Civilinė byla Nr. e3K-3-67-933/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkės), Irmanto Šulco (pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Infes“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sąlygų, nustatančių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, aiškinimo taisykles, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą atviro konkurso būdu vykdomame tarptautiniame viešajame pirkime Nr. 331150 (ankstesnis viešojo pirkimo Nr. 720584) „Gyvenamosios paskirties pastato H. Manto g. 84, Klaipėdoje, naujo pastato statybos darbai“ (toliau – Pirkimas).
3. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą Pirkime, o atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą pripažinti ieškovės pasiūlymą ekonomiškai naudingiausiu ir laimėjusiu Pirkimą. Vėliau ieškovė buvo informuota, kad atsakovė iš dalies patenkino Pirkime gautą pretenziją, panaikino sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją.
4. Pakartotinai vertindama pasiūlymus, atsakovė paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą, be kita ko, dėl pasitelktam ūkio subjektui UAB „Mosta“ perduodamų darbų apimties ir savo jėgomis atliktų statybinių konstrukcijų, vidaus ir lauko apdailos darbų. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad UAB „Mosta“ objekte Vilniuje, Saltoniškių g. 14, atliko statybinių konstrukcijų montavimo darbus už 5 707 263,32 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Atsakovė 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu UAB „Mosta“ įvertino kaip neturinčią reikiamos patirties (neatitinkančią kvalifikacijos reikalavimo), nes ši nėra atlikusi vidaus ir lauko apdailos darbų, kaip to reikalaujama pagal Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktį. Todėl atsakovė paprašė ieškovės pakeisti šį ūkio subjektą kitu. Ieškovė 2024 m. gruodžio 9 d. raštu atsakė, kad neketina keisti pasitelkto ūkio subjekto UAB „Mosta“, nes Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai nurodyta, jog tiekėjas ar pasitelktas subtiekėjas privalo būti atlikęs visų nurodytų svarbiausių sričių darbus – statybinių konstrukcijų, vidaus ir lauko apdailos darbus. Atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė, dėl šio sprendimo ieškovė 2025 m. sausio 2 d. pateikė pretenziją, tačiau atsakovė nusprendė jos netenkinti.
5. Ieškovė nurodė, kad jos pasiūlymas buvo atmestas tik dėl to, jog atsakovė vertina pasitelktą ūkio subjektą (UAB „Mosta“) kaip neturintį vidaus ir lauko apdailos darbų atlikimo patirties, o ieškovė jį atsisakė pakeisti. Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunkčio formuluotė yra netiksli, todėl ne tik klaidina tiekėjus, bet ir atsakovei neleidžia objektyviai, nepažeidžiant lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įvertinti tiekėjų atitikties minimaliam kvalifikacijos reikalavimui. Atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, kad bus vertinamos tik tos sutartys, pagal kurias tiekėjas (ar ūkio subjektas, kurio pajėgumu remiamasi) yra atlikęs ir konstrukcijų įrengimo, ir vidaus bei lauko apdailos darbus. Tokių pastabų nebuvo nei Pirkimo sąlygose, nei jų paaiškinimuose, todėl atsakovė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Pirkimo objektas yra gyvenamosios paskirties pastato statybos darbai, siekiant pastatyti naują gyvenamosios paskirties keturių aukštų pastatą – bendrabutį – Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84. Teismo vertinimu, tokie statybos darbai, kad būtų pasiektas Pirkimo tikslas (Pirkimo sąlygų 10 punktas), akivaizdu, turi apimti tiek konstrukcijų statybos darbus, tiek lauko ir vidaus apdailos darbus. Teismas nurodė, kad, Pirkimo sąlygas aiškinant ir taikant sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, darytina išvada, jog perkančioji organizacija, nustatydama tiekėjams kvalifikacijos reikalavimą dėl profesinės patirties, aiškiai siekė, jog tiekėjas (ar jo pasitelktas subjektas) turėtų patirties ne bet kurioje vienoje iš Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nurodytų sričių ? konstrukcijų statybos ar lauko ir vidaus apdailos darbų, bet visose kartu. Priešingu atveju perkančioji organizacija nepasiektų viešųjų pirkimų tikslo ? įsigyti statybos darbus iš tiekėjo, gebančio juos atlikti taip, kad būtų pastatytas naujas gyvenamosios paskirties keturių aukštų pastatas – bendrabutis – Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84.
8. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Ieškovė, kaip profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, turinti didelę patirtį statybos darbų srityje (nuo 1950 m.), turėjo suprasti, kad, esant tokiam Pirkimo tikslui (Pirkimo sąlygų 10 punktas), atsakovė siekė, jog tiekėjas (ar jo pasitelktas subjektas) turėtų patirties ne bet kurioje vienoje Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nurodytų sričių ? konstrukcijų statybos ar lauko ir vidaus apdailos darbų, bet visose kartu, t. y. ir konstrukcijų statybos, ir lauko, ir vidaus apdailos darbų srityse.
9. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatytų kvalifikacijos reikalavimų aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą patvirtina ir bylos duomenys, kad kiti Pirkimo dalyviai – UAB „Statmax“ ir UAB „Infes“ ? savo pasiūlymuose nurodė tokius objektus, kuriuose buvo atlikti visi svarbiausi statybos darbai, nustatyti Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje, t. y. kad, siekiant atitikti nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, reikėjo pagrįsti patirtį tiek dėl pastato konstrukcijų statybos darbų, tiek dėl lauko apdailos darbų, tiek dėl vidaus apdailos darbų.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė objektyvių argumentų, patvirtinančių, kad Pirkimo sąlygos, susijusios su tiekėjo atitiktimi patirties reikalavimui, yra neaiškios. Atsakovė Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjai privalo pateikti duomenis apie turimą patirtį atliekant tiek pastato konstrukcijų statybos, tiek lauko ir vidaus apdailos darbus. Tokį Pirkimo sąlygose nustatytą tiekėjo patirties kvalifikacijos aiškinimą patvirtina ir Pirkimo objekto specifika, nes atsakovė pirkimu siekia įsigyti gyvenamosios paskirties pastato Klaipėdoje, Herkaus Manto g. 84, statybos darbus. Pirkimo laimėtojui (tiekėjui) reikėtų atlikti Pirkime neskaidomus svarbiausius darbus, t. y. pastato konstrukcijų statybos, lauko ir vidaus apdailos darbus, todėl atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus, turi įsitikinti, kad tiekėjas turi atitinkamą pastato konstrukcijų statybos, lauko ir vidaus apdailos darbų atlikimo patirtį. Priešingas kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas, kokį nurodo ieškovė, neleistų atsakovei įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.
12. Kolegija pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 17.3.1 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui turėti teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu, atliekant bendruosius statybos darbus (žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas) – statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, mūro) statyba ir montavimas; stogų įrengimas, apdailos darbai) ir specialiuosius statybos darbus (mechanikos darbai (statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; statinio šildymo, vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimas); elektrotechnikos darbai (statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos inžinerinių sistemų įrengimas, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas). Taigi, ieškovei, tinkamai susipažinus su Pirkimo sąlygomis, turėjo būti suprantama, kokius konkrečius statybos rangos darbus reikės atlikti siekiant įvykdyti Pirkimo tikslą, t. y. kad reikės atlikti ne tik pastato statybinių konstrukcijų darbus, bet ir pastato lauko, vidaus apdailos darbus.
13. Kolegija, kompleksiškai įvertinusi Pirkimo sąlygas, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčijama Pirkimo sąlyga dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo yra aiški, nedviprasmiška ir tiksli; ir kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius, jog jis turi pastato konstrukcijų statybos, lauko ir vidaus apdailos darbų atlikimo patirties, tam, kad būtų pasiektas Pirkimo tikslas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Pirkimo sąlygų 17.3.2 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tiekėjas privalo turėti visų svarbiausių sričių darbų (konstrukcijų ir apdailos) atlikimo patirties, nors toks kumuliatyvus reikalavimas nėra įtvirtintas Pirkimo sąlygose ir nei lingvistiškai, nei sistemiškai nekyla iš sąlygų teksto, jis nebuvo išviešintas. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 suformuluotai taisyklei, kad perkančioji organizacija turi laikytis savo paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ir kad tiekėjo pasiūlymas negali būti atmestas neišviešintų sąlygų pagrindu.
14.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad išvada dėl kumuliatyvaus reikalavimo taikymo išplaukia iš sisteminio aiškinimo, sisteminį aiškinimą pritaikė ieškovės nenaudai, nors jo rezultatas nėra akivaizdus. Kasacinio teismo praktika draudžia tiekėjo nenaudai taikyti sisteminį aiškinimą, kai galimi keli skirtingi jo rezultatai ir nėra akivaizdžios, vienareikšmės išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024). Be to, toks sisteminis aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ? VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, nes kvalifikacijos reikalavimas išplečiamas iki tokio turinio, kuris nėra nustatytas. Sisteminis Pirkimo sąlygos aiškinimas nesuponuoja svarbiausių statybos darbų sričių kumuliatyvaus taikymo, nes jose neišskirta, už kokią sumą (išreikštą konkrečia verte arba procentais) tiekėjas turėtų būti atlikęs apdailos darbų. Taigi tiekėjo patirtis atliekant apdailos darbus už 1 euro centą (atitinkamai pagrindus, jog pastato konstrukcijų statybos darbų buvo atlikta už ne mažiau kaip 2 mln. Eur) privalėtų būti pripažinta pakankama ir tiekėjas formaliai atitiktų šį kvalifikacijos reikalavimą. Tačiau tai neužtikrintų kvalifikacijos reikalavimo tikslo ? atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 7.4 papunktis).
14.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes nepasisakė dėl esminio ieškovės apeliacinio skundo argumento, kad Pirkimo sąlygoje nėra jungties, įtvirtinančios kumuliatyvumą („ir“, „visus“, „kartu“), nepateikė lingvistinės analizės, neįvertino proporcingumo ir konkurencijos ribojimo problemų. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 331 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, įpareigojančiai teismą atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus.
15. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Kvalifikacijos reikalavime aiškiai ir pažodžiui buvo įtvirtinta, kad tiekėjas būtų įgijęs atsakovės apibrėžtų svarbiausių statybos sričių darbų atlikimo patirtį. Kvalifikacijos reikalavime yra apibrėžta, kas yra laikoma svarbiausiais statybos darbais, svarbiausių statybos darbų sąvoka suformuluota kumuliatyviai, o ne alternatyviai. Be to, reikalavime nustatyta pareiga tiekėjui patirtį patvirtinančiuose dokumentuose išskirti kiekvienos iš šių darbų sričių atlikimo vertę eurais. Toks detalizavimo reikalavimas netektų prasmės, jeigu būtų laikoma, kad pakanka patirties tik vienoje iš nurodytų sričių.
15.2. Kvalifikacijos reikalavimas atitinka Metodikos 16.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad pirkimo vykdytojas privalo aiškiai apibrėžti, kokius darbus jis laiko svarbiausiais, o ne tik nurodyti, kurie darbai galėtų tokie būti. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Statybos darbų pirkimų gairėse yra nurodyta: „Pirkimo vykdytojas, nustatydamas, kokie darbai konkrečiame pirkime bus laikomi svarbiausiais statybos darbais, turi atsižvelgti į konkretų pirkimo objektą ir visas susijusias aplinkybes, todėl gali būti svarbu darbų pobūdis, sudėtingumas ir kt. Kvalifikacijos reikalavime turi būti aiškiai nurodyta, kokių svarbiausių atliktų darbų reikalaujama.“ Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis turi būti vertinama pagal visus kvalifikacijos reikalavime aiškiai apibrėžtus svarbiausius darbus kartu, o ne pasirinktinai pagal kurią nors jų dalį. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada byloje papildomai patvirtinta, kad kvalifikacijos reikalavimas turi būti aiškinamas taip, jog tiekėjai turėjo būti atlikę visų sričių darbus (konstrukcijų statybos, lauko ir vidaus apdailos darbus).
15.3. Lingvistinis (pažodinis) kvalifikacijos reikalavimo aiškinimas leidžia nustatyti tikrąjį šios sąlygos turinį ir apimtį, todėl sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas tik patvirtina pažodinio (lingvistinio) aiškinimo metu nustatytą jo turinį. Sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygas, akivaizdu, kad Pirkimo objektas apėmė ir vidaus bei lauko apdailos darbų atlikimą. Kvalifikacijos reikalavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo tikslu, todėl sisteminis aiškinimas patvirtina, jog tiekėjas turėjo būti atlikęs tiek konstrukcijų statybos darbus, tiek lauko ir vidaus apdailos darbus.
15.4. Ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl kvalifikacijos reikalavimo ginčijimo, todėl prarado teisinį suinteresuotumą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su kvalifikacijos reikalavimo teisėtumu, proporcingumu, neturi būti nagrinėjami apskritai.
15.5. Tiek tiekėja UAB „Infes“, tiek tiekėja UAB „Statmax“ pasiūlymą sudarančioje informacijoje nurodė, kad yra įvykdyti visų sričių svarbiausi darbai. UAB „Infes“ pateiktoje užsakovo pažymoje buvo išskirta informacija apie atskirų darbų vertes, o UAB „Statmax“ šią informaciją pateikė paaiškindama pasiūlymą. Pačios ieškovės veiksmai Pirkimo metu (t. y. atsakymas į atsakovės 2024 m. rugsėjo 3 d. prašymą paaiškinti pasiūlymą) patvirtina, kad ieškovei taip pat buvo aiškus reikalavimas, tik ji, supratusi, jog pasitelktas ūkio subjektas UAB „Mosta“ neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, šį reikalavimą pradėjo aiškinti kitaip.
15.6. Kvalifikacijos reikalavimas yra aiškus, nedviprasmiškas ir tikslus, todėl bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 ir 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 suformuluotų išaiškinimų.
15.7. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į pagrindinį byloje kilusį klausimą, t. y. ar kvalifikacijos reikalavimas yra aiškus, tikslus ir kaip jį reikia aiškinti, taip pat pagrindė, kuo remiantis padaryta tokia išvada. Ieškovės teiginiai, kad nutartis nemotyvuota, yra nepagrįsti.
16. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški argumentai kaip ir atsakovės atsiliepime (t. y. kad kvalifikacijos reikalavimas buvo iš anksto išviešintas, lingvistiškai aiškus ir vienodai taikomas; kvalifikacijos reikalavime nurodytų svarbiausių statybos darbų kumuliacinį pobūdį patvirtina ir sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas; ieškovė kvalifikacijos reikalavime nurodytus svarbiausius statybos darbus laikė kumuliatyviais, o savo poziciją pakeitė tik supratusi, kad jos pasiūlymas bus atmestas). Be to, nurodoma, kad, net ir patenkinus ieškovės reikalavimą dėl atsakovės sprendimo panaikinimo (nors tam nėra pagrindo), tai nereikštų, kad ieškovė turėjo būti pripažinta Pirkimo laimėtoja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešojo pirkimo sąlygų, nustatančių tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, aiškinimo taisyklių
17. Šioje kasacinėje byloje keliamas teisės klausimas, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė kasacinio teismo praktikoje suformuluotas viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo taisykles.
18. VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Šis tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
19. Pirkimo sąlygų aiškumas pirmiausia vertinamas analizuojant konkrečios sąlygos tekstą pažodžiui, t. y. taikant lingvistinį (gramatinį) metodą, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šis metodas neturi būti suabsoliutinamas. Pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad jei pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtintas vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinys (ir būtent dėl to tarp šalių kilo ginčas), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ji nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai; atitinkamai tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 31, 32 punktus).
21. Nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Ši tiekėjų teisė suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą tokią informaciją pateikti, paaiškinti pirkimo sąlygas, jas patikslinti. Taigi tiekėjams taip pat suteikta iniciatyvos teisė (perkančioji organizacija tokią turi pagal VPĮ 36 straipsnio 6 dalį) siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 55 punktą).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 56 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pirkimo sąlygos, kurioje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui (jo pasitelktam ūkio subjektui). Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją; perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs; tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą.
24. VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti vykdydama konkretų pirkimą, – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021, 36 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie būtų pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi būtiną patirtį planuojamai sudaryti pirkimo sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 61 punktas).
25. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Metodikos 5 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas, siekdamas išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti numatomos sutaryti pirkimo sutarties sąlygas, turi teisę, vadovaudamasis šia Metodika, pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (ir jų reikšmes) ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Metodikoje taip pat įtvirtinti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai, iš jų nagrinėjamu atveju aktualūs šie: visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi, tikslūs, aiškūs, objektyviai patikrinami, pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai (Metodikos 7.1 papunktis); kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, apimtį, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (pirkimo sutarties trukmę, apmokėjimo sąlygas ir kt.), numatomą pirkimo sutarties vertę ir kitas su pirkimu ir pirkimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes (Metodikos 7.6 papunktis). Metodikos 15 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį; nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę.
26. Pagal Metodikos 16 punktą, darbų viešojo pirkimo atveju, vertinant tiekėjo patirtį, atsižvelgiama į panašių darbų atlikimo patirtį. Jeigu pirkimo objektas yra nedalomas arba kai pirkimo sutartis bus sudaroma dėl galutinio rezultato sukūrimo, arba kai negalima nustatyti, ar tinkamai pristatytos ir sumontuotos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai, kol nėra galutinio rezultato, gali būti reikalaujama užbaigto galutinio rezultato patirties. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Laikoma, kad galutinis rezultatas pasiektas, kai yra pristatytos pagrindinės prekės, suteiktos pagrindinės paslaugos, atlikti svarbiausi darbai. Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Statybos darbų pirkimų gairėse nurodyta, kad pirkimo vykdytojas, nustatydamas, kokie darbai konkrečiame pirkime bus laikomi svarbiausiais statybos darbais, turi atsižvelgti į konkretų pirkimo objektą ir visas susijusias aplinkybes, todėl gali būti svarbu darbų pobūdis, sudėtingumas ir kt. Kvalifikacijos reikalavime turi būti aiškiai nurodyta, kokių svarbiausių atliktų darbų reikalaujama.
27. Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje, dėl kurio aiškinimo ir taikymo kilo ginčas, nustatytas toks tiekėjo (jo pasitelkto ūkio subjekto) kvalifikacijos reikalavimas: „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos yra atlikęs ypatingojo gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastato naujos statybos, rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto statybos darbus, ir kurių apimtyje atliktų svarbiausių statybos darbų vertė yra ne mažesnė kaip 2 000 000 eurų be PVM ir svarbiausių statybos darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Galutinį rezultatą tiekėjas gali būti pasiekęs pagal vieną ar kelias sutartis, sudarytas dėl to paties objekto. Svarbiausiais statybos darbai atlikti savo jėgomis laikomi: pastato konstrukcijų statybos darbai, lauko ir vidaus apdailos darbai. Tiekėjo patirtį įrodančiuose dokumentuose turi būti išskirta, už kokią sumą eurais buvo įvykdyta pastato konstrukcijų statybos darbų, lauko ir vidaus apdailos darbų patirties įrodymui teikiamame objekte.“
28. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo pasitelkto ūkio subjekto (UAB „Mosta“) kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatytam reikalavimui, teikė įrodymus, patvirtinančius, jog UAB „Mosta“ savo jėgomis yra atlikusi statybinių konstrukcijų montavimo darbų už 5 707 263,32 Eur be PVM. Atsakovė 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu UAB „Mosta“ įvertino kaip neturinčią reikiamos patirties (neatitinkančią kvalifikacijos reikalavimo), nes ši nėra atlikusi vidaus ir lauko apdailos darbų, todėl paprašė ieškovės pakeisti šį ūkio subjektą kitu. Ieškovei atsisakius tai padaryti, atsakovė 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės pasiūlymą atmetė.
