Administracinė byla Nr. TA-440-520/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01647-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. liepos 16 d. ir nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. sausio 19 d. jis buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Kamerose nepakako ploto judėti ir išsimiegoti (dėl to jis kentėjo, pradėjo lankytis pas psichologą), sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai (neužtikrintas privatumas, į gyvenamąją erdvę sklido nemalonūs kvapai, įrengtas tupimas tualetas), neveikė iškvietimo mygtukai (tekdavo nuolat belsti į duris, kad išsikviestų pareigūną ar seselę; šiame kontekste pareiškėjas akcentavo savo prastą sveikatą), neužteko oro. Pareiškėjas nurodė, kad jis daug kartų žodžiu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šių pažeidimų, bet jie nebuvo pašalinti. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą ir kt.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
4. Atsakovas teigė, kad Šiaulių TI ginčui aktualiais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,71 iki 8,89 kv. m ploto, todėl skundo argumentai dėl kamerų perpildymo nepagrįsti. Visose kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie nuo bendrų erdvių atskirti sienelėmis arba OSB plokštėmis, o praėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis, todėl juose yra užtikrinamas privatumas. Kameros vėdinamos per langus, jose taip pat įrengta oro cirkuliavimo sistema. Pareigūnų iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, pareiškėjui nebūtų buvusi laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjo nusiskundimus paneigė ir tai, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), atlikdamas patikrinimus, nenustatė pažeidimų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą.
6. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus duomenis apie Šiaulių TI kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir jose laikytų asmenų skaičių, nustatė, kad ginčui aktualiais laikotarpiais nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. liepos 16 d. ir nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. sausio 19 d. pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
7. Teismas akcentavo atsakovo paaiškinimus, jog Šiaulių TI kameros vėdinamos per atveriamus langus ir jose yra įrengta oro cirkuliavimo sistema, bei NVSC patikrinimo aktus, kurie patvirtino, jog Šiaulių TI kameros vėdinamos per atveriamus langus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kamerų vėdinimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą.
8. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl nemalonaus kvapo laikė deklaratyviais. Jis pažymėjo, jog švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų – pareiškėjo) valios, o Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti ir išvėdinti aplinką, kurioje patys gyvena.
9. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 9.1 punktu, tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, ir todėl atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl šių aplinkybių.
10. Teismas pažymėjo, jog į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad sanitariniai mazgai nuo kameros ploto yra atskirti dalinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, o praėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis; sienelių aukštis – nuo 1,70 iki 2,32 m, t. y. kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo įrengti kaip kabina ir nebuvo atitverti pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12.5 punkte. Tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o įėjimai į juos, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą. Teismas dėl šių priežasčių pareiškėjo nusiskundimus dėl sanitarinių mazgų neizoliavimo nuo gyvenamųjų patalpų atmetė.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, jog kamerose nebuvo įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė kokių nors realių papildomų nepatogumų. Pareiškėjas nepagrindė, kad būtent ginčui aktualiais laikotarpiais dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neveikimo jis patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, sveikatos sužalojimą ir panašiai, t. y. nenurodė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą šiuo aspektu. Teismas akcentavo, kad saugių kalinimo sąlygų užtikrinimas reiškia teisės aktuose numatytų priemonių visumos įgyvendinimą, o pagalbos iškvietimo mygtukai nėra vienintelė kameroje esančių asmenų saugumą užtikrinanti priemonė.
12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių dėl savo teiginių, jog Šiaulių TI pareigūnai nereagavo į skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir nesprendė problemų, t. y. nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai elgėsi netinkamai. Teismas iš Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. 61-1782 nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.
13. Teismas akcentavo, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichikos būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicinos pagalba. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.
III.
14. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Pareiškėjas teigia, kad teismas nesuprato ir nenorėjo suprasti, jog pareiškėjo privatumas buvo nuolat pažeidžiamas, iš sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonūs kvapai (tai trukdydavo pavalgyti). Pareiškėjas, akcentuodamas tai, jog kameroje buvo laikoma nuo 3 iki 7 asmenu?, laikymą kameroje prilygina gyvenimui tualete.
16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
17. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, ir pažymi, kad Taisyklės įsigaliojo 2020 m. gruodžio 22 d., o jų 12.5 punkte minimas sanitarinio mazgo kabinų įrengimas yra siejamas su naujų kamerų įrengimu arba esamų kamerų rekonstravimu ar kapitaliniu remontu. Sanitarinio mazgo įrengimas Šiaulių TI kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, o byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti patalpų. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, pareiškėjas kameroje ginčui aktualiais laikotarpiais negyveno septyniese. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nepateikiamos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, o pareiškėjas tiesiog iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dėl įrodymų vertinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. G. skundo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių TI teisių ir pareigų perėmėja), pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, pagrįstumas ir teistumas.
19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 įtvirtintų būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia išvada, nurodydamas, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu, sklido nemalonus kvapas, nes kamerose būdavo nuo 3 iki 7 žmonių.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).
22. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
24. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo privatumo pažeidimo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, akcentuotina, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog sanitariniai mazgai nuo kameros ploto buvo atskirti dalinėmis sienelėmis arba OSB plokštėmis, o praėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis, sienelių aukštis – nuo 1,70 iki 2,32 m. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, nenurodo jokių bylos įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis tualetu jį matė kiti kameroje buvę asmenys ar pareigūnai.
25. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022 ir kt.). Tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.
26. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimo dėl netinkamos ventiliacijos Šiaulių TI kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, ir sklindančio blogo kvapo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl nemalonaus kvapo pripažino deklaratyviais, ir pažymėjo, jog švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų – pareiškėjo) valios, o Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti ir išvėdinti aplinką, kurioje patys gyvena.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 3 iki 6 asmenų), daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-777-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; kt.).
28. Nustačius, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
32. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; kt.).
33. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).
34. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.
35. Pareiškėjas prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių TI teisių ir pareigų perėmėja), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė