Civilinė byla Nr. e2A-592-739/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02469-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.18.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5046-837/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. 6 458,43 Eur negrąžintos kredito dalies, 511,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. kovo 29 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 71,83 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.), 19 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6 458,43 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 22 d.), 456,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 29 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. gruodžio 22 d.), 40,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo D. P. 6 458,43 Eur negrąžinto kredito, 511,94 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, 71,83 Eur tarpininkavimo mokesčio, 299,42 Eur negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 19 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo 2022 m. liepos 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 22 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, 40,60 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (7 341,62) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 166,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Valstybei iš atsakovo priteisė 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti negrąžintą kredito dalį, nustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 3 441,57 Eur kredito sumos. Todėl atsakovui, nevykdant Sutarties ir praleidus iš jos atsiradusių prievolių įvykdymo terminus, kyla pareiga sumokėti ieškovei skolą, t. y. likusius mokėjimus pagal Sutartį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalavimų ir skolos dydžio neginčijo, taip pat neginčijo ir Sutarties nutraukimo teisėtumo, nors ieškinys su jo priedais atsakovui įteiktas tinkamai, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 6 458,43 Eur negrąžintos kredito dalies laikė pagrįstu ir jį tenkino.
5. Teismas nurodė, kad iš Sutarties matyti, jog atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 19 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Nutraukus sutartį 2022 m. kovo 29 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 511,94 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl tokį reikalavimą teismas laikė pagrįstu ir visiškai jį tenkino. Tuo pačiu teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 71,83 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, priteisimo iš atsakovo.
6. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 456,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, teigdama jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu – atsakovo neteisėtais veiksmais, teismas vertino, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl pastarojo ieškovės reikalavimo teismas netenkino.
7. Teismas konstatavo, kad po sutarties nutraukimo ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 19 procentų negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamų ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio, t. y. nuo sumos nurodytos įmokų mokėjimo grafike.
8. Be to, kadangi atsakovas nemokėjo mėnesinių įmokų pagal sudarytą grafiką, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 40,60 Eur delspinigių, skaičiuojamų nuo pradelstos mėnesinės įmokos sumokėjimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, teismas laikė pagrįstu ir jį visiškai patenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliaciniu skundu AB „Neo Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei iš atsakovo 456,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.
9.2. Nurodo, kad ji yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.
9.3. Teigia, kad apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat atsižvelgiama į vartotojo teises bei interesus ir siekiama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalinant mėnesinėmis įmokomis, taip suteikiant galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.
9.4. Mano, kad nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
9.5. Be to, nurodo, kad apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorė, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
9.6. Teigia, kad apeliantė, savo ruožtu, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
9.7. Pasak apeliantės, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatorės) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo po sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovo 2021 m. sausio 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K452371265 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 9 900 Eur vartojimo kreditas 72 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6762,96 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 1016,44 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gruodžio 22 d. Atsakovas Sutarties 3.1., 3.5.2., 5.1. bei 5.2. punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą (kas mėnesį) bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų Sutarties specialiosiose sąlygose. Tačiau tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, laiku įmokų nemokejo, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, todėl ieškovė 2022 m. kovo 29 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį.
13. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Vadovaujantis VKĮ 253 straipsnio 1 dalimi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos (išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas).
14. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nurodyta, kad „tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu“. Tarp apeliantės ir atsakovo susiklostė tarpininkavimo paslaugų tarpusavio teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė teikia tarpininkavimo paslaugas atsakovui siekiant gauti vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti.
15. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte įtvirtintas susitarimas, kuriuo vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito
sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, taigi įtvirtinta pareiga sumokėti mokestį nepriklausomai nuo to, ar šios paslaugos būtų faktiškai teikiamos. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 6,10 procentų dydžio tarpininkavimo mokestis nuo kiekvienos grąžintos įmokos.
16. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-616-555/2022; 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022 ir kt.).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Ieškovei vartojimo kredito sutartį nutraukus 2022 m. kovo 29 d., vartojimo kredito sutarties nutraukimas atleido abi sutarties šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tame tarpe ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo. Nutraukus sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra nebenustato.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Apeliantė, prašydama priteisti tarpininkavimo) mokestį po sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovo Sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovo skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą bei ją administruodama (CPK 178 straipsnis), t. y. neįrodė savo reikalavimo, o tik deklaratyviai įvardijo veiksmus, kuriuos, neva, turi atlikti tiek iki, tiek ir po sutarties nutraukimo.
21. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, ginčo atveju toks susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas.
22. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio po Sutarties nutraukimo priteisimo atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Pranckienė