuotą sąmatą, reikalingą naujos nuotekų trasos įrengimui, 3518 Eur (t. y. ieškiniu ieškovės prašoma priteisti suma už nekokybiškai atliktus Darbus) yra neteisingas ir šioje dalyje keistinas, šia suma nemažinant prašomų priteisti nuostolių dydžio.

41.10.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovės į bylą pateikta būtinų išlaidų sąmata yra padidinta ir nuostolių atlyginimo sumą sumažino iki sumos, kuri Ekspertizės akto išvadose nustatyta, kaip reikalinga ieškovės atliktų darbų trūkumams pašalinti. Atsakovė nemano, kad jos pateikta sąmata buvo nepagrįstai išdidinta, kadangi sąmata parengta pagal specialią programą atitinkamą kompetenciją turinčio asmens, tačiau kadangi darbų kainos skiriasi nežymiai bei siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl apskaičiuotų nuostolių dydžio, atsakovė sutinka, kad būtų vadovaujamasi teismo eksperto nurodytomis darbų kainomis, atsižvelgiant į žemiau nurodytas pastabas:

41.10.1.                      Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertas nurodė nutiesti naują nuotekų trasą, kas reiškia ne tik naujo dėklo įrengimas (t. y. Rangovo atlikti Darbai), bet ir įdėklų (nuotekų vamzdžių) įdėjimas į dėklus. Šiuo tikslu teismo ekspertas sąmatoje (Ekspertizės akto 31 psl.) numatė eilutę „7 N22P-0513 Plastikinių vamzdžių įtraukimas į dėklus“, kurios vertė 349,31 Eur be PVM, tačiau nenumatė šių plastikinių vamzdžių įsigijimo kaštų. Šie kaštai yra numatyti atsakovės kartu su 2019  m.  kovo  12  d. ieškiniu pateiktoje sąmatoje (1 t. b. l. 130) – žr. eilutę „8  88001001 PE vamzdis d315“, kurios vertė 2 338,16 Eur (be PVM), todėl ši suma turi būti pridėta prie teismo eksperto sąmatoje nurodytos kainos.

41.10.2.                      Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išlaidos vamzdynų apžiūrai, atliekant vaizdo įrašą (58,52 Eur be PVM), privalo būti pašalintos, kaip perteklinės. Nors šis darbas ir nebuvo rangos Sutarties tarp šalių dalimi, tačiau jos priskirtinos prie atsakovės patirtų būtinų išlaidų, siekiant nustatyti ieškovės atliktų Darbų defektus, kurių nebuvo įmanoma pastebėti Darbų perdavimo-priėmimo metu, ką sprendime konstatavo ir pats teismas. Konstatavus Darbų defektus, šios išlaidos tiek pagal nusistovėjusią praktiką, tiek ir vadovaujantis CK 6.662  straipsnio 5 straipsnio nuostatomis šiuo atveju yra priskirtinos Rangovui. Teismo eksperto sąmatos sudarymo tikslas buvo ne įvertinti Rangovo atliktų Darbų kainą, bet įvertinti atsakovės patiriamų nuostolių dydį.

41.11.        Atsakovė dar išvadą, kad jos nuostolius, vertinant teismo eksperto nurodytais įkainiais bei papildomai pridedant įdėklų (PE vamzdis d315) kainą, šiuo atveju sudaro 8 275,14 Eur be PVM (5 936,98 Eur + 2 338,16 Eur).

41.12.       Teismui priteisus 2 360,46 Eur, apeliaciniu skundu atsakovė prašo papildomai prie šios sumos priteisti 5 914,68 Eur be PVM (apeliacinio skundo turtinė vertė, nuo kurios paskaičiuotas žyminis mokestis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41.13.        Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir patenkindamas priešinį ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstė neproporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, dėl ko padarė materialinės teisės normų, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1-2 dalyse, pažeidimą, ir todėl šioje dalyje sprendimas keistinas.

41.14.       Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad ieškinio reikalavimai atmesti, o priešieškinio reikalavimai tenkinti 23 procentais, neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų dydis (5 410,68) sudarė 34 procentus nuo visų byloje nagrinėtų reikalavimų dydžio (15 668,73), todėl atsakovei priteistina 34 procentai bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje ir 23 procentai išlaidų priešieškinio dalyje bei 77 procentai ieškovei atmesto priešieškinio dalyje. Atsakovės nuomone, toks paskirstymas yra ne tik neproporcingas patenkintiems reikalavimams, bet ir neteisingas, nes susidaro įspūdis, kad byloje buvo patenkinta daugiau ieškovės reikalavimų, negu atsakovės.

41.15.       Anot atsakovės, atmetus ieškinį visa apimtimi (100 proc.) ir patenkinus priešinį ieškinį iš dalies, atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos – atsakovei kompensuotos išlaidos ieškinio dalyje – 100 proc., o priešinio ieškinio dalyje – patenkintų reikalavimų apimtimi, įvertinant aplinkybę, kad, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, svarbus materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, o ne konkreti priteista suma ir ypač ne jos santykis su visų byloje pareikštų reikalavimų suma. Analogiškai turėjo būti paskirstytos ir išlaidos valstybei (šiuo atveju iš atsakovės priteista netgi daugiau išlaidų valstybei, nei iš ieškovės).

41.16.       Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės materialūs subjektiniai reikalavimai buvo iš esmės patenkinti tiek ieškinio dalyje (ieškinys atmestas), tiek ir priešinio ieškinio dalyje (pripažinta atsakovės teisė į nuostolių atlyginimą), todėl teiginiai, kad atsakovei priteistini tik 34 procentai bylinėjimosi išlaidų ieškinio dalyje ir 23 procentai išlaidų priešieškinio dalyje, o ieškovei priteistini net 77 procentai atmesto priešieškinio dalyje, nevertinant ieškinio išsprendimo rezultato (ieškinio atmetimo), ne tik neturi jokio teisinio pagrindo, bet prieštarauja ir elementarioms matematinėms taisyklėms. Net jeigu pripažintume, kad priešinio ieškinio dalyje yra patenkinta tik 23 proc. atsakovės reikalavimų ir atmesta 77 procentai, tai bendrame visos bylos kontekste buvo patenkinta 61,5 proc. atsakovės reikalavimų ir tik 38,5 proc. ieškovės reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos būtent tokia proporcija , o ne teismo sprendimo 105  punkte nurodytomis proporcijomis.

42.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu ieškovas visiškai nesutinka. Ieškovės nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo ne tik priteisti iš ieškovės atsakovės naudai papildomą nuostolių sumą, bet ir apskritai tenkinti atsakovės reikalavimą dėl nuostolių priteisimo (šioje dalyje ieškovė jau yra pateikė apeliacinį skundą, todėl teisiniai argumentai nėra kartojami). Atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentai:

42.1.       Ieškovės nuomone, sisteminis atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų normų aiškinimas neleidžia teigti, kad atsakovė turi teisę trūkumų išlaidų reikalauti, pati nepašalinusi darbų trūkumų. Atsakovės nurodoma Kasacinio teismo praktika cituojama selektyviai, nutylint reikšmingą pateiktų išaiškinimų dalį bei taip iškreipiant jų esmę.

42.2.       Nurodo, kad tarp šalių sudarytoje Darbų vykdymo sutartyje, pagal kurią buvo atlikti ginčo darbai, nėra numatyta atsakovės teisė pačiai pašalinti darbų trūkumus ir reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Sutarties 5.6 punkte numatyta tik Subrangovo (ieškovės) pareiga pašalinti išaiškėjusius darbų trūkumus ir/ar defektus per Rangovo (atsakovės) nustatytus protingus terminus, tačiau nenumatyta Rangovo teisė pačiam juos šalinti. Atsakovė nurodo, jog savo teises gina remdamasis CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatytu teisių gynimo būdu - nustačius defektus per garantinį terminą, reikalauja atlyginti jų šalinimo išlaidas.

42.3.       Pažymi, jog ginčo darbų galimi trūkumai faktiškai nėra pašalinti, taigi jokios darbų šalinimo išlaidos nėra patirtos, dėl to byloje ginčo nėra. Atsakovės manymu, jam turėtų būti priteistos būsimos darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Tačiau tokio teisių gynimo būdo įstatymas nenumato. Apeliaciniame skunde atsakovė, cituodama Kasacinio teismo nutartį, teigia, jog „<...>galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012  m  vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-696/2015)." Ieškovė pažymi, kad atsakovė netiksliai cituoja Kasacinio teismo praktiką, taip sąmoningai klaidindama teismą. Minėtose nutartyse akcentuojama, jog įpareigojimas atlyginti būsimą žalą galimas tik išimtiniais atvejais, esant tam tikroms sąlygoms.

42.3.1.                      Atsakovės nurodomose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012 bei Nr. 3K-3-397-696/2015, pateikiamas išaiškinimas, jog „galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249  straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą." Ši nuostata suformuluota civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės priteisti būsimas gydymo išlaidas, kaip dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimą. Šioje byloje teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju, esant poreikiui atlikti mokamą operaciją, būsimų išlaidų priteisimas yra pagrįstas. Pažymėtina, kad šios bylos ratio  decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, be to, cituojamoje byloje buvo sprendžiamas itin jautrus - žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo klausimas.

42.3.2.                      Kitoje atsakovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje - Nr.  3K- 3- 397- 696/2015, buvo spręstas būsimų nuostolių (negautų pajamų forma), kilusių iš pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo, atlyginimo klausimas. Kasacinis teismas, pakartojęs, jog tam tikrais atvejais teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą, nurodė, kad „nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja pirmiau nurodytos CK 6.249  straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos atsakovo nuostolių (negautų pajamų) atžvilgiu, t. y. žalos padarymo faktas nėra akivaizdus arba lengvai įrodomas, be to, atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų." Atsakovas minėtoje byloje nuostolius (negautas pajamas) paskaičiavo 12 metų laikotarpiui, o Kasacinis teismas pažymėjo, jog „aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju žalos atsakovui padarymo faktas nėra akivaizdus, pagrindžia tai, kad atsakovas gali nutraukti savo veiklą anksčiau, nei praeis 12 metų." Be to, teismas nurodė, kad nuostolių faktas nėra lengvai įrodomas, nes, be kita ko, tam tikri faktoriai, įtakojantys galimų nuostolių dydį, per 12 metų laikotarpį gali kisti.

42.4.       Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad jos turtinė padėtis nėra gera, taigi nėra tenkinama ši būtina būsimų nuostolių priteisimo sąlyga. Be to, šioje byloje nėra tenkinamos ir kitos būsimų nuostolių priteisimo sąlygos: žalos padarymo faktas nėra nei lengvai įrodomas, nei akivaizdus. Atsižvelgiantį tai, kad galimi darbų trūkumai artimiausiu metu nebus šalinami, yra neaišku, kokie būtų trūkumų šalinimo kaštai jų šalinimo metu. Garantinis terminas ginčo darbų rezultatui yra 10 mėtų (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi statinio savininkas turi teisę pareikalauti pašalinti defektus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas per visą šį laikotarpį. Akivaizdu, kad per 10 mėtų laikotarpį ženkliai kinta tiek darbų kainos, tiek medžiagų kainos, tiek galimos darbų atlikimo technologijos. Todėl nežinant galimų defektų šalinimo laiko, yra neįmanoma nustatyti jų šalinimo kaštų. Byloje esantys duomenis apie trūkumų šalinimo kaštus yra pateikti ekspertizės atlikimo dienai ir niekaip nepagrindžia trūkumų šalinimo kaštų jų atlikimo laikui dešimties mėtų laikotarpyje (jei jie apskritai bus šalinami). Kadangi nėra žinomas laikas, kada trūkumai bus šalinami, ir ar apskritai jie bus šalinami, darytina pagrįsta išvada, kad nuostolių faktas nėra lengvai įrodomas. O tai reiškia, kad netenkinama dar viena būsimos žalos priteisimo sąlyga.

43.       Aplinkybę, kad žalos padarymo faktas nėra akivaizdus, patvirtina tai, jog nėra aiškus subjektas, kuris ateityje galimai patirs žalą Ir atitinkamai turės teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pažymi, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per statinio garantinį terminą yra įstatymo nustatyta pareiga, susijusi su statiniu (garantija suteikiama statiniui), ir todėl yra nukreipta prieš visus (lot. ergą omnes). Šį  išaiškinimą Kasacinis teismas pateikė 2020 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.  3K-3-129-1075/2020, išsamiai išnagrinėjęs klausimą, ar statinio savininkas turi teisę nukreipti reikalavimus dėl statinio trūkumų tiesiogiai rangovui, kai rangovas pažeidžia pareigą garantuoti daikto kokybę, nors su rangovu nebuvo saistomas jokiais sutartiniais santykiais. Į šį klausimą kasacinis teismas atsakė teigiamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog „Statybos įstatymu siekiama užtikrinti ne tik statinio savininko (statinio statytojo (užsakovo)), bet ir trečiųjų asmenų teises bei interesus. Šiam interesui įgyvendinti ir jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, <...> ir pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas." Toliau Kasacinis teismas nurodė, jog „Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, jog statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatymo nustatytą laikotarpį. Taigi šio įstatymo imperatyviosiomis normomis nustatyto reguliavimo paskirtis yra užtikrinti, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę galiotų įstatymo nustatytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį rangovas atsakytų tuo atveju, kai per įstatymo nustatytą terminą statinys sugriūna ar neatitinka kokybės reikalavimų. (statymo nustatytas statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o tai reiškia, kad jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančiu statinį, interesams apsaugoti. Šios rangovo pareigos įgyvendinimo atžvilgiu nėra svarbu, kas eksploatuoja statinį, ar pats statytojas (užsakovas), ar kitas asmuo, nes rangovo pareiga yra susijusi su pačiu statiniu ir nukreipta statinio kokybei užtikrinti. Akivaizdu, kad eksploatuojant statinys gali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims, ir ne vieną kartą. Todėl ši rangovo pareiga kartu su nuosavybės teise pereina ir kitiems statinį įsigijusiems asmenims, kurie atitinkamai perima ir teises, išplaukiančias iš šios pareigos pažeidimo.".

44.       Ieškovės teigimu, pagal minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, teisė reikšti reikalavimą, kylantį iš darbų rezultato kokybės garantijos, yra perėjusi nuotėkų šalinimo tinklų savininkei UAB „Sklypų partneriai". Atsakovė, nebūdama statinio (nuotėkų tinklų) savininku, ir realiai neatlikusi darbų trūkumų šalinimo darbų ir atitinkamai nepatyrusi darbų trūkumų šalinimo išlaidų, negali reikalauti jų atlyginti. Tuo tarpu UAB „Sklypų partneriai" atsiliepime nurodė, jog jokių pretenzijų dėl atliktu darbų šiai dienai neturi.

45.       Ieškovė atkreipia dėmesį, jog atsakovė byloje pripažįsta, kad ne tik nešalino jokių trūkumų, tačiau kol kas net ir neketina to daryti. Vadinasi, priteisus atsakovės naudai tariamai nepatirtas trūkumų šalinimo išlaidas, ir jai realiai trūkumų nepašalinus, gali susidaryti ir susidarys situacija, jog ateityje dėl darbų galimų defektų per garantinį terminą ieškovei ieškinį pareikš nuotėkų tinklų savininkas. Susidarytų situacija, kai ieškovė bent du kartus būtų priversta gintis nuo tapataus reikalavimo, o teismui pripažinus reikalavimą pagrįstu - du kartus iš jo būtų priteistos trūkumų šalinimo išlaidos, tuo tarpu atsakovės liktų nepagrįstai praturtėjusi.

46.       Ieškovės nuomone, aukščiau išdėstyti argumentai sudaro prielaidas vienareikšmei išvadai, kad atsakovės apeliacinis skundas (ir apskritai priešieškinis) negali būti tenkinamas. Nepaisant to, papildomai pasisako ir dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų atsakovės argumentų bei aplinkybių.

47.       Byloje nėra ginčo, jog buvo atsakovės valia dėl to, kad vietoj DN530 mm vamzdžio dėklo būtų klojamas mažesnio diametro - DN315 mm dėklas. Dėklo diametrą parinko ne darbus vykdžiusi ieškovė, o juos užsakiusi atsakovė - būtent jos pareiga buvo nustatyti reikalavimus darbams, tai yra pateikti užduotį (CK  6.644 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde remiamasi aplinkybe, jog dedant vamzdį į mažesnio diametro dėklą, praktiškai nėra galimybių koreguoti nelygumus, atsiradusius dėkle. Tuo atsakovė pripažįsta du dalykus: pirma, kad nelygumai dėkle gali „atsirasti" - taigi atsakovė sutinka, jog nelygumai galėjo ne tik susidaryti netinkamai klojant dėklą, bet ir atsirasti dėkle po jo paklojimo. Antra, jei būtų naudojamas DN530 dėklas (kaip kitoje atkarpoje), būtų buvusi galimybė koreguoti nelygumus, atitinkamai ir į dėklą klojamo vamzdžio nuolydį. Taigi akivaizdu, kad tinkamo vamzdžių nuolydžio nepavyko pasiekti dėl klaidingo sprendimo pasirinkti per mažo diametro dėklus.

48.       Atkreipia dėmesį, kad Statybos techninio reglamento reikalavimai dėl vamzdyno nuolydžio yra taikomi ne vamzdžio dėklui, o pačiam vamzdžiui. Tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų nusprendusi užsakyti DN530 mm dėklo klojimą, būtų turėjusi galimybę koreguoti paties vamzdžio nuolydį dėkle. Atsakovė sprendimą užsakyti mažesnio dėklo klojimą priėmė savo rizika. Ieškovė buvo atsakovę informavusi, jog jos naudojama pneumatinė vamzdžių kalimo technologija nėra tikslus vamzdžių klojimo metodas, priklausomai nuo grunto galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai - tai yra pažymėta tarp šalių sudarytos Sutarties 4.11 punkte. Atsakovės priimto verslo sprendimo taupyti rizikuojant pasekmės negali būti perkeliamos ieškovei.

49.       Pažymi, kad apeliacinio skundo 44 punkte yra netiksliai cituojama įstatymo norma, sąmoningai ją iškreipiant. CK 6.664 straipsnio 3 punkte nenumatyta galimybė reikalauti iš rangovo atlyginti darbų defektų šalinimo kaštus. Šiame punkte nurodyta: „Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas". Išlaidos ir kaštai nėra tapačios sąvokos. Taigi pati įstatymo norma tiesiogiai suteikia galimybę reikalauti tik jau patirtų išlaidų (t. y. išleistų pinigų) atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais išimtiniais atvejais galimas ir būsimos žalos priteisimas, tačiau turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos, kurios, kaip jau minėta aukščiau, šio ginčo atveju nėra tenkinamos. Be to, iš garantijos kylančios teisės ir pareigos su statinio nuosavybe pereina statinio savininkui, taigi atsakovė negali reikalauti iš garantijos kylančių pareigų vykdymo.

50.       Atsakovė skunde nurodo, kad nepatenkinus apeliacinio skundo (nepriteisus papildomos nuostolių atlyginimo sumos) būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas. Primintina, kad galimai būsimų nuostolių dydis šiuo metu nėra tiksliai žinomas ar lengvai apskaičiuojamas, todėl nuoroda į šį principą neturi visiškai jokios prasmės. Šiuo metu net nėra žinoma, ar atsakovė apskritai patirs nuostolius ateityje, nes, kaip pati nurodė bylos nagrinėjimo metu, darbų trūkumų šalinimo darbus atliks tik tuo atveju, jeigu jai bus pareikštos pretenzijos. Neatmestina situacija, jog atsakovė jokių nuostolių nepatirs visai. Iki šio laiko nėra pareikštos jokios pretenzijos ir darbų kokybe užsakovas patenkintas.

51.       Atsakovės pozicija dėl darbų kokybės ir pasirinkto teisių gynimo būdo yra visiškai nenuosekli. Apeliacinio skundo 48 punkte nurodo, jog atsakovė už darbus „jau buvo sumokėjęs 2000 Eur dydžio avansą, jo grąžinti apeliantas nereikalavo, kas reiškia, kad už nekokybiškus darbus buvo atsiskaityta iš dalies (sumažinta kaina), t. y. pritaikius CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo būdą". Kaip matyti iš tolimesnių atsakovės veiksmų ir pozicijos šioje byloje, atsakovė darbus kaip tinkamai atliktus perdavė užsakovui, prieš tai pati atlikusi papildomus darbus - į dėklus įklojusi vamzdžius. Ir tik ieškovei pareikalavus atsiskaityti, atsakovė pradėjo reikalauti atlyginti tariamus nuostolius, lygius atliktų darbų kainai (kurie net nebuvo patirti). Akivaizdu, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, nemokėdama už atliktus darbus.

52.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog byloje buvo nagrinėjamas ne tik atsakovės reikalavimas dėl nuostolį atlyginimo, bet ir atsakovės reikalavimas sumažinti darbų kainą. Atsakovės teigimu, jos atsikirtinėjimas atsiliepimu į ieškovės reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, teigiant, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai, iš esmės atitiko reikalavimą sumažinti darbų kainą. Su šiuo teiginiu ieškovė nesutinka. Reikalavimai byloje reiškiami ne atsiliepimu, o ieškiniu (priešiniu ieškiniu), aiškiai suformuluojant reikalavimą, nurodant ieškinio (priešinio ieškinio) dalyką ir pagrindą, bei sumokant žyminį mokestį. Nesilaikant šių reikalavimų šalis išvengia žyminio mokesčio mokėjimo, o kitai šaliai užkertama galimybė procesiniu dokumentu atsiliepti į pareikštą reikalavimą, o tai jau pažeistų teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą teismo procesą, procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus. Apeliaciniu skundu atsakovė pripažįsta, kad priešinis ieškinys buvo pareikštas tik CK 6.664 straipsnio 3  dalies pagrindu, kuris numato pareigą rangovui atsakyti už darbų defektus, paaiškėjusius garantiniu laikotarpiu. Kaip minėta aukščiau ir yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, teisę reikšti reikalavimą šiuo pagrindu turi tik statinio savininkas, o ne atsakovė.

53.       Ieškovės nuomone, apeliaciniu skundu iš esmės keliamas naujas reikalavimas - taikyti ieškovei civilinę atsakomybę. Šis reikalavimas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme, suformuluotas priešiniame ieškinyje, apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl negali būti nagrinėjamas (ar juo labiau tenkinamas) apeliacinės instancijos teisme. Civilinės atsakomybės taikymui būtina įrodyti jos egzistavimo sąlygas. Atsakovė turėtų apsispręsti ir aiškiai suformuluoti, ar prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ar deliktinę. Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš priešinio ieškinio neva turėjo būti aišku, kad prašoma taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, tačiau tokiu atveju turėjo būti nurodytos konkrečios sutarties sąlygos (konkretūs punktai), kurias, atsakovės manymu, ieškovė pažeidė, bei suformuluotas atitinkamas reikalavimas, o tai nebuvo padaryta. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovė pažeidė Statybos techninio reglamento normas dėl vamzdyno nuolydžio (nors, kaip minėta, STR reikalavimai dėl nuolydžio taikomi ne dėklams, o vamzdžiams), tačiau teisės normų pažeidimas yra ne sutartinės, o deliktinės atsakomybės taikymo sąlyga. Jei atsakovas būtų reikalavęs taikyti deliktinę atsakomybę, turėjo įrodinėti jos taikymo sąlygų egzistavimą, taip pat ir ieškovės kaltę. Reikalavimas priteisti trūkumų, nustatytų garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidas ir reikalavimas taikyti sutartinę juo labiau deliktinę civilinę atsakomybę yra skirtingos prigimties reikalavimai, todėl negali būti tapatinami. Reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo nebuvo suformuluotas priešiniame ieškinyje, ieškovė neturėjo galimybės išsamiai atsikirsti, todėl tokio reikalavimo kėlimas apeliacinės instancijos teisme yra neleistinas (CPK 312 straipsnis).

54.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neteisingai sprendė sumažinti atsakovui priteistiną sumą ieškovui nesumokėta ir priteistina darbų kainos dalimi. Ieškovė pažymi, jog net jei atsakovės reikalavimas dėl defektų, nustatytų per garantinį terminą, šalinimo išlaidų atlyginimo būtų pagrįstas, tai nepaneigtų ieškovės teisės reikalauti sumokėti darbų kainą. Byloje yra duomenys, kad darbai yra atlikti, perduoti, perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas be trūkumų konstatavimo, atsakovė nereiškė reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo, todėl ieškovei priteistina visa likusi neapmokėta darbų kainos dalis. Tuo tarpu reikalavimas atlyginti trukumų šalinimo išlaidas ar civilinės atsakomybės taikymas yra atskirai nagrinėtini klausimai, jie savaime neįtakoja atliktų darbų kainos bei neatleidžia užsakovo nuo kainos sumokėjimo.

55.       Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad į trūkumų šalinimo išlaidų suma turėtų būti įtraukta ir atsakovo paklotų vamzdžių kaina, kuri nėra įtraukta į eksperto sąmatą neva galimai per apsirikimą. Vamzdžių ieškovė neklojo, todėl neturi pareigos garantuoti jų kokybės garantiniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad reikalavimas priteisti vamzdžių įsigijimo kaštus yra naujas reikalavimas, ir apeliaciniame skunde negali būti keliamas (CPK 312 straipsnis).

56.       Dėl atsakovės pastabų bylinėjimosi išlaidų klausimu pasako, jog nepaisant rezoliucinėje dalyje esančios formuluotės, ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, t. y. jos naudai priteista likusi nesumokėta kainos dalis. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas pateikė išvadą, jog „ieškovas atliko darbų, kuriuos atsakovas priėmė ir neatsiskaitė iš dalies, už 3 518 Eur sumą. Ginčo dėl šios sumos dydžio byloje nėra.". Tačiau vėliau šią sumą teismas įskaitė nurodydamas: „ieškovui už atliktus darbus mokėtina 3  518  Eur suma atskaitytina iš atsakovo reikalaujamos darbų trūkumų kainos ir galutinai atsakovui iš ieškovo priteistina 2 360,46 Eur trūkumų šalinimo išlaidų". Taigi atsakovės teiginys, neva ieškovės ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, yra klaidingas. Faktiškai ieškovės ieškinys buvo patenkintas, atitinkamai ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

57.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

58.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas..

59.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė atsakovei UAB „TM statyba“ iš ieškovės UAB „Grunterra“ 2 360,46 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei 1 628,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė ieškovei UAB „Grunterra“ iš atsakovės UAB „TM statyba“ 1 107,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60.       Ieškovė savo apeliaciniu skundu ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria teismas pripažino atsakovės teisę į būsimų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą ir jas priteisė iš ieškovės, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Savo ruoštu atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ta apimtimi, kur teismas pripažino ieškovės teisę į atliktų darbų apmokėjimą, šios sumos įskaitymu į trūkumų šalinimo išlaidas bei pačiu šių išlaidų dydžiu. Taip pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

61.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl kurių tarp šalių ginčo nėra:

61.1.       Atsakovė (toliau ir rangovas) ir ieškovė (toliau ir subrangovas) sudarė 2017 m. gruodžio 7 d. Darbų vykdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis) (1 t., b. l. 8-11), pagal kurios nuostatas ieškovė įsipareigojo atlikti plieninių vamzdžių dėklų klojimo darbus, panaudojant betranšėjines technologijas statybos objekte ,,Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) (toliau ir Darbai), o atsakovė įsipareigojo šiuos Darbus priimti ir už juos atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

61.2.       Vadovaujantis Sutarties 2.2 punkto nuostatomis, iki Darbų vykdymo pradžios ieškovei buvo sumokėtas 2 000 Eur dydžio avansas.

61.3.       Statybos projekte „Kvartalinių vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) Statyba (A laida)“, pagal kurį buvo atlikti šioje byloje nagrinėjami Darbai, nurodytas vamzdyno nuolydis 1,5 cm į 1 metrą.

61.4.       Atsakovė sutiko, kad ieškovė paklotų ne DN530 kaip numatyta Sutartyje, bet mažesnį dėklą - DN315 mm.

61.5.       2018 m. vasario mėnesį šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 18/02/02-1 (toliau ir Atliktų darbų aktas, 1 t., b. l. 14). Akte nurodyta, jog tarp šulinių F1-22/F1-21 buvo paklotas 22 metrų ilgio dėklas DN315 – 22 metrai ir tarp šulinių F1-23-F1-22 plieninis dėklas DN530 – 15,80 metro. Aktas pasirašytas, nenurodant kokybės defektų.

61.6.       2018 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 5518 Eur sumai (1 t., b.  l.  12) dėl apmokėjimo už Darbus, perduotus pagal Atliktų darbų aktą bei Pažymą apie atliktų darbų išlaidas ir vertes (forma F-3) Nr. 188/02-01 (1 t., b. l. 13). PVM sąskaita-faktūra ir Pažyma priimti ir pasirašyti atsakovės direktorės R. N..

61.7.       UAB „Vidurys“ 2019 m. gegužės 3 d. atliko vamzdyno TV apžiūrą ir pateikė ataskaitą (1 t., b. l. 124). Iš šios ataskaitos matyti, jog maždaug 5 metre yra pakilimas apie 5 cm, o ne nuolydis, kaip turėjo būti pagal projektą. UAB „Vidurys“ 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 19-09 (1 t., b. l. 190) patvirtino, jog TV patikra buvo atlikta ginčo objekte.

61.8.       Atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. balandžio 11 d. Pretenziją Nr. 1 Dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį (1 t., b. l. 16). Pretenzijoje nurodyta, jog Darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie paaiškėjo atlikus vamzdynų TV diagnostiką. Atsižvelgiant į tai atsakovė prašė ieškovės pašalinti Darbų trūkumus per objektyviai įmanomą terminą. Pretenzijoje nurodyta, jog yra sustabdomas mokėjimas pagal pateiktą 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Prie pretenzijos buvo pateikta nuokrypių fiksavimo grafikas (1 t., b. l. 47).

61.9.       2018 m. balandžio 12 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją (1 t., b. l. 18), kuriame nurodyta, kad nuokrypis užfiksuotas DN250 mm vamzdyne, t. y. įdėkle, o ne dėkle. Ieškovė nedėjo įdėklo, todėl neatsakingas už nuokrypius. Taip pat nurodė, jog galėjo ieškovės Darbus sugadinti asmuo, dėjęs įdėklus į ieškovės įrengtus dėklus.

61.10.       2018 m. balandžio 16 d. raštu (1 t., b. l. 19) atsakovė nurodė, jog įdėklai buvo įdedami į ieškovės paklotus dėklus ir objektyviai negalėjo iškraipyti jų geometrijos, kuri jau buvo su neleistinais nuokrypiais.

61.11.       2018 m. balandžio 18 d. rašte (1 t., b. l. 20-21) ieškovė dar kartą nurodė, jog atsakovės nurodomi nuokrypiai yra įdėklo, o ne dėklo. Ieškovės atlikti Darbai yra kokybiški, atsakovės priimti be pastabų. Ieškovės teigimu, vamzdynų įdėjimas į dėklus yra labai sunkus ir kruopštus darbas, todėl ieškovės Darbus galėjo sugadinti vamzdyno klojimas.

61.12.       Iš UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. balandžio 30 d. rašto (1 t., b. l. 157) matyti, kad nuotekų tinklai prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų.

61.13.       Byloje atlikta teismo paskirta ekspertizė, siekiant įvertinti ieškovės atliktų Darbų kokybę bei defektų (jei tokie būtų nustatyti) pašalinimo kainą (teismo ekspertas N. B., Statybos ekspertizės aktas Nr. 20-03 (2 t. b. l. 55 zip. priedas; toliau tekste – „Ekspertizės aktas“). Ekspertizės aktu konstatuota :

61.13.1.                      Kad Darbai turi kokybės defektų - vamzdynas įrengtas su netinkamu nuolydžiu (neišlaikytas minimalus nuolydis, numatytas teisės akte STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai”).

61.13.2.                      Kadangi buvo paklotas ne DN530, bet mažesnis dėklas - DN315 mm, teismo ekspertas konstatavo, kad tokio dėklo viduje yra apie 50 mm tarpas (dėklo vidinis diametras d 300 mm yra nurodytas Ekspertizės akto 3 paveiksle), leidžiantis suformuoti papildomą 25 mm nuolydį per 21 metro dėklo ilgį arba apie 1 mm per 1 metrą. Esant tokioms paklaidoms akivaizdu, jog dedant vamzdį į mažesnio diametro dėklą praktiškai nėra galimybių koreguoti nelygumus, atsiradusius dėkle, ir tai reiškia, kad nuolydžių neišlaiko ieškovės įrengtas dėklas.

61.13.3.                      Dėl vamzdyno įrengimo vietos specifikos (vamzdynas įrengtas po (duomenys neskelbtini) asfalto danga), vamzdyno nuolydžio ištaisymas objektyviai yra neįmanomas, todėl būtina nutiesti naują vamzdyno trasą, kurios įrengimo kaštus ekspertas įvertino 7 183,75 Eur su PVM (5 936,98 Eur be PVM).

62.       Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje ieškovė reiškė ieškiniu reikalavimą dėl 3518 Eur skolos, 1892,68  Eur delspinigių iš atsakovės priteisimo, įrodinėdama, jog Darbus pagal Sutartį atliko tinkamai, darbai perduoti atsakovei pagal Atliktų darbų aktą, todėl atsakovė turi apmokėti ne tik už atliktus darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, bet ir netesybas už delsimą apmokėti. Atsakovė gynėsi nuo ieškinio aplinkybe, kad per Darbų garantinį laikotarpį nustatyti Darbų trūkumai, todėl ji sumažino darbų kainą nesumokėta darbų kainos dalimi. Savo ruožtu, priešieškiniu atsakovė reikalavo Darbų trūkumų pašalinimo kaštų 10258,05 Eur. Byloje nėra ginčo, kad 2018 m. vasario mėnesį šalys pasirašė Atliktų darbų aktą (1 t., b. l. 14); taip pat šalys neginčija atliktų darbų apimties - Akte nurodyta, jog tarp šulinių F1-22/F1-21 buvo paklotas 22 metrų ilgio dėklas DN315 – 22 metrai ir tarp šulinių F1-23-F1-22 plieninis dėklas DN530 – 15,80 metro. Taip pat ieškovė atsakovei pateikė privalomą pagal Sutartį pažymą (Forma F-3) (Sutarties 6 punktas). Tarp šalių nėra ginčo ir dėl tos aplinkybės, kad Darbų priėmimo metu atsakovė jokių trūkumų nenustatė ir pastabų nepareiškė.  

63.       Sutarties 2.1. punktu šalys susitarė, kad mokėjimai už atliktus darbus atliekami pagal rangovo (atsakovės) patvirtintas sąskaitas-faktūras ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos-faktūros ir atliktų darbų akto išrašymo. Bylos duomenimis, 2018 m. vasario 1 d. ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 5518  Eur sumai, kurią atsakovė priėmė ir turėjo apmokėti iki 2018 m. kovo 3 d. Bylos duomenys patvirtina, kad darbai pagal Sutartį ieškovės perduoti, o atsakovės priimti be pastabų, pasirašius šios nutarties 61.5. punkte nurodytą Atliktų darbų aktą, Pažymą bei jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kurios apmokėjimo terminai yra suėję.

64.       Atsakovė neatsiskaitymą su ieškove įrodinėjo tuo, jog priėmus darbus iš ieškovės 2018 m. gegužės mėn. UAB „Vidurys“ atliko vamzdynų TV diagnostiką ir buvo nustatyti Darbų trūkumai, todėl atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. balandžio 11 d. Pretenziją Nr. 1 Dėl nekokybiškai atliktų darbų pagal Sutartį (1 t., b. l. 16), prašė ieškovės pašalinti Darbų trūkumus per objektyviai įmanomą terminą ir sustabdė mokėjimas pagal pateiktą 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Byloje yra UAB „Vidurys“ nuokrypių fiksavimo grafikas (1 t., b. l. 47).

65.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis). Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (2 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas).

66.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotą praktiką, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovė, nustačiusi ieškovės atliktų darbų neakivaizdžius trūkumus, turėjo teisę sulaikyti mokėjimą ieškovei. Juolab, kad toks atsiskaitymo sustabdymas yra susitartas ir šalių sudarytos Sutarties 7.2 punktu.

67.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694  straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Būtent Darbų priėmimo ir pastabų dėl jų atlikimo nebuvimo faktu ieškovė ir grindžia savo teisę į atliktų darbų apmokėjimą. Todėl sutiktina su teiginiu, kad paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3  dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.  3K-3-235/2005). Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžiusi trūkumų, atsakovė neprarado teisės remtis trūkumų faktu, kadangi, kaip patvirtinta teismo paskirtos ekspertizės išvados, Darbų trūkumai nėra akivaizdūs. Vis dėlto, nors atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi pagal Sutartį, tačiau ieškovė nepaneigė savo pareigos ištaisyti darbų defektus, paaiškėjusius per garantinį terminą.

68.       Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004  m.  lapkričio  29  d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Taigi, sutiktina su pirmos instancijos nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga, kad atsakovė šiuo atveju privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu ieškovė, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.

69.        Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesutinka, kad nustatyti Darbų defektai atsidaro dėl jos netinkamai atliktų darbų. Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina Darbų trūkumus, o nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis):

69.1.       Iš UAB „Vidurys“ 2019 m. gegužės 3 d. atliktos vamzdyno TV apžiūros ataskaitos (1 t., b.  l.  124) nustatyta, jog maždaug 5 metre yra pakilimas apie 5 cm, o ne nuolydis, kaip turėjo būti pagal projektą.

69.2.       Ekspertas savo išvadų 1 punkte nurodė, jog vamzdžių dėklų faktinis nuolydis neatitinka STR  2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių. Neatitikimai galėjo atsirasti dėl vamzdžių dėklų įrengimo metu naudojamos įrangos netikslumo, pasitaikiusių kliūčių grunte ar specialistų padarytų klaidų atliekant dėklo įrengimo darbus.

69.3.       2 punkte ekspertas nurodė, jog nuotekos apie 4 metrų atstumu nuo šulinio užsilaiko todėl, kad vamzdynas įrengtas su netinkamu nuolydžiu (neišlaikytas minimalus nuolydis, numatytas teisės akte STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“).

69.4.       Išvadų 3 punkte ekspertas nurodė, jog dėklo nuolydis negalėjo būti pažeistas vamzdžių (įdėklų) klojimo ar šulinio įrengimo metu. Šulinio nusėdimo požymių nebuvo užfiksuota, dėklo galai šuliniuose nepažeisti/deformuoti.  

70.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

71.       Atsakovei, kaip ir užsakovui, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658  straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs Lietuvos  Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metalmeta“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Taigi, nustačius ieškovės darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę pasirinkti vieną iš trijų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti darbų kainą, arba reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Kaip minėta, tai yra alternatyvūs gynybos būdai, kurie negali būti taikomi tuo pat metu toje pačioje dalyje, tačiau gali būti taikomi tuo pat metu skirtingose dalyse, t. y. jei kainos mažinimas nepadengia visų trūkumų šalinimo išlaidų, užsakovas gali reikalauti padengti trūkumų šalinimo išlaidas dalyje, kuri viršija kainos mažinimo sumą, tačiau sumos negali persidengti. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsisakė taisyti darbų trūkumus, todėl atsakovė galėjo rinktis iš kitų dviejų savo teisių gynimo alternatyvų.

72.       Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovė, nesumokėdama likusios dalies už atlikus darbus, ji pasinaudojo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir sumažino atitinkamai darbų kainą. Kolegija nesutinka su apeliantės nurodytais argumentais, kadangi jie akivaizdžiai prieštarauja jos pažios faktiniam elgesiui. Kaip jau nustatyta, atsakovė informavo ieškovę apie nustatytus Darbų trūkumus ir apie tai, kad sulaiko mokėtinų sumų ieškovei apmokėjimą. Duomenų apie tai, kad atsakovė informavo ieškovę, jog dėl nustatytų darbų trūkumų naudojasi įstatymo numatyta teise atitinkamai sumažinti darbų kainą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Savo ruožtu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia atsakovės gynybinė pozicija susiformavo tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl laikytina neįrodyta ir atmestina. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio nuostatomis, esant perduotiems ir priimtiems darbams bei išrašytai PVM sąskaitai-faktūrai, atsakovė privalėjo ją apmokėti, tačiau savo prievolę pažeidė, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, neatsiskaitytas sumas pagal Sutartį priteisė (įskaitė priešinius reikalavimus). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvu, kad, nors teismas ir nurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad ieškovės ieškinį atmeta, tačiau faktiškai ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tenkino ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti 3518 Eur skolą (65 procentai ieškinio reikalavimų).

73.       Kadangi abi bylos šalys neginčijo teismo sprendimo dalyje dėl ieškovės prašomos priteisti delspinigių sumos atmetimo, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

74.       Vis dėlto, kolegija pažymi, kad nors atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi pagal Sutartį, tačiau ieškovė nepaneigė savo pareigos ištaisyti darbų defektus, paaiškėjusius per garantinį terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsisakė ištaisyti Darbų defektus. Todėl nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl likusio alternatyvaus atsakovės teisių gynimo būdo - darbų trūkumų ištaisymo kainos ar kaštų, šalinant darbų defektus, atlyginimo.

75.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą šioje dalyje ir teigia, kad teisės normose bei teismų praktikoje vienareikšmiškai nustatyta, jog užsakovas teisę į trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą įgyja tik tada, kai realiai patiria išlaidų, t. y. trūkumus pašalina savo sąskaita (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3  punktas). Atsakovė trūkumų nešalino ir jokių išlaidų nepatyrė. Anot ieškovės, atsakovė pripažįsta, kad teismui patenkinus jos priešieškinį, net ir ateityje neketina šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumų ar darbus atlikti iš naujo. Todėl, ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti Darbų trūkumų pašalinimo kaštus.

76.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Tokiais atvejais pagal CK 6.249  straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2018). Taigi, daikto tinkamumas naudoti turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir nesukelti papildomų trikdžių ar sąnaudų, ką teisingai pripažino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad iš TV apžiūros ir Ekspertizės akto (prieduose esančios fotonuotraukos Nr. 1) matyti, jog nuotekos užsistovi, t. y. nuotekų savitakė sistema neveikia tinkamai, yra susikaupę nuotekos, kurios apima daugiau nei pusę įdėklo diametro, t. y. atsakovei gali kelti papildomus trikdžius ir sąnaudas, šalinant užsistovinčias nuotekas, įvertinant ir tą aplinkybę, kad tokio pobūdžio darbams yra nustatytas 10 metų garantinis terminas. Kolegija sutinka su atsakovės nuomone, jog tai, kad šiai dienai nuotekos yra priduotos galutiniam vartotojui ir pajungtos į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų sistemą, nesuponuoja pagrindo teigti, kad nustatyti defektai yra nereikšmingi ir kad jų nereikia pašalinti, iš naujo įrengiant dėklą ir vamzdyną šalia jau esančio vamzdyno bei iš naujo jį pajungiant į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų sistemą. Kolegija sutinka su atsakovės nuomone, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi reikalavimo teises į ieškovę dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų, kurie neatitinka minimalių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (CK 6.695 straipsnio 1 dalis.

77.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, jog pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti Darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kadangi tokia ieškovės pareiga buvo numatyta sutartyje. Kolegija pažymi, kad ieškovės, kaip subrangovo, atsakomybė negali būti suabsoliutinama ir ji negali atlyginti bet kokių atsakovės patirtų išlaidų. Atsakovei pasirinkus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą savo teisių gynimo būdą, ginčo sprendimui pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis) ir net specifinė rangovo (šiuo atveju ieškovės) ir užsakovo (šiuo atveju atsakovės) įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia atsakovės pareigos įrodyti jai tenkančias civilinės atsakomybės sąlygas.

78.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Ekspertizės akto išvadomis, teisingai konstatavo, kad būtent ieškovės atlikti Darbai turi kokybės trūkumų, kurių dėl jų specifikos nebuvo įmanoma nustatyti Darbų perdavimo-priėmimo metu ir kurie paaiškėjo vėliau, atlikus vamzdynų TV diagnostiką. Nustatytų Darbų defektų objektyviai ištaisyti yra neįmanoma dėl vamzdynų įrengimo vietos specifikos, todėl reikia atlikti vamzdyno trasos įrengimo darbus iš naujo.

79.       Ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu teigia, kad pagal bylos duomenis, šiuo metu yra neįmanoma tiksliai nustatyti, dėl kokių konkrečiai aplinkybių ir priežasčių susidarė vamzdyno išlinkimas. Tiek klausimas ekspertui yra suformuluotas prašant nustatyti „galimas“ priežastis, tiek eksperto atsakyme vartojama formuluotė yra „neatitikimai galėjo atsirasti dėl “ (nurodoma keletas galimų priežasčių). Vadinasi, tai yra tik prielaidos, tam tikri spėliojimai; yra nurodyti tik keli variantai iš daugybės galimų. Tiksliai atsakyti, dėl ko netinkamas nuolydis yra susidaręs, nebuvo galimybės. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, eksperto nurodytomis galimomis (pavyzdinėmis) priežastimis negali būti remiamasi, lyg tai būtų tikrosios ir neginčytinos priežastys.

80.        Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad kaip žinia, kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK  218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Be to, būtent rangovas ir techninis prižiūrėtojas, norėdami išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jų atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Taigi, nors ieškovė įrodinėja, jog ekspertizės išvados nepagrįstos, jose nesiremta objektyviais faktais ar skaičiavimais, o padarytos tik prielaidos, tačiau priešingų duomenų, suteikiančių pagrindą nesivadovauti ir atmesti ekspertizės išvadas, kuriomis teismas grindė sprendimą, ieškovė nepateikė, todėl nepaneigė teismo išvadų, jog vamzdžių dėklų faktinis nuolydis neatitinka STR  2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ techniniame reglamente nurodytų minimalių nuolydžių. Neatitikimai galėjo atsirasti dėl vamzdžių dėklų įrengimo metu naudojamos įrangos netikslumo, pasitaikiusių kliūčių grunte ar specialistų padarytų klaidų atliekant dėklo įrengimo darbus (CPK 177, 178, 185, 314 straipsniai).

81.       Atsakovė gi savo ruožtu nesutinka su teismo apskaičiuota Darbų trūkumų pašalinimo išlaidų (kaštų) suma. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertas nurodė nutiesti naują nuotekų trasą, kas reiškia ne tik naujo dėklo įrengimas (t. y. ieškovės atlikti Darbai), bet ir įdėklų (nuotekų vamzdžių) įdėjimas į dėklus. Šiuo tikslu teismo ekspertas sąmatoje (Ekspertizės akto 31 psl.) numatė eilutę „7 N22P-0513 Plastikinių vamzdžių įtraukimas į dėklus“, kurios vertė 349,31 Eur be PVM, tačiau nenumatė šių plastikinių vamzdžių įsigijimo kaštų. Šie kaštai yra numatyti atsakovės kartu su 2019 m. kovo 12 d. ieškiniu pateiktoje sąmatoje (1 t. b. l. 130) – žr. eilutę „8 88001001 PE vamzdis d315“, kurios vertė 2  338,16 Eur (be PVM), todėl ši suma, atsakovės nuomone, turi būti pridėta prie teismo eksperto sąmatoje nurodytos kainos.

82.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju prie nustatytų Darbų trūkumų atsiradimo savo nepakankamais atsakingais veiksmais prisidėjo ir pati atsakovė: pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė įspėjo atsakovę, kad pneumatinė vamzdžių klojimo technologija nėra tikslus vamzdžių klojimo metodas, kuris priklauso nuo grunto sandaros ir galimi įrengiamo vamzdžio nukrypimai, todėl tai aptarė Sutarties 4.11 punkte; antra, atsakovė jau Darbų vykdymo metu priėmė sprendimą įrengti PE  DN315 dėklus tarp šulinių F1-13 ir F1-14, kas, kaip nurodė ekspertas, galimai apribojo į vidų tiesiamo vamzdžio koregavimo galimybę; trečia, atsakovė, kaip savo srities profesionalė, suprato ar turėjo suprasti, kad ieškovės atliekamų darbų kokybė nėra akivaizdi (darbai vykdomi betranšejiniu būdu), jos patikrinimas reikalauja specialios įrangos, tačiau vis viena darbus iš ieškovės priėmė ir pasirašė Atliktų darbų aktus nepasitikrinusi ar nėra darbų trūkumų, ir kolegijos nuomone, iš dalies prisiimdama profesinę riziką. Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad ieškovė gali atsakyti išskirtinai tik už jos atliktų darbų trūkumus, t. y. tik už vamzdžio dėklų klojimo išlaidas ir laiko pagrįsta teismo eksperto apskaičiuota darbų trūkumų šalimo sumą – 5936,98 Eur be PVM (žr. Ekspertizės aktas, 31 psl.) .

83.       Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išlaidos vamzdynų apžiūrai, atliekant vaizdo įrašą (58,52 Eur be PVM), privalo būti pašalintos, kaip perteklinės. Anot atsakovės, nors šis darbas ir nebuvo rangos Sutarties tarp šalių dalimi, tačiau jos priskirtinos prie atsakovės patirtų būtinų išlaidų, siekiant nustatyti ieškovės atliktų Darbų defektus, kurių nebuvo įmanoma pastebėti Darbų perdavimo-priėmimo metu, ką sprendime konstatavo ir pirmos instancijos teismas. Konstatavus Darbų defektus, šios išlaidos tiek pagal nusistovėjusią praktiką, tiek ir vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 5  straipsnio nuostatomis šiuo atveju yra priskirtinos Rangovui. Šį atsakovės argumentą teisėjų kolegija atmeta sutikdama su pirmos instancijos teismo išvada. Juolab, kad atsakovė nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais TV atskaitos atlikimo išlaidų patyrimo tikslų ir fakto (pvz. : paslaugos užsakymo ar sutarties ir jų pagrindu atlikto apmokėjimo patvirtinančių įrodymų). Todėl kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovės užsakymu UAB „Vidurys“ TV diagnostikos tyrimą atliko tikslu perduoti įrengtą nuotekų vamzdyną užsakovui bei prijungti jį prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų. Priešingai teisėjų kolegijos išvadai daryti byloje nėra pateikta jokių atsakovės objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis).

84.       Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, atsakovė ieškovei buvo sulaikiusi 3 518 Eur mokėjimą už atliktus darbus ir atsakovė turėjo teisę atskaityti šią sumą iš ieškovei mokėtinų sumų, todėl ieškovei už atliktus darbus mokėtiną 3 518 Eur sumą teismas pagrįstai įskaitė į atsakovo naudai priteistiną Darbų trūkumų pašalinimo sumą ir galutinai atsakovei iš ieškovės priteisė 2 360,46 Eur (5878,46- 3518=2  360,46) trūkumų šalinimo išlaidų (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1  dalies 2-3 punktai).

85.       Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008  m.  kovo  14  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

86.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti (Civilinio  proceso  kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme

87.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93  straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, faktiškai iš dalies tenkinęs ieškinį, nurodė, kad ieškinys atmestas pilnai ir dėl to suklydo paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinėje instancijoje, nekeisdama sprendimo iš esmės, kolegija patikslina sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.

88.       Ieškinio reikalavimai tenkinti 22,45 procentais (3518 Eur), o priešieškinio reikalavimai atmesti 27,95  procentais (4379,59 Eur) nuo visų byloje nagrinėtų reikalavimų dydžio (15 668,73), todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 50,40 procentų jos patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinio reikalavimai tenkinti 37,52 procentais (5878,46 Eur), o ieškinio reikalavimai atmesti 12,08 procentais (1892,68 Eur) nuo visų byloje nagrinėtų reikalavimų dydžio (15 668,73), todėl atsakovei priteistina iš ieškovės 49,60 procentų jos patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

89.       Ieškovė sumokėjo 122 Eur žyminio mokesčio (1 t., p. 7) ir patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 057 Eur (2 t., p. -). Bendros ieškovės bylinėjimosi išlaidos 2 179 Eur. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteistina 1098,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

90.       Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 231 Eur (1 t., p. 109) žyminio mokesčio bei patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 1 230 Eur (1 t., p. 160-165, 2 t., p. -). Bendros atsakovės bylinėjimosi išlaidos, be išlaidų ekspertizei, - 1 461 Eur. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistina 724,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

91.       Atsakovė apmokėjo 1 850,51 Eur (1 t., p. 215) užstatą už ekspertizės atlikimą. Ekspertizės išlaidos apmokėtinos ekspertui N. B. pagal jo pateiktą 1 850 Eur sąskaitą Nr. 11. Proporcingai atmestų ir priteistų reikalavimų daliai paskirstytinos išlaidos už ekspertizės atlikimą, tuomet atsakovei iš ieškovės priteistina 917,85 Eur išlaidų už ekspertizę. Likusi nepanaudota užstato dalis – 0,51 Eur grąžintina atsakovei UAB „TM statyba“.

92.       Įskaičius šalių priešinius reikalavimus bylinėjimosi išlaidų dalyje (ieškovei iš atsakovės priteistina 1098,22 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1642,51 Eur), priteisti atsakovei iš ieškovės 544,29 Eur.

93.       Pirmos instancijos teismas patyrė 20,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka: 10,33 Eur iš ieškovės ir 10,17 Eur iš atsakovės.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

94.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio  proceso  kodekso 93 straipsnis). Kadangi pirmos instancijos sprendimas patikslintas tiks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, o iš esmės paliktas nepakeistas, laikytina, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai atmesti, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

ieškovės UAB Gruntera“ ir atsakovės UAB „TM statyba“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims dalyje, ir ją išdėstyti taip: .

Ieškovės UAB „Grunterra“ (kodas 302756490) ieškinį atsakovei UAB „TM statyba“ (kodas 302795080) tenkinti iš dalies.

Atsakovės UAB „TM statyba“ (kodas 302795080) priešieškinį ieškovei UAB „Grunterra“ (kodas 302756490) tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei UAB „TM statyba“ (kodas 302795080) iš ieškovės UAB „Grunterra“ (kodas  302756490) 2 360,46 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų ir 46 euro centus) rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (2360,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 544,29 Eur (penkis keturiasdešimt keturis eurus 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Grunterra“ (kodas 302756490) 10,33 Eur (dešimt euro ir 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės UAB „TM statyba“ (kodas 302795080) 10,17 Eur (dešimt euro ir 17 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Grąžinti atsakovei UAB „TM statyba“ (kodas 302795080) likusią nepanaudotą užstato dalį – 0,51  Eur (51 euro centą) iš teismo depozitinės sąskaitos.

Teisėjai                                         Ramunė Mikonienė

             Asta Pikelienė

             Laima Ribokaitė