Civilinė byla Nr. 2S-602-324/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00362-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.14.8.1.; 3.1.14.8.4.; 3.3.2.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4814-615/2018 pagal M. Č. ieškinį atsakovei notarei A. P. dėl mirusio sutuoktinio dalies nustatymo pergyvenusio sutuoktinio vardu registruotame turte.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. M. Č. prašo nustatyti mirusios motinos J. P. Č. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažįstant jai ½ dalį UAB „Imbier“ akcijų pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. antstolės S. V. turto apyrašą Nr. 0114/12/02303.

   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose numatytais pagrindais. Išaiškino pareiškėjui, kad jo veiksmai, kai teismui yra pateikiamas ieškinys, kuriame nuslepiamos tikrosios ginčo šalys ir tikrieji reikalavimai, dėl kurių reiškiamas ieškinys, taip pat sąmoningai nuslepiamos esminės ginčo aplinkybės, ateityje gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį gali būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų dydžio bauda.
3. Konstatavo, kad ieškinyje suformuluotas išvestinis pareiškėjo reikalavimas, tačiau nenurodytas pagrindinis reikalavimas, kurio tenkinimo atveju būtų galima spręsti dėl suformuluoto reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas ieškiniu siekia, kad teismas pripažintų, jog pareiškėjo mirusiam tėvui Z. Č. priklausė UAB „Imbier“ akcijos, tačiau tik pripažinus Z. Č. nuosavybės teises į UAB „Imbier“ akcijas, būtų įmanoma atidalinti mirusios pareiškėjo motinos J. P. Č. dalį šiose UAB „Imbier“ akcijose. Ieškinyje atsakove įvardijant notarę, pareiškėjas nuslėpė tikrąsias ginčo šalis (akcijų savininkes). Sprendė, kad ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, nes pareiškėjas turėtų tikslinti šalis ir ieškinio dalyką, jame reiškiant ir reikalavimą dėl mirusio Z. Č. nuosavybės teisių į UAB „Imbier“ akcijas pripažinimo. Termino ieškinio trūkumų pašalinimui nustatymas prieštarautų CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kadangi, pareiškėjui pašalinus pastaruosius ieškinio trūkumus ir patikslinus ieškinio dalyką bei atsakoves, teismas turėtų atsisakyti priimti patikslintą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.
4. Remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatė, kad Z. Č. 2009 m. balandžio 16 d. ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartimis visas savo valdytas UAB „Imbier“ akcijas pardavė pareiškėjo sutuoktinei J. Č. ir jos motinai L. V.. Pareiškėjo tėvas Z. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nurodytas UAB „Imbier“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis Z. Č. ir jo civilines teises ir pareigas byloje perėmęs pareiškėjas M. Č. ginčijo Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetė M. Č. ieškinį atsakovėms J. Č., L. V. dėl minėtų UAB „Imbier“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Šiuo metu UAB „Imbier“ akcijų pirkimo pardavimo sutartys yra teismine tvarka nenuginčytos ir galiojančios, o akcijų savininkės yra J. Č. ir L. V., kurioms turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl pareiškėjo mirusio tėvo Z. Č. nuosavybės teisių į UAB „Imbier“ akcijas pripažinimo. Ginčas tarp tų pačių šalių teisme nagrinėtas ir išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014.
5. Išaiškino, kad pareiškėjo veiksmai, kai teismui yra pateikiamas ieškinys, kuriame nuslepiamos tikrosios ginčo šalys ir tikrieji reikalavimai, dėl kurių reiškiamas ieškinys, taip pat sąmoningai nuslepiamos esminės ginčo aplinkybės, ateityje gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį gali būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų dydžio bauda. Be to, nustatė, kad, pralaimėjęs ginčą dėl mirusio tėvo Z. Č. nuosavybės teisių į UAB „Imbier“ akcijas civilinėje byloje 2-2563-214/2014, pareiškėjas iš esmės siekė to paties reikalavimo patenkinimo civilinėje byloje Nr. 2-2884-775/2015, paduodamas nepagrįstą skundą dėl notarės veiksmų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai vertina ieškinio argumentus ir motyvus, todėl ieškinį reikia priimti ir nagrinėti CPK nustatyta tvarka. Teismas turi priimti ir nagrinėti ieškinius, kuriuose siekiama išsiaiškinti ginčo šalių veiksmų teisėtumą. (duomenys neskelbtini) dieną mirus pareiškėjo motinai J. P. Č., Kauno miesto 15-ame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Turi būti įvertinta, ar notaro veiksmai yra teisėti. Notarė A. P., būdama aukštos kvalifikacijos teisininkė, nesiėmė visų tinkamų priemonių išaiškinti įpėdiniams ir mirusiosios sutuoktiniui apie visą mirusiosios turto aktyvą ir pasyvą. Atlikdama savo veiksmus, notarė apsiribojo duomenų rinkimu iš VĮ Registrų centro, VĮ Regitros bei bankų. Likusius dokumentus ir/ ar duomenis teikė patys įpėdiniai savo iniciatyva. Notarė neišaiškino įpėdiniams, kad į paveldimo turto apyrašą privalu įtraukti ne tik abiejų sutuoktinių turtą, bet ir paveldimus skolinius reikalavimus. Notarė nesiaiškino, kad įpėdiniai įgyja teises ir iš nebaigtų sandorių, t. y. neįvykdytų paskolos sutarčių. Notarė sudarė sąlygas J. Č. ir L. V. pradėti nepagrįstus teisminius procesus, kurie tęsiasi iki šios dienos. Sutuoktiniai Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė UAB „Imber“ akcijas, jie savo įkurtai įmonei buvo paskolinę pinigų sumą 5 000 000 Lt, kuriuos gavo pardavę nekilnojamąjį turtą Palangoje ir Kaune. Dėl to šiuo atveju buvo ir kreditoriai, ir skolininkai. UAB „Imbier“ akcijos įgytos sutuoktinių santuokos metu, šiai įmonei paskolintos lėšos, t. y. 5 000 000 Lt, buvo neįtraukti į paveldimo turto masyvą ir iki šios dienos sukelia daug nepagrįstų bylinėjimųsi ir ikiteisminių tyrimų. Jei notarė A. P. būtų sąžiningai ir profesionaliai, atlikusi pareigą išduoti tinkamus paveldėjimo teisės liudijimus, nebūtų atsiradusi sąlyga tretiesiems asmenims pradėti ikiteisminius ir/ ar teisminius ginčus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). 

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
9. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
10. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
11. Sprendžiant, ar ieškinio pareiškimas gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme civilinio proceso tvarka, turi būti įvertinta, ar jis gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013).
12. Pareiškėjas ieškiniu prašo nustatyti jo mirusios motinos J. P. Č. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažįstant jai ½ dalį UAB „Imbier“ akcijų pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. antstolės S. V. turto apyrašą Nr. 0114/12/02303. Nurodo, kad motinos paveldėjimo byloje notarė nenustatė viso mirusiosios sutuoktinio turto. Taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo (CK 3.88 straipsnis). Tai reiškia, kad ieškinio teisenos tvarka pareikštas reikalavimas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad teismas turi išnagrinėti tokį ieškinį, kokį jis pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2018 m. sausio 9 d.
13. Netinkamai pritaikęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
15. Minėta, kad apeliantas ieškiniu siekia nustatyti jo mirusiai motinai J. P. Č. priklausančią UAB „Imbier“ akcijų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu Z. Č.. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 nagrinėjo ginčą dėl šių UAB „Imbier“ akcijų nuosavybės teisių nustatymo. Šioje byloje ieškovas M. Č. (Z. Č. teisių perėmėjas) (apeliantas) pateiktu ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti negaliojančiomis 2009 m. balandžio 16 d. UAB „Imbier“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. UAB „Imbier“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11/001, kuriomis Z. Č. savo valdytas UAB „Imbier“ akcijas pardavė J. Č. (apelianto sutuoktinei) bei L. V. (J. Č. motinai). Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 M. Č. ieškinį atsakovėms J. Č., L. V. dėl UAB „Imbier“ akcijų pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas 2015 m. liepos 22 d., liepos 30 d., rugsėjo 14 d., rugsėjo 28 d., spalio 8 d. (penkis kartus) teikė kasacinius skundus, kuriuos Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti (civilinės bylos Nr. 3P-1521/2015). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad šiuo metu UAB „Imbier“ akcijų savininkės yra J. Č. ir L. V..
16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjo pateikto ieškinio turinį pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iš esmės pakartotinai įrodinėja, jog UAB „Imbier“ akcijos priklauso Z. Č.. Ieškinyje suformulavęs išvestinį reikalavimą, nenurodė pagrindinio reikalavimo dėl Z. Č. nuosavybės teisių į UAB „Imbier“ akcijas nustatymo. Kadangi ieškinys dėl nuosavybės teisių į UAB „Imbier“ akcijas pripažinimo teiktinas asmenims, su kurių teisėmis yra susiję ieškinio reikalavimai, jame neteisingai nurodyti ir atsakovai, t. y. ieškinys iš esmės reikštinas akcijų savininkėms, o ne notarei. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 konstatuotais faktais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatyti terminą šių ieškinio trūkumų pašalinimui nėra tikslinga. Pareiškėjo naudojamos lingvistinės formuluotės slepia tikrąjį jo reikalavimą, todėl, patikslinus ieškinio šalis ir dalyką, ieškinys negalėtų būti priimtas, nes toks ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teisme yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014. 
17. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su notarės veiksmų teisėtumu, nes jie su apeliacijos dalyku nėra susiję. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2884-775/2015 atmetė pareiškėjo M. Č. skundą dėl Kauno miesto 15  notaro biuro notarės A. P. 2014 m. spalio 10 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo notarė atsisakė išduoti M. Č. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog paveldimas turtas (UAB „Imbier“ akcijos) mirties dieną priklausė jo motinai J. P. Č.. Nutartis įsiteisėjusi.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikšto ieškinio reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau pagrįstai atsisakė priimti M. Č. ieškinį dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Virginija Gudynienė