Civilinė byla Nr. 3K-3-106/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00775-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 52.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės ,,Vainiūnų agroservisas“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui žemės ūkio bendrovei ,,Vainiūnų agroservisas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovui už atliktus darbus ir ieškovo pareigos atlyginti atsakovei nuostolius dėl netinkamai atliktų darbų.
Ieškovas ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ prašė priteisti iš atsakovės 40 211,74 Lt skolos, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovo bendrovės pirmininkas 2009 m. liepos mėnesį priėmė užsakymą iš atsakovės atlikti žolės pjovimo, presavimo rulonais, žolės vyniojimo į plėvelę darbus. Atlikus sutartus darbus, 2009 m. liepos 9 d. buvo išrašyta 29 632,64 Lt PVM sąskaita–faktūra, o 2009 m. rugpjūčio 12 d. – 10 579,10 Lt. Iš viso buvo atlikta darbų už 40 211,74 Lt, tačiau atsakovė pinigų nesumokėjo. Be to, atsakovė pateikė prieštaravimus dėl netinkamai atliktų darbų. Ieškovas teigė, kad rulonavimo procesas nebuvo pažeistas, jis tinkamai atliko darbus, o prastą šienainio kokybę nulėmė kiti veiksniai: blogas sandėliavimas, pažeisti rulonai transportavimo metu, peraugusi žolė bei pernykštės žolės likučiai, dėl kurių žolė silosuojasi rizikingai ir gali sugesti. Ieškovas teigė, kad rulonai buvo sumesti į krūvą bet kaip, ant kai kurių rulonų visai nėra plėvelės, todėl atsakovė neįrodė žalos padarymo fakto ir jo kaltės dėl netinkamai atliktų darbų.
Atsakovė V. G. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 45 871,13 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jai suteikė netinkamos kokybės paslaugas ir dėl to sugedo 510 vnt. iš ieškovo paruoštų 1018 vnt. rulonų šienainio. Ieškovui buvo pranešta, kad vienašališkai nutraukiama paslaugų sutartis, ir buvo atsisakyta apmokėti. Ieškovas padarė didelių nuostolių, sugadino žolių silosą – pašarą gyvuliams, nuo 2010 m. sausio 10 d. ji buvo priversta pirkti papildomą pašarą, nes tinkamai paruoštų pašarų dalies gyvuliams nepakako. Pritrūkus pašarų, ji sunaudojo likusius 2008 m. paruoštus 270 vnt. ritinių, kurių vieneto kaina 70 Lt, taip patyrė 18 900 Lt nuostolių. Šiais ritiniais ji planavo šerti karves metų viduryje. Atsakovė 161 vnt. šienainio ritinių įsigijo iš aplinkinių kaimų ūkininkų, po 70 Lt už ritinį, ir dėl to patyrė 11 200 Lt nuostolių. Be to, ji turėjo įsigytų ritinių transportavimo išlaidų. Buvo atlikti dvidešimt trys reisai vežant apytikriai iki 12 ritinių 1,5 km atstumu (į abi puses – 3 km), sunaudota 200 litrų dyzelino ir patirta 440 Lt nuostolių. Taip pat atsakovė turės netinkamo šienainio ritinių ištransportavimo iš kiemo išlaidų: keturiasdešimt reisų po 2 km, tam reikalinga 400 litrų dyzelino, iš viso – 800 Lt nuostolių. Dėl atsakovo paruošto netinkamo šienainio, kuris buvo naudojamas gyvuliams šerti laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2010 m. sausio 10 d., sumažėjo pieno kokybė. Iš pieno pardavimo buvo gauta 43 426,38 Lt pajamų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., t. y. nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. sausio 10 d., pardavus pieną buvo gauta 57 877,51 Lt pajamų. Pajamų skirtumas yra 14 451,13 Lt. Iš viso atsakovei padaryta 45 871,13 Lt nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovės 40 211,74 Lt skolos, 1206,35 Lt žyminio mokesčio ieškovo naudai; 128,47 Lt turėtų išlaidų už UAB“ Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimą į teismą, pinigus pervedant į UAB ,,Alzida“ atsiskaitomąją sąskaitą; 976 Lt žyminio mokesčio ir 47,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovas atliko atsakovei darbus ir išrašė PVM sąskaitas–faktūras: 2009 m. liepos 29 d. – 29 632,64 Lt sumai ir 2009 m. rugpjūčio 12 d. –10 579,10 Lt sumai. Ieškovas atliko darbus: žolės vyniojimo į plėvelę, presavimo rulonais, žolės pjovimo, agregato pervežimo. Atsakovei apmokėti buvo pateiktos sąskaitos–faktūros, tačiau 2009 m. lapkričio 24 d. ji pateikė ieškovui raštišką paaiškinimą–prašymą įvertinti rulonavimo paslaugą, kuriame nurodė, kad apmokėjimą atideda, nes maždaug pusė rulonų yra išsipūtę ir supeliję iš vidaus, bei kvietė atvykti atsakovo atstovą į ūkį ir aptarti susidariusią situaciją. 2009 m. gruodžio 2 d. atvykus ieškovo direktoriui bei dalyvaujant penkiems komisijos nariams, buvo atliktas pašarų tyrimas ir surašytas aktas, išvadose nurodyta, kad kas antras rulonas yra sugedęs. Šalys tuo metu dėl PVM sąskaitų–faktūrų apmokėjimo nesusitarė ir ieškovas 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. birželio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad buvo sutarta, jog kaina yra 37,50 Lt už ruloną. Ieškovas atliko paslaugas tik šalims sutarus dėl paslaugų teikimo, ir nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės paslaugų teikimo sutarties, atsakovė, leisdama ir sutikdama, kad ieškovas atliktų rulonavimo darbus, savo veiksmais sutiko su ieškovo pateiktomis sąlygomis. Be to, atsakovė taip pat turėjo pareigą iki galo išsiaiškinti visas paslaugų teikimo sąlygas, jų kainą ir netgi sudaryti rašytinę sutartį, tačiau, būdama neapdairi, to nepadarė. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau nesutiko su atsakovės ir jos atstovės pozicija, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, numatyti CK 6.716 straipsnio normose. Teismas konstatavo, kad šalys aiškiai išreiškė sutarties šalių valią, tarėsi dėl rulonavimo darbų atlikimo, jų kainos, todėl buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir, tarp šalių susiklosčius faktiniams atlygintiniems santykiams, atsakovei atsiranda prievolė sumokėti už suteiktas paslaugas pagal ieškovo suteiktų paslaugų vertę ir kokybę atitinkančią kainą.
Atsakovės prašymu teismas UAB „Alzida“, kuri yra akredituota statybinių medžiagų ir gaminių bandymų laboratorija, pavedė atlikti ekspertizę. Jos darbuotoja L. D., atlikusi teismo paskirtą ekspertizę, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji nėra įrašyta į ekspertų sąrašą, tačiau turi specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Atlikus atsakovės prašomą plėvelės, t. y. medžiagos tinkamumo bei įtempimo, ekspertizę, buvo padarytos išvados: pirma – remiantis ieškovo pateikta šienainio rulonų gaminimo technologija ir atliktais bandymais, galima konstatuoti, kad šienainio plėvelė įtempta netinkamai – nepakankamai įtempta (jeigu buvo panaudota 0,5 m pločio plėvelė) arba pertempta (jeigu buvo panaudota 0,75 m pločio plėvelė). Plėvelė nėra išretėjusi: plėvelės vidutinis storis ir po įtempimo patenka į sklaidos ribas; antra – į klausimą atsakyti neįmanoma, nes nėra normatyvinio dokumento, reglamentuojančio reikalavimus šienainio plėvelei. Byloje nėra plėvelės gamintojo deklaracijos apie šienainio plėvelės kokybės lygį, jos techninius parametrus; trečia – plėvelės juostų vidutinis plotis yra 447 mm, sluoksnių kiekis – šeši. Nors ekspertizės akte nurodyta, kad iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokio pavadinimo plėvelė buvo panaudota, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad rulonavimui buvo naudojama 0,5 m pločio plėvelė, buvo pateiktas plėvelės sertifikatas. Be to, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad, atliekant laboratorijoje imituotą rulonavimo procesą, buvo naudojama įprasta 25 mikronų storio šienainio plėvelė, o ne ta pati, kuria buvo atliktas atsakovės žolynų rulonavimas. Teismas padarė išvadą, kad pateiktos ekspertizės išvados yra tikėtinos, o į vieną klausimą iš viso nebuvo galima atsakyti, todėl ekspertizės aktas laikytinas netiesioginiu įrodymu, kurio vertinimas yra tik teismo kompetencija; konstatavo, kad ekspertizės išvada nei patvirtino, nei paneigė ieškinyje bei priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, šiame akte padaryta tik prielaida, o ne kategoriška išvada, todėl šis aktas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas.