29. Kasaciniame skunde ieškovė nesutinka su teismų išvada, kad Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunkčio nuostatos reiškia, jog tiekėjas privalo turėti visų kaip svarbiausių nurodytų darbų patirtį, t. y. ir pastato konstrukcijų statybos, ir lauko bei vidaus apdailos darbus. Ieškovė nurodo, kad toks kumuliatyvus reikalavimas lingvistiškai nėra įtvirtintas Pirkimo sąlygose ir sistemiškai nekyla iš sąlygų teksto, taip pat jis nebuvo išviešintas, todėl teismai, aiškindami minėtą sąlygą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
30. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka, nes, pirma, vertinant Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatyto tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo formuluotę lingvistiškai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis reikalavimas yra suformuluotas nevienareikšmiškai ar nepakankamai tiksliai ir aiškiai. Kaip minėta, pagal Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktį reikalaujama, kad tiekėjas būtų tinkamai atlikęs svarbiausių statybos darbų už ne mažiau kaip 2 mln. Eur, o svarbiausiais statybos darbais, atliktais savo jėgomis, laikomi pastato konstrukcijų statybos darbai, lauko ir vidaus apdailos darbai. Taigi, šioje sąlygoje yra aiškiai nurodyta, kokie statybos darbai laikomi svarbiausiais. Nors ieškovės kasaciniame skunde argumentuojama, kad minėtoje sąlygoje nėra jungties, patvirtinančios reikalavimo kumuliatyvumą („ir“, „visus“, „kartu“), teisėjų kolegija pažymi, jog svarbiausiais laikomi statybos darbai išvardinti be alternatyvumą rodančių jungtukų („ar“, „arba“). Kita Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunkčio nuostata, kad „tiekėjo patirtį įrodančiuose dokumentuose turi būti išskirta, už kokią sumą eurais buvo įvykdyta pastato konstrukcijų statybos darbų, lauko ir vidaus apdailos darbų patirties įrodymui teikiamame objekte“, taip pat suformuluota be alternatyvumą rodančių jungtukų. Be to, pastaroji sąlyga apskritai netektų prasmės, jeigu būtų laikoma, kad pakanka patirties tik vienoje iš nurodytų svarbiausių statybos darbų sričių. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog kiti Pirkimo dalyviai – UAB „Statmax“ ir UAB „Infes“ ? savo pasiūlymuose nurodė tokius objektus, kuriuose buvo atlikti visi svarbiausi statybos darbai, nurodyti Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad ieškovė, kaip pakankamai gerai informuota ir normaliai rūpestinga tiekėja, galėjo ir turėjo suprasti Pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas Pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (atsakovė).
