Civilinė byla Nr. e2-288-996/2021

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19235-2019-1

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;   

 (S)

 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 2 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DVA Baltic“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „DVA Baltic“ vadovui Donatui Varvuoliui, advokatei Virginijai Balčiūnienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT SISTEMOS“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „IT SISTEMOS“ vadovui Justui Gribovskiui, advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DVA Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IT SISTEMOS“ dėl skolos, delspinigių, fiksuotos išlaidų sumos, palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT SISTEMOS“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DVA Baltic“ dėl nuostolių, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė „DVA Baltic“ (toliau – ieškovė, UAB „DVA Baltic“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei „IT SISTEMOS“ (toliau – atsakovė, UAB „IT SISTEMOS“) (el. b. t. I, b. l. 1–4), prašydama priteisti jai iš atsakovės 8 774,45 Eur skolą, 631,80 Eur delspinigius, 40 Eur fiksuotą išlaidų sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad ji ir atsakovė 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė Subrangos darbų sutartį Nr. ITS20181106 (toliau – Sutartis), kuria susitarė, kad subrangovas – UAB ,,DVA Baltic“ – atliks elektrotechnikos darbų ir silpnų srovių įrengimą, už atliktus darbus rangovas – UAB ,,IT SISTEMOS“ – atsiskaitys su UAB „DVA Baltic“. Nurodė, kad ji pateikė atsakovei atliktų darbų aktą, kurio pagrindu dėl atliktų darbų apmokėjimo buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. DVA0005091, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė darbus priimti. Pažymėjo, jog Sutartyje nurodyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą, privalo per 3 darbo dienas organizuoti atliktų darbų priėmimą, pranešti rangovui tikslų darbų priėmimo laiką ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apžiūrėti ir priimti atliktus darbus, dalyvaujant rangovo atstovui (Sutarties 8.2.2 punktas), Sutartyje taip pat nurodyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu (forma Nr. 2), kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus ar darbų etapą; jeigu viena iš šalių be raštu išdėstytų motyvų atsisako pasirašyti aktą ir per 5 darbo dienas, pasibaigus terminui priimti darbus, nepateikia kitai šaliai atsisakymo pasirašyti aktą motyvų raštu, aktą pasirašo kita šalis, padarydama atžymą apie atsisakymą pasirašyti, ir darbai tokiu atveju laikomi užsakovo priimtais, o rangovo perduotais (Sutarties 8.2.3 punktas). Pabrėžė, kad vienašališkai subrangovo (UAB „DVA Baltic“) pasirašytas aktas sukelia atsakovei prievolę sumokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, kuri išrašyta 10 617,08 Eur sumai, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsniu taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, todėl atsakovė pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą privalo sumokėti jai 8 774,45 Eur. Pabrėžė, kad ji tinkamai atliko darbus, tačiau atsakovė liko jai skolinga už atliktus darbus. Nurodė, kad ji siuntė atsakovei pretenziją dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau atsakovė vengė su ja bendrauti ir bendradarbiauti, todėl tokie atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovė ieško priežasčių, kaip išvengti atsiskaitymo su ja. Kartu nurodė, jog Sutarties 7.1.1 punkte nustatyta, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų visos sutarties kainos; ieškinio pateikimo dienai atsakovė uždelsė atsiskaityti 36 dienas (nuo 2019 m. gegužės 19 d.), nuo neapmokėtos sumos (8 774,45 Eur) 0,2 procento dydžio delspinigiai sudaro 17,55 Eur už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, todėl delspinigiai ieškinio pateikimo dienai sudaro 631,80 Eur. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą, todėl ji prašo iš atsakovės priteisti jai 40 Eur fiksuotą išlaidų sumą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį prašo priteisti jai iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 21–22), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad Sutarties objekto kaina apibrėžta Sutarties 2 punkte ir grindžiama sąmatiniais skaičiavimais ir faktiškai atliktų darbų kiekiais, be to, kaina gali būti tikslinama užsakovui pakeitus projektinę dokumentaciją arba projektinius sprendimus, darbų apimtis ir sudėtį bei sutartinius kiekius sąmatoje, Sutartyje nėra numatyta, kad rangovas, t. y. ieškovė, galėtų keisti darbų apimtis ar kainą savo iniciatyva; darbų pabaiga (2019 m. balandžio 30 d.) numatyta Sutarties 3 punkte. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbūs yra rangovo įsipareigojimai numatyti Sutarties 6.1.1 (darbus atlieka laiku ir kokybiškai, laikydamasis rangovo statybos taisyklių), 6.1.2 (nurodytu laiku ištaiso defektus, paaiškėjusius per darbų garantinį laikotarpį) ir 6.1.3 (keičia užsakovo pateiktus ir patvirtintus projektus tik gavęs sutikimą) punktuose. Pabrėžė, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, jai buvo pareikštos pretenzijos dėl darbų atlikimo, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, o paprasčiausiai nutraukė darbus, dėl ko UAB „IT SISTEMOS“ turėjo skubiai samdytis kitą rangovą ir užbaigti ieškovės neatliktus darbus bei ištaisyti ieškovės darbo broką. Nurodė, kad ieškovei 2019 m. gegužės 2 d. buvo pateiktas pranešimas „Dėl sutarties įsipareigojimų nesilaikymo“, kuriuo UAB „IT SISTEMOS“ geranoriškai pratęsė darbų atlikimo terminus iki 2019 m. gegužės 15 d. ir įspėjo ieškovę, kad nepabaigus darbų iki nurodytos datos bus pasitelktos trečiosios šalys šių darbų atlikimui, į ką ieškovė atsakė, kad negali tęsti darbų. Nurodė, kad gavusi ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. darbų ir medžiagų nurašymo aktą Nr. 190419/002 bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, ieškovei nurodė priežastis dėl kurių nepriima šiuose dokumentuose nurodytų darbų, 2019 m. gegužės 14 d. pranešime „Dėl akto ir sąskaitos atmetimo“ dar kartą labai aiškiai išdėstė ieškovei dėl kokių priežasčių atmetė 2019 m. balandžio 19 d. aktą, t. y. dėl darbų įkainių neatitikimo bei nesuderintų papildomų darbų įkainių, ir pasiūlė ieškovei pateikti dokumentus, patvirtinančius papildomų darbų įkainių derinimą, tačiau tokių dokumentų iš ieškovės negavo, taip pat ieškovė buvo informuota, kad nebaigtų darbų atlikimui buvo pasitelkta trečioji šalis. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų, atliko ne visus Sutartyje numatytus darbus, darbus atliko nekokybiškai, taikė didesnius įkainius nei numatyti Sutartyje, o papildomų darbų įkainių nederino, savavališkai, nesilaikydama Sutarties sąlygų, nutraukė Sutartį, todėl UAB „IT SISTEMOS“ laiku negalėjo užbaigti objekto, dėl ko jai gali būti pritaikytos sankcijos, buvo priversta skubiai bei patirdama nuostolius pasitelkti trečiuosius asmenis, kad būtų užbaigti darbai, kurių neatliko ieškovė.

