Teikimas Nr. T-449-558/2025

Baudžiamoji byla Nr. e1-1499-558/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05379-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.2;

2.5.18.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 25 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis.

sekretoriaujant Vilmai Janonienei, 

dalyvaujant prokurorei Ramunei Šulskienei,

antstolei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą nuteistajam P. Š. dėl paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Teismas

nustatė:

P. Š. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (dabar Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse) baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta 34 MGL (1 700,00 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, laikas, kurį P. Š. išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 20 d. 23.10 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 15.30 val., t. y. 1 parą, pakeistas į 100,00 Eur dydžio baudą, kuri, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityta į paskirtą bausmę, laikant, kad P. Š. paskirta bausmė – 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kaišiadoryse 2025 m. vasario 25 d. gautas antstolės R. P. teikimas dėl P. Š. paskirtos baudos likusios dalies – 1 460 eurų, pakeitimo kita bausme. Teikime nurodoma, kad 2022 m. gegužės 18 d. priimtas vykdyti 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkes teismo Kaišiadorių rūmų vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkui P. Š. paskirta 32 MGL, t. y. 1 600,00 Eur, dydžio bauda. Skolininkas 2021 m. gegužės 6 d. sumokėjo 140,00 Eur, todėl išieškotina bauda sudaro 1 460,00 Eur. Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, skolininko atžvilgiu yra vykdomos 3 vykdomosios bylos. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro teikiamus duomenis, skolininko įkalinimo įstaigose nėra. Nurodymu priverstinai nurašyti lėšas areštavus skolininko vardu atidarytą banko sąskaitą, piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nenustatyta. Skolininkas nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti, tačiau to nepadarė, sumokėjo tik dalį baudos. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti, skolininkui neturint pakankamai turto ir pajamų. Skolininkas nei priverstinio baudos išieškojimo proceso metu antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtu baudų. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagristų skolininko tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolės neveikimo iš skolininko nebuvo išieškota bauda. Antstolė teikimu siūlo iš skolininko P. Š. neišieškotą baudos dalį (1 460,00 Eur) pakeisti kita bausmes rūšimi - laisves apribojimu.

Prokurorė teismo posėdžio metu su teikimu nesutiko. Nurodė, kad išieškotinos sumos pakeitimas kita alternatyvia bausme, atsižvelgiant į išieškotiną sumą, prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams, tokia bausmė realiai negalėtų būti įvykdyta, nebūtų efektyvi ir ja nebūtų pasiekti bausmės tikslai. o valstybė be kita ko patirtų neproporcingai didelių sąnaudų. Duomenų, kad skolininkas sutiktų įvykdyti viešuosius darbus nėra. Mano, kad nuteistajam paskirtos baudos bausmės išieškojimas turėtų būti toliau tęsiamas.

Teismo posėdžio metu antstolė R. P. sutiko su prokurore, nurodė, kad baudos išieškojimą gali vykdyti toliau, atsižvelgiant į tai, kad kitais metais asmuo turėtų pradėti gauti senatvės pensiją. 

Teismo posėdyje P. Š. nedalyvavo, neatvesdintas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 25 d. pranešime nurodyta, kad dėl P. Š. atvesdinimo nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė B. Š., kuri paaiškino, kad su vyru nėra oficialiai išsiskyrę, tačiau jokių ryšių nepalaiko apie metus ir kur jis gali būti nežino, jo kontaktinio telefono numerio neturi. B. Š. nurodė, kad aukščiau minėtas butas priklauso jai, o P. šiuo adresu tik deklaruotas. Telefonu (duomenys neskelbtini)) su P. Š. susisiekti nepavyko, įeinantys skambučiai blokuojami. CDB duomenimis, P. Š. niekur nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nuo 1994 m. spalio 12 d. deklaruotas adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie asmens išvykimą iš Lietuvos valstybės arba kitas gyvenamąsias vietas policijos registruose nerasta. Dėl šių priežasčių atvesdinti P. Š. į teismo posėdį neturi galimybės.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. 

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Iš antstolio pateiktų duomenų matyti, kad antstolei R. P. buvo pateiktas 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkes teismo Kaišiadorių rūmų vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkui P. Š. paskirta 32 MGL, t. y. 1 600,00 Eur, dydžio bauda. Skolininkas 2021 m. gegužės 6 d. sumokėjo 140,00 Eur, todėl išieškotina bauda sudaro 1 460,00 Eur. Teikime antstolė R. P. nurodė, jog skolininkas niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. Be to, Atsižvelgiant į tai, antstolė sprendė, jog nuteistasis vengia sumokėti jam paskirtą baudą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi turto ir pajamų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, šiuo metu niekur nedirba. Tačiau teismas neturi duomenų, iš kurių galėtų vienareikšmiškai spręsti, dėl kokių priežasčių bauda iki šiol nesumokėta, tai yra dėl to, kad nuteistasis neturi lėšų ar dėl to, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą.

Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). 

Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokurorės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, jog šiuo metu dar negalima spręsti, kad antstolis vykdydamas priverstinio išieškojimo procedūrą, jau yra išnaudojęs visas įmanomas priemones įgyvendinant išieškojimą. 

Atsižvelgtina ir į antstolės R. P. paaiškinimą, kad baudos išieškojimą iš P. Š. gali vykdyti ir toliau, atsižvelgiant į tai, kad kitais metais asmuo turėtų pradėti gauti senatvės pensiją, kas rodo, kad gana greitu laiku baudos išieškojimas gali tapti įmanomu. 

Pažymėtina, jog likusi neišieškota baudos dalis 1 460 Eur, sudaro šiek tiek daugiau nei 29 MGL bei pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio nuostatas galėtų būti keičiama į 14 dienų laisvės apribojimo, kas prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams ir tokia bausmė negalėtų būti vykdoma. Taigi, šiuo metu pakeisti nuteistajam P. Š. paskirtą baudą laisvės apribojimu nėra galimybės, nes nėra nustatyta, kad paskirtą baudą jis vengia mokėti. Tuo tarpu net ir konstatavus, kad nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, pakeisti ją viešaisiais darbais nėra galimybės, nes byloje nėra duomenų apie asmens sutikimą atlikti viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, nesiėmė visų priemonių sklandžiam išieškojimo vykdymui, vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvus, todėl, byloje nenustačius, kad P. Š. vengia mokėti jam paskirtą bausmę, antstolės R. P. teikimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

antstolės R. P. teikimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                Ričardas Juodis