Civilinė byla Nr. e2-1495-1185/2024

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00003-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4; 2.6.10.5.2.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė, 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Poškutei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui M. J., advokatui D. K. ir advokato padėjėjai K. K.,

atsakovui A. P. ir jo atstovui advokatui R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. P. dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pripažinimo nepagrįstu.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šaulių darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuria nuspręsta atsakovui priteisti 2 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., prašydama pripažinti atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstu arba sumažinti atsakovo reikalavimą iki 150,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, atsakovas neįrodė tokio dydžio neturtinės žalos pagrįstumo, be to, priteistos žalos dydis viršija teismų praktikoje darbo ginčų bylose paprastai priteisiamus neturtinės žalos dydžius. Ieškovė nesutiko su darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovo atžvilgiu buvo taikytos psichologinio smurto apraiškos bei kad atsakovas patyrė didelį stresą, neigiamus išgyvenimus, bejėgiškumo jausmą, kurie netgi sutrikdė jo sveikatą. Ieškovė nurodė, kad, įvertinus aplinkybes, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. spalio 5 d. atsakovas į gydymo įstaigas kreipėsi tik du kartus (iš kurių vienu atveju buvo tik nuotolinė gydytojo konsultacija) ir nei vienu atveju jokių sveikatos sutrikimų, kuriuos nulėmė darbdavys, nenustatyta, laikytina, kad atsakovo atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva darbuotojui gal ir sukėlė neigiamų išgyvenimų, tačiau remiantis gydytojų išvadomis matyti, kad patiriami neigiami išgyvenimai tokioje situacijoje neperžengė įprastų ribų, o darbuoto sveikatai nebuvo padaryta žala. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas iš darbo atleistas nediskriminuojančiu pagrindu, nesiremiant jo kaip darbuotojo kalte, o be kaltės. Ieškovės nuomone, darbo ginčų komisija neturtinės žalos dydžio pakankamai neargumentavo, taip pat nenurodė, kodėl kitomis priemonėmis (pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimu) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama, neatsižvelgė ir į proporcingumo principą priteisdama dar ir neturtinę žalą, nors iš bylos duomenų žinojo, kad ieškovės 2023 m. preliminari finansinė ataskaita pagrindžia, kad ieškovės veikla kiekvieną mėnesį yra nuostolinga.

2.       Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jo atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, pasireiškusį nepriimtinu elgesiu ir jo grėsme, pakartotinai siekiant padaryti fizinį, psichologinį poveikį, sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią aplinką. Atsakovo nuomone, ieškovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 ir 5 dalis, sąmoningai sudarė sąlygas neįgaliotam asmeniui G. V., prisistatančiam (duomenys neskelbtini) grupės direktoriumi, kurį tokiu pripažino ir ieškovės vadovas M. J., spręsti ir duoti nurodymus dėl jo atleidimo iš darbo, darbo sutartimi jam nustatytų darbo funkcijų ir darbo sąlygų pakeitimo, neteisėtų apribojimų jo atžvilgiu taikymo darbo vietoje, M. J., paklusdamas G. V. nurodymams kiek tai liečia jo persekiojimą, sudarė sąlygas asmeniui, kurio teisinis statusas niekaip neapibrėžtas ir kuriam netaikomi su darbdavio statusu siejami draudimai ir atsakomybė, nebaudžiamai jį persekioti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad darbo ginčų komisija pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes buvo nustatyta, kad tikroji atleidimo iš darbo priežastis nebuvo susijusi su ieškovės struktūriniais pertvarkymais, panaikinus gamybos vadovo pareigybę, o labiau tikėtina, kad buvo susijusi su neteisėta priežastimi – G. V. neigiamu požiūriu į jį ir jo siekio, darant įtaką ieškovės vadovui, nutraukti darbo santykius. Atsakovo nuomone, jam buvo atimtos galimybės vykdyti darbo sutartyje sutartas darbo funkcijas (įspėjimo laikotarpiu paimti darbinis automobilis, kompiuteris, telefonas, kuro atsiskaitymo kortelė, banko kortelė, gamyklos patalpų raktai, buvo užblokuoti elektroninis paštas, prieiga prie įmonės serverio ir Excel programos), be jo sutikimo buvo pakeistos esminės darbo sąlygos (buvo skiriami „kurjerio“, lipdukų klijavimo, gamybos kortelių kūrimo darbai, kurie neatitinka gamybos vadovo kompetencijos), jis buvo izoliuotas nuo kitų darbuotojų (buvo draudžiama dalyvauti gamybiniuose susirinkimuose, darbuotojams organizuotuose mokymuose su pramogine dalimi), iš jo buvo paimta transporto priemonė, kuri buvo papildoma motyvacinė priemonė įsidarbinti pas ieškovę. Atsakovas, apibendrindamas ieškovės neteisėtais veiksmais jam sukeltas pasekmes, nurodė, kad dėl sveikatos problemų, sukeltų didelio streso, įvertinęs savo būklę ir labai susirūpinęs dėl jos, pirmą kartą gyvenime kreipėsi į gydytoją, kuris paskyrė stiprius psichotropinius receptinius vaistus, netekęs transporto priemonės, neturėjo galimybės parsivežti dukros, kurią privalo išlaikyti, pas save į namus, neturėjo kaip atvykti ir parvykt į/iš darbo, dėl susidorojimo darbe ir patirtų sveikatos problemų negalėjo tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, buvo priverstas teisintis potencialiems darbdaviams, netekus darbo buvo priverstas perskirstyti savo išlaidas, dėl ko nukentėjo ir jo dukros gyvenimo kokybė, buvo sugriauti geri ir šilti santykiai su darbuotojais, jis buvo pažemintas ir sumenkintas, taip buvo sunaikintas jo ilgametis įdirbis įmonėje. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės teiginiais dėl žalos atlyginimo dydžio, laikėsi pozicijos, kad, vertinant ieškovės nurodytus teismų praktikoje priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžius, turi būti atsižvelgta į oficialiosios statistikos portale pateiktą infliacijos skaičiuoklę, kur pateikiama informacija, kad 2011-2023 metų infliacija sudaro 55,4 procentus. Atsakovas pažymėjo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala pasireiškė sveikatos pablogėjimu, emociniu sukrėtimu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, dėl streso ir emocinės depresijos jis negalėjo įprastu krūviu vykdyti savo darbinės veiklos, pasirūpinti savo buitimi, dėl emocinės depresijos ir įtampos prarado interesą kitiems dalykams ir buvo priverstas susikoncentruoti tik į savo teisių gynimą ir pergyveno dėl ieškovės sukeltos neteisybės, dėl ko sumažėjo jo bendravimo galimybės, patyrė nepatogumus, nes turėjo dalį laiko skirti lankymuisi gydymo įstaigose, savo teisių gynimui, ieškovės neteisėtų veiksmų dokumentavimui.

3.       Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu yra visiškai atsiskaityta, o darbo ginčo komisijos sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nustebino.

4.       Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokato padėjėja K. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė 

5.       Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas D. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad, nors atsakovas labai akcentavo, kad automobilio paėmimas sukėlė neturtinę žalą, tačiau natūralu, kad automobilis paimamas iš darbuotojo, kurį nuspręsta atleisti. Atstovas, tęsdamas dėl aplinkybių, susijusių su automobilio paėmimu, paaiškino, kad atsakovas automobilio neturėjo tik 2023 m. rugpjūčio 7-8 d., po to gavo pakaitinį automobilį, logistikos problemą išsprendė įmonės vadovas M. J. (vežė iš/į darbą) bei kita kolegė D. M., o atsakovas pats teismo posėdyje pasakė, kad jam buvo nesvarbu, koks automobilis bus paskirtas. Atstovo teigimu, darbo sutartyje nebuvo įsipareigojimo dėl konkretaus automobilio. Atstovas pažymėjo, kad atsakovas įvardino, kad neturtinę žalą jam sukėlė trys asmenys: M. J., G. V. ir A. L.. Atstovo nuomone, vien tai kad M. J. būdamas įmonės vadovu priėmė sprendimą atleisti atsakovą, bei tai, kad darbo ginčų komisija atleidimą pripažino neteisėtu, nereiškia, kad atsakovas patyrė neturtinę žalą, nes pats atsakovas patvirtino, kad įmonės vadovas nežemino, neskriaudė, bet atsakovui nepatiko, kad vadovas palaikė ne vien jį, kitokių aplinkybių, ką blogo padarė atsakovo atžvilgiu, nenurodė, tuo tarpu atsakovas slapta darė garso įrašus, nors laikė vadovą draugu. Atstovas, pasisakydamas dėl A. L. veiksmų atsakovo atžvilgiu, apibendrino, kad jis visoje situacijoje minimas tik dėl automobilio paėmimo aplinkybių, todėl nieko blogo atsakovui nepadarė. Atstovas taip pat pabrėžė, kad atsakovo nuomonė, kad jo atleidimo iš darbo iniciatorius buvo G. V. yra tik jo nuomonė, nes įmonės vadovas patvirtino, kad tik jis priėmė sprendimą dėl atsakovo atleidimo, objektyviai beveik nebendravo ir neturtinės žalos nepadarė, tai tik atsakovo vidinis įsiskaudinimas. Atstovas pažymėjo, kad realiai pablogėjo tik G. V. nuomonė apie atsakovą, bet tik dėl to, kad pats atsakovas slapta įrašinėjo jų pokalbius, t. y. ne dėl atsakovo atleidimo iš darbo, bet dėl paties atsakovo veiksmų. Atstovo nuomone, potencialūs darbdaviai paneigė atsakovo bandymus spekuliuoti, kad sunku susirasti darbą dėl atleidimo. Atstovas, nesutikdamas su atsakovo teiginiu, kad jį žemino įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu jam duodamos darbo užduotys, pasisakė, kad net pats įmonės vadovas atliko panašias užduotis, o vien subjektyvaus įsivaizdavimo nepakanka neturtinei žalai priteisti, be to, atsakovas dėl paskirtų užduočių neprieštaravo. Atstovas pabrėžė, kad atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nenukreiptas į atsakovo asmenį. Atstovas, įvertinęs liudytojų parodymus, pasisakė, kad liudytojai nepatvirtino atsakovo suprastėjusių nuotaikų, jei atsakovas inicijavo kolektyve susibūrimus, kolegos turėjo pastebėti nuotaikų kaitą, tačiau kelionė į Londoną įvyko, atmosfera buvo linksma, be to, į išleistuves kvietė pats atsakovas (patvirtina elektroninis laiškas), atsakovo išleistuvėse nuotaika taip pat gera (patvirtina liudytojo M. K. parodymai). Atstovas, įvertindamas atsakovo pateiktus medicininių dokumentų išrašus pabrėžė, kad juose nėra duomenų, kad atsakovo sveikata suprastėjo, užfiksuoti subjektyvūs atsakovo parodymai, kuo jis skundžiasi.

6.       Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Atsakovas paaiškino, kad patyrė susidorojimą ir psichologinį smurtą darbe, darbovietėje nebuvo palankios atmosferos, prieš jį buvo atliekamai sistemingi veiksmai, veikė aukščiausi vadovai ir buvo vykdomas mobingas. Atsakovas pažymėjo, kad, nors darbo ginčų komisijos prašė priteisti 7 000,00 Eur neturtinę žalą, tačiau sutiko su 2 500,00 Eur priteistu neturtinės žalos atlyginimu, kuris yra logiškas, atitinka kitose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius, pagrįstas, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovo įsitikinimu, prieš jį atlikti 55 epizodai, kurie yra nežmoniški ir dėl kurių jis patyrė dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir taip pat buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovas nurodė, kad tik įteikus įspėjimą dėl atleidimo iš jo buvo paimtos darbo priemonės, kai gavo kitą įspėjimą iš karto po darbo kreipėsi į gydytoją, nes pasijuto blogai, gavo nedarbingumą ir buvo paskirti stiprūs raminamieji. Atsakovas pažymėjo, kad, grįžus į darbą po nedarbingumo laikotarpio, jam buvo siūlomi du atleidimo variantai, darbo priemonės nebuvo suteiktos, todėl labai pergyveno, jam buvo pavestos vykdyti kitos funkcijos nei gamybos vadovo. Atsakovas nurodė, kad dėl savo atleidimo aplinkybių kalbėjo su G. V., kuris nurodė viską derinti su tiesioginiu vadovu. Atsakovas pažymėjo, kad nesutiko dirbti iš namų, o kitą dieną buvo spaudžiamas priimti sprendimą. Atsakovas nurodė, kad jam neįvardijo darbo funkcijų, jis atsisakė pasirašyti ant įspėjimo, kitą dieną atgavo darbo kompiuterį, bet be pilnos prieigos, gavo elektroninį laišką, kad nebūtinas dalyvavimas susirinkimuose, nebuvo prijungtas prie paštų grupės, jam neleido vykti į mokymus, o darbo pobūdis buvo pagalbinio darbuotojo, vadybininko, gavo užduotį vesti korteles. Atsakovas pažymėjo, kad jam nupirktas automobilis buvo slepiamas, automobiliu naudojosi G. V., išgyveno dėl A. L. poelgių, o iš M. J. nejautė, kad gali užtikrinti saugias darbo sąlygas. Atsakovas apibūdindamas savo savijautą pabrėžė, kad prieš įsidarbindamas pas ieškovę turėjo idealų darbą, vykstant atleidimo procedūrai jautė begalinę įtampą, perėjusią iki pykinimo, jautėsi, kad kasdien eina kaip į karą, vienas prieš visus, tokią situaciją patyrė primą kartą gyvenime, laikui bėgant gilinosi į situaciją ir jautė, kad nesilaikoma įstatymų, o tai kėlė dar didesnį bejėgiškumą, užgautas neteisingumo pasirinko atstovauti teises, bijojo, kad dar kuo nors neapkaltintų, nes girdėjo kalbų. Atsakovas paaiškino, kad negalėjo blaiviai mąstyti, užpuolė apatija, nebuvo jėgų kažką daryti. Atsakovo nuomone, buvo sutryptas, pažeistas jo orumas, informacija pasklido ne tik įmonėje, bet ir UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas pabrėžė, kad turėjo pats aiškintis, kad vis dar dirba, sumažėjo savivertė, todėl nesisekė darbo paieškose, o bendradarbiai vengė su juo būti viešumoje. Atsakovas detalizavo, kad A. L. poelgis, kai kalbant apie atleidimą, pajuto, kad jis meluoja, įskaudino. Atsakovas paaiškino, kad buvo įsitikinęs, kad jam paskirtu automobiliu gali naudotis ir asmeniams poreikiams, automobilio neturėjo 2023 m. rugpjūčio 7-8 d., o vėliau buvo nedarbingumo laikotarpis, nebuvo skirtumo kokį automobilį gauti, svarbu buvo atvykti į darbą. Atsakovas atsakydamas į klausimus, paminėjo, kad sumažėjo draugų socialiniame tinkle Facebook ir kontaktų Linkedin, vartojo receptinį vaistą Lexotonil, bet nebetęsė jo vartojimo, kad neįgautų priklausomybės, be to, stengėsi susitvarkyti savarankiškai (buvo gryname ore, susidarė geras sąlygas, klausėsi muzikos, vartojo arbatas). Atsakovas apibūdindamas, kokie asmenys prisidėjo sukeldami jam neturtinę žalą, nurodė, kad M. J. prisidėjo 35 procentais, nes kaip darbdavys neapgynė, G. V. prisidėjo 60 procentų dėl aplinkybių susijusių su jam skirtu automobiliu, o A. L. prisidėjo 5 procentais slėpdamas G. V. veiksmus. Atsakovas pabrėžė, kad turėdamas verslo vadybos magistro laipsnį ir gavęs kurjerio ir gamybos kodų kortelių tvarkymo užduotis jautėsi blogai. Atsakovas paaiškino, kad ieškodamas darbo kandidatavo į panašaus pobūdžio ir panašaus atlyginimo pareigybes, neprisimena, kiek tiksliai turėjo darbo pokalbių, bet kai pokalbis pakrypdavo apie atleidimo iš ieškovės pagrindus, jausdavo, kad nurodytos aplinkybės atgrasydavo potencialius darbdavius. Atsakovas prisiminė, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. vykusio darbinio susitikimo metu dėl skaitmenizavimo proceso įvyko karšta diskusija su G. V..

7.       Atsakovo A. P. atstovas advokatas R. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, pritardamas atsakovo nurodytiems argumentams. Atstovas paaiškino, kad prieš atsakovą buvo vykdomas grupės asmenų, t. y. M. J., G. V. ir A. L., neteisėtas atleidimas, tai pripažinta darbo ginčų komisijos sprendimu, o ieškovė to neginčijo, todėl pats atleidimo būdas sukėlė atsakovui neturtinę žalą. Atstovas pažymėjo, kad dėl atsakovui skirto automobilio šalių susitarimas buvo aiškus, tačiau automobilis vėliau paimtas iš atsakovo be jokios priežasties, byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilis remontuotas. Atstovas pasisakė, kad atsakovas buvo pažemintas, patyrė baimės jausmą, neapibrėžtumą, nes įspėjimo laikotarpiu buvo pavesta atlikti kitas funkcijas, jis bijojo, kad gali būti atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atstovas pažymėjo, kad atsakovui buvo apribotos bendravimo galimybės. Atstovo vertinimu, ieškovės vadovo M. J. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra priklausomas nuo ieškovės. Atstovo vertinimu, kritiškai turi būti vertinami ir ieškovės į bylą pateikti dviejų potencialių darbdavių atsakymai dėl atsakovo įsidarbinimo procedūrų, nes galbūt tokie atsakymai pateikti pagal neoficialius susitarimus ir neatspindi tikrovės. Atstovo įsitikinimu, nors nebuvo konstatuota, kad atleidimas buvo šiurkštus atsakovo darbo teisių pažeidimas, tačiau pagal analogiją turi būti taikomi civilinėse bylose, kuriose konstatuoti šiurkštūs darbuotojo darbo teisių pažeidimai, priteisti žalos atlyginimo dydžiai, nes prieš atsakovą neteisėtai veikė grupė asmenų.    

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo (neegzistavimo)

8.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2022 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys susitarė, kad nuo 2023 m. sausio 9 d. atsakovas pradeda dirbti gamybos vadovo pareigose pas ieškovę. Ieškovės direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu buvo panaikintos gamybos vadovo pareigos. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. parengė atsakovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, o 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tačiau atsakovas, nesutikdamas su tokiais atleidimo pagrindais, 2023 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku siūlė jį atleisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio pagrindu. Ieškovė, po to, kai atsakovas grįžo po nedarbingumo laikotarpio, 2024 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu atsakovui įteikė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, ieškovės direktoriaus 2023 m. spalio 5 d. įsakymu su atsakovu nutraukta darbo sutartis, atsakovas iš darbo atleistas 2023 m. spalio 5 d. 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovas kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos išieškojimo. 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas tenkintas iš dalies ir atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, atsakovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (imtinai) bei už kiekvieną paskesnę darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos, bei priteistas 2 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovė, nesutikdama su tuo, kad atsakovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ieškiniu reikalavo pripažinti atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstu arba sumažinti atsakovo reikalavimą iki 150,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu, nurodydamas kad ieškovės neteisėti veiksmai sukėlė jam neturtinę žalą ir kad darbo ginčų komisijos priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų egzistavimo (neegzistavimo), t. y. dėl ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.

9.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalimi, ginčams dėl žalos atlyginimo priteisimo netaikomi darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai, susiję su rungimosi ir dispozityvumo principų ribojimu, todėl darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Todėl atsakovas privalėjo įrodyti neteisėtus ieškovės veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas neprivalėjo įrodinėti ieškovės kaltės. Paneigti kaltės prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turėjo ieškovė. 

11.       Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų kaip ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, svarbu tai, kad, kaip minėta, darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję, tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). 

12.       Nagrinėjamu atveju darbo ginčų komisija atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nes nustatė, kad darbdavys (ieškovė) neįrodė atleidimo teisėtumo ir kad labiau tikėtina reali atleidimo priežastis buvo UAB (duomenys neskelbtini) grupės direktoriaus G. V. neigiamas požiūris į darbuotoją (atsakovą). Ieškovė ieškiniu reikalavimo dėl atleidimo teisėtumo nereiškė ir byloje dėl to ginčo nėra. Tačiau kaip minėta, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, kad darbuotojui padaryta neturtinės žalos.

13.       Kaip teisingai nurodė ieškovė, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008). Kartu pažymėtina tai, kad neturtinė žala atleidimo iš darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali būti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiškų, žeminančių konkretų darbuotoją veiksmų atleidimo iš darbo procedūros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iš darbo, emocinių išgyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų būti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindą darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iš darbo, kaip toks, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011).

14.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017).

15.       Vertinant ieškovės veiksmus atsakovo atleidimo iš darbo procedūros metu, nustatyta, kad, kaip minėta, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. parengė atsakovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsakovas, reaguodamas į 2023 m. rugpjūčio 7 d. įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. L. 2023 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė elektroninį laišką, be kitą ko nurodydamas, kad „Kas čia vyksta visiems viskas aišku, aš nesiruošiu čia su nieko kovoti ar kaip nors panašiai gaišti savo laiko“, o reaguodamas į tai, kad iš jo buvo paimtos darbo priemonės atsakovas nurodė, kad „Aš su malonumu viską grąžinu“, „Tai aš siūlau/prašau man suteikti galimybę naudoti automobilį FIAT DOBLO, valst. Numeris (duomenys neskeltini), kol (duomenys neskelbtini) nutrauks su manimi visus darbinius santykius“. Atsakovas iš ieškovės vadovo tą pačią dieną gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad „Taip, situacija tokia, padarykim taip, kad perrašome rytoj sutarties nutraukimą pagal kitą straipsnį ir nebebus šių dviprasmybių“. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. parengė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Atsakovas iš savo elektorinio pašto minėtiems asmenims 2024 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė elektroninį laišką, pakartodamas, kad nesutinka su ieškovės siūlomais darbo santykių pabaigos pagrindais ir pats siūlė jį atleisti iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnį, primindamas, kad dar neišspręstas jo prašymas suteikti jam kitą įmonės automobilį. Nuo 2023 m. rugpjūčio
8 d. atsakovas buvo nedarbingas dėl ligos. Atsakovas iš ieškovės vadovo 2024 m. rugpjūčio
10 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą dėl ieškovės parengto įspėjimo ir susitarimo atšaukimo ir laikymo juos negaliojančiais, suteikiant informaciją, kad atsakovas laukiamas po nedarbingumo grįžtantis į darbą, kur jam bus suteiktos visos reikalingos priemonės darbo funkcijoms atlikti. Atsakovas į darbą po nedarbingumo grįžo 2024 m. rugpjūčio 21 d., ieškovė 2024 m. rugpjūčio 24 d. parengė įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas atsisakė pasirašyti, ieškovės vadovas atsakovui įspėjimą 2024 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė elektroniniu paštu, pažymėdamas, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė pasirašyti ant įspėjimo, tai laikytina ieškovės patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių pažeidimu. 

16.       Teismo nuomone, minėti elektroniniai laiškai labiau patvirtina, kad ieškovės vadovas atsakovo atžvilgiu jo atleidimo iš darbo procedūros metu elgėsi korektiškai ir dalykiškai, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad su vadovu santykiai buvo puikūs. Atsakovo siųstų elektroninių laiškų turinys taip pat patvirtina, kad su susidariusia situacija dėl darbo teisnių santykių pabaigos ir atleidimu iš darbo jis iš esmės sutiko (atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad siekė tęsti darbo santykius su ieškove kitose pareigose, kad prašė pakeisti darbdavės sprendimą), iš esmės ieškovės tik prašydamas atleisti jį iš darbo jam finansiškai palankesniu pagrindu (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnį atleidus darbuotoją išmokama ne mažesnė kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ieškovės vadovo ar kitų vadovaujančias pareigas užėmusių asmenų nepagarbų bendravimą su atsakovu. Priešingai, atsakovo prašymu iškviesti liudytojai G. V. ir M. K., buvę atsakovo bendradarbiai, parodė, kad nepastebėjo, kad iki atleidimo procedūros ir atleidimo procedūros metu su atsakovu kažkas iš vadovų būtų elgęsis blogai. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų psichologinio spaudimo atsakovui dėl jo atleidimo iš darbo darymą. Atsakovas nei iki įspėjimo apie darbo santykių nutraukimą, nei po to nesikreipė į ieškovės darbuotoją, atsakingą už smurto ir priekabiavimo prevenciją. Nors atsakovas paaiškino, kad jautė baimę imtis kažkokių veiksmų, tačiau toks paaiškinimas laikytinas deklaratyviu, nes minėti elektroniniai laiškai įrodo, kad atsakovas buvo aktyvus ir reiškė nuomonę dėl susidariusios situacijos dėl darbo santykių pabaigos, kreipėsi ne tik į tiesioginį vadovą, tačiau ir į susijusios įmonės vadovą.   

17.       Nustatyta, kad dar iki atleidimo procedūros pradžios įmonės vadovo atostogų ir nedarbingumo laikotarpiu atsakovas pavadavo įmonės vadovą M. J. ir tuo metu kilo atsakovo nesutarimai su UAB (duomenys neskelbtini) grupės direktoriumi G. V. dėl darbo su įmonėje diegiama užsakymų planavimo programa G. K. Proact. Kaip paaiškino pats atsakovas, 2024 m. rugpjūčio 4 d. susirinkimo metu įvyko karšta diskusija dėl šios programos veikimo, kurios metu atsakovas apsižodžiavo su G. V.. Liudytojas D. G., kuris tiesiogiai dirbo su UAB (duomenys neskelbtini) dėl programos G. K. Proact diegimo, parodė, kad atsakovui kilo problemų dirbant su programa, jis pasiteisindavo, kad „sistema bloga“, per visą laiką nepavyko pasiekti progreso, bei parodė, kad susitikimų metu pokalbiai vyko dalykiškai, normos ribose, M. J. elgėsi pagarbiai, o G. V. reiškė nepasitenkinimą atsakovo darbu, buvo ir pakeltas balsas, bet viskas buvo daroma korektiškai. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia susidaryti nuomonę, kad nesutarimai tarp atsakovo ir G. V. kilo išimtinai dėl atsakovo darbo funkcijų atlikimo, darbo procesų ir naujos programos diegimo įmonėje sklandžios eigos, o ne dėl kokių nors asmeniškumų, atsakovo savybių, nesusijusių su darbo funkcijų vykdymu, ar, kaip nurodė atsakovas, su atsakovui suteiktu automobiliu. Nors atsakovas, atsakydamas į ieškovės atstovų klausimus, nurodė, kad laiko, jog G. V. 65 procentais prisidėjo prie neturtinės žalos jam padarymo, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas darbiniuose santykiuose kilusius nesutarimus, kurie yra natūrali darbo santykių dalis, priėmė labai asmeniškai. Byloje nėra įrodymų dėl atleidimo procedūros metu G. V. įvykdytų priešingų teisei veiksmų, pats atsakovas patvirtino, kad šis asmuo nurodė visus klausimus, susijusius su atleidimu iš darbo, derinti su tiesioginiu vadovu M. J..  

18.       Vertinant ieškovės veiksmus, kai po įspėjimo dėl atleidimo iš atsakovo buvo paimtos darbo priemonės, apriboti prisijungimai prie programų, svarbu pažymėti, kad atsakovo pirma reakcija dėl tokios situacijos užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakovo vadovui siųstame elektroniniame laiške, kuriame atsakovas aiškiai parašė: „Aš su malonumu viską grąžinu“. Tokia reakcija yra visiškai priešinga atsakovo pozicijai, kurią jis palaikė vėliau kreipiantis į darbo ginčų komisiją ir teikiant atsiliepimą į ieškinį ir paaiškinimus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, įvardijant, kad darbo priemonių paėmimas sukėlė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus. Kaip minėta, atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nebuvo darbe dėl nedarbingumo, į darbą grįžo 2023 m. rugpjūčio
21 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d. darbo priemonių priėmimo-perdavimo aktu atsakovui buvo grąžinti kompiuteris ir mobilusis telefonas (akte yra atsakovo prierašas, kad priemones atgavo 2023 m. rugpjūčio 24 d. 14:09 val.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad pagal pirminę atsakovo reakciją labiau tikėtina, kad darbo priemonių paėmimas nesukėlė tokių dvasinių sukrėtimų ir nepatogumų, kurie galėtų sudaryti pagrindą pripažinti, kad atsakovas dėl darbo priemonių paėmimo patyrė neturtinę žalą. Tuo labiau, kad didžiąją laiko dalį iki darbo priemonių grąžinimo atsakovas nebuvo darbe dėl nedarbingumo.

19.       Nustatyta, kad atsakovui jo įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu buvo duodamos įvairios užduotys, net ir nesusijusios su jo pareigybe, to neginčija ir ieškovė. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į tiesioginį vadovą prieštaraudamas dėl jam pavestų užduočių. Nors duodamos užduotys negali būti laikomos tokios, kurioms reikalinga aukšta kvalifikacija, tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad atsakovui, gavusiam tokias užduotis buvo padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme.  

20.       Ieškovė taip pat nesutiko, kad atsakovui neturtinę žalą sukėlė aplinkybės, susijusios su automobilio Mercedes Benzs GLS 350, kuris buvo suteiktas atsakovui priėmus jį į darbą, paėmimu iš karto po įspėjimo dėl atleidimo iš darbo. Kaip parodė atsakovo iniciatyva iškviestas liudytojas A. L., UAB (duomenys neskelbtini) , kuriai priklausė minėtas automobilis, vadovas, automobilį buvo būtina remontuoti, todėl jis buvo paimtas. Pats atsakovas 2023 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame laiške pasiūlė ir paprašė suteikti jam naudotis kitą automobilį Fiat Doblo, kuris jam ir buvo suteiktas naudotis, tą patvirtina šio automobilio kelionės lapas (nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. (kai atsakovas grįžo po nedarbingumo laikotarpio) iki 2023 m. spalio
5 d. (paskutinė atsakovo darbo diena) šiuo automobiliu naudojosi tik atsakovas). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad po 2023 m. rugpjūčio 7 d. iš jo paėmus automobilį, jis automobilio neturėjo tik 2023 m. rugpjūčio 7-8 d., po to gavo pakaitinį automobilį, 2023 m. rugpjūčio 7-8 d. logistikos problemą išsprendė įmonės vadovas M. J. (vežė iš/į darbą) bei pavėžėjo kita kolegė D. M. iš gamyklos, kuri yra (duomenys neskelbtini) į namus, kurie yra (duomenys neskelbtini) (ir iš namų į gamyklą). Akivaizdu, kad automobilių markės ir prabangos klasės yra visiškai skirtingos, tačiau, teismas negali vien tuo pagrindu konstatuoti, kad atsakovui padaryta neturtinė žala. Kaip teisingai nurodė ieškovė, darbo sutartyje šalys nesusitarė dėl konkretaus automobilio skyrimo atsakovui, ieškovei priėmus sprendimą nutraukti su atsakovu darbo santykius, nesvarbu kokiu pagrindu, jam suteiktas automobilis bet kokiu atveju būtų buvęs paimtas iš atsakovo. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie galimą šio automobilio perdavimą naudotis G. V., kuris anot atsakovo pavydėjo aukštesnės klasės automobilio, apie galimą automobilių slėpimą nuo atsakovo, šiuo atveju negali pagrįsti atsakovui padarytos neturtinės žalos.

21.       Teismo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų kažkokiais aktyviais ieškovės veiksmais atskirtas nuo kolektyvo ir kad tokiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Liudytojų E. S., G. V. ir M. K., buvusių atsakovo bendradarbių, parodymai patvirtina, kad kiti darbuotojai nesišalino atsakovo po to kai jam buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo. 2023 m. rugsėjo 22-24 d. įvyko iki įspėjimo dėl atleidimo iš darbo paties atsakovo suorganizuota bendradarbių poilsinė išvyka į Londoną, Jungtinę Karalystę, 2023 m. spalio 6 d. atsakovo suorganizuotose išleistuvėse dalyvavo buvę bendradarbiai. Aplinkybės, kad ieškovė priėmė sprendimus nebeleisti atsakovui dalyvauti darbiniuose susirinkimuose ir mokymuose, patvirtina tik ieškovės poziciją atleidžiamo darbuotojo atžvilgiu, kad darbo santykiams artėjant į pabaigą, nei mokymai, nei susirinkimai darbuotojui nebėra būtini. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, taigi darbdavys, šiuo atveju ieškovė, taip pat turėjo teisę siūlyti darbuotojui, šiuo atveju atsakovui, dirbti nuotoliniu būdu. Todėl vien toks pasiūlymas negali būti vertinamas kaip bandymas atskirti darbuotoją nuo kolektyvo. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, labiau tikėtina, kad buvusio bendradarbio G. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. L. nuomonė apie atsakovą suprastėjo ne dėl atleidimo procedūros, bet dėl paties atsakovo veiksmų, kai jis slapta įrašinėjo pokalbius su šiais asmenimis. Liudytojas A. L. parodė, kad nebepalaiko draugiškų santykių su atsakovu, nes jam nepatinka atsakovo elgesys susidariusioje situacijoje. Nors atsakvas paaiškino, kad sumažėjo draugų socialiniame tinkle Facebook ir kontaktų Linkedin, tačiau vien šie atsakovo paaiškinimai nepatvirtina, kad kiti asmenys vengia su juo bendrauti išimtinai dėl atleidimo aplinkybių ir dėl to atsakovas patyrė neturtinę žalą.       

22.       Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 2-ojo skyriaus 2024 m. kovo 25 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas registruotas bedarbiu nuo 2023 m. spalio 9 d. Atsakovas pateikė savo darbo paieškos eigos fiksaciją, kurioje matyti, kad savarankiškas darbo paieškas atsakovas pradėjo dar 2023 m. rugpjūčio 16 d., išsiuntė savo CV penkioms personalo atrankos įmonėms, dar iki atleidimo dalyvavo viename darbo pokalbyje, o po atleidimo iš darbo iki 2024 m. balandžio
24 d. išsiuntė savo CV vienuolikai įmonių, dalyvavo penkiuose darbo pokalbiuose. Nors atsakovas, neturtinę žalą kildindamas iš galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimo dėl atleidimo, nurodė, kad atleidimo aplinkybės iš ieškovės atgrasė potencialius darbuotojus, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, atsakovas nepateikė. Ieškovė pateikė dviejų potencialių darbdavių, į kuriuos dėl darbo kreipėsi atsakovas, elektroninius laiškus, kuriuose nurodyta, kad vienu atveju pats atsakovas atsisakė siūlomos darbo pozicijos, o kitu atveju potencialius darbdavys nurodė, kad atsakovas buvo tik vienas iš šimto pretendentų, kurio atleidimo iš ieškovės aplinkybės potencialaus darbdavio vadovui nepasirodė niekuo išskirtinės. Taigi, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad dėl atleidimo iš ieškovės atsakovo galimybės konkuruoti darbo rinkoje iš esmės nesumažėjo, nes atsakovas iš darbo atleistas nediskredituojančiu pagrindu, nesant atsakovo kaltės. Tuo labiau, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Šiaulių 2-ojo skyriaus 2024 m. gegužės 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad, atlikus įsidarbinimo galimybių vertinimą, atsakovas buvo priskirtas didelių įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant greitesnio įsidarbinimo atsakovas buvo nukreiptas į Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centrą, tačiau pats atsakovas nebetęsė bendradarbiavimo, o tarnybos pasiūlymai įsidarbinti neatitiko atsakovo lūkesčių, atsakovas planuoja vykdyti savarankišką veiklą ir dalyvauti Paramos verslui kurti priemonėje, teikti paraišką gauti paramą verslui kurti. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovė, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos 2024 m. sausio 23 d. elektroninis laiškas, kuriame ji atsakovui nurodo, kad jai jaučiasi, kad po paskutinės darbovietės (t. y. ieškovės) ir darbo ten atsakovas jaučiasi kiek sugniuždytas, nepasitikintis savimi ir abejojantis savo gebėjimais, vertinas kritiškai, nes ši darbuotoja atsakovo darbo pokalbiuose nedalyvavo iš esmės išreiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri susidarė tik susirašinėjimo su atsakovu, kurio darbo paieškos tuo konkrečiu laiku buvo nesėkmingos, pagrindu.

23.       Nors atsakovas nurodė, kad dėl paimto automobilio neturėjo galimybės parsivežti dukros, kurią privalo išlaikyti, pas save į namus, o dėl susidorojimo darbe ir patirtų sveikatos problemų negalėjo tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, netekus darbo buvo priverstas perskirstyti savo išlaidas, dėl ko nukentėjo ir jo dukros gyvenimo kokybė, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo šeimos santykių pablogėjimą, byloje nebuvo pateikta. Todėl vien atsakovo subjektyvūs samprotavimai apie negalėjimą tinkamai rūpintis nepilnamete dukra negali patvirtinti atsakovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.   

24.       Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad dėl neteisėtų ieškovės veiksmų atsakovui atsirado sveikatos sutrikimų. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovo medicininių dokumentų išrašuose nėra duomenų, kad atsakovo sveikata suprastėjo, išrašuose užfiksuoti tik subjektyvūs atsakovo gydytojui išsakyti nusiskundimai. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. spalio 5 d. atsakovas į gydymo įstaigas kreipėsi tik du kartus (iš kurių vienu atveju buvo tik nuotolinė gydytojo konsultacija) ir nei vienu atveju jokių sveikatos sutrikimų, kuriuos nulėmė darbdavys, nenustatyta, kad atsakovo sveikatai buvo padaryta žala. 2023 m. rugpjūčio 8 d. atsakovui diagnozuotas nepatikslintas miego sutrikimas, tačiau nurodyta, kad tokia diagnozė diagnozuojama pakartotinai šiais metais, bei nepatikslinta širdies aritmija, nurodant, kad tai ūminė ir pirmą kartą nustatyta lėtinė liga. Būklės įvertinime nurodyta, kad širdies tonai ritmiški, arterinis kraujo spaudimas (AKS) 140/95mmHgs, širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) 120 k/min. Taikytas gydymas paskiriant nervų sistemą veikiančius vaistus, kuriuos atsakovas įsigijo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 2023 m. rugsėjo 5 d. nuotolinėje konsultacijoje atsakovas gydytojui skundėsi išliekančia nemiga, nerimu, padidėjusiu pulsu, bendra prasta savijauta, tačiau būklės įvertinimas nepateiktas, tik pakartotinai paskirti nervų sistemą veikiantys vaistai, kuriuos atsakovas įsigijo 2023 m. rugsėjo 5 d. Kadangi miego sutrikimas atsakovui diagnozuotas pakartotinai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad išimtinai ieškovės veiksmai sukėlė atsakovui tokią būklę, kitų įrodymų dėl kitokių sveikatos sutrikimų atsakovas nepateikė. Kaip nurodė pats atsakovas, jis paskirtų vaistų vartojimo nebetęsė, su atsiradusia nemigos problema stengėsi susitvarkyti savarankiškai (buvo gryname ore, susidarė geras sąlygas, klausėsi muzikos, vartojo arbatas).  

25.       Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad dėl ieškovės veiksmų atleidimo procedūros metu jis negalėjo blaiviai mąstyti, jį užpuolė apatija, nebuvo jėgų kažką daryti. Kaip minėta, savarankiškas darbo paieškas atsakovas pradėjo dar 2023 m. rugpjūčio 16 d., išsiuntė savo CV penkioms personalo atrankos įmonėms, dar iki atleidimo dalyvavo viename darbo pokalbyje. Kaip minėta, 2023 m. rugsėjo 22-24 d. įvyko iki įspėjimo dėl atleidimo iš darbo paties atsakovo suorganizuota bendradarbių poilsinė išvyka į Londoną, Jungtinę Karalystę. Liudytojas M. K., vykęs į šią kelionę, parodė, kad kelionės metu atsakovas elgėsi draugiškai, linksmai leido laiką. Byloje esančios kelionės akimirkų nuotraukos labiau patvirtina, kad atsakovas buvo pozityviai nusiteikęs. 2023 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku atsakovas kvietė bendradarbius, tarp kurių buvo ir įmonės vadovas M. J., į savo išleistuves 2023 m. spalio 6 d., o, teismo nuomone, kvietimo tekstas pozityvus, net entuziastingas. Liudytojai E. S. ir M. K., dalyvavę atsakovo suorganizuotose išleistuvėse, parodė, kad nepastebėjo atsakovo nuotaikų pasikeitimo, atmosfera mažai kuom skyrėsi nuo kitų bendradarbių susitikimų, buvo linksma ir slogios nuotaikos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarptautinių žodžių žodynas apatiją apibrėžia, kaip abejingumą, nejautrumą, interesų stoką. Nors atsakovas nurodė, kad emocinė depresija ir emociniai nepatogumai yra vidinė būsena, tačiau, teismo vertinimu, kadangi vidinė būsena, susijusi teigiamais ar neigiamais pojūčiais, skatina tam tikrą išorinį elgesį, esant tokioms prieštaringoms aplinkybėms, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad susidariusi situacija dėl atleidimo atsakovui sukėlė jo nurodomą būseną – emocinę depresiją, apatiją, bejėgiškumą, dėl kurių būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.   

26.       Teismo vertinimu, įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas patyrė tam tikras nuoskaudas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau tokios nuoskaudos negali būti vertinamos kaip atsakovo patirta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie patirtus neigiamus išgyvenimus labiau laikytinos deklaratyviomis, neneigiant, kad toks darbo santykių nutraukimas, kartu net ir pats bylinėjimosi procesas, gali sukelti neigiamas emocijas, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti padarytos neturtinės žalos faktą.

27.       Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nesant neteisėtų ieškovės veiksmų (neveikimo), deliktinė civilinė atsakomybė ieškovei negali būti taikoma ir iš jos negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovo reikalavimas ieškovei dėl neturtinės žalos priteisimo pripažintinas nepagrįstu. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

29.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovė turi teisę į sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovė iš atsakovo taip pat prašė priteisti 3 321,45 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2023 m. lapkričio 13 d. atstovavimo sutartis,
2024 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 9 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. sąskaitos išrašai. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovė, ieškinį tenkinus visiškai, turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 56,00 Eur žyminis mokestis ir
3 321,45 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

30.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 39,65 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio
7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 3 321,45 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno euro 45 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 39,65 Eur (trisdešimt devynių eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                  Simona Čėsnienė