Dublike (el. b. t. I, b. l. 36–45) ieškovė nurodė, kad ji savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą Sutartį vykdė tinkamai: pagal 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. sausio mėn. darbų aktą Nr. 20190102/001, ji atliko darbų 2 514 Eur sumai, pateikė atsakovei 2019 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005058, pagal kurią atsakovė su ja atsiskaitė; pagal 2019 m. sausio mėn. darbų aktą Nr. 190218/001, ji atliko darbų 5 335,70 Eur sumai, pateikė atsakovei 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005076, pagal kurią atsakovė su ja atsiskaitė; pagal 2019 m. kovo mėn. darbų aktą Nr. 190318/001, ji atliko darbų 8 701,40 Eur sumai, pateikė atsakovei 2019 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005087, pagal kurią atsakovė su ja atsiskaitė; pagal 2019 m. balandžio mėn. darbų aktą Nr. 190419/002, ji atliko darbų 8 774,45 Eur sumai, pateikė atsakovei 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, tačiau atsakovė su ja neatsiskaitė. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė už atliktus darbus sumokėti. Pažymėjo, kad už atliktus darbus atsakovei ji iš viso apmokėjimui pateikė keturias PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė nuo 2019 m. sausio 2 d. apmokėjo tik tris PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad Sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog darbų kaina, pagrįsta sąmatiniais skaičiavimais ir tarpusavio susitarimu, yra skaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, užsakovui pakeitus sutartinius kiekius sąmatoje, mėnesinis aktavimas pateikiamas pagal faktiškai atliktų darbų kiekius; vykdant Sutartį, tarp šalių susiklosčiusi praktika patvirtina, kad tiek pagal 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. aktą Nr. 20190102/001, tiek pagal 2019 m. sausio mėn. aktą Nr. 190218/001, tiek pagal 2019 m. kovo mėn. aktą Nr. 190318/001, darbų įkainiai bei papildomų darbų įkainiai yra aiškūs ir atsakovei tinkantys, ką patvirtina ir šalių susirašinėjimas, pagal 2019 m. kovo mėn. aktą Nr. 190419/002, atlikti darbai užaktuoti tais pačiais įkainiais, kurie buvo užaktuoti pagal darbų aktus, kurie atsakovės buvo priimti ir už juos atsakovė atsiskaitė su ja (pagal 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. aktą Nr. 20190102/001, 2019 m. sausio mėn. aktą Nr. 190218/001, 2019 m. kovo mėn. aktą Nr. 190318/001). Pažymėjo, kad iš UAB „DVA Baltic“ direktoriaus Donato Varvuolio 2019 m. balandžio 23 d. elektroninio laiško, siunčiamo atsakovės atstovui V. P. (V. P.) (kuris buvo paskirtas bendravimui ir atliktų darbų aktų tvirtinimui), turinio matyti, kad UAB „DVA Baltic“ siunčia atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 20190102/001, šiame elektroniniame laiške, be kita ko, kaip įprastai pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, UAB „DVA Baltic“ detalizuoja akto 37 eilutę (darbus pagal valandinį įkainį), iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pagal aktą nuo 1 iki 36 eilutės atliktų darbų neginčijo, su įkainiais, kurie yra nurodyti identiški, kaip prieš tai atsakovės pasirašytuose aktuose, visiškai sutiko, atsakovės atstovas V. P. (V. P.) su akto 37 eilutės detalizuotais darbais sutiko tik iš dalies, t. y. dalį darbų patvirtino, o dėl kitos dalies parašė komentarus, tokiu būdu, UAB „DVA Baltic“ direktorius Donatas Varvuolis 2019 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovės atstovui V. P. (V. P.) paaiškinimus dėl nepagrįsto dalies darbų nesutikimo bei nurodė, kad atsiųs pataisytą aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, o objekte bus tuomet, kai bus suderintas aktas, kas atitinka Sutarties 8.2.1 punktą. Nurodė, kad UAB „DVA Baltic“ direktoriaus Donato Varvuolio 2019 m. balandžio 26 d. elektroninis laiškas, siunčiamas atsakovės atstovui V. P. (V. P.), patvirtina, kad UAB „DVA Baltic“ išsiuntė aktą ir 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, kadangi atsakovė nutraukė atliktų darbų akto suderinimo procedūrą, UAB „DVA Baltic“ direktorius Donatas Varvuolis 2019 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės direktorių Justą Gribovskį dėl su V. P. (V. P.) nepavykstančio suderinti akto, tą pačią dieną iš atsakovės gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad darbai atlikti netinkamai, tačiau jokių motyvų dėl atliktų darbų netinkamumo, kaip reikalauja Sutarties 8.2.3 punktas, atsakovė nenurodė, atsakovės atstovas V. P. (V. P.) buvo užsiminęs, kad rado žymiai pigesnę įmonę, kurią nori pakeisti vietoj jos (ieškovės); nors jai terminą atsakovė buvo pratęsusi iki 2019 m. gegužės 15 d., tačiau darbus objekte ėmė atlikti jau kitas subrangovas. Nurodė, kad negavusi atsakovės motyvuoto rašto, o tik abstrakčius ir nepagrįstus teiginius, kad ginčijami darbų įkainiai, kurie yra ženkliai mažesni nei vidutinė tokių darbų rinkos vertė, ji padarė atžymą apie atsakovės atsisakymą pasirašyti ir laiko, kad jos atlikti darbai buvo perduoti. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog ji darbus atliko nekokybiškai, jos atliktus darbus, kuriuos atsisakė priimti atsakovė, objekto generalinis rangovas uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“ (toliau – UAB „Merko statyba“) priėmė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė jos atliktų darbų kokybę ir įkainius ginčija nepagrįstai.

Triplike (el. b. t. II, b. l. 1–5) atsakovė nurodė, kad viso bendravimo su ieškove metu ji pateikė pagrįstas priežastis dėl kurių yra atsisakoma mokėti, todėl deklaratyvūs ieškovės teiginiai nesuponuoja pagrindo laikyti, kad mokėjimai turėjo būti atlikti. Pažymėjo, kad Sutartyje nėra numatyta, jog ieškovė galėtų keisti darbų apimtis ar kainą savo iniciatyva, aktavimas pagal faktiškai atliktus darbų kiekius reiškia tik tai, kad sąmatos ribose priduodami faktiškai atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodyti darbai ir už juos yra apmokama. Nurodė, kad jokie sutartiniai darbų kiekiai nebuvo keisti. Pripažino, kad jos (atsakovės) darbuotojais veikė aplaidžiai, kad jie, pasitikėdami ieškovės sąžiningumu, be to aktų sumos neviršijo Sutartyje numatytų sumų, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė gruodžio–kovo mėn. aktuose įrašė papildomus darbus dėl kurių nebuvo susitarta, o tai buvo pastebėta priimant darbus balandžio mėn. ir šiuos darbus buvo atsisakyta priimti. Pažymėjo, kad jokio susitarimo dėl papildomų darbų apimties nebuvo, nors papildomų darbų kiekiai turėjo būti sutarti, kaip numatyta Sutartyje. Teigė, kad supratusi, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, pradėjo tikrinti visus darbų ir medžiagų nurašymo aktus ir paaiškėjo, kad dalis aktuotų darbų buvo neatlikti arba atlikti nekokybiškai, todėl visus šiuos darbus turėjo padaryti arba perdaryti ieškovė ar jos atstovai. Pastebėjo tai, kad ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kokiu pagrindu taiko valandinį įkainį 15 Eur/val. Atsakovės teigimu, jos atstovas V. P. (V. P.) labai aiškiai nurodė dėl kokių priežasčių nepriima darbų pagal valandinį įkainį ir patvirtino tik 14 val. darbų iš 75 val. pateiktų ieškovės. Mano, kad ieškovė privalo pagrįsti papildomų darbų atlikimą per Sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktų prizmę. Teigė, kad vertinant ieškovės sąžiningumą priimant sprendimą nutraukti darbus dėl nepatvirtinto akto, reikia konstatuoti, kad jau nuo 2019 m. sausio mėn. ieškovė vėluoja atlikti darbus, tai konstatuojama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto subrangovų susitikimo protokoluose, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovės pasišalinimas iš objekto turi būti vertinamas ne kaip atliktas dėl atsakovės kaltės, o kaip nesugebėjimas atlikti darbus numatytus Sutartyje. Nurodė, kad pagal Sutartį objektas turėjo būti pabaigtas 2019 m. balandžio 30 d., tačiau ieškovė vėlavo atlikti darbus ir buvo praktiškai aišku, kad nespės jų atlikti laiku, tai, kad ieškovė vėluoja atlikti darbus, dėl ko stringa kitų rangovų darbai, patvirtina ir genrangovo UAB „Merko statyba“ 2019 m. vasario 26 d. raštas. Pabrėžė, kad ieškovė taip ir nesugebėjo suderinti darbų atlikimo akto, darbų kiekio ir pobūdžio, todėl 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į atsakovės vadovą. Kadangi pagal Sutartį visi darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. balandžio 30 d., todėl ieškovei po derybų su genrangovu buvo duotas papildomas terminas pabaigti Sutartyje numatytus darbus iki 2019 m. gegužės 15 d., tačiau į šį termino pratęsimą ieškovė atsakė tik 2019 m. gegužės 9 d., nurodydama, kad netęsia darbų, tačiau ieškovė jau nuo 2019 m. balandžio 26 d. neatlikinėjo jokių darbų objekte, todėl šį raštą galima vertinti tik kaip bandymą argumentuoti darbų neatlikimą pagal Sutartį, o ieškovės bandymai tai paaiškinti kaip atsakovės neveikimą, vertintini kaip nepagrįsti. Pabrėžė, kad netinkamai ieškovės atlikti darbai buvo parodyti objekte, darbų netinkamumas buvo fiksuotas genrangovo susirinkimo protokoluose, su kuriais ieškovė buvo tinkamai supažindinta. Pažymėjo ir tai, kad įmonė, baigusi atlikti ieškovės pradėtus darbus, buvo brangesnė, dėl ko buvo patirti nuostoliai. Nurodė, kad Sutarties objektas daugiabutis (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal STR 1.01.03:2017 priskiriamas ypatingam statiniui, ieškovė nėra pateikusi nei įmonės, nei kvalifikacijos atestatų, kurie privalomi pagal įstatymą, vertinant nuslėpimo faktą ir darbų kokybę objekte, kyla įtarimas, ar ji apskritai juos turi ir gali atlikti tokio pobūdžio darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal Sutartį. 

Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei (el. b. t. II, b. l. 195–198), prašydama priteisti jai iš ieškovės 7 771,64 Eur nuostolius dėl defektų šalinimo, 16 904,75 Eur nuostolius dėl pagal Sutartį neatliktų darbų užbaigimo, 2 153,88 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje paaiškino, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, nepilnai, be to, nebaigusi darbų pasišalino iš objekto, todėl ji (atsakovė) buvo priversta skubiai kreiptis į trečiuosius asmenis, kurie atliko darbus, t. y. ištaisė ieškovės darbų defektus ir pabaigė darbus, kuriuos pagal Sutartį turėjo atlikti ieškovė. Nurodė, kad ieškovės neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus atliko subrangovas mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ (toliau – MB „Automatikos ir elektros sistemos“) ir už defektų šalinimą 2019 m. birželio 30 d. pateikė atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 06/30D bei sąskaitą faktūrą Nr. 00012 7 771,64 Eur sumai, kuri yra jos nuostoliai dėl defektų šalinimo, t. y. dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, todėl siekia šios sumos prisiteisimo iš ieškovės. Pažymėjo, kad ieškovė nepabaigė atlikti darbų pagal Sutartį, todėl šiuos darbus atliko MB „Automatikos ir elektros sistemos“ ir išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 04/01 3 024 Eur sumai, sąskaitą faktūrą Nr. 05/02 5 171,25 Eur sumai, sąskaitą faktūrą Nr. 00005 11 680 Eur sumai, iš viso 19 875,25 Eur. Nurodė, kad ieškovė pagal Sutartį turėjo atlikti darbų už 21 538,80 Eur, atliko ir jai buvo apmokėta 18 568,30 Eur, liko neapmokėtų darbų pagal Sutartį už 2 970,50 Eur, t. y. jei ieškovė laiku ir kokybiškai būtų atlikusi darbus, UAB „IT SISTEMOS“ šio objekto užbaigimas būtų kainavęs būtent 2 970,50 Eur, o kainavo 16 904,75 Eur daugiau ir dėl to, atsakovės įsitikinimu, atsakinga išimtinai ieškovė, todėl siekia šios sumos – 16 904,75 Eur, ką laiko jos patirtais nuostoliais dėl ieškovės kaltės, prisiteisimo iš ieškovės. Kartu nurodė tai, kad Sutarties 7.2.1 punkte įtvirtinta, jog rangovas (ieškovė) moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10 procentų visos Sutarties kainos, kadangi paskaičiuoti delspinigiai sudaro didesnę sumą nei 10 procentų, taikoma ši išlyga ir paskaičiuoti delspinigiai sudaro 2 153,88 Eur sumą. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį prašo priteisti jai iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. t. III, b. l. 13–20), kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį pakartojo savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir dublike, papildomai nurodė, kad kabelinio latako montavimą, kabelių klojimą, pervedimą, markiraciją, kabelių tvirtinimą į KAS, avarinių šviestuvų montavimą, šviestuvų, skirtų lauko apšvietimui, darbus atliko tinkamai pagal projektą, todėl perdaryti tokių darbų nebuvo poreikio, apšvietimo dėžučių montavimo, laiptinių šviestuvų darbų ji neatlikinėjo, todėl perdaryti tokių darbų nebuvo poreikio, kabelio ieškojimo/tikrinimo (avarinių šviestuvų, esančių gyvenamojoje dalyje, apšvietimo, esančio laiptinėje) darbų nebuvo poreikio atlikinėti, nes ji nurodė, kur kokie kabeliai yra, generatoriai, parkingo paskirstymo skydų perkomutavimas yra papildomi darbai atsakovės užsakymu. Pažymėjo, kad objektas yra daugiabutis namas, turintis butus, laiptines, balkonus ir kitas patalpas, tačiau ji atlikinėjo darbus tik dalyje daugiabučio namo patalpų, kitose objekto dalyse elektros instaliacijos darbus atliko ne ji, todėl iš atsakovės pateikto akto nėra aišku, kokiose patalpose darbus atliko MB „Automatikos ir elektros sistemos“, be to, ieškovės teigimu, MB „Automatikos ir elektros sistemos“ neturi atliktiems užaktuotiems darbams kvalifikacijos.

Dublike pagal priešieškinį (el. b. t. III, b. l. 137–141) atsakovė nurodė, kad tai, jog sąskaitos su valandiniu įkainiu buvo išrašytos ir priimtos, yra projekto vadovo neapsižiūrėjimas arba žmogiška klaida, be to, ieškovė pati teigė, kad ne su visais darbais buvo sutikta, o tai ir yra ginčo esmė, ieškovė pati teigė, kad atsiųs pataisytą aktą ir sąskaitą faktūrą, t. y. pripažino, kad jie yra klaidingi, taip pat pati pripažino, kad nutraukė darbus ir objekte bus tuomet, kai bus suderintas aktas, nors to nenumato joks Sutarties punktas, į UAB „IT SISTEMOS“ vadovo 2019 m. gegužės 2 d. pranešimą ieškovė nereagavo, todėl buvo pasamdyta trečioji šalis taisyti ieškovės paliktus defektus. Pažymėjo, kad atliktų darbų akto suderinimo procedūra nenutraukta iki šiol ir turi būti pabaigta, akto suderinimo procedūra negalėjo būti pagrindu ieškovei nutraukti darbus, nes tai nenumatyta Sutartyje, UAB „IT SISTEMOS“ turėjo gelbėti situaciją, nes buvo gauti defektiniai aktai ir raginimai iš UAB „Merko statyba“, todėl siekiant išvengti baudų ir netesybų mokėjimo, kadangi ieškovė nepagrįstai sustabdė darbus, ir buvo pasamdyta MB „Automatikos ir elektros sistemos“. Teigė, kad UAB „IT SISTEMOS“ nežinoma, iš kur ieškovė gavo koreguotą projektą, nes tokio iš jos (atsakovės) ji (ieškovė) negavo ir pagal tokį projektą nebuvo dirbama. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė klaidingą informaciją ir pripažino, kad atliko tik dalį darbų, kadangi Sutarties objektas buvo visas daugiabutis namas, o ne jo dalis, tuo tarpu ieškovė padarė darbus tik pirmoje laiptinėje, tačiau antroje ir dalyje bendrų patalpų darbai liko nepadaryti, kadangi nutraukė darbus, dalis darbų atlikti nekokybiškai, būtent tai ir yra ginčo objektas – neatlikti ir nekokybiškai atlikti darbai. Paaiškino, kad darbams vadovavo darbų vadovas M. D., kuris yra atestuotas darbų vadovas, kadangi sutartis su MB „Automatikos ir elektros sistemos“ buvo pasirašyta ne visam objektui įrengti, t. y. pasirašyta ne rangos sutartis, o trūkumų taisymui, tokiu atveju Statybos produkcijos sertifikavimo centro atestatas nebūtinas.

Triplike pagal priešieškinį (el. b. t. IV, b. l. 81–83) ieškovė nurodė, kad iš atsakovės pateikto akto nėra aišku, kokiose patalpose MB „Automatikos ir elektros sistemos“ darbus atliko bei pagal kurią projekto korekciją MB „Automatikos ir elektros sistemos“ darbus atliko, pagal ieškovei pateiktą atsakovės projektą, MB „Automatikos ir elektros sistemos“ akte užfiksuotų darbų nėra, atsakovės dublike išdėstyti teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, susiję su deklaratyviomis bendro pobūdžio nuostatomis.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas UAB „DVA Baltic“ vadovas Donatas Varvuolis papildomai paaiškino, kad su atsakove be ginčo objekto dar yra dirbę kartu keturiuose objektuose, bendraudavo elektroniniu paštu, telefonu; ginčo objekte ieškovė darbus atliko pagal pateiktą projektą ir su medžiagomis, kurias pateikė užsakovas; ieškovės atliktas latako montavimas kažkieno buvo pakeistas ir nebeatitiko projekto; papildomus darbus aptarė su V. P. (V. P.), aktas buvo pataisytas pagal jų bendrą aptarimą ir išsiųstas atsakovei, bet toliau atsakovė su ieškove nebebendravo, ignoravo skambučius; ieškovei tebedirbant ginčo objekte dalį ieškovės darbų ėmė daryti kitas subrangovas, tuomet jis (ieškovės vadovas) prašė atsakovės atstovo, kad užaktuotų ieškovės atliktus darbus, bet atsakovė to nepadarė; ginčo objekte dar buvo trys subrangovai, kurie irgi atliko elektrotechnikos darbus; neaišku, kuriuose ir kieno darytuose butuose fiksuoti defektai, nes atsakovė pateikė bendrus brokus; ieškovė sustabdė darbus, kol bus suderintas aktas; po darbų sustabdymo dar vienas subrangovas atsirado; ieškovė darbų vadovo paskyrusi nebuvo, nes ieškovė buvo tik subrangovas, darbų vadovas buvo iš atsakovės pusės – M. D.; ieškovė nevėlavo atlikti darbų; ieškovė darbų žurnalą fotografavo iki darbų sustabdymo, tas ir pateiktas į bylą; A. S. pildydavo statybos darbų žurnalą ir perduodavo jį V. arba M. D., kurie pasirašydavo, tada būdavo surašomas aktas ir išrašoma sąskaita; A. K. patvirtino papildomus darbus.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad ieškovė darbus atliko tik dalyje patalpų, iš atsakovės dokumentų nėra aišku, kokiose patalpose ir kokius darbus atliko MB „Automatikos ir elektros sistemos“; statybos darbų žurnale darbų, medžiagų kiekiai atitinka užaktuotą kiekį. 

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas UAB „IT SISTEMOS“ vadovas Justas Gribovskis papildomai paaiškino, kad ieškovė neturėjo reikiamų atestatų, nors atliko darbus, todėl ir nesugebėjo kvalifikuotai pabaigti darbų; M. D. buvo atsakovės darbų vadovas, jis prižiūrėjo ieškovę; ieškovė vėlavo 3 mėnesius atlikti darbus, ieškovės darbus, jai nebespėjant ir pasišalinus iš objekto, pabaigė kitas subrangovas, dar kitus darbus pati atsakovė pabaiginėjo; atsakovė sutinka apmokėti tai, kas buvo sutarta pagal Sutartį, bet apmokėti už tuos darbus, kurie nebuvo sutarti – ne; aktas buvo atmestas dėl broko ir papildomų darbų; akte nuo 1 iki 36 eilutės darbai ieškovo buvo atlikti; darbų priėmimą organizavo M. D.; ieškovės atlikti defektai fiksuoti darbų žurnale, kaip to reikalauja STR, pranešimas ieškovei dėl defektų teiktas nebuvo; A. S. iš ieškovės pusės rodė, kas atlikta, ir tai fiksavo M. D.; jis (atsakovės vadovas) nematė užfiksuotų defektų; projektas tikslintas nebuvo; medžiagas į objektą pateikinėjo atsakovė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Mindaugas Paukštė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad išeina taip, jog ieškovė padarė daugiau darbų nei buvo tame objekte medžiagų, ieškovė apsiėmė daryti daugiau darbų nei pajėgė padaryti, taip pat ieškovė neturėjo reikiamos kvalifikacijos; kadangi buvo statybų žurnalas, jokio perdavimo fiksavimo nereikėjo; ieškovė dingo iš objekto, atsakovė pateikė ieškovei pretenzijas, nurodydama, kas yra blogai, dėl ko ji nepasirašo akto.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad su atsakove kartu dirbo viename objekte daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) , jis (liudytojas) turėjo sutartį su ieškove, dirbo jis pagal individualią veiklą, jam (liudytojui) buvo nurodyta objekte butuose atlikti elektrotechninius darbus, kloti kabelius, inžinerines kopetėles, trasas, montuoti skydus, darbų vadovas nurodė, kad analogiškus darbus objekte daro ir kitas subrangovas, objekte tuos pačius darbus dar darė kažkur sausio mėn. atsiradęs subrangovas, atsakovės darbuotojai ukrainiečiai kažkur nuo vasario mėnesio apie 4 savaites dirbo bei kažkur nuo kovo pabaigos dar ir MB „Automatikos ir elektros sistemos“, visi jie atliko kabeliavimo butuose darbus, darbus skirstė M. D. ir V. P., atliktus darbus kasdien žymėjo darbų žurnale, nes to prašė M. D., po to M. D. priimdavo tuos darbus ir pasirašydavo darbų žurnale, su V. P. susisiekti būdavo labai sunku, dažnai neatsiliepdavo į skambučius, o jie negalėdavo tęsti darbo, nes negaudavo atsakymo dėl darbų, todėl vėliau, kai atsakovė neatsakydavo, ėmė klausimus užduoti A. K. iš Merko, objekte buvo daug neatitikimų, jam (liudytojui) nežinoma apie atsakovės pretenzijas, objekte darbų vadovu jis (liudytojas) nebuvo, jis statybininkas pagal išsilavinimą, įrankiais naudotis moka, objekte darbų vadovu buvo V. P., darbus priiminėjo pusę dienos techninis prižiūrėtojas ir M. D..

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini)  gatvės objekte dirbo, buvo Merko atstovas, statybų vadovas, Merko subrangovas buvo atsakovė, ieškovės darbuotojai dirbo, buvo paskirti darbui įsakymu, ieškovė darė elektros darbus, ką dar atsakovė samdė elektros darbams atlikti jam (liudytojui) nežinoma, pradžioje daugiausia dirbo ieškovė, buvo klaidingai padaryti pririšimai, jie keitė juos, kai ką gal taisė ieškovė, kai ką gal kiti, dirbo nemažai pačios atsakovės darbuotojų, klaidas jis (liudytojas) identifikuodavo atsakovei, atsakovės darbų vadovai buvo M. D. ir V., daug dirbo T. G. kartu, taisė klaidas, bet klaidos buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovės, darbai buvo priduoti po ilgo laiko (apie 1,5 mėn.) dėl defektų taisymo, A. S. buvo montuotojas, elektros dalies specialistas, nuolat buvo vėlavimas, pretenzijos, kai atsakovei buvo duotas ultimatumas, tada darbai pajudėjo, ieškovė dirbo iki kažkur kovo mėn. pabaigos – balandžio mėn., atsakovė tinkamai nesužiūrėjo atliekamų darbų, o klaidas daro visi, ne visusuose butuose ieškovė darė elektros darbus, ieškovė taip pat atliko darbus parkinge, surašytus defektus Merko siųsdavo atsakovei elektroniniu paštu, nurodant konkrečias problemas konkrečioje vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. D. parodė, kad pas atsakovę dirbo darbų vadovu; objekte (duomenys neskelbtini) – daugiabučiame name su 4 laiptinėmis ir apie 70 butų – instaliacinius darbus darė ieškovė ir dar vienas subrangovas, ieškovė nespėjo daryti darbų, trūko pas ją žmonių (pas ieškovę dirbo 2–4 žmonės, tarp jų ir pats ieškovės vadovas), todėl atsakovė pasamdė dar vieną įmonę, ieškovė nekokybiškai atliko darbų, buvo nepataikyta į profilius su kabeliavimu ir laidai buvo palikti per trumpi, tuos darbus teko perdaryti, dar neseniai iš Merko sulaukė pretenzijų dėl vieno buto terasoje neveikiančio apšvietimo, patikrinus nustatyta, kad darbai buvo atlikti ne pagal buto bylą, 90 proc., kad tuos darbus buvo dariusi ieškovė, ieškovė pildydavo statybos darbų žurnalą, o jis pasirašinėdavo jame, ieškovė darbų iki galo nebaigė, pas ieškovę A. S. dirbo instaliuotoju ir būtent jis, jei koks iškildavo klausimas, eidavo pas Merko statybų vadovą pasiteirauti, A. S. pildydavo statybos darbų žurnalą, kurį jis (liudytojas) peržiūrėdavo ir pasirašydavo; objektas yra priduotas, bet gaunamos pretenzijos, atliekamas garantinis remontas, elektrotechnikos darbus viena ieškovė dirbo kelis mėnesius, paskui dirbo dar viena įmonė, nes ieškovė nebespėjo, jis (liudytojas) pristatinėdavo medžiagas į objektą, su priešgaisriniais vartais buvo kelių centimetrų nesutapimas, kai atvykdavo Merko statybos darbų vadovas A. K., kartu su juo (liudytoju) ir A. S. eidavo ir žiūrėdavo kur brokas, jei reikėdavo, ieškovė broką pataisydavo, kabeliai kai kuriuose butuose buvo per trumpi, iš karto nematavo jų, pamatė tai tada, kai buvo montuojami skydeliai, ieškovė darbus atliko ne visuose butuose, dvi įmonės (ieškovė ir dar viena įmonė) tuos pačius darbus darė, jie pasiskirstydavo darbus aukštais, gal ir dar kažkas dirbo, neprisimena to, A. S. turėjo projekto skaitmeninę formą, taip pat buvo atvežta ir popierinė forma, jis (liudytojas) būdamas darbų vadovu buvo atsakingas už medžiagas, eigą, atliktus darbus, V. P. buvo atsakingas už eigą, projektą, jis (liudytojas) ir V. P. priimdavo darbus, apžiūrėdavo atliktus darbus kartu su iš Merko A. K., ieškovei raštu pretenzijos nebuvo rašomos, tačiau ieškovei buvo teikiamos žodinės pretenzijos dėl nekokybiškai atliktų darbų, dalinai ieškovė ištaisydavo trūkumus, jam nebuvo žinoma, kokiuose butuose darbus turėjo atlikti ieškovė, kadangi ieškovė iš objekto išėjo, tai nefiksavo jos padarytų darbų, su nauju subrangovu toliau tęsusiu darbus taip pat nefiksavo likusių darbų, tas naujasis subrangovas buvo tas pats, kuris jau pradėjo dirbti dar dirbant ieškovei ir jis tęsė darbus toliau, nes reikėjo viską pabaigti, visi darbai, kuriuos padarė ieškovė, buvo fiksuojami statybos darbų žurnale, statybos darbų žurnale jis pasirašinėjo tik už kiekius, nekokybiškų darbų dar nesimatė, galimai jis (liudytojas) neatkreipė dėmesio, kad latakas ieškovės buvo kreivai sumontuotas, jis (liudytojas) darbus priimdavo fiziškai, bet ne finansine išraiška, jis tik statybos darbų žurnale pasirašydavo, o V. P. rengdavo priėmimo–perdavimo aktus, T. G. įmonė buvo tas antrasis subrangovas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. P. (V. P.) parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) buvo projektų vadovu, ieškovė vykdė ten elektros ir dūmų šalinimo automatikos darbus, su ieškove buvo tartasi dėl darbų visuose butuose, bet ieškovės pajėgumai buvo per maži, tai ieškovei į pagalbą buvo pakviesta kita įmonė; ieškovės akte kiekiai buvo tokie, kokie neatitiko statybos darbų žurnalo, ieškovė neturėjo kuo pagrįsti akto, prasidėjo ginčai su ieškove, tačiau ieškovės vadovas iš karto ėmė grasinti teismais, rėkauti, ieškovė iš objekto išėjo, teko samdyti papildomą subrangovą; A. S. pildydavo statybos darbų žurnalą, M. D. pasirašydavo, tada būdavo surašomas aktas ir išrašoma sąskaita; neaiškūs ieškovės įrašyti papildomi darbai, gal ji taisė broką, o įrašė papildomus darbus; kur brokas ieškovės vadovui arba A. S. buvo parodoma.

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbų atlikimo tinkamumo ir atsiskaitymo už darbus atliktus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė (subrangovas) ir atsakovė (rangovas) 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė Subrangos darbų sutartį Nr. ITS20181106 dėl elektrotechnikos darbų ir silpnų srovių įrengimo objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbų pabaiga numatyta 2019 m. balandžio 30 d. (el. b. t. I, b. l. 12–15), tarp šalių ginčas nekilo, kad generalinis rangovas buvo UAB „Merko statyba“; 2019 m. sausio 2 d. buvo surašytas darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktas Nr. 20190102/001 už 2018 m. gruodžio – 2019 m. sausio mėn. 2 514 Eur sumai, pagal kurį ieškovė 2019 m. sausio 2 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005058, kurią atsakovė apmokėjo (el. b. t. I, b. l. 46, 48, 147), 2019 m. vasario 18 d. buvo surašytas darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktas Nr. 190218/001 už 2019 m. sausio mėn. 5 335,70 Eur sumai, pagal kurį ieškovė 2019 m. vasario 18 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005076, kurią atsakovė apmokėjo (el. b. t. I, b. l. 47, 62, 146), 2019 m. kovo 18 d. buvo surašytas darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktas Nr. 190318/001 už 2019 m. kovo mėn. 8 701,40 Eur sumai, pagal kurį ieškovė 2019 m. kovo 18 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005087, kurią atsakovė apmokėjo (el. b. t. I, b. l. 65, 144, 145), 2019 m. balandžio 19 d. buvo surašytas darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktas Nr. 190419/002 už 2019 m. balandžio mėn. 8 774,45 Eur sumai, atsakovė jo nepasirašė, ieškovė pasirašydama jame pažymėjo, kad atsakovė aktą pasirašyti atsisakė, pagal šį aktą ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091 (el. b. t. I, b. l. 5–6, 11), kurios atsakovė neapmokėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. 

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). 

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė (subrangovė) už atliktus darbus atsakovei (rangovei) iš viso išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė pirmąsias tris PVM sąskaitas faktūras apmokėjusi, ketvirtosios 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DVA0005091 8 774,45 Eur sumai nebeapmokėjo, 2019 m. balandžio 19 d. darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktą Nr. 190419/002 už 2019 m. balandžio mėn. 8 774,45 Eur sumai atsisakė pasirašyti, jį pasirašė tik ieškovė, pažymėdama apie atsakovės atsisakymą aktą pasirašyti. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. pranešime „Dėl sutarties įsipareigojimų nesilaikymo“ (el. b. t. I, b. l. 23) ieškovei nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė darbus pagal Sutartį ir pratęsė ieškovei terminą iki 2019 m. gegužės 15 d. pabaigti vykdyti darbus pagal Sutarties įsipareigojimus; atsakovė 2019 m. gegužės 14 d. pranešime „Dėl akto ir sąskaitos atmetimo“ (el. b. t. I, b. l. 24) ieškovei nurodė, kad akte nurodyti darbų įkainiai neatitinka Sutarties įkainių bei akte nurodyti nesuderinti papildomų darbų įkainiai, o ieškovei atsisakius įvykdyti įsipareigojimus ir užbaigti nebaigtus darbus ji pasitelkė trečiąją šalį darbų įvykdymui.

Pagal Sutarties 2 punktą, darbų kaina, pagrįsta sąmatiniais skaičiavimais (Priedas Nr. 1) ir tarpusavio susitarimu, yra skaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad vykdant statybos darbus, kaina gali būti tikslinama: užsakovui pakeitus projektinę dokumentaciją arba keičiant projektinius sprendimus, kurių pagrindu buvo sudaryta kaina; užsakovui pakeitus darbų apimtis ir sudėtį; užsakovui pakeitus sutartinius kiekius sąmatoje – mėnesinis aktavimas pateikiamas pagal faktiškai atliktų darbų kiekius.

Matyti, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovė ketvirtąjį aktą (2019 m. balandžio 19 d.) surašė jame nurodydama darbų įkainius ne pagal Sutartį ir nesuderinusi papildomų darbų įkainių, tačiau, pastebėtina, būtent tokie patys atsakovės ginčijamų darbų įkainiai, kokie nurodyti 2019 m. balandžio 19 d. akte, atsakovės buvo priimti prieš tai jau netgi tris kartus pagal Sutartį pirmaisiais trimis aktais: 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 18 d. ir pagal juos išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovės buvo apmokėtos, kas rodo, jog šalys buvo pasiekusios susitarimą dirbti ir darbus priimti būtent pagal tokius darbų įkainius, be to, nors atsakovė teigė, kad dėl savo darbuotojų aplaidumo, pirmuosius aktus priėmė ir pagal juos apmokėjo, tačiau šių aktų iki šiol ji neginčija, nepateikė įrodymų, kad minėti aplaidžiai dirbę darbuotojai būtų sulaukę pretenzijų iš darbdavės, taigi, tokius atsakovės teiginius teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta, kitų (prieš tai aktuose nebuvusių) įkainių – kabelio 5×16 mm klojimo įkainis (1 eilutė), kabelio 3×4 mm klojimo įkainis (5 eilutė), šildymo kabelio įkainis (9 eilutė), skydų montavimo ir pajungimo (BNS, ASS, ASP, ARĮ) įkainis (22 eilutė), skydo montavimo, kabelių perkėlimo vent. kameroje įkainis (23 eilutė), butų skydų montavimo ant gipso įkainis (24 eilutė), butų skydų montavimo ant mūro įkainis (25 eilutė), butų skydų montavimo ant mūro ir gipso įkainis (26 eilutė), dėžučių montavimo gipse įkainis (27–31 eilutės), dėžučių montavimo mūre įkainis (32–35 eilutės), štrabų ir rozečių užtaisymo įkainis (36 eilutė) – atsakovė, 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku iš ieškovės gavusi 2019 m. balandžio 19 d. aktą su 37 eilutės detalizacija (valandinio įkainio detalizacija), 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške šio akto 1–36 punktų neginčijo, vadinasi, pripažino, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą dirbti ir darbus priimti būtent pagal tokius darbų įkainius ir kiekius, ginčydama tik dalį valandinio įkainio (dalį 37 punkto) (el. b. t. I, b. l. 50–51), ką konkrečiai ir nedviprasmiškai ji nurodė dar ir 2019 m. gegužės 6 d. elektroniniame laiške, teigdama: „Aktas atmetamas. 37 pozicija nei sutartyje, nei papildomuose susitarimuose nederinta“ (el. b. t. I, b. l. 56). Taigi, iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, 2019 m. balandžio 19 d. akto 1–36 eilučių įkainiai ir kiekiai laikoma, jog šalių buvo suderinti tokie, kokie nurodyti akte. Dėl 37 eilutės 15 Eur valandinio įkainio už 75,5 val. darbų, kurie detalizuoti 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške (el. b. t. I, b. l. 50), pastebėtina, kad su dalimi jų atsakovė sutiko (taip pat ir triplike atsakovė nurodė, kad su 14 val. iš 75 val. papildomai atliktų darbų ji sutinka), o dėl dalies pateikė pastabas 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniu laišku ieškovei, prašė papildomo ieškovės paaiškinimo (el. b. t. I, b. l. 51), į kurį ieškovė jai atsakė, paaiškinimus pateikdama 2019 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku (el. b. t. I, b. l. 52) ir 2019 m. balandžio 26 d. persiųsdama pataisytą aktą (iš 85,5 val. į 75,5 val.) (el. b. t. I, b. l. 53) bei 2019 m. gegužės 7 d. elektroniniame laiške primindama, kad atsakovės ginčijami 37 eilutės valandiniai įkainiai su atsakove buvo suderinti 2019 m. sausio 21 d. (el. b. t. I, b. l. 56), ką patvirtina 2019 m. vasario 18 d. aktas, kuriame valandinis įkainis nurodytas 15 Eur (el. b. t. I, b. l. 47), tačiau atsakovė 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške apie ieškovės atsakovei nurodytą 2019 m. sausio 21 d. suderinimą jokios pozicijos nepateikė, tik vėl pakartodama, kad ginčija įkainius, tačiau, nurodė, jog neginčija, kad darbai yra atlikti (el. b. t. I, b. l. 59) (tokių darbų atlikimą yra patvirtinusi ir UAB „Marko statyba“ (el. b. t. I, b. l. 58)), o iš atsakovės 2019 m. gegužės 16 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė priėmė poziciją, su ieškove toliau nebebendrauti, ją ignoruoti (el. b. t. I, b. l. 60). Iš į bylą pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nutraukė akto derinimo procedūrą su ieškove, nepateikdama jokių konkrečių argumentų, nebeatsakydama į ieškovės 2019 m. gegužės 7 d. paaiškinimą dėl valandinių įkainių suderinimo dar 2019 m. sausio 21 d. Be to, atsakovė 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu pratęsdama ieškovei terminą iki 2019 m. gegužės 15 d. darbų atlikimui ieškovei nedetalizavo, kokie darbai ir kodėl ieškovės yra atlikti netinkamai (el. b. t. I, b. l. 23), o jau 2019 m. gegužės 3 d. – net nesulaukusi pačios pratęsto ieškovei termino pabaigos – nurodė, kad yra pasitelkusi kitą subrangovą, kuris daro darbus už ieškovę (el. b. t. I, b. l. 55). Taigi, pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi Sutarties 8.2.2 punkte įtvirtintu terminu nesulaukusi atsakovės argumentacijos, o jos teiginius laikydama abstrakčiais, padarė atžymą, jog atsakovė atsisako pasirašyti aktą, kas pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas laikoma, jog akte nurodyti darbai perduoti atsakovei.

Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė dalies darbų neatliko, o dalį darbų atliko nekokybiškai, tačiau jau aukščiau aptartas atsakovės 2019 m. gegužės 16 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad pati atsakovė yra pripažinusi, jog ieškovė yra atlikusi darbus, apie jokius trūkumus neminima, nesutinkama tik su akto 37 eilutės darbų įkainiais (el. b. t. I, b. l. 59). Dėl atsakovės teiginio, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai, pažymėtina, kad tokią atsakovės poziciją paneigia į bylą ieškovės pateiktas statybos darbų žurnalas, kuriame yra žymos, jog darbai priimti (el. b. t. I, b. l. 66–143), be to, pats atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pranešimas ieškovei dėl defektų teiktas nebuvo. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kartu su ieškove tuos pačius darbus objekte vykdė tiek kitas subrangovas, tiek pačios atsakovės darbutojai, atsakovė nefiksavo, kur konkrečiai kuris subrangovas ar jos darbuotojai dirbo (kokiose laiptinėse, kokiuose butuose), išėjus ieškovei iš objekto atsakovė ieškovės atliktų darbų fiksacijos taipogi nedarė, o darbų eigoje ieškovė jai nurodytus defektus taisė, o klaidos buvo padarytos ne tik ieškovės, bet ir pačios atsakovės, atsakovė tinkamai neprižiūrėjo atliekamų darbų, tokias teismo išvadas patvirtina liudytojų parodymai – teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad turėjo sutartį su ieškove, dirbo jis pagal individualią veiklą, jam (liudytojui) buvo nurodyta objekte butuose atlikti elektrotechninius darbus, kloti kabelius, inžinerines kopetėles, trasas, montuoti skydus, darbų vadovas nurodė, kad analogiškus darbus objekte daro ir kitas subrangovas, objekte tuos pačius darbus dar darė kažkur sausio mėn. atsiradęs subrangovas, atsakovės darbuotojai ukrainiečiai kažkur nuo vasario mėnesio apie 4 savaites dirbo bei kažkur nuo kovo pabaigos dar ir MB „Automatikos ir elektros sistemos“, visi jie atliko kabeliavimo butuose darbus, darbus skirstė M. D. ir V. P.; teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad ieškovė darė elektros darbus, ką dar atsakovė samdė elektros darbams atlikti jam (liudytojui) nežinoma, pradžioje daugiausia dirbo ieškovė, buvo klaidingai padaryti pririšimai, jie keitė juos, kai ką gal taisė ieškovė, kai ką gal kiti, dirbo nemažai pačios atsakovės darbuotojų, daug dirbo T. G. kartu, taisė klaidas, bet klaidos buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovės, ieškovė dirbo iki kažkur kovo mėn. pabaigos – balandžio mėn., atsakovė tinkamai nesužiūrėjo atliekamų darbų, o klaidas daro visi, ne visusuose butuose ieškovė darė elektros darbus, ieškovė taip pat atliko darbus parkinge; teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. D. parodė, kad instaliacinius darbus darė ieškovė ir dar vienas subrangovas, ieškovė nespėjo daryti darbų, trūko pas ją žmonių (pas ieškovę dirbo 2–4 žmonės, tarp jų ir pats ieškovės vadovas), todėl atsakovė pasamdė dar vieną įmonę, A. S. pildydavo statybos darbų žurnalą, kurį jis (liudytojas) peržiūrėdavo ir pasirašydavo, jei reikėdavo, ieškovė broką pataisydavo, ieškovė darbus atliko ne visuose butuose, dvi įmonės (ieškovė ir dar viena įmonė) tuos pačius darbus darė, jie pasiskirstydavo darbus aukštais, gal ir dar kažkas dirbo, neprisimena to, jam nebuvo žinoma, kokiuose butuose darbus turėjo atlikti ieškovė, kadangi ieškovė iš objekto išėjo, tai nefiksavo jos padarytų darbų, su nauju subrangovu toliau tęsusiu darbus taip pat nefiksavo likusių darbų, tas naujasis subrangovas buvo tas pats, kuris jau pradėjo dirbti dar dirbant ieškovei ir jis tęsė darbus toliau, nes reikėjo viską pabaigti, visi darbai, kuriuos padarė ieškovė, buvo fiksuojami statybos darbų žurnale, T. G. įmonė buvo tas antrasis subrangovas.

Taigi, iš viso to, kas išdėstyta aukščiau matyti, kad atsakovė ne tik kad nefiksavo, kur konkrečiai objekte dirba ieškovė, o kur kita subrangovė ar pačios atsakovės darbuotojai, kokius atliktus darbus ieškovė paliko išeidama iš objekto, tinkamai darbų nekontroliavo, rašytinių nurodymų dėl defektų adresuotų ieškovei byloje nėra, o iš liudytojų parodymų matyti, kad klaidas darė ne tik ieškovė, bet ir pati atsakovė, ieškovė taisydavo tai, kas jai būdavo nurodoma, bet ir su ieškove tinkamai nebendradarbiavo, galiausiai savo iniciatyva nutraukė bendravimą dėl ketvirtojo akto derinimo, nors, matyti, ieškovė aktyviai bandė susisiekti su atsakove, kad klausimas būtų išspręstas, todėl visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovės neatliktus darbus ir padarytus defektus šalino kitas subrangovas MB „Automatikos ir elektros sistemos“. Taigi, už kito subrangovo darbus ieškovė atsakovei neturi atlyginti, kaip ir neturi padengti skirtumo tarp atsakovės sutartos kainos su ieškove ir su naujuoju subrangovu, ieškovės atsakovei padaryti nuostoliai byloje nenustatyti. Taipogi, papildomai pastebėtina, pagal į bylą ieškovės pateiktus ieškovės vadovo ir MB „Automatikos ir elektros sistemos“ atstovo T. G. pokalbių garso įrašus (el. b. popierinis priedas, b. l. 12–16) spręstina, kad tikėti atsakovės į bylą pateiktų nepasirašytų, be antspaudų MB „Automatikos ir elektros sistemos“ sąskaitų turinio teisingumu pagrindo nėra. 

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovė su ieškove privalėjo atsiskaityti pagal 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, tačiau to nepadarė, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 774,45 Eur skola, o pagrindo priteisti atsakovei iš ieškovės atsakovės nurodytus 24 676,39 Eur nuostolius nėra, todėl toks atsakovės reikalavimas atmetamas, taip pat atmetami išvestiniai atsakovės reikalavimai dėl 2 153,88 Eur delspinigių ir dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal Sutarties 7.1.1 punktą, užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, moka rangovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų visos sutarties kainos. Ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kurie sudaro 631,80 Eur, kadangi toks delspinigių dydis atitinka Sutarties nuostatas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 631,80 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai, vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikomas aukščiau nurodytas įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 straipsnio 5 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 446,25 Eur (8 774,45 Eur + 631,80 Eur + 40 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 774,45 Eur skola, 631,80 Eur delspinigiai, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (9 446,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, priešieškinis atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ją atstovavusiai advokatei sumokėtos 2 662 Eur išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ir sumokėtas 213 Eur žyminis mokestis (el. b. t. I, b. l. 10, t. III, b. l. 6, t. V, b. l. 16–25). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, rengtų dokumentų kiekį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės 2 875 Eur (2 662 Eur + 213 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 38,46 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 38 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DVA Baltic“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DVA Baltic“ (į. k. 302555434) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT SISTEMOS“ (į. k. 300154421) 8 774,45 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir keturiasdešimt penkių euro centų) skolą, 631,80 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno euro ir aštuoniasdešimties euro centų) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 446,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 875 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT SISTEMOS“ priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT SISTEMOS“ (į. k. 300154421) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Ieva Stanislovaitienė