Teismui buvo pateiktas komisijos aktas, kuriame konstatuota, kad preliminariai sugedo apie 50 proc. pagamintų rulonų, iš 1018 vnt. rulonų apie 510 vnt. vertinimo dieną buvo sugedę – jau nebetinkami šėrimui, ieškovo siekimas gauti apmokėjimą už visus pagamintus 1018 rulonų yra nepagrįstas, geriausiu atveju galėtų pretenduoti į 50 procentų apmokėjimą. Teismas šio akto nelaikė oficialiuoju įrodymu, nes jame konstatuota tik faktinė padėtis, kiek yra blogų rulonų, o kodėl ir dėl kieno kaltės jie sugedo ar supuvo, yra tik toje apžiūroje dalyvavusių asmenų asmeninė nuomonė, buvo atlikta tik vizualinė rulonų apžiūra, jokių mėginių laboratorijai nebuvo paimta, jokių oficialių išvadų nebuvo padaryta.
Teismas pažymėjo, kad liudytoja E. K., dirbanti konsultavimo tarnyboje ir tirianti pašarus, konsultuojanti šėrimo klausimais, patvirtino, kad žolė buvo pjauta pavėluotai, likę stori stiebai, kurie galėjo padaryti pažeidimų plėvelėje ar ją subadyti; jeigu yra normali plėvelė ir pjaunama žolė iki birželio 10 dienos, tai jokių problemų neturi būti, o pas atsakovę žolė buvo pjauta birželio 26 dieną, tokia vėlyva žolė sukelia daug rizikos.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų dėl blogos gaminio kokybės, todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.
Dėl priešieškinio. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė nei ieškovo netinkamai atliktų paslaugų, nei priežastinio ryšio fakto. Be to, atsakovė nepateikė teismui neginčytinų įrodymų, kad dėl ieškovo kaltės galėjo atsirasti žala, ir nepateikė pagrįstų įrodymų dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi, neįvykdymas yra pagrindas atmesti atsakovės reikalavimus dėl priešieškinio.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 23 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą pakeitė – ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdama:
iš atsakovės 34 476,74 Lt skolos ir 413 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; 111,47 Lt turėtų išlaidų už UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimą į teismą, pinigus pervedant į UAB „Alzida“ atsiskaitomąją sąskaitą;
iš ieškovo 17 Lt turėtų išlaidų už UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimą į teismą, pinigus pervedant į UAB „Alzida“ atsiskaitomąją sąskaitą;
iš atsakovės 3095 Lt žyminio mokesčio ir 57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą;
iš ieškovo 463 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl to, kas lėmė tai, jog ieškovo atsakovei dalis paruoštų žolynų rulonų – šienainio – supelijo, išsipūtė, tapo ne visai tinkami gyvulių šėrimui. Kad rulonai tampa netinkami gyvulių šėrimui, paaiškėjo tik tada, kai atsakovė jais pradėjo šerti gyvulius. Liudytoja E. K. nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 26 d. iš atsakovės ūkio buvo paimti du mėginiai, fermentavimo rodikliai buvo geri, atitiko standartų reikalavimus, puvimo procesai hermetiškame rulono viduje tuo metu dar nebuvo įsivyravę, o praėjus dviem mėnesiams, pašarai iš vidaus sugedo.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš byloje pateiktų įrodymų bei teismo posėdžių nustatytų aplinkybių labiausiai tikėtina, jog ieškovo pagamintas atsakovei šienainis vėliau sugedo dėl plėvelės pertempimo, metant rulonus ant pievos be nuleidimo tiltelio, jie prasidurdavo ant nupjautų ražienos stiebų, dėl ko atsirado daug skylučių, per kurias pritekėjo deguonies ir ilgo sandėliavimo metu pašaras sugedo iš vidaus. Ieškovas pertempė plėvelę ir nesilaikė reikalavimų, t. y. metė rulonus ir nesinaudojo nuleidimo tilteliu, o atsakovė liepė pjauti peraugusią žolę, dėl ko atsirado ražienos stiebų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl pašaro defekto atsakingas tiek ieškovas, tiek atsakovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis), ir padarė išvadą, kad dėl atsakovės patirtų nuostolių 50 proc. kaltas ieškovas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais neįrodė, jog sunaudojo 2008 m. savo paruoštus ritinius ir dėl to patyrė 18 900 Lt nuostolių (270 vnt. x 70 Lt); nustatė, kad atsakovė įsigijo iš ūkininkų 161 šienainio ritinių po 70 Lt, iš viso sumokėjo 12 152 Lt, todėl šie patirti atsakovės nuostoliai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais ir prašoma priteisti 11 200 Lt suma yra pagrįsta. Teisėjų kolegija iš byloje pateikto 2009 m. gruodžio 2 d. patikrinimo akto bei E. K. parodymų nustatė, kad ūkininkė iš lauko rulonų nebevežė į fermą, dalį rulonų iškratė laukuose, didelis kiekis sugedusių pašarų rastas fermos kieme; konstatavo, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog vienu reisu pervežama apie 12 ritinių, atsakovės kuro išlaidos mažintinos iki 270 Lt (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors atsakovė pateikė duomenų apie pieno kiekį, tačiau pieno kiekio sumažėjimo dėl netinkamos kokybės pašaro neįrodė.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog dėl netinkamos kokybės produkcijos patyrė 11 470 Lt nuostolių. Kadangi byloje nustatyta, kad dėl atsakovės patirtų nuostolių, netinkamos kokybės pašarų 50 proc. kaltas ieškovas, tai iš atsakovės ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistą sumą sumažino iki 34 476,74 Lt (40 211,74 - 11 470/2).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą – ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės 20 105,87 Lt ieškovui ir iš ieškovo atsakovei – 11 470 Lt. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovo ir atsakovės kaltę dėl pašaro defekto nustatė po 50 proc. Nors teismas ir nurodė teisės normas, reglamentuojančias prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą dėl abiejų šalių kaltės, tačiau jas netinkamai aiškino ir taikė. Konstatavęs 50 proc. ieškovo kaltę dėl netinkamo prievolės įvykdymo atliekant žolynų vyniojimo į rulonus darbus, teismas nesumažino skolininko atsakomybės 50 proc., kaip nustatyta CK 6.259 straipsnio 1 dalyje, bet 50 proc. sumažino skolininko patirtus dėl kreditoriaus kaltės nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl mažina skolininko dėl kreditoriaus kaltės patirtus nuostolius, todėl netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vadovavosi CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši apeliacinės instancijos teismo klaida gali būti ištaisyta nagrinėjant bylą kasacine tvarka.
2. Ieškinio suma pagal atsakovei pateiktas sąskaitas yra 40 211,74 Lt, ieškovui turėjo būti priteista 20 105,87 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės ieškinys tenkintinas iš dalies, nes atsakovės patirti nuostoliai yra 11 470 Lt, todėl atsakovės priešieškinis šiai sumai turėjo būti patenkintas.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga svarbi abiem sutarties šalimis, viena iš šalių, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Šienainio vyniojimo paslaugos atsakovei buvo teikiamos nauja, kokybės reikalavimus atitinkančia technika, tačiau šį klausimą atsakovė iškėlė tik paskutiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovas, suprasdamas, kad kasaciniame teisme neanalizuojami fakto klausimai, šios teismo nutarties dalies neskundė.
2. Atsakovė neneigia, kad dalis jai paruoštų šienainio rulonų buvo tinkamos kokybės. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių sugadintų rulonų kiekį. Atsakovė nurodė, kad papildomai pirko tik 161 ruloną, todėl nelogiški jos teiginiai, kad ji neturi mokėti net už tinkamai paruoštus rulonus. Teismas pagrįstai nusprendė priteisti ieškovui 34 476,74 Lt, t. y. sumažinti ieškinio reikalavimo sumos dalį, padalydamas atsakovės patirtą 11 470 Lt žalą po 50 proc. kiekvienai šaliai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo
Kasacinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Ūkio bankas“ v. M. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-355/2005; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010). Bylos nagrinėjimo dalykas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus, bet ir atsakovo atsikirtimus į pareikštus reikalavimus – atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio faktinį pagrindą. Priešieškinis – tai laikantis tam tikrų sąlygų atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese siekiant apginti jo pažeistą teisę. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio ir dalyką, ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes, atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai įvykdė prievolę. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovas tinkamai atliko žolės pjovimo, presavimo rulonais, žolės vyniojimo į plėvelę darbus, ar atsakovė privalo apmokėti ieškovui už atliktus pašarų ruošimo darbus ir ar atsakovė dėl netinkamo dalies sutarties vykdymo galėjo patirti nuostolių.
CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Taigi, sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje derliaus nuėmimo darbams taikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008). Teismai, įvertinę bylos faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu bei šalių veiksmais po sutarties įvykdymo, laikė, jog ginčo šalys sudarė žodinę rangos sutartį, nes ieškovas įsipareigojo atlikti žolės pjovimo, presavimo rulonais bei žolės vyniojimo į plėvelę darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas šiuos darbus ieškovas, kaip verslininkas, užsiimantis pašarų ruošimu, turėjo laikytis darbų atlikimo technologinių reikalavimų ir užtikrinti geros kokybės pašarų pagaminimą (CK 6.663 straipsnio 2 dalis).
Ieškovo teigimu, jis pašarų paruošimo darbus atliko tinkamai, o dalis pašarų tapo netinkami naudoti pagal paskirtį dėl atsakovės veiksmų, nes pašarų netinkamą kokybę nulėmė netinkamas sandėliavimas, peraugusi žolė bei rulonų pažeidimai, todėl atsakovė privalo sumokėti už atliktus darbus. Atsakovė, gindamasi nuo pareikštų reikalavimų (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje), įrodinėjo, kad, ieškovui netinkamai atlikus pašarų paruošimo darbus, sugedo dalis pašarų ir ji buvo priversta pirkti trūkstamus pašarus, naudoti savo pašarų atsargas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas netinkamai atliko pašarų ruošimo darbus, tai patvirtinama 2009 m. gruodžio 2 d. komisijos pašarų tyrimo aktu, kuriuo nustatyta, jog preliminariai sugedo apie 50 proc. pagamintų rulonų, iš 1018 vienetų šienainio rulonų apie 510 vienetų vertinimo dienai buvo sugedę – jau nebetinkami šėrimui ir, komisijos nuomone, ieškovo siekimas gauti apmokėjimą už visus pagamintus rulonus laikytinas nepagrįstu, jis galėtų pretenduoti į 50 procentų apmokėjimą už atliktus darbus; šienainio plėvelės ekspertizės aktu, kuriuo konstatuotas nepakankamas šienainio plėvelės įtempimas, kas iš esmės sąlygojo darbų netinkamą atlikimą, bei kitais byloje surinktais įrodymais. Nors ginčo šalys sutartinius santykius teisiškai kvalifikavo kaip paslaugų teisinius santykius (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėję bylą, sprendė, jog šalių ginčas turi būti kvalifikuotinas kaip ginčas, kilęs iš rangos teisinių santykių (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), tai atitinka kasacinio teismo praktiką.
Dėl sutartinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo
Kvalifikavus šalių teisinius santykius kaip rangos sutartį, turi būti taikomos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nustato rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą. Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis), be to, esant esminiams ir nepašalinamiems trūkumams, jis turi teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, reikalaudama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo sutarties įvykdymo, nurodė, kad dalis darbų atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis) ir dalis sutarties buvo įvykdyta netinkamai, dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, taikė ne rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, bet bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės nuostatas ir nustatė, jog dėl pašarų netinkamos kokybės atsakingas tiek ieškovas, tiek atsakovė (CK 6.248 straipsnio 3 ir 4 dalys), bei taikė mišrios kaltės teisinius padarinius sutartinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau teismas, priteisdamas skolą už atliktus darbus, netinkamai aiškino ir taikė sutartinę civilinę atsakomybę nustatančias CK normas, nes, nustatęs, kad ieškovas dalį prievolės įvykdė nukrypstant nuo rangos sutarties sąlygų, turėjo taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir sumažinti darbų kainą, nes bylos duomenimis nustatyta, jog pusė pašarų negali būti naudojami pagal jų tikslinę paskirtį ir už juos neturi būti sumokėta, todėl byloje surinkti įrodymai pakankami padaryti išvadai, kad pašarų paruošimo darbų kaina būtų sumažinta 50 procentų ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina už atliktus pašarų paruošimo darbus 20 105,87 litų (40 211,74 : 2).
Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovė savo veiksmais – liepdama pjauti peraugusią žolę – įtakojo netinkamą prievolės įvykdymą, nes, kolegijos nuomone, ieškovas kaip verslininkas, užsiimantis pašarų ruošimu, turėjo laikytis darbų atlikimo technologinių reikalavimų ir užtikrinti geros kokybės pašarų pagaminimą (CK 6.663 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, matydamas, jog dėl peraugusios žolės negalės tinkamai įvykdyti prievolę, turėjo informuoti atsakovę apie galimas pasekmes ar sustabdyti darbus (CK 6.659 straipsnis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktų darbų. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metelama“ v. Nemėžio totorių bendruomenė, bylos Nr. 3K-3-321/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, nurodytoje byloje nagrinėjimo dalyku buvo statybos rangos sutarties vykdymas ir nustatytų trūkumų šalinimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs su derliaus nuėmimo darbų vykdymu, kurie turi tam tikrą specifiką, be to, ½ dalis pašarų ruošimo darbų yra atlikti tinkamai ir už atliktus šiuos darbus atsakovė ieškovui privalo sumokėti, tačiau ½ dalis pašarų paruošimo darbų yra atlikti netinkamai ir jų rezultatas tapo nenaudojamas pagal normalią paskirtį, o nustatyti trūkumai negali būti pašalinti. Teisėjų kolegija laiko, kad, esant nustatytoms aplinkybėms dėl netinkamai įvykdytos dalies prievolės, atsakovė turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad ginčo šalys nepakankamai vykdė pareigą bendradarbiauti viena su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008) laiko, kad atsakovės 11 470 litų patirti nuostoliai ieškovui vykdant rangos sutartį (CK 6.665 straipsnio 3 dalis) turėjo būti sumažinti 50 procentų ir atsakovės patirti nuostoliai yra 5735 Lt.
Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies ir priteisus jo naudai iš atsakovės 20 105,87 Lt už atliktus pašarų paruošimo darbus, o taip pat tenkinus atsakovės priešieškinį iš dalies ir jai priteisus 5735 Lt nuostolių atlyginimo, turi būti atliekamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ieškovui iš atsakovės priteisiama 14 370,87 Lt.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę sutartinę atsakomybę, todėl turi būti iš dalies pakeičiama apygardos teismo nutartis (CPK 359 straipsnio 4 dalis) ir iš atsakovės priteistina suma mažintina iki 14 370,87 Lt, atitinkamai paskirstant ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui iš dalies pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškinys tenkintinas 50 proc., o priešieškinis – 12,50 proc., įskaičius (50-12,50=37,50), ieškovo ieškinys tenkintinas 37,50 proc., o atsakovės priešieškinis – 62,50 proc., todėl atitinkamai paskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 1212,55 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio), atsakovė – iš viso 4751,73 Lt bylinėjimosi išlaidų (400 Lt – sumokėto žyminio mokesčio, 2400 Lt – advokato pagalbos išlaidų, 1951,73 Lt – ekspertizės išlaidų). Ieškovui priteistina iš atsakovės 37,50 proc. – 454,71 Lt – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei iš ieškovo – 62,50 proc. – 2969,83 Lt – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įskaičius šias sumas (2969,83-454,71), atsakovei iš ieškovo priteistina 2515,12 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio, advokato pagalbos ir eksperto paslaugų išlaidų) atlyginimo.
Atsakovei 976 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme, 2582 Lt žyminio mokesčio (turėjo būti – 1376 Lt) sumokėjimas – iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, iš viso atidėtas 3558 Lt (turėjo būti – 2352 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas. Iš atsakovės į valstybės biudžetą nuo turėjusios būti 2352 Lt žyminio mokesčio sumos priteistina 37,50 proc. – 882 Lt, iš ieškovo į valstybės biudžetą – 62,50 proc. – 1470 Lt – žyminio mokesčio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, sudarė 63,57 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 2,70 Lt, iš viso – 66,27 Lt. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 37,50 proc. – 24,85 Lt, iš ieškovo į valstybės biudžetą – 62,50 proc. – 41,42 Lt – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
UAB ,,Alzida“ darbuotoja L. D. turėjo 128,47 Lt kelionės išlaidų, UAB ,,Alzida“ direktorius pateikė prašymą jas atlyginti. Iš atsakovės priteistina, pinigus pervedant į UAB ,,Alzida“ atsiskaitomąją sąskaitą, 37,50 proc. – 48,18 Lt, iš ieškovo – 62,50 proc. – 80,29 Lt – kelionės išlaidų atlyginimo.
Atsakovei 947,30 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki kasacinio teismo nutarties priėmimo. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad sutinka sumokėti ieškovui 8635,87 Lt (20 105,87-11 470=8635,87), ieškovui iš atsakovės buvo priteista 34 476,74 Lt, kasaciniu skundu ginčijama 25 840,87 Lt suma (34 476,74-8635,87=25 840,87). Atsakovė už kasacinį skundą turėjo sumokėti 775,23 Lt žyminio mokesčio. Atsakovės kasacinis skundas tenkintas 77,81 proc. (34 476,74-14 370,87=20 105,87; (20 105,87x100)/25 840,87=77,81). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 22,19 proc. – 172,02 Lt – žyminio mokesčio, iš ieškovo į valstybės biudžetą – 77,81 proc. – 603,21 Lt – žyminio mokesčio.
Kasacinis teismas turėjo 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. pažymoje ,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 22,19 proc. – 7 Lt, iš ieškovo į valstybės biudžetą – 77,81 proc. – 24,55 Lt – išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti, nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ ieškinį ir atsakovės V. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) 14 370,87 Lt (keturiolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt Lt 87 ct) skolos ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (j. a. k. 271313070) naudai.
Priteisti V. G. (duomenys neskelbtini) iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (j. a. k. 271313070) 2515,12 Lt (du tūkstančius penkis šimtus penkiolika Lt 12 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio, advokato pagalbos ir eksperto paslaugų išlaidų) atlyginimo.
Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) 48,18 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 18 ct) UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimo į teismą išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į UAB ,,Alzida“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Priteisti iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (j. a. k. 271313070) 80,29 Lt (aštuoniasdešimt Lt 29 ct) UAB “Alzida“ darbuotojos L. D. atvykimo į teismą išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į UAB ,,Alzida“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.
Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 882 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio, 24,85 Lt (dvidešimt keturis Lt 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (j. a. k. 271313070) į valstybės biudžetą 1470 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio, 41,42 Lt (keturiasdešimt vieną Lt 42 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.“
Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 172,02 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du Lt 2 ct), iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (j. a. k. 271313070) į valstybės biudžetą – 603,21 Lt (šešis šimtus tris Lt 21 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.
Priteisti iš V. G. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7 (septynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo, iš ŽŪB „Vainiūnų agroservisas“ (j. a. k. 271313070) į valstybės biudžetą – 24,55 Lt (dvidešimt keturis Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Vincas Verseckas