31. Antra, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad lingvistinis metodas neturi būti suabsoliutinamas, o pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, be kita ko, atsižvelgiant į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus) (žr. šios nutarties 19 punktą). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadas dėl Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatyto tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo aiškinimo ir taikymo grindė remdamiesi ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu aiškinimo metodu. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai nusprendė, kad atsakovė, nustatydama tiekėjams keliamą kvalifikacijos reikalavimą dėl profesinės patirties, aiškiai siekė, jog tiekėjas (ar jo pasitelktas ūkio subjektas) turėtų patirties ne bet kurioje vienoje iš Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nurodytų sričių ? konstrukcijų statybos ar lauko ir vidaus apdailos darbų, o visose kartu, nes atsakovės vykdomo Pirkimo tikslas buvo nupirkti statybos darbus iš tiekėjo, gebančio juos atlikti taip, kad būtų pastatytas naujas gyvenamosios paskirties keturių aukštų pastatas – bendrabutis. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunkčio nuostatos iš esmės suformuluotos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Metodiką ir vadovaujantis šios tarnybos parengtomis Statybos darbų pirkimų gairėmis (žr. šios nutarties 25, 26 punktus). Byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada taip pat patvirtina, kad Pirkimo sąlyga, dėl kurios aiškinimo ir taikymo kilo ginčas, atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, o atsakovė ir bylą nagrinėję teismai ją tinkamai aiškino ir taikė.
32. Ieškovės kasaciniame skunde nurodoma, kad statinio konstrukcijų statybos ir lauko bei vidaus apdailos darbų nepakanka minėtam tikslui pasiekti, t. y. bendrabučiui pastatyti, tam būtina atlikti ir kitų sričių statybos darbus (stogo įrengimo, pamatų betonavimo, hidroizoliacijos, šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo, elektrotechnikos, vandentiekio, nuotekų įrengimo ir kt.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nustatydama atitinkamą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams, turi nurodyti, kokie darbai konkrečiame pirkime bus laikomi svarbiausiais statybos darbais, o tai nustatoma atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą ir visas susijusias aplinkybes, todėl gali būti svarbu darbų pobūdis, sudėtingumas ir kt. (žr. šios nutarties 25, 26 punktus). Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad apdailos darbai yra viena iš technologiškai paprasčiausių statybos darbų sričių. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip deklaratyvų ir nepaneigiantį atsakovės siekio įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamai patirties atlikti tokio pobūdžio darbus.
33. Ieškovės kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Pirkimo sąlygos nesuponuoja svarbiausių statybos darbų sričių kumuliatyvaus taikymo, nes jose neišskirta, už kokią sumą (išreikštą konkrečia verte arba procentais) tiekėjas turėtų būti atlikęs apdailos darbų. Dėl to, ieškovės teigimu, tiekėjo patirtis atliekant apdailos darbus už 1 euro centą (atitinkamai pagrindus, jog pastato konstrukcijų statybos darbų buvo atlikta už ne mažiau kaip 2 mln. Eur) privalėtų būti pripažinta pakankama ir tiekėjas formaliai atitiktų šį kvalifikacijos reikalavimą, tačiau tai neužtikrintų kvalifikacijos reikalavimo tikslo atrinkti visus tiekėjus, kurie turi teisę ir (ar) būtų pajėgūs vykdyti pirkimo sutartį.
34. Teisėjų kolegija su pirmiau nurodytu argumentu nesutinka, nes, kaip minėta, Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo patirtį įrodančiuose dokumentuose turi būti išskirta, už kokią sumą eurais buvo įvykdyta pastato konstrukcijų statybos darbų, lauko ir vidaus apdailos darbų patirties įrodymui teikiamame objekte. Tai, kad Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, už kokias konkrečias sumas tiekėjas turėtų būti tinkamai atlikęs kiekvienos rūšies statybos darbus, nurodytus kaip svarbiausius, o nurodyta tik bendra šių darbų reikalaujama minimali vertė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia tokio kvalifikacijos reikalavimo tikslo. Pažymėtina, kad pernelyg didelis viešojo pirkimo sąlygų išsamumo (detalumo) lygis tam tikrais atvejais gali lemti jų neproporcingumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Pirmiau jau konstatuota, kad, vertinant Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatyto tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo formuluotę lingvistiškai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šis reikalavimas yra suformuluotas nevienareikšmiškai ar nepakankamai tiksliai ir aiškiai. Bylą nagrinėję teismai sisteminį metodą minėtai sąlygai aiškinti taikė kaip papildomą argumentą, paneigiantį ieškovės keliamas abejones ir interpretacijas dėl aptariamo kvalifikacijos reikalavimo tikrosios reikšmės. Šiuo atveju sisteminis Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunkčio kartu su kitomis Pirkimo sąlygomis ir teisės aktuose įtvirtintomis normomis aiškinimo rezultatas nelemia visiškai priešingos išvados, nei išplaukia iš lingvistinės šių sąlygų išraiškos, todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad sisteminio Pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas nėra akivaizdus ir dėl to toks sisteminis aiškinimas negalėjo būti taikomas tiekėjos (ieškovės) nenaudai. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo nukrypta nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos (žr. šios nutarties 19, 20 punktus).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 71 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad perkančioji organizacija neturi teisės laisvai interpretuoti savo paskelbtų sąlygų ir, vertindama tiekėjo kvalifikaciją, atsižvelgti į kitus nei iš anksto paskelbtus reikalavimus ar aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-969/2023, 28 punktas).
37. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes, aiškindami ir taikydami Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, jo turinį išplėtė (pakeitė) iki tokio, kuris nebuvo išviešintas. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka dėl jau pirmiau nurodytų argumentų, taip pat sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, priimdama sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nesirėmė Pirkimo sąlygose neišviešintais ir iš anksto nepaskelbtais reikalavimais. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjusių teismų nėra nustatyta, jog Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo neaiškus ir nesuprantamas visiems potencialiems Pirkimo dalyviams, kad ieškovė ar kiti dalyviai kreipėsi dėl šios Pirkimo sąlygos paaiškinimo ar ginčijo jos teisėtumą teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatyto kvalifikacijos reikalavimo tinkamo aiškinimo ir taikymo, tačiau šios ir (ar) kitų Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Dėl teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą
38. Ieškovės kasacinis skundas taip pat grindžiamas argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normos (CPK 331 straipsnio 4 dalis) pažeidimą, nes nepasisakė dėl esminio ieškovės apeliacinio skundo argumento, jog Pirkimo sąlygoje nėra jungties, įtvirtinančios kumuliatyvumą („ir“, „visus“, „kartu“), nepateikė lingvistinės analizės, neįvertino proporcingumo ir konkurencijos ribojimo problemų.
39. CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
40. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 37 punktas).
41. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, 30 paragrafą). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, 61 paragrafą).
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024, 54 punktas).
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad teismas argumentavo savo išvadas dėl esminių byloje keliamų ginčo klausimų. Vien tai, kad į kiekvieną ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą nebuvo atsakyta taip, kaip pageidauja ieškovė, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą, kaip galėjusį turėti įtakos priimant (ne)teisėtą nutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, aiškindami Pirkimo sąlygų 17.3.2 papunktyje nustatytą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimą, tinkamai taikė viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo taisykles ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, todėl teisingai išsprendė ginčą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista, o kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Infes“, byloje dalyvaujantis atsakovės pusėje, įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą, o ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame procese neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
48. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą patyrė 4 537,50 Eur išlaidų, o trečiasis asmuo UAB „Infes“ – 4 837,58 Eur.
49. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 punktą ir 8.14 papunktį, atsižvelgiant į tai, kad pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas apmokėtos 2026 m. vasario mėn., kai užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) pagal viešai skelbiamus duomenis buvo 2 427,60 Eur, rekomenduojama priteisti maksimali suma už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą – 4 126,92 Eur (2 427,6 Eur × 1,7).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos sudėtingumą ir advokatų darbo laiko sąnaudas tokio pobūdžio teisinėms paslaugoms suteikti, nusprendžia sumažinti atsakovės ir trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, kiekvienai iš jų iš ieškovės priteisiant po 4 126,92 Eur.
51. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (j. a. k. 133630961) 4 126,92 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 92 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetui (j. a. k. 211951150).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (j. a. k. 133630961) 4 126,92 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 92 ct) bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Irmantas Šulcas
Dalia Vasarienė