Civilinė byla Nr. e2A-736-460/2023
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00788-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.4.5.5; 3.5.21.3; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždaros akcinės bendrovės „Legertas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gelmės“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždaros akcinės bendrovės „Legertas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus gelmės“ (toliau – ir ieškovės) ieškinį atsakovams A. K., V. K., V. Š., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų antstolis R. V. ir S. Š., dėl teismo leidimo išdavimo vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto be kreditoriaus (hipotekos turėtojo) sutikimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė išduoti leidimą išieškoti iš hipoteka įkeisto skolininko V. Š. turto be hipotekos kreditorių A. K. ir V. K. sutikimo. Nurodė, kad hipotekos kreditoriai A. K. ir V. K. piktnaudžiauja savo teise, nesiima jokių veiksmų skolai iš V. Š. išieškoti ir tokiu būdu be teisėto pagrindo varžo kitų kreditorių teises į skolos išieškojimą iš skolininko turto.
2. Atsakovai A. K. ir V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad jie nepiktnaudžiauja hipotekos kreditorių teisėmis. Skolos grąžinimo terminas yra pratęstas iki 2023 m. gegužės 19 d., todėl jie neturi teisės anksčiau termino reikalauti skolos grąžinimo ir jokie išieškojimai iš skolininkų turto negali būti vykdomi. Suteikta paskola V. ir S. Š. buvo tikslinė ir visi pinigai panaudoti nekilnojamojo turto objektams, kuriems taikoma hipoteka. Todėl jų, hipotekos kreditorių teisės gali būti užtikrintos tik realizuojant pirmumo teises į skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.
3. Atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vykdant išieškojimą jų naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai bei, kad hipotekos kreditorius nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise. A. K. ir V. K. nepiktnaudžiauja savo kaip privilegijuoto kreditoriaus teisėmis. Prievolės grąžinimo terminas yra pratęstas, todėl joks išieškojimas iš įkeisto turto negali būti vykdomas.
4. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. Š. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovių UAB „Legertas“ ir UAB „Vilniaus gelmės“ atsakovui V. Š. po 806,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovių UAB „Legertas“ ir UAB „Vilniaus gelmės“ valstybei po 54,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo argumentai:
5.1. Teismas nustatė, kad V. Š. ir S. Š. pagal 2022 m. gegužės 19 d. susitarimą įsipareigojo likusią negrąžintą paskolos dalį – 44 665 Eur grąžinti A. ir V. K. iki 2023 m. gegužės 19 d. Taigi, šalių sutartas paskolos grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovai A. ir V. K. ilgą laiką nesiima jokių veiksmų skolai išieškoti ir be pagrindo nepradeda išieškojimo iš įkeisto turto.
5.2. Teismo vertinimu visiškai nepagrįsta ieškovių atstovo nurodyta aplinkybė, kad hipotekos kreditoriai A. K. ir V. K. piktnaudžiauja savo teise, nes neduoda antstoliui sutikimo išieškoti iš įkeisto turto ir neteikia jam prašomos informacijos.
5.3. Teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad kiti kreditoriai, šiuo atveju ieškovės, skolininko V. Š. atžvilgiu yra pradėję priverstinį išieškojimą, savaime nelemia hipotekos kreditoriaus pareigos pradėti išieškojimą iš hipotekos sandoriu įkeisto skolininkui (įkaito davėjui) priklausančio turto.
5.4. Nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus atsakovų A. ir V. K. veiksmus, kai jie antstoliui R. V. nepateikė prašomos informacijos susijusios su hipotekos sandoriu užtikrinta prievole.
5.5. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, kad V. Š. bendra skola ieškovėms sudaro 74882,79 Eur, o maksimalios hipotekos dydis pagal 2015 m. gegužės 19 d. paskolos sutartį sudaro 96 000 Eur, sprendė, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kurio rinkos vertė 165 780 Eur, gali nepakakti lėšų padengti skolinius įsipareigojimus ieškovėms ir atsakovams A. ir V. K..
III. Apeliacinio skundo argumentai
6.
6.1. Pažymi, jog A. ir V. K. (toliau ir Atsakovai2) jokios informacijos antstoliui neteikė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad Atsakovai2 tyčia neteikė informacijos antstoliui. Atsakovai2 negalėjo paaiškinti, kodėl neteikė informacijos, tiesiog nurodė, kad jų manymų antstolis neturėjo teisės prašyti tokios informacijos.
6.2. Pažymi, kad V. Š. (toliau ir Atsakovas1) visais būdais vengė, kad įkeisto turto vertinimas nebūtų atliktas ir tik teismui įpareigojus, jis sutiko įleisti ieškovų vertintoją į jam priklausančią sodybą. Po vertinimo atlikimo Atsakovas1 atsisakė pasirašyti apžiūros aktą, dėl ko įkeisto turto vertinimas nebuvo įkeltas teismo nustatyto termino dieną. Iki šiol jis nėra pasirašęs apžiūros akto. Pirmosios instancijos teisme yra pateikti įrodymai, t. y. vertintojos el. laiškas, jog Atsakovas1 atsisako pasirašyti apžiūros aktą.
6.3. Apeliantėms akivaizdu, kad Atsakovai2 piktnaudžiauja teise, t. y. 1) neteikė / neteikia informacijos antstoliui pagal antstolio patvarkymus, kurie yra įpareigojantis ir privalomi; 2) nesuteikia leidimo išsiieškoti skolos; 3) patys nepradeda išieškojimo be jokio teisinio pagrindo; 4) tyčia delsia išregistruoti hipoteką; 5) piktnaudžiauja savo teise išieškoti. Absoliučiai visi pateikti įrodymai byloje, t. y. antstolio pažymos, įkeisto turto vertinimai, duoti Atsakovų2 paaiškinimai tik patvirtina absoliučiai visų atsakovų nesąžiningumą.
7. Atsiliepime į apeliančių apeliacinį skundą Atsakovas1 V. Š. su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Atsakovas1 nesutinka su apeliaciniu skundu, nes apeliantės nenurodė faktų, kurie paneigtų faktus, nustatytus pirmosios instancijos teismo sprendime.
7.2. Ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių tariamą atsakovų A. ir V. K. nesąžiningumą ir priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto pardavimo iš varžytynių pajamų pakankamumo padengti visų kreditorių skolas.
7.3. Atsakovas1 mano, kad visi apeliacinio skundo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti nustatytais byloje faktais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
11.1 Antstolis R. V. vykdo išieškojimus iš atsakovo V. Š.. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00182 iš atsakovo yra išieškoma įmonei UAB „Legertas“ 77816,60 Eur skola ir 22580,06 Eur palūkanos pagal Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarės J. D. 2016 m. vasario 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/01802 išieškoma įmonei UAB „Vilniaus gelmės“ 1200 Eur skola pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą. Iš antstolio R. V. 2023 m. balandžio 7 d. pažymos apie vykdomųjų bylų eigą nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00182 skolos su palūkanomis likutis išieškotojai UAB „Legertas“ sudaro 73 823,24 Eur, vykdymo metu buvo išieškota 26 573,42 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/19/01802 skolos su palūkanomis likutis išieškotojai UAB „Vilniaus gelmės“ sudaro 1059,55 Eur, vykdymo metu išieškota 140,45 Eur.
11.2 Vykdant išieškojimą antstolis R. V. 2016 m. kovo 3 d. areštavo V. Š. ir jo sutuoktinei S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,0315 ha bei kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 893,38 kv. m, statybos pabaigos metai – 2015, esančius (duomenys neskelbtini). Šiam turtui yra taikoma hipoteka, jis yra įkeistas A. K. ir V. K.. Iš nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 337 nustatyta, kad minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 165 870 Eur. Iš antstolio R. V. 2022 m. kovo 23 d. pažymos apie vykdomųjų bylų eigą nustatyta, kad kito skolininko V. Š. vardu registruoto likvidaus turto, iš kurio būtų galima padengti skolą kreditoriams, nėra. Skolų išieškojimas nukreiptas į V. Š. sutuoktinės S. Š. gaunamą darbo užmokestį.
11.3 Nustatyta, kad vykdymo metu antstolis R. V. kreipėsi į hipotekos kreditorius A. K. ir V. K., siūlydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto V. Š. priklausančio turto arba duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Atsakovai A. K. ir V. K. nedavė sutikimo antstoliui vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal LITEKO duomenis, antstolis R. V. kreipėsi į teismą dėl baudų skyrimo A. K. ir V. K. už jo patvarkymų nevykdymą. Antstolis reikalavo, kad hipotekos kreditoriai pradėtų priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto arba duotų sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, pateiktų informaciją apie V. Š. likusį įsiskolinimą hipotekos kreditoriams, taip pat informaciją, susijusią su išieškojimu iš hipoteka įkeisto turto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d., 2020 m. liepos 7 d., 2022 m. sausio 7 d. nutartimis antstolio pareiškimus dėl baudos skyrimo, atmetė.
11.4 Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gegužės 19 d. A. K., V. K., V. Š. ir S. Š. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią A. K. ir V. K. suteikė V. ir S. Š. 48 000 Eur paskolą. V. ir S. Š. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016 m. gegužės 19 d., pagal sutartyje nurodytą tvarką (grafiką). Paskolos sutartį patvirtino Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-3022. Sutarties šalys susitarė, kad skolinio reikalavimo užtikrinimui, V. ir S. Š. įkeičia jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su jame esančiu kaimo turizmo pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad paskolos sutartimi nustato įkeičiamiems daiktams maksimalią hipoteką, kurios dydis 96 000 Eur. A. K., V. K., V. Š., S. Š. 2015 m. gegužės 19 d. sudarė ir hipotekos sutartį, kurią patvirtino Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J., notarinio registro Nr. 4VJ-3024. Iš 2019 m. gegužės 19 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gegužės 19 d., 2019 m. gegužės 19 d., 2020 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 19 d., susitarimų nustatyta, kad A. K., V. K. pratęsdavo skolos grąžinimo terminus ir pagal paskutinį susitarimą, V. ir S. Š. įsipareigojo likusią negrąžintą paskolos dalį – 44 665 Eur grąžinti A. ir V. K. iki 2023 m. gegužės 19 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad įkeisto turto vertė gali siekti nuo 165 820 Eur iki 243 000 Eur, o Atsakovo1 bendra skolinė prievolė siekia 119 547,79 Eur, yra realus pagrindas spręsti, kad Atsakovų2 nesutikimai leisti išieškoti ieškovų skolą iš Atsakovo1 įkeisto turto yra neteisėti. Teismui leidus išieškoti iš Atsakovo1 skolą, pirma būtų užtikrintas Atsakovų2 kreditorinis reikalavimas, o paskui ir ieškovų. Atsakovui1 atsiskaičius su Atsakovais2 bei su ieškovais, Atsakovui1 turėtų likti tam tikra lėšų suma.
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Taigi, CPK 747 straipsnis nustato sąlygą, kurios reikia laikytis, kad būtų galima išieškoti iš hipoteka apsunkinto skolininko turto – būtina gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017). Taigi, nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama.
15. Kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas, siekdamas nuginčyti privilegijuoto kreditoriaus nesutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad vykdant išieškojimą jo naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti privilegijuoto kreditoriaus teisės ir interesai ir kad pastarasis, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui ir yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, yra pagrindas spręsti, jog nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise yra piktnaudžiaujama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovių reikalavimas atsakovams dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininkų įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai A. ir V. K. delsia išieškoti skolą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad hipotekos kreditoriai piktnaudžiauja savo teise.
18. Dera pažymėti, jog iš 2022 m. kovo 23 d. pažymos apie vykdomosios bylos eigą matyti, kad kito skolininko V. Š. vardu registruoto likvidaus turto, iš kurio būtų galimybė padengti skolą kreditoriams, nėra. Vadovaujantis 2023 m. balandžio 7 d. pažyma apie vykdomųjų bylų eigą vėlgi matyti, kad kito skolininko V. Š. vardu registruoto likvidaus turto, iš kurio būtų galimybė padengti skolą kreditoriams, nėra.
19. Remiantis 2015 m. gegužės 19 d. sudaryta paskolos sutartimi, prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas areštuotas turtas, įvykdymo terminas baigėsi 2016 m. gegužės 19 d. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirais 2019 m. gegužės 19 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gegužės 19 d., 2019 m. gegužės 19 d., 2020 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 19 d. susitarimais A. K., V. K. pratęsdavo skolos grąžinimo terminus ir pagal paskutinį 2022 m. gegužės 19 d. susitarimą, V. ir S. Š. įsipareigojo likusią 44 665 Eur negrąžintą paskolos dalį grąžinti A. ir V. K. iki 2023 m. gegužės 19 d. Iš susitarimų aiškiai matyti, kad nuo 2016 m. gegužės 19 d. į susitarimus įrašoma ta pati 44 665 Eur negrąžinto paskolos dalies suma. Iš to seka, kad 2016 m. gegužės 19 d., t. .y daugiau kaip 7 metus skolininkas Atsakovas1 V. Š. kreditoriams Atsakovams2 A. ir V. K. nėra grąžinęs absoliučiai jokios piniginės lėšų sumos, o kreditorius Atsakovus2 tokia situacija tenkina. Teisėjų kolegijos vertinimu kreditoriai Atsakovai2 A. ir V. K. vengia išieškojimo ir tik dėl jiems naudingų priežasčių to nedaro jau 7 metus. Visuotinai žinoma, kad kreditoriai stengiasi kuo greičiau susigrąžinti skolą, nes pinigai nuvertėja, juos įtakoja infliacijos reiškiniai.
20. Reikšminga tai, jog antstolis ne kartą patvarkymais įpareigojo hipotekos kreditorius Atsakovus2 informuoti antstolį, ar skolininkas Atsakovas1 įvykdė įsipareigojimus pagal 2015 m. gegužės 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios įvykdymas yra užtikrintas turto įkeitimu. Hipotekos kreditoriai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie šiai dienai likusį nesumokėtą skolos, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas areštuotas turtas, likutį. Taip pat įpareigoti nurodyti priežastis, kodėl iki šiol nėra pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, arba, jeigu sutartis yra įvykdyta, informuoti, kodėl neišregistruota hipoteka turtui. Pažymėtina, jog Atsakovai2 jokios informacijos antstoliui neteikė. Jų manymu, antstolis neturėjo teisės prašyti tokios informacijos.
21. Aktualu tai, jog UAB „Rumvalda“ 2022 m. spalio 4 d. atliko Atsakovui1 priklausančio įkeisto turto vertinimą (toliau - Konsultacinė pažyma). Remiantis konsultacine pažyma apie galimą turto kainą rinkoje, įkeisto turto preliminari vertė yra nuo 190 000 Eur iki 235 000 Eur. Be to, UAB „Verslavita“ 2022 m. lapkričio 4 d. atlikto įkeisto turto vertinimą. Pagal jos pateiktą ataskaitą Nr. KL-22-501 (DOK-23913) įkeisto turto vertė sudarė 243 000 Eur.
22. Atsakovo1 pasiūlytas vertintojas J. U. 2023 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 337 nustatė, jog Atsakovo1 įkeistas turtas vertinamas 165 820 Eur. Pažymėtina tai, kad vertintojas pagal lyginamąjį metodą pasirinko du objektus Radviliškio r. sav., po vieną objektą Anykščių r. sav., Varėnos r. sav., Kretingos r. sav., kurių skirtumai yra tokie: sandorio ir vertės tyrimo datos, vietos, bendro žemės sklypo ir patalpų ploto, amžiaus, baigtumo ir sienų medžiagos.
23. Pažymėta, kad Atsakovas1 vengė, kad įkeisto turto vertinimas nebūtų atliktas ir tik teismui įpareigojus, jis sutiko įleisti ieškovų vertintoją į jam priklausančią sodybą. Po vertinimo atlikimo, Atsakovas1 atsisakė pasirašyti UAB „Verslavita“ apžiūros aktą.
24. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, jog kadangi 2022 m. gegužės 19 d. susitarimu įsipareigota likusią 44 665 Eur negrąžintą paskolos dalį grąžinti Atsakovams2 iki 2023 m. gegužės 19 d., negali būti tenkintas ieškovų ieškinys. Pasikartotina, kad jau ne vieną kartą – 2019 m. gegužės 19 d., 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gegužės 19 d., 2018 m. gegužės 19 d., 2019 m. gegužės 19 d., 2020 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 19 d. susitarimais skolos grąžinimo terminai jau buvo pratęsti. Pabrėžtina, kad 2023 m. gegužės 19 d. terminas jau praėjo, o šio sprendimo priėmimo metu byloje nėra jokių duomenų, kad nors dalies skolos grąžinimai buvo padaryti.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu teisinga pritarti apeliantėms, kad Atsakovai2 piktnaudžiauja nesutikimo teise, kadangi akivaizdu, kad nuo 2015 metų, t. y. kai buvo pasirašyta paskolos sutartis, Atsakovai2 nė karto neprašė Atsakovo1 grąžinti skolą. Pateiktos sutartys, kuriomis Atsakovas1 ir Atsakovai2 pratęsia terminą skolos grąžinimui yra faktiškai identiškos, be jokių paaiškinimų. Primintina, kad Atsakovas1 turi daug kreditorių, kurie negali išsiieškoti iš jo skolų, kadangi Atsakovas1 neturi kito likvidaus turto, oficialiais duomenimis negauna algos ir pan. Vienintelis būdas išsiieškoti skolas yra įkeistas turtas, kuriam reikalingas leidimas išieškoti.
26. Pažymėtina, kad bendra Atsakovo1 skola ieškovėms ir Atsakovams2 siekia 119 547,79 Eur. Atsižvelgiant į tai, pritartina apeliantėms, kad įkeisto turto vertė gali siekti nuo 165 820 Eur iki 243 000 Eur, o Atsakovo1 bendra skolinė prievolė siekia 119 547,79 Eur, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003 išaiškinimais, yra realus pagrindas spręsti, kad Atsakovų2 nesutikimai leisti išieškoti ieškovių skolą iš Atsakovo1 įkeisto turto yra neteisėti. Leidus išieškoti iš Atsakovo1 skolą, pirma būtų užtikrintas Atsakovų2 kreditinis reikalavimas, o paskui ir ieškovių. Atsakovui1 atsiskaičius su Atsakovais2 bei su ieškovėmis, Atsakovui1 turėtų likti 46 272,21 Eur (165 820 - 119.547,79), remiantis Atsakovo1 vertinimu, ir 123 452,21 Eur (243 000 - 119.547,79), remiantis ieškovių vertinimu. Nors kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, antstoliui vykdant įkeisto turto realizavimą pirmosiose varžytinėse pradinę kainą sudarytų tik aštuoniasdešimt procentų antstolio nustatytos turto kainos, antrosiose varžytinėse – tik šešiasdešimt procentų (CPK 718, 722 straipsniai), tačiau svarbu tai, kad tikroji bei reali turto kaina nustatoma varžytynėse. Be to, Atsakovas1 gali pasiūlyti savo pirkėją.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad nors, jeigu Atsakovo1 įkeistas turtas būtų įvertintas 165 820 Eur, vis tiek su kreditoriais būtų atsiskaityta pirmiausia ir tos sumos labiau tikėtina užtektų atsiskaityti su jais, o vėliau tik su ieškovėmis.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus pritaria apeliančių pozicijai, kad Atsakovai2 piktnaudžiauja teise, o vykdant išieškojimą jų naudai iš įkeisto turto nebus pažeisti jų – privilegijuotų kreditorių teisės ir interesai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, ne iki galo tinkamai įvertino Atsakovų2 elgesį. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovių ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 94 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1918,08 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2012,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovių ieškinys tenkinamas, ieškovėms iš atsakovų priteistina 2012,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų galimą priteisti dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas.
33. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės patyrė 94 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 880,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovių ieškinys tenkinamas, ieškovėms iš atsakovų priteistina 880,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų galimą priteisti dydį už tokio pobūdžio teisines paslaugas.
34. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atitinkamai pagal ieškovių atstovo prašymus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
išduoti ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Legertas“, juridinio asmens kodas 224447570 ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus gelmės“, juridinio asmens kodas 300651359, leidimą išieškoti iš hipoteka įkeisto skolininko atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,0315 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kaimo turizmo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 893,38 kv. m, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), be hipotekos kreditorių atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus gelmės“ iš atsakovų V. K., A. K. bei V. Š. po lygiai, iš viso 2012,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legertas“ iš atsakovų V. K., A. K., V. Š., S. Š. po lygiai, iš viso 880,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Raimonda Andrulienė
